Klausimas. Ar yra ryšys tarp Izraelio tautos vienybės ir antisemitizmo?
Atsakymas. Kai Izraelio tauta vienijasi, antisemitizmas mąžta.  Antisemitizmas kyla tam, kad pastūmėtų mus tikslo link.
XX a. pradžioje kabalistai visu balsu kvietė tautą: mokytojas Kukas – vyriausiasis Izraelio valstybės rabinas ir iš Lenkijos į Izraelį atvykęs didysis kabalistas Baal Sulamas. Baal Sulamas norėjo išvesti iš Lenkijos visus ten gyvenusius žydus. Buvo net užsakyti mobilieji nameliai, kuriuose jie turėjo apsigyventi Izraelyje.
Jis kreipėsi į Lenkijos žