Svarbiausia – surinkti ir atkurti bendrą sielą, sudužusią po Pažinimo Medžio nusidėjimo. Mes jau gavome šį indą sudužusį, paruoštą mūsų darbui. Iš mūsų reikalauja veiksmo, apie tai pasakyta: „Ir pastatykite Man Šventyklą ir įsiviešpatausiu joje“.
Šventykla – tai šventas indas, kuris visiškai nukreiptas į davimą. Mes statome ją iš savo plytų, dėdami akmenį ant akmens, iš akmeninių širdžių, galinčių susijungti su kitomis plytomis. Taip statome Šventyklą iš savo egoizmo, iš savo sudaužytų norų, suklijuojame juos vienus su kitais ir sukuriame vietą, kur mumyse gali įsiviešpatauti aukštesnioji jėga, Kūrėjas.
Tai mūsų vienintelis darbas ir tikslas, todėl kiekvieną veiksmą, mintį, norą visuomet reikia tikrinti: kiek tai padeda kurti tą šventą bokštą, Šventyklą.
#245372

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos ruošiantis kongresui

Daugiau šia tema skaitykite:

Šventovės – dvasinio atskleidimo pakopos

Uždraustasis vaisius: antrojo bandymo nesėkmė

Gyvenimo medis ir Pažinimo medis