Klausimas. Kaip kabala traktuoja visiškai amoralius poelgius? Ar gali toks žmogus studijuoti kabalą?
Atsakymas. Gali, ir dar kaip. Atveskite man, ką tik norite, esu pasirengęs priimti visus, netgi melagius – priimti žmogų tokį, koks jis yra. Nereikia jokių pagražinimų – nieko!
Kabala priima visus, ypač tuos, kurie įsisąmonina, kokie jie niekingi ir ydingi. Tai pati geriausia medžiaga kabalai. Žmogus supranta, kad jis iš prigimties piktas, darantis žalą, kad jis – egoistas. Labai gerai. Vadinasi, jis turi ką taisyti, jis norėtų keistis.
Tačiau netgi, kurie galvoja, kad jie teisuoliai ir nori, priešingai karaliauti pasaulyje, komanduoti, tegu ateina į kabalą. Visi, kas tik nori! Įeinant nėra jokių apribojimų.
Apribojimai ateina paskui, kai kabala aiškina, kaip turite elgtis grupėje. Darbe ir namuose – nesvarbu. Pirmiausia – grupėje. Čia turite kartu su draugais imti dirbti tarpusavyje, dar ir dar, užmegzti tarpusavyje tikslų ryšį, kad joje atsikleistų mus ištaisysianti Šviesa. Tik taip.
#254839

Iš 2019 m. spalio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam skirtas kabalos mokslas

Kodėl žmonės ima studijuoti kabalą?

Ar visi pajėgūs mokytis kabalos?

Klausimas. Ar galima žmoguje pažadinti tašką širdyje ir jį išvystyti? Išeitų, kad nėra prasmės gyventi šio gyvenimo, jeigu nėra tolimesnio vystymosi.
Atsakymas. Taip ir pasakyta Toroje: „Kas laimingesnis – gimęs ar ne gimęs? Negimęs“. Juk jeigu apibendrintume mūsų gyvenimą, tai čia nieko nevyksta – tik bėgama nuo kančių prie kokios nors įsivaizduojamos laimės, kuri visąlaik tolsta, kol nemiršti. Kokia viso to prasmė?
Todėl išminčiai sakė, kad laimingesnis tas, kuris negimė. Bet jeigu gimei, tai pasistenk pasiekti tiesą.
Klausimas. Kodėl šis paveikslas paslėptas nuo žmogaus?
Atsakymas. Tada žmonės baigtų gyvenimą savižudybe. Nėra didesnio pralaimėjimo varianto nei mūsų gyvenimas.
Tačiau vis dėlto, žmogui nereikia išbraukti savęs, atitolinti, pribaigti savęs. Tam yra daugybė kliūčių, kad nukreiptų žmogų į teisingas vėžes.
#254768

Iš 2019 m. sausio 8 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pakelti tašką širdyje?

Kokia gyvenimo prasmė ir kam gyventi

Amžinojo gyvenimo paslaptis

Aukščiausia jėga valdo visą gamtą ir pati ja yra, juk Kūrėjas ir yra Gamta. Ji turi protą, tai yra jos aukštesnioji dalis. Iš to lygmens ji viską valdo.
Kai sakau, kad noriu sužinoti gyvenimo prasmę, savo egzistavimo prasmę, aukštesniąją jėgą, kuri mane sukūrė ir viską valdo – tai reiškia, kad noriu suvokti Kūrėjo protą, Jo mintis, Jo galimybes, Jo ketinimus ir planus. Man tai būtina gyvenime.
Todėl Aukštesniojo proto suvokimas man yra reikalingiausias, kitaip, esu visiškai Jo valdomas. Aš, žinoma, galiu užsimerkti ir ramiai eiti pirmyn: kaip Jis mane valdo, taip tegu ir valdo, – bet taip niekaip negalėsiu dalyvauti savo gyvenimą valdyme, neįstengsiu jo pakeisti.
Aukštesniojo proto, Jo tikslo, Jo plano suvokimas leidžia man pačiam pakilti į tą lygmenį, kažkokiu būdu pradėti asmeninį valdymą, kištis į tai, ką Jis daro su manimi.
O galbūt Jis pats to nori? Ir tuomet galėsiu tapti Jo partneriu ir valdyti taip, kaip Jis valdo mane. Galų gale galėsiu suprasti, ko Jis iš manęs nori, kur šaukia, traukia, stumia. Pagaliau galėsiu suprasti Jo kreipimąsi į mane.
Jis pažadina viską, ką patiriame viduje ir išorėje. O aš noriu žinoti, su kokiu tikslu, kam ir kaip. Galbūt galėsiu visai kitaip suvokti save, pasaulį, gyvenimą ir kitus tikslus, pasiekti visko, ko norėsiu. Galbūt suvokdamas aukštesnįjį protą, galėsiu pakilti į amžinybės, begalybės ir ypatingų galimybių lygmenį. Kitaip tariant, kūrimo tikslo suvokimas turi išspręsti visas mano problemas.
Todėl turime to siekti. Pamėginkime ir sužinokime, ką taip darydami galime įgyti, kiek galime pakeisti save, savo likimą.
#249071

Iš 2019 m. balandžio 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis suvokimas?

Kaip suvokti Kūrėją?

Kas yra suvokimas kabaloje?

Klausimas. Jei žmogus pasiekė dvasinį pasaulį, ar jis tuo renkasi geresnį gimimą kitame persikūnijime?
Atsakymas. Jis nieko nesirenka, visas jo kelias jau iš anksto nubrėžtas.
Esmė ta, kad eidamas pirmyn, jis tegali pasirinkti, ar eis pats prašydamas, melsdamasis, sąveikaudamas su kitais, ar lauks, kol jį stums.
Kam studijuojame kabalą? Tik tam, kad žinotume, kaip sąveikauti tarpusavyje, kad greitai ir tinkamai eitume pirmyn.
#250830

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kokia gyvenimo prasmė ir kam gyventi?

Nuo ko priklauso tobulėjimo sparta

Kodėl žmonės ima studijuoti kabalą?

Klausimas. Kokį minimalų norų rinkinį galime naudoti, kad studijuotume dvasinį pasaulį nekenkdami fiziniam pasauliui? Ir kaip apibrėžti tą minimumą?
Atsakymas. Jeigu teisingai atsiduodate aukštesniojo pasaulio studijoms, niekada nepakenksite fiziniam pasauliui. Toks lazdos perlenkimas paprastai būdingas naujokams, kurie visai nesupranta, kaip studijuoti medžiagą ir kokius veiksmus atlikti, jie yra tam tikroje euforijoje.
Tačiau jau įeinantis į kabalos mokslą žmogus niekad sau nepakenks. Žinoma, galite jam įrodinėti: „Jei nestudijuotum kabalos, uždirbtum kur kas daugiau, tau daug labiau sektųsi gyvenime“.
Bet iš tikrųjų žiūrėdami į savo gyvenimą, matome, kad nelaukia tavęs jokia sėkmė ir joks uždarbis. Visa tai priklauso nuo tavo likimo.
Todėl tinkamos kabalos mokslo studijos atveda žmogų į optimalų tiek dvasinį, tiek žemišką vystymąsi. Tad nesijaudinkite. Jūs tiesiog turite teisingai studijuoti kabalą, netrūkčiodami ir pernelyg nesiverždami. Tuomet jums viskas pavyks gerai ir subalansuotai. Išvysite, kaip galiausiai jūsų gyvenimas įgyja kitą formą.
Dar daugiau, greitu laiku dar išvysime, kaip pasaulis eis per didžiules problemas, sudužimą. Ir tuomet jūs pajausite, kaip gerai, kad yra bent koks nors vienų per kitus ryšys su aukštesniuoju pasauliu, nes jis jus palaiko, sustiprina, duoda šviesą ir viltį egzistuoti.
#251084

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Kaip kabalistas įvertina objekto ar reiškinio išsivystymo lygį?
Atsakymas. Gamtos išsivystymo lygį galima įvertinti tik tada, kai matome jos tarpusavio ryšį bendroje sistemoje. Kiek ji užpildo visą sistemą iki idealios integralios būsenos, tiek galime įvertinti kiekvieno gamtos elementą pagal tai, kiek jis įsijungęs į tą bendrą būseną.
Tačiau bet kokios raidos formos vis tiek priklauso nuo žmogaus. Žmogus iš esmės ir nusprendžia, kiek visos formos bus teisingai viena su kita suderintos ir teisingai sąveikaus tarpusavyje.
Todėl pasakyta, kad viena vertus, žmogus priklauso nuo visos gamtos, o kita vertus, visa gamta priklauso nuo jo.
#251020

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Viena vertus, sakote, kad visąlaik gyvename ateityje. Kita vertus, sakote, kad ateities nėra. Prašau tai paaiškinti.
Atsakymas. Esmė ta, kad visuomet perspėju pats save ir einu puse žingsnio pirmyn. Kitaip, mano dabartine būsena negalės egzistuoti. Tai reiškia, kad gyvenu tarsi ateityje. O ateities iš tikrųjų nėra, nes ją apibrėžiu. Iš vienos pusės, jos laukiu, iš kitos, ją apibrėžiu.
Kabala sako itin paprastai: jei manai, kad ateitis pati tau ateina, vadinasi, egzistuoji gyvūniniame lygmenyje. Negyvasis, augalinis, gyvūninis gamtos lygmenys – tai, kas tave valdo.
Jei nori pats nulemti savo ateitį – prašom, gali nulemti pats, tačiau dėl to, tau reikia pakilti į atitinkamą valdymo lygmenį, kai suprasi, kad ateitis priklauso tik nuo žmonių vienybės masto.
Kuo jie stipriau susijungę, tuo ateitis geresnė, didesnis laiko paspartinimas ir įvykiai tampa darnesni. Kuo žmonės labiau nesutaria, tuo bus blogiau, ir, žinoma, visa kita.
Tad mes savo sąveika prie mūsų vienybės arba atitolimo patys nulemiame ateitį.
#250316

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Patiems kurti ateitį

Kad ateitis nebejaudintų

Ateitis priklauso nuo vienybės

Klausimas. Kalifornijos universiteto specialistai nustatė, kad pagrindinis laimingų ir sėkmingų santykių požymis yra žodžio „mes“ vartojimas partnerių pokalbio metu.
Įvardžio „mes“ naudojimas rodo glaudų ryšį tarp žmonių, kurie, kaip rašoma, nėra pavaldūs egoizmui santykiuose ir siekia rezultatyviai vystyti bendradarbiavimą.
Žmonija visą laiką gyvena „aš“ viduje, su „aš“. Ir taip tęsiasi toliau. Ar tai aklavietė?
Atsakymas. Ne, „aš“ nėra aklavietė, nes kalba apie mano pagrindą: ant ko stoviu, kur judu, ką noriu padaryti, pakeisti Žemėje. Todėl nemanau, kad „aš“ yra bloga mūsų kalbos dalelytė. Priešingai, viskas priklauso nuo to, ką pridedu prie „aš“.
Klausimas. Ką turėtume pridėti prie „aš“?
Atsakymas. Turiu nuomonę, turiu jėgą, turiu galimybę, gerą požiūrį į kitus, noriu visa tai realizuoti. Tuomet „aš“ – teigiamas elementas.
Klausimas. O koks blogasis „aš“?
Atsakymas. Savaime suprantama, viskas priešingai: kai dėl savo „aš“ noriu palenkti kitus ir pan. Būtent savo „aš“ žmogus turėtų aiškiai suvokti: kas gi tas manasis „aš“?
Klausimas. Koks žmogaus kelias nuo „aš“? Kur jis juda toliau?
Atsakymas. Nuo „aš“ judame prie „mes“. Bet „mes“ egzistuoja visada tik kaip mūsų „aš“ visuma. Niekaip kitaip.
Kai imu anuliuoti save prieš „mes“, bet tai darau aš, o ne kas nors kitas man sako „mes“, kai save pažeminu ir sakau „mes“, t.y. esu pasirengęs susijungti su kitais, žinodamas, kad su jais turėsime vieną bendrą „Aš“, tai jau bus kitas lygmuo.
Tai pakilimas virš mažojo „aš“ į didelį „Aš“, į kurį įeina „mes“.
#242951

Iš 2018 m. gruodžio 4 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Klausimas. Ar bus baigta mokytis kabalos?
Atsakymas. Ne. Mokymosi pabaiga – begalybėje. Mokomės netgi po to, kai paliekame šį pasaulį, ir toliau siekiame aukštesniojo pasaulio, bet jau ne savo kūnuose. Tad nesijaudinkite – viskas priešakyje.
Klausimas. Kokia galutinė būsena, kurią turi pasiekti žmogus?
Atsakymas. Galutinė būsena – tai visiškas ryšys su visais kūriniais ir su Kūrėju vienoje sąjungoje, viename nore.
#248762

Iš 2019 m. kovo 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nevalia „užmigti“ ir „nubusti“ Ištaisymo pabaigoje

Dvasinio kelio pradžia ir pabaiga

Kas bus po galutinio išsitaisymo?

Žmogaus gyvenimo ratai keičiasi tol, kol jis nesuvoks kabalos mokslo, nes iki tol siela neišsivystys. (Baal Sulamas, „Savyje rasti Kūrėją“)
Žmogus nuolatos sukiojasi mūsų pasaulyje. Jo dvasinis genas visąlaik įsivelka į skirtingus kūnus.
Tarkime, žmogus gyvena šį gyvenimą, jo kūnas miršta, nerealizavęs savo dvasinio geno, kuris vėl grįžta į naują gyvūninį kūną, eina su juo apibrėžtus gyvenimo dešimtmečius ir vėl miršta.
Taip tęsiasi tol, kol kokio nors gyvenimo rato metu žmogus pasiekia sielos vystymosi būsenos.
Siela vystosi ir auga įgydama naujas altruistines savybes, atsirandančias dėl įgytų žinių apie dvasinę prigimtį. Tačiau ne žinios skatina sielą augti, o jos vidinė prigimtis.
Žinios iš esmės nieko neduoda pačiai sielai. Jos suteikia žmogui vien galimybę tinkamai sąveikauti su siela, kad jis padėtų sielai savo teisingais poelgiais, – ir tiek siela vystysis.
Tuomet žmogaus veiksmai bus geri, teisingi, ir siela išsivystys iki tokios būsenos, kai jis jau neturės daugiau sugrįžti į materialų kūną mūsų pasaulyje.
#250323

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

Sielų persikūnijimai – mūsų nore

Reinkarnacijų prasmė