Klausimas. Pastaruoju metu išpopuliarėjo technologinė naujovė – kriptovaliuta, dabar visi gali stebėti bitkoinų padėtį. Gal taip atsiskleidžia ryšiai tarp žmonių?
Atsakymas. Netikiu, kad turtas gali kažkaip sieti žmones. Manau, kad bitkoinai – tai tik dar viena spekuliacija, kaip ir bet kuri kita valiuta.
Žmonija galų gale vis tiek sugrįš prie bendro ekvivalento – aukso ar ko nors kito. Niekas negali būti pagrįsta dirbtiniu išskaičiavimu ir formulėmis. Šito negali būti, nes nepasiekėme tokio tarpusavio ryšio, tokios komunikacijos, kuri leistų nustatyti teisingus žmonių tarpusavio santykius.
Todėl pinigai neturės jokios galios, jei nebus padengti auksu ar kitomis vertybėmis, visų pripažintomis kaip bendrasis ekvivalentas.
Bet kuri kriptovaliuta turės vertę tik tada, kai aukso gramais ar doleriais matuosime ne savo egoizmą, o geruose tarpusavio santykiuose tyrinėsime altruizmą ir nustatysime jo vertę. Kabaloje vertę turi tik ekranas ir atspindėta Šviesa.
Klausimas. Ir tuomet nebebus pinigų?
Atsakymas. Nebus. Vienas su kitu atsiskaitysime savo santykiais.
Klausimas. Ar tai galėsime pamatuoti?
Atsakymas. Kabaloje avijut (noro stiprumas), masach (ekranas), or chozer (atspindėta Šviesa), nefeš, ruach, nešama, chaja, jechida šviesa – visa tai matuojama iki pačių smulkiausių dalelių.
Klausimas. Įdomu, kaip tai atrodys mūsų materialiame pasaulyje? Baal Sulamas rašo, kad kiekvienam ant rankovės bus kažkokie skiriamieji ženklai, tarkime, žvaigždutės, parodančios davimo nuopelnus. Jų skaičius nulems visuomenės požiūrį į tave. Jei turėsi 10 ar 20 žvaigždučių, tave labiau gerbs.
Ar iš tiesų taip gali būti?
Atsakymas. Taip. Bet ne tam, kad tave gerbtų, o tam, kad būtum pavyzdys kitiems ir taip juos auklėtum. Žmogus didžiuosis ne tuo, kad jis ypatingas, o tuo, kad savo ypatingumu kitiems suteikia jėgų.
#220423

