Klausimas: Kaip kabala aiškina mirtį? Koks turi būti požiūris, kai miršta brangus, mylimas, artimas žmogus? Kur slypi ši filosofija?
Atsakymas: Čia nėra jokios filosofijos, nes jūsų kūnas – tai gyvūninis organizmas, kuris miršta kaip bet kurio gyvūno kūnas. Jis turi tam tikrą gyvenimo trukmę, miršta ir suyra, išsiskaidydamas į pradinius elementus. Vidinė dalis, vidinės savybės lieka. Jos niekur nedingsta ir yra vadinamos „siela“. Šios savybės toliau egzistuoja, tik jau ne mūsų pasaulio lygmenyje, nes joms dar nėra į ką įsikūnyti.
Paskui prasideda kitas įsikūnijimų ciklas ir grįžimas į naujus kūnus. Siela nedingsta kaip kūnas, ji persikūnija. Ši teorija ir praktika išbandyta per šimtmečius ir egzistuoja beveik 6 000 metų. Be to, yra rimtų įrodymų ir literatūros. Kabalos mokslas nagrinėja šį klausimą fizikos ir matematikos lygyje. Čia nėra jokių problemų.
Problema kitur: mes galime nemirdami, būdami mūsų kūne pajausti sielų pasaulį. Jei kūnas netrukdo – o kūnu kabaloje vadinamas ne žmogaus kūnas, o mūsų egoizmas, – jei mes jį neutralizuosime, tada pajausime Aukštesnįjį pasaulį, sielų pasaulį, tarsi mes mirėme ir egzistuojame jau ne savo egoistiniame kūne. Todėl visa problema yra neutralizuoti egoizmą. Ir tai mums leidžia atlikti kabalos mokslas.
Klausimas: Ar lieka skausmas dėl mirusiųjų, artimųjų ilgesys?
Atsakymas: Jokio skausmo ir liūdesio nelieka. Tie, kurie studijuoja kabalos mokslą, puikiai jaučia ir supranta, kad visa tai – sielų ciklas ir čia nėra vietos sielvartavimui. Įeidami į vidinę būseną ir pradėdami jausti sielas, mes visai kitaip žvelgiame į savo gyvūninį kūną. Jame nėra nieko ypatinga. Jis suteiktas mums trumpam laikui tik dėl to, kad galėtume pradėti jausti sielą.
#260081

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas už gimimo ir mirties ribų, 1 dalis

Artimųjų mirtis

Gyvenimas ir mirtis – pojūčių kaita

Klausimas. Tarkime, žmogus šiame įsikūnijime atrado tašką širdyje ir prasidėjo sielos augimas. Kūnas mirė. Kitame įsikūnijame jis nieko nepamena ir jam reikia iš naujo atrasti tašką širdyje ir augti?
Atsakymas. Ne. Nieko panašaus. Mūsų gyvūninis kūnas tik lydi mus, kad įeitume į dvasinį pasaulį, kad savarankiškai jį pasiektume. Tačiau iš principo jis mums nieko neduoda.
Galite būti sveikas, gražus, sportiškas ar sukriošęs ir senas, galite būti vyras ar moteris – nesvarbu. Svarbu, kad jumyse būtų taškas širdyje. Sujungdamas savo tašką su kitais, galėsite sukurti bendrą kli/indą. Štai taip tai veikia.
#262082

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsiskirti su egoizmu

Gyvenimas ir mirtis – pojūčių kaita

Kaip padėti žmogui, kurio taškas širdyje atsiskleidė?

Klausimas. Jei žmogus pasiekė dvasinį pasaulį, ar jis tuo renkasi geresnį gimimą kitame persikūnijime?
Atsakymas. Jis nieko nesirenka, visas jo kelias jau iš anksto nubrėžtas.
Esmė ta, kad eidamas pirmyn, jis tegali pasirinkti, ar eis pats prašydamas, melsdamasis, sąveikaudamas su kitais, ar lauks, kol jį stums.
Kam studijuojame kabalą? Tik tam, kad žinotume, kaip sąveikauti tarpusavyje, kad greitai ir tinkamai eitume pirmyn.
#250830

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kokia gyvenimo prasmė ir kam gyventi?

Nuo ko priklauso tobulėjimo sparta

Kodėl žmonės ima studijuoti kabalą?

Klausimas. Mano sielos vystymosi greitis ir kilimas į dvasinį pasaulį priklauso nuo mano ankstesniųjų gyvenimų?
Atsakymas. Viskas priklauso vienas nuo kito. Jeigu dabar koks nors žmogus, kokia nors siela pasaulyje eina priešakyje, ar priešingai atsilieka, tai šitai veikia visus, įskaitant ją pačią.
Mes visi visiškai priklausome vieni nuo kitų. Ir ankstesnės mūsų būsenos, ir tolimesnės – visa tai yra absoliučiai integralus paveikslas, kurį mums reikia įsisąmoninti.
Klausimas. Dvasinių ir materialių įsikūnijimų ryšys – itin svarbi tema. Jei kalbėtume tik apie dvasingumą, tai suprantama, kad būsenos keistų kita kitą, ir per dieną galima patirti daugybę įsikūnijimų.
O materialiame gyvenime matome, kad žmonės gimsta ir miršta. Tai tarsi visai kita sistema, bet tai juk kaip nors susiję?
Atsakymas. Gyvenimas, kūno mirtis, persikūnijimai – tai tiesiog gyvūninis lygmuo. Dabar jaučiu tamprų ryšį su savo gyvūninių kūnu, jis man brangus, nes man atrodo, kad per jį jaučiu gyvenimą.
Išties tai tikra iliuzija. Šiame kūne man nieko nėra. Per jį jaučiu skausmą, malonumą, bet tik gyvūniniame lygmenyje. Su siela tai niekaip nesusiję. Kurį laiką pabūsime šiame kūne ir išsiskirsime su juo.
#250753

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas priklauso nuo mūsų

Gyvenimo ratų kaita – sielos ratų kaita

Kur yra siela?

Klausimas. Ar kabalos mokslo požiūriu egzistuoja reinkarnacija? Ir jei taip, tai kodėl?
Atsakymas. Kabalos mokslo požiūriu reinkarnacija egzistuoja, ji vadinasi „gilgulim“, t. y. „persikūnijimai“. Tačiau tai ne mūsų gyvenimo persikūnijimai, ne grįžimas į mūsų pasaulį – mirtis ir vėl gimimas, o persikūnijimai dvasinėje erdvėje, jei mes ją pasiekiame.
O mūsų pasaulyje nėra jokių persikūnijimų. Žmogus, kuris pragyvena įprastą gyvenimą, tiesiog miršta, t. y. jo gyvūninis gyvenimas pasibaigia. Šia prasme žmoguje nieko nėra. Yra potenciali sielos užuomazga, kurios jis nerealizavo, tačiau ji neturi nieko bendra su kūnu.
Komentaras. Tačiau jūs sakėte, kad reinkarnacija – tai sielų persikūnijimas…
Atsakymas. Tam reikia atskleisti sielą, ir tada tu dalyvausi jos persikūnijime. Tačiau tai nepriklauso nuo materialaus kūno gyvenimo.
Komentaras. Taigi, tai gali įvykti akimirksniu, vėliau dar po akimirkos…
Atsakymas. Net ne akimirksniu, tai vyksta kitoje laiko ašyje.
Klausimas. Ir kas tada reinkarnacija? Tai – kito noro atsiradimas?
Atsakymas. Taip. Norai nuolat keičiasi. Mano Mokytojas parašė keletą puikių straipsnių šia tema, jūs galite paskaityti.
Keičiasi noro ketinimas. Kuo ketinimas aukštesnis, kuo labiau nukreiptas į davimą, tuo žmogus aukštesnis. Todėl jo ketinimo pasikeitimas, didėjimas nuo gavimo link davimo, veda į tokiu persikūnijimus.
#230998

Iš 2018 m birželio 20 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielų persikūnijimai – mūsų nore

Sielos reinkarnacija

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

Klausimas. Ar mano raida ir kilimas į dvasinį pasaulį priklauso nuo mano ankstesniųjų gyvenimų?
Atsakymas. Žinoma, priklauso. Ne pirmąkart esame šiame pasaulyje.
Sunku paaiškinti, ką reiškia mirtis ir gimimas, kaip atsijungiame nuo šiandieninio aš ir pasijungiame vėl, kaip mumyse atsiranda tie ar kiti prisiminimai, ir mes galvojame, kad kažkada egzistavome ir t.t.
Tai kol kas ne itin paprasta įsivaizduoti. Tačiau esame ilgo taisymosi proceso kelyje.
#239854

Iš 2018 m. rugsėjo 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos reinkarnacija

Žmogaus paskirtis

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

Klausimas. Kokia sistemos dalis nusprendžia, kiek kartų turiu mirti ir gimti? Ar studijuodamas kabalą galiu tai paveikti?
Atsakymas. Galite. Rabašas parašė straipsnį, kuris taip ir vadinasi „Kaip daugiau nepersikūnyti“. Tai priklauso nuo žmogaus. Susitarkime, kad grįžti į šį pasaulį daugiau nebenorime. Pabaigsime šį įsikūnijimą, šiame žemiškame gyvenime pabaigsime viską, ką mums reikia atlikti, ir atsisveikinsime su šiuo pasauliu.
Juk nėra nieko blogiau už jį. Tai pats žemiausias pasaulis – būsena, kurios atžvilgiu bet kuri dvasinė būsena aukštesnė, sąžiningesnė, geresnė.
Klausimas. Ką reiškia „pabaigti su šiuo pasauliu“?
Atsakymas. Tai reiškia būti savo savybėmis panašiam į kitą pakopą.
#235849

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinojo gyvenimo paslaptis

Sielos reinkarnacija

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

„Žmogus persikūnija tol, kol nuodugniai suvoks kabalos mokslą, be kurio siela neišsivystys.“ (Baal Sulam „Iš savęs išvysiu Kūrėją“)
Klausimas. Apie kokius žmogaus persikūnijimus kalbama? Kas persikūnija? Kas lieka?
Atsakymas. Persikūnijimas – kai viena dvasinė būsena keičiama kita dvasine būsena. Persikūnyti galima kiekvieną minutę ir tai niekaip nesusiję su gyvūniniu gyvenimu.
Todėl žmogus gali gimti, gyventi ir mirti šiame materialiame gyvenime ir nepereiti nė vieno dvasinio persikūnijimo. O gali gimti, pereiti visus persikūnijimus ir baigti savo dvasinį gyvenimą visiškai išsitaisęs, likdamas egzistuoti fiziniame kūne.
Kitaip tariant, dvasinių būsenų kaita vadinama persikūnijimu.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos formavimas

Sielų persikūnijimai – mūsų nore