Kaipgi Kūrėjas sudaužo kli? Tai atlieka parcufas Išsūt, įasmeninantis motiną, motinišką prieglobstį, visą begalinį Kūrėjo gerumą, skirtą kūriniui – ir jis prilaiko parsą, žinodamas, kad kelim dėl to suduš…
Jis žino, kad Šviesa dabar išnyks, ir kelim nukris iš davimo savybės į egoistinę gavimo savybę – o tai mirtis!
Supraskite, kad šios aukštesnės sistemos prisiima sau visas kančias, susitraukimus, idant įvykdytų sudužimą.
Sudūžtama dėl to, kad Galutinio ištaisymo (Gmar Tikun) Šviesa ateina į visiškai atvertus kelim, kurie idant duotų trokšta priimti ją visą nuo viso Šeimininko padengto stalo.
O aš – Jo svečias, ir esu visiškai tikras, kad gausiu visus šiuos valgius tik dėl Jo! Aš imu juos, pripildau save ir mėgaujuosi tuo, kad duodu Šeimininkui, ir man atrodo, kad visiškai išsitaisiau ir esu Begalybės pasaulyje, kad turiu visa uždengiantį ekraną!
Ir staiga pastebiu, kad iš viso niekam neturiu ekrano… Juk gavau Šviesą chochma iš viršaus apačion, o ji niekados negali įeiti į gaunančius kelim, tai neįmanoma!
O aš maniau, kad tai įmanoma – ir suklydau. Jeigu būčiau suklydęs 10-20%, bet padariau tai, kas visiškai neleistina…
Kaipgi gaunantis kli gali priimti Šviesą? Kli turi susijungti su Bina. Štai tai ir vyks paskui išsitaisymo pasaulyje…

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kaip suklijuoti sudužudį indą“

„Šviesa išteka per tarpus tarp mūsų“

„Senasis ir naujasis „Aš“

Kabalos mokslą atskleidė Abraomas senovės Babilone – atskleidė kaip metodiką, sujungiančią sielas.
Jis pasiūlė ją babiloniečiams, kai pirmą kartą kilo visuotinė krizė, o dabar pasaulis ir vėl atsidūrė panašioje situacijoje.
Kabala skirta viso pasaulio ištaisymui, visų be išimties, ir todėl šiandien negalima jos įsprausti į dirbtinius rėmus, siaurą aplinką. Visos sielos turi vėl susijungti į vieną kli ir sugrįžti į Begalybės būseną.
Sielos taisymas niekaip nesusijęs su gyvenimu mūsų pasaulyje. Kiekvienas gali pradėti taisyti savo sielą nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena ir kuo užsiima.
Tam nereikalingas joks ypatingas pasirengimas. Jaučiantis tuštumą žmogus ateina į kabalą, o tas, kuris „pripildytas“ kol kas lieka stovėti „eilėje“.
„Visa žmonija savo vystymosi pabaigoje neišvengiamai turi atskleisti Kūrėją“. Baal Sulamas, „Kabalos mokslo esmė“ (RU, EN).

Daugiau šia tema skaitykite:

„Jūsų siela pabudo? Neleiskite jai užmigti“

„Kaip susivienyti žmonijai? (video klipas)“

„Kabalos metodika“

Klausimas: Kodėl reikia tiek daug laiko – 6000 metų, kad pasiektume galutinį išsitaisymą?
Atsakymas: Esmė ta, kad visas pasaulis sudarytas pagal piramidės principą. Piramidė skirstoma į šiuos lygmenis: negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogiškasis.
Negyvasis lygmuo – mūsų Visata, sukurta maždaug prieš 15 milijardų metų. Žemės rutulys su augmenija – maždaug prieš 4 milijardus metų. Pirmieji gyvi organizmai atsirado maždaug prieš pusę milijardo metų.
Pirmasis žmogus – maždaug prieš 50 tūkstančių metų (priklausomai nuo to, ką laikysime žmogumi). Matote, kokiu santykiu tai išsidėsto?