Iš 2017 m. gruodžio 24 d. pamokos rusų kalba

Komunistams, gyvenusiems ir veikusiems iki Karlo Markso laikų, nepavyko paskleisti komunizmo pasaulyje.
Taip atsitiko dėl to, kad visi kolektyvinės visuomenės nariai turėjo būti idealistai-altruistai, kaip ir patys steigėjai.
O kadangi net labiausiai išsivysčiusios visuomenės 90% narių yra egoistai, jie negalėjo priimti kolektyvinės visuomenės, kuri iš prigimties išimtinai altruistinė, taisyklių. (Baal Sulamas, „Paskutinioji karta“).
Klausimas. Kodėl 90 % visuomenės narių – egoistai? Kodėl toks disonansas?
Atsakymas. Taip užprogramuota gamtos, nieko nepakeisi. Kadangi mes gamtos nesuprantame, belieka nuspręsti, gerai tai, ar blogai.
Baal Sulamas rašo, kad gamtoje yra 10 % altruistų. Tačiau, visų pirma, nematau, kad 10 % visų žmonių siektų kabalos mokslo, atvedančio į tikrą, veiksmingą altruizmą. Daugiausia 1–2 %. Jei šios metodikos mokytųsi 10 %, įvyktų kabalistinė revoliucija.
Antra: tam, kad pripažintume būtinybę kitokios visuomeninės santvarkos, grįstos savitarpio pagalba, papildymu, kolektyviškumu, reikia labai didelio egoizmo, kuris atskleistų savo netobulumą, nesugebėjimą žmonėms suteikti normalų egzistavimą, laimę, šeimą.
Dabartinė visuomenė jau seniai galėjo nusivilti savąja prigimtimi ir padaryti teisingas išvadas, jei ne milžiniškas žiniasklaidos mechanizmas, kvailinantis žmones, verčiantis juos eiti ratu, tarsi mažus vaikus: „Nubėk ten, atnešk aną. Pažiūrėk, ką mes dabar darysime“. Žmonės tiki visomis melagingomis žiniomis, pasimauna ant jų kabliuko.
Kaip ilgai tai tęsis? Manau, kad per artimiausius penkerius metus žiniasklaida taip diskredituos save, kad visuomenės nuomonė apie ją pasikeis.
Visais laikais žmonės manė, kad egoizmas – geras, nes vysto gamtą ir visuomenę. Matome, kaip gyvena žvėrys, o žmonės gyvena pagal tą patį principą, tik aukštesniu lygiu. Jie įtvirtina tam tikras elgesio taisykles, kad nesuėstų vieni kitų kaip gyvūnai, tačiau tikrai tai sugebėtų.
Pirmykštės visuomenės buvo komunistinės: vienodi darbo įrankiai, trobelės visiems, bendras laužas, vaikai, žmonos. Buvo tokie periodai, kai viskas buvo bendra.
Todėl komunistinės visuomenės – ne naujiena žmonijai, skiriasi tik jų būsenos. Arba visuomenės egoizmas dar nė kiek neišsivystęs, ir žmogus nesijaučia individu, bet jaučiasi natūralios grupės, keliaujančios iš urvo medžioti mamuto, dalimi.
Arba tai visuomenė, kurioje egoizmas taip išaugo, kad su juo nebeįmanoma sugyventi, tada žmonės susirenka ne aplink laužą, bet tarptautiniame parlamente ir galvoja, kaip jiems pažaboti savo prigimtį. Ir palaipsniui supranta, kad niekaip.
#226235

Iš 2017 m. lapkričio 13 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Markso prognozės ima pildytis

Komunizmas: utopija ir tikrovė

Kodėl komunizmas patyrė fiasko

Jei visuomenė nevykdys savo misijos, pasaulyje kils atominiai ir branduoliniai karai, pasaulio tautos bus priverstos ieškoti išeities ir kreipsis į Jeruzalės Mesiją, kuris juos išmokys šios metodikos. (Baal Sulamas, „Paskutinioji karta“)
Altruistinės visuomenės organizuojamuose apskrituosiuose staluose yra tokia jėga, kuri vadinasi „Izraelio Žemė“, „Jeruzalė“, „Viešpaties kalnas“, „Mesijas“ (nuo žodžio „limšok“– „traukti lauk“).
Klausimas. Vadinasi, mūsų maža kabalistinė organizacija ir yra Mesijas?
Atsakymas. Pati organizacija – ne. Tačiau joje, ant kiekvieno jos nario ir tų, kurie prie organizacijos glaudžiasi, nusileidžia Aukštesnioji šviesa, – Ji ir vadinasi Mesijas.
Mūsų organizacijos užduotis – siekti, kad perėjimas į ateities visuomenę vyktų taikiai, ne karo būdu. Arba tu savanoriškai judi į priekį, arba tave veja pagaliu – viena iš dviejų. Bet kokiu atveju kūrinio programa bus realizuojama. Mes trokštame vystytis taikiu būdu. Todėl kviečiame judėti į priekį savanoriškai visus, kiek tai įmanoma.
#226173

Iš 2017 m. lapkričio 6 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvengti karinių konfliktų

Informacinis tikrovės laukas

Kelyje į galutinį pasaulio ištaisymą

Klausimas. Kaip turi atrodyti visuomenės ugdymo aplinka ateityje?
Atsakymas. Aplinką turi sudaryti tik dešimtukai, kuriuose žmonės mokosi vienytis tarpusavyje, kartu sprendžia visus uždavinius, mokosi bet kokių dalykų.
Klausimas. Klasikinėje švietimo sistemoje yra mokiniai, dėstytojai ir mokymosi tema. Kaip šios trys sudedamosios įeina į dešimtuko sąvoką?
Atsakymas. Dėstytojas – tai organizatorius, kuris užduoda mokiniams tam tikrą skaičių klausimų ir suteikia tam tikrą kiekį informacijos, ir mokiniai turi tarpusavyje susivienyti bei su gauta informacija išspręsti užduotus klausimus.
Visų pirma, jie praktikuoja vienybę tarpusavyje. Sakykime, jiems reikia išmokti tam tikrą dalį fizikos. Prieš pradėdami mokytis, jie vienijasi, kol pajaučia, kad yra viena vieninga visuma su vienu noru, vienu protu. Ir tad jie pradeda teisingai mokytis fizikos.
Žinoma, jie išdėstys ją visiškai naujai.
Klausimas. Įprastai kolektyvuose vyksta diferencijavimasis: vienas geriau rašo, kitas – skaito ir t.t. Ar leidžiamas diferencijavimasis dešimtuke siekiant bendro rezultato?
Atsakymas. Žinoma. Taip yra parašyta knygoje „Zohar“. Vienas skaito, kitas rašo, trečias svarsto, ketvirtas ruošia sprendimus, skaičiavimus, ištraukas ir taip toliau. Visų gebėjimai sudedami į vieną visumą.
Be to, niekam iš anksto nėra nurodoma, ką daryti, nėra ribų ar nišų, į kurias žmonės turi sutilpti. Kiekvienas pats toje vienybėje randa savo vietą, kur gali įnešti didžiausią indėlį į kolektyvą.
Klausimas. Jūs praktiškai neteikiate didelės reikšmės žinioms?
Atsakymas. Naujas žinių lygis – tai ne egoistinės žinios, o išplaukiančios iš atskleidžiamos integralios dvasinės sistemos. Šios žinios yra už Einšteino teorijos ribų.
Komentaras. Kitaip tariant, susidaro dešimtukas mokinių, žinančių užduotį, kurią jiems reikia išspręsti. Jie patys savyje nusistato tikslą, savybes, kokios reikalingos jam pasiekti, patys pasiskirsto ir eina jo link.
Atsakymas. Jie turi spręsti bet kokią užduotį iš savo vienybės taško. Jie įgis naują protą, naujus jausmus, naują bendrumą – dešimtuką, kaip vieną bendrą schemą.
Šioje susijungimo schemoje – pavadinkime ją „matrica“ ar „parcufu“ – jie ras sprendimus bet kokių klausimų: techninių, biologinių – kokių tik nori. Kitų būdų juos išspręsti negali būti.
#220986

Iš 2017 m. rugpjūčio 17 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas pasaulis – vienas dešimtukas

Ateities mokykla

Planeta kaip vienas kambarys

Klausimas. Kokias savybes turėtų išsiugdyti ateities specialistas?
Atsakymas. Mes įeiname į visiškai naują gamtos valdymo sistemą – globalią, integralią, kuri veikia ne kiekvieną individą atskirai, o visus kartu. Ir mes turime su tuo sutikti. Taigi, privalome būti tokie pat integralūs ir globalūs, kaip pati gamta.
Mes būtinai prie to prieisime, tiesiog šiandien žmogiškasis egoizmas dar mus atskiria ir atitolina vieną nuo kito. Vis dėlto sėkmė ne prieštaravime, o suartėjime, susivienijime, komunikacijoje. Todėl dabartinis netinkamas ryšių tarp mūsų panaudojimas yra mums žalingas.
Bet kokio verslo sėkmė priklauso nuo kolektyvo susivienijimo, kiek žmogus jaučiasi atsakingas – kiekvienas už visus ir visi už vieną.
Šią savybę reikia ugdyti žmonėms nuo darželio. Jei tokiu būdu suvoksime save, visuomenę, tikrovę, mūsų santykius su gamta, tuomet tikrai sukursime vientisą visuomenę, kolektyvą, šeimą ir visa kita. Tokiu atveju sėkmė mums yra užtikrinta, nes mes dirbame pagal analogiją su gamta.

Iš 2017 m. rugpjūčio 17 d. TV programos „Paskutinė karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities žmogus

Eik su visais arba gausi baudos ratą

Idealus ateities visuomenės principas

Klausimas. Kokie turėtų būti santykiai tarp žmonių aukštesnėje pakopoje?
Atsakymas. Santykiai tarp žmonių turi būti tokie, kad aukštesnioji Šviesa galėtų mus užpildyti. Nieko kito. Tuomet Šviesa atsakys į visus mūsų klausimus. Sužinosime, iš kur ir kas esą, kaip egzistuojame, kokiuose pasauliuose.
Išvysime viską, kas vyksta už laiko ir erdvės ribų, tapsime milijonus kartų didesniais žmonėmis su platesne sąmone, žinojimu, jautimu, liausimės bijoję mirties.
Juk žmogaus problema ta, kad jis žino, jog greitai viskas baigsis, ir todėl iš anksto ruošiasi į kelią, susitaikydamas sensta: „Jau nėra kur skubėti. Nieko nespėsiu atlikti.“ Ir paskutinius dvidešimt metų stabdo save.
Tai neteisinga. Kai atsiranda galimybė užsipildyti Šviesa, imi jausti, kad niekas nesibaigia, kad viskas tęsiasi, kad laiko nėra. Ir tuomet atsiranda visiškai kitoks požiūris ir į materialų gyvenimą.

#232465

Iš 2018 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tobulybė

Išsivysčiusios visuomenės forma

Šviesa iš grupės centro

Klausimas. Taškas širdyje ir egoizmas gali rasti sąsają tik tokiu atveju, jei mes sumažinsime ego ir vystysime tašką širdyje iki ekrano būsenos. Vadinasi, mes turime egoizmą, su juo turime atlikti tam tikrus veiksmus, kurie vadinami „sumažinimu“?
Atsakymas. Ne, nieko neturime daryti su egoizmu. Mes turime bandyti visą laiką suartėti vienas su kitu, o egoizmas čia tik trukdys. Tai vadinama pagalba „prieš save“. Tai, kad ego mus stabdo, yra gerai, nes jo padedami vystome priešingas jam jėgas. Bet iš pačio egoizmo mums nėra ko laukti jokių ypatingų pasireiškimų.
Klausimas. Koks yra taško širdyje vystymasis iki ekrano būsenos?
Atsakymas. Sąvoka „ekranas“ pasireiškia tik tada, kai per savo pastangas aš staiga pradedu jausti Kūrėjo egzistavimą – Aukštesniąją, viską lemiančią, valdančią jėgą. Nuo šios akimirkos aš jau veikiu kitaip.
Mano veiksmai, kuriuos susieju su Aukštesniąja jėga, Aukštesniuoju valdymu, Aukštesniuoju tikslu, davimu, meile, kitaip tariant, būsenos, išeinančios už mano egoizmo ribų, vadinamos dvasinėmis.
Juose nenoromis egzistuoja sumažinimas – darbas su egoizmu, lemiantis, su kokia jėga aš sieksiu davimo, susijungimo su kitais. Tai priklauso nuo Aukštesniosios jėgos atskleidimo manyje laipsnio, Ji suteikia man galimybę veikti altruistiškai.
Komentaras. Aukštesnioji jėga – tai kažkas nežinoma šio pasaulio žmogui…
Atsakymas. Nieko nežinomo čia nėra. Žmogus negali jos pajausti, nes nieko dėl to nedaro. Reikia veikti tuose rėmuose, kurie mums suteikti: vienytis su kitais, studijuoti šaltinius, siekti susijungimo, rūpintis vienas kitu, abipusiai laiduoti, ir tada sukursime vieną bendrą visumą. Šioje visumoje pajausime Aukštesniąją jėgą.
Klausimas. Kitaip tariant, ji pasireikš staiga, ir nuspėti, kada tai įvyks, neįmanoma?
Atsakymas. Kada ji pasireikš, tada ir sužinosime.

#219134

Iš 2017 m. rugpjūčio 16 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atsiranda ekranas?

Ekranas – dvasinis jutimo organas

Ekranas – tavo indėlis į dvasinę tikrovę

Klausimas. Ar teisinga leisti vaikui suprasti, kad jis nubaustas už konkrečius poelgius?
Atsakymas. Nereikia bausti specialiai už poelgį. Auklėtojas turi elgtis su vaiku, netapatindamas jo su geru ar blogu elgesiu, visada rodyti, kad veikia apgalvotai, tik vaiko naudai.
Paprastai tėvai reaguoja į vaiko elgesį: gerai elgėsi – gauna paskatinimą, blogai – bausmę. Tačiau tai – neteisinga, taip tinka dresuoti gyvūnus. Jei noriu išauklėti žmogų, tai nesielgiu su juo kaip su šuniuku, kurį skatinu skanėstais už kiekvieną gerą darbą.
Požiūris į vaiką visada turi būti teisingas. Tai yra jis nebūtinai gauna saldainį už gerą elgesį. Ir net jei padarė kažką blogo, su kažkuo susimušė, tai bausmė neskiriama nedelsiant, ji turi būti apgalvota.
Aš turiu rodyti vaikui, kad gamta visada sureaguos į jo poelgius, nebūtinai iš karto. Todėl jam reikia labiau atverti akis ir ausis, padidinti savo jautrumą, kad suvoktų kartais gaunantis blogą reakciją už blogus poelgius, kuriuos padarė praeityje. Nebūtinai visada bus aiški priežastis.
Todėl ir apdovanojimas, ir bausmė neturi ateiti nedelsiant, kaip dresiruojant šunį ar lokį. Tėvai patys turi būti labai išauklėti. Jie turi paslėpti savo egoizmą ir naudotis naujais integraliojo auklėjimo metodais.
Komentaras. Kai vaikas audringai reiškia savo egoizmą, tai sukelia aštrią tėvų reakciją ir jie specialiai veikia prieš vaiko norą.
Atsakymas. Viskas priklauso nuo auklėjimo, ir jį reikia pradėti net ne nuo tėvų, o nuo močiučių ir senelių. Auklėtojas iš viso negali naudotis savo egoizmu, savo įprastu noru, jis turi naudotis nauju metodu – virš egoizmo. Tai vadinama tikėjimu virš žinojimo arba davimu virš gavimo jėgos.
Klausimas. Kaip tai susiję su meile vaikui?
Atsakymas. Žinoma, tėvų meilė vaikams, kaip ir Kūrėjo meilė kūriniams yra visko pagrindas. Tačiau ką daryti toliau? Reikia imti pavyzdį iš Kūrėjo, studijuoti, kaip jis elgiasi su mumis. Iš esmės, tuo ir pagrįstas šis metodas. Iš to suprasime, kaip reikia elgtis su vaikais. Daugiau nėra iš ko mokytis: situacija tokia bloga, kad žmonija suvokia neišvengsianti smūgio, tačiau nežino, ką daryti. Vienintelė išeitis – mokytis iš Kūrėjo.
Klausimas. Koks svarbiausias auklėjimo principas, ruošiant vaiką naujam evoliucijos etapui, ateičiai?
Atsakymas. Jei tėvai taip išauklės save ir vaikus, pradėsime naują evoliucijos etapą. Jis pagrįstas naujais tarpusavio santykiais, tuo, kad mes statome jaunimą ant naujų bėgių ir nukreipiame į naują – draugišką, susivienijusią – visuomenę, pagrįstą tarpusavio parama. Būtent tuo pasižymi evoliucinis šuolis.

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. 933-iojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities žmogaus auklėjimas, I d.

Ateities žmogaus auklėjimas, II d.

Ateities žmogaus auklėjimas, III d.

Klausimas. Kokie bus santykiai tarp tėvų ir vaikų ištaisytoje ateities visuomenėje, jei kiekviename liepsnoja egoizmas?
Atsakymas. Mes nenaikiname savo egoizmo, o tik mokomės teisingai juo naudotis. Egoizmas – mūsų prigimtis, jo jokiu būdu negalima sunaikinti.
Mes apskritai nieko nenaikiname. Tai ne psichologija ir ne moralė, kuri per jėgą draudžia naudotis egoizmu. Juk matome, kad tai nepadeda ir galiausiai sukelia tik didesnių sprogimų.
Kabala siūlo visiškai unikalią metodiką, kurioje naudojama Aukštesnioji šviesa.
Jei mes mažose grupėse (dešimtukuose) laikomės Aukštesniojo pasaulio dėsnių – Šviesos, davimo ir meilės, pasaulio, stengdamiesi jį atitikti, kitaip tariant, siekiame anuliavimosi, vienybės, lygybės, susijungimo mūsų rato centre, tai jaučiame, kaip mums bunda naujas noras. Tai bendras noras vienytis, duoti, jame mes jaučiame naują tikrovę.
Jei ir tėvai, ir vaikai mokosi tokiuose kursuose, jie pradeda suprasti vienas kitą naujame tarpusavio ryšio lygyje. Ir vieni, ir kiti suvokia, kad nepaisant savojo egoizmo reikia veikti artimojo labui.
Ir ne todėl, kad tarp jų yra kraujo ryšys, kaip tarp tėvų ir vaikų, o todėl, kad per teisingą ryšį jie pakils aukščiau savo prigimties ir gaus didžiulį apdovanojimą – pereis į naują egzistavimo pakopą.
Vaikas pajaus, kad jį su tėvais sieja nuostabūs, idealūs santykiai. O tėvai galės pajausti amžiną ir tobulą egzistavimą.
Klausimas. O jei vaikas dar per mažas mokytis?
Atsakymas. Tokiu atveju reikia mokyti asmeniniu pavyzdžiu. Jei vaikas elgiasi egoistiškai, reikia jam parodyti, kad negaus to, ko nori, o gaus tai, ką tėvai mano jam esant naudinga. Ir jis puikiausiai tai supras. Mūsų vaikai labai protingi visame, kas susiję su jų egoizmu.
Klausimas. O kaip išvengti konflikto su vaiku?
Atsakymas. Palaipsniui vaikas supras, kad tai daroma iš meilės.
Klausimas. Vadinasi, būti aukščiau savo egoizmo tėvams nereiškia būti nuolaidiems ir maloniems?
Atsakymas. Yra pasakyta išminčių, kad „gailintis bausmės vaikui, nekenčia jo“. Į vaiką reikia žvelgti „viduriniojoje linijoje“, t. y. tarp „bausti“ ir „pasigailėti“. Jis turi tai pajausti. Jis būtinai pajaus ir supras, kad tai yra daroma jo labui, prieš šėlstantį jame blogį.
Tęsinys bus.

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. 933-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities žmogaus auklėjimas, I dalis

Ateities žmogaus auklėjimas, II dalis

Auklėjimas: ar žino vaikas, kas jam yra gerai?

Klausimas. Kuomet visi atsikratys egoizmo ir taps tobuli, ar tuomet gims vaikai, ar jie bus tobuli nuo gimimo?
Atsakymas. Taip, visiškai tobuli. Tuomet pasaulis taps gyvūniniu ir visi vienas kitam darys tik gera, jokio blogio nebus.
Klausimas. Tuomet, kaip sakoma, vilkas gulės šalia ožiuko, o mažas berniukas žais su juo?
Atsakymas. Jeigu egoizmas galutinai ištaisytas, kaip gali būti, kad vienas kenktų kitam?
Klausimas. Kuo tuomet mis vilkas? Kuo jis bus sotus?
Atsakymas. Tiktai davimu kitiems, nereikės jokio maisto, iš viso nieko.
Kai tik pasaulis pradės po truputį artėti link galutinio ištaisymo, visos jo detalės pradės nykti iš mūsų pojūčių. Negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmogus pereis į nematerialų lygmenį, nes egoizmo nebebus, nebebus materijos.
Materija tėra iliuzija, duota mums pajausti, kad turėtume su kuo dirbti, grąžindami save į altruizmą, įgydami davimo ir meilės savybę.

Iš 2017 m. vasario 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pakilti virš egoizmo?

Ateities žmogus

Didelis egoizmas – didelis ištaisymas