Tai tinka ir žmogui, kuris vystosi pagal jame esančius lygmenis: negyvąjį, augalinį, gyvūninį ir žmogiškąjį.
Žmogaus vystymasis negyvajame lygmenyje, trukęs dešimtis tūkstančių metų, niekuo nesiskyrė nuo gyvūnų.
Vėliau sekė „augalinio“ lygmens vystymosi tarpsnis. Mes lig šiolei esame gyvūniniame vystymosi lygmenyje. O apskritai vystomės tik dėl augančio egoizmo.
Individualus, asmeninis egoizmas – tai jau gyvūno savybė.
Negyvajame lygmenyje visi buvome vienodi. Augaliniame lygmenyje pradeda skleistis egoizmas, bet tik bendroje masėje, kaip augaluose, kurie visi kartu atsisuka į saulę, kartu linksta nuo vėjo ar išsiskleidžia po lietaus.
Gyvūniniame lygmenyje žmogus, kaip ir visi gyvūnai, įgyja asmeninius egoistinius norus.
O kada žmogus pasiekia žmogiškąjį lygmenį? Tik 21 amžiuje, tik dabar! Tačiau kiek milijardų metų prireikė Visatos vystymuisi, o kiek žmogui!
Klausi: „Kenčiame jau 5 tūkstančius metų – kiek gi dar tai truks?“ Bet kodėl neklausi apie prabėgusius 15 milijardų metų? Tai tiesiog tavo siauras, subjektyvus žvilgsnis, kuris neaprėpia viso proceso.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kilti šviesos greičiu“

„Eskalatoriumi – Auktesniųjų pasaulių pakopomis“

„Diena kai sustojo Žemė“

Dvasinis pasaulis sudarytas iš tokių pat dalių, susijusių  tokiais pat ryšiais, kaip ir materialiajame pasaulyje. Suvokti dvasinį pasaulį galime per jausmus.
Į mūsų pasaulį nusileidžia jėgos, kurioms būdingos negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogaus savybės. Aukštesniųjų jėgų realizaciją mūsų pasaulyje stebime daiktuose ir veiksmuose.
Suvokiant detales gimsta forma. Tarkim, prieš save matau kažkokį daiktą. Jis pasireiškia man tam tikra forma. Jei turėčiau kitas savybes, matyčiau kitokią formą. Baal Sulamas kaip pavyzdį pateikia stalą: aš matau jį tokį, o angelas jį mato pagal savo savybes.
Realybės suvokimas gimsta iš mano ir šviesos savybių panašumo. Visa, ko nesuvokiu – Amžinybė. Sugaunu tik tą jos dalį, su kuria turiu bendrų savybių.
Kaip galiu suderinti savo savybes su Aukštesniuoju pasauliu? – Manyje yra ta pati koordinačių sistema (pasaulis-metai-siela ir realybės aprūpinimas), kaip ir jame. Ir mano prašymu Šviesa mano savybes suderina su Aukštesniuoju pasauliu.
Tai ir vadinama sielos ištaisymu. Pasiekiu tam tikrą dalinį sutapimą su Begalybe – ir taip nulemiu savo dvasinį lygį, Begalybės suvokimo lygį.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Dvasinis pasaulis – tikrovė, o ne fantazija!“

„Kaip augama dvasiniame pasaulyje“

„Paslėptį paversti atskleidimu“

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Kaip vertinti Holokaustą? „Įvade į knygą Zohar“ parašyta, kad jei Izraelis neįvykdys savo paskirties, tai visose šalyse įsiviešpataus nacistiniai režimai. Ten pat pasakyta, kad viskas pasaulyje nulemta. Kaip aš galiu jausti Kūrėjui ką nors daugiau nei baimę ir neapykantą?
Atsakymas: Žr. Baal Sulam, straipsnis „Toros dovanojimas“: Kabala (tikroji Tora, „Tora Emet“) duota tam, kad egoistinis noras „pripildyti tik save“ būtų ištaisytas į altruistinį norą „pripildyti kitus“. Kadangi visa sielų sistema įsivaizduojama kaip piramidė arba kaip mūsų gyvūninis kūnas, galima suprasti, kad ne visos sielos iškart pradeda savo išsitaisymą, o priklausomai nuo joms kylančio noro liautis „bėgti paskui gavimą“. Toks paslėptas noras atskleisti Kūrėją vadinamas „tašku širdyje“. Širdis – tai visi žmogaus norai, o taškas – norai, siekiantys Kūrėjo. Taigi dalis sielų susivienija ir savo susijungime atskleidžia Kūrėją – tai ir vadinama „Toros gavimas“ (Šviesos, Kūrėjo atskleidimas).
Žr. Baal Sulam, straipsnis „Laidavimas“ (RU, EN): Tačiau išsitaisymo metodikos (Toros, arba Kabalos) gavimas – tai tik visų sielų ištaisymo pradinis etapas. Todėl ištaisytoji dalis privalo nukristi į bendrą egoizmą, susimaišyti  su neištaisytaja dalimi, likusia žmonija, ir kartu išsitaisyti.
Žr. Baal Sulam, „Pratarmė knygai Zohar“(p. 70) (RU, EN): Kai apskritai pasaulyje atskleidžiama, kad egoizmas yra blogis, ateina kabalos, kaip ištaisymo, viso pasaulio ištaisymo metodikos, atskleidimo laikotarpis. Tačiau kadangi metodiką kol kas turi ta grupė, kuri ja naudojosi, – Izraelio tauta, tai ji metodiką privalo priimti ir perduoti visoms pasaulio tautoms. Tik nuo to priklauso Izraelio tautos ir viso pasaulio likimas. Jei metodika perduodama ne laiku, pasaulyje pasireiškia visos jo problemos – agresijos, karai, naikinimai ir t.t. Taip pat ir Holokaustas.
Pateisinti Kūrėjo jūs negalite, nes teisiojo (to, kuris  pateisina Kūrėją) pakopa dar toli virš jūsų. Todėl aš suprantu jūsų jausmus, bet sutikti su jumis negaliu.

Klausimas: Iš užrašų „Tikėjimas nesuderinamas su mokslu“: „Kabala … yra mokslas: žmogus atranda naują realybę, o po to ją moksliškai (praktiškai) ištiria“.
Kaip mokslininkas (fizikas, tiriantis smegenų veiklą) negaliu sutikti su tokio požiūrio moksliškumu. Žemiškame, tradiciniame moksle realybės atradimas ir jos tyrinėjimas vyksta vienu metu, ir atradimas netgi greičiau eina paskui tyrinėjimą, nei jį lenkia. Kuo gi daugiau gali būti pagrįstas „naujos realybės atradimas“, jei ne moksliniais tyrimais? Šiuo atveju nepavyks išvengti religinio pagrindimo, – nes viskam, kas aprašyta knygose, reikia tam tikro tikėjimo. Savo darbe vietos tikėjimui nepalieku.
Atsakymas: Nauja realybė atrandama prilygstant jai savo naujomis „atidavimo ir meilės“ savybėmis – širdimi, o vėliau įsijungia smegenys (protas, mintys)  ir tai, kas pasiekta, analizuoja jausmais. Tikėjimui, kaip ir religijai, vietos nėra. Kabalos mokslas pagrįstas:
1.nuosekliu žmogaus savybių keitimu, veikiant studijuojamai medžiagai (Aukščiausiajai Šviesai OM),
2. naujos realybės pajautimu įgytomis naujomis savybėmis,
3. šios naujos realybės tyrinėjimu – jos suvokimu,
4. pagal suvokimo lygį susiliejimu (giliu įsiskverbimu) jausmais ir protu į naują būseną.
Tokia būsenų seka vyksta per savybių (norų, ketinimų) pasikeitimo iš „dėl savęs“ į „dėl kitų, Kūrėjo“ visas 125 pakopas – iki visiško sielos ištaisymo (jos sukūrimo tikslo).

Klausimas: Kokie mūsų pasaulio veiksmai, susiję su tarpusavio santykiais, lemia sielos išsitaisymą?
Atsakymas: Kai žmoguje gimsta davimo savybė ir pakylama virš savo egoizmo.

Klausimas: Kaip tai pasireiškia materialiame lygyje tarp žmonių, studijuojančių ir nestudijuojančių kabalos?
Atsakymas: Niekaip, niekas iš aplinkinių to nepastebi, o kaip jie gali tai pamatyti?

Klausimas: Kokiu būdu įgyvendinama meilė artimui, jeigu į tai nėra įtraukta materialioji pusė?
Atsakymas: Mintimis, ketinimais. Jeigu įmanoma, tai ir veiksmais – kabalos platinimu.

Klausimas: Kokie šio dienoraščio tikslai?
Atsakymas: Papasakoti apie pasaulio kūrimo tikslą ir jo pasiekimą geruoju keliu.

Klausimas: Koks žmogaus būties tikslas?
Atsakymas: Pasiekti savo sukūrimo tikslą.

Klausimas: Kodėl jie nesutampa?
Atsakymas: Todėl, kad žmonės nenori vadovautis tikslo siekimo metodika ir yra linkę eiti kančių keliu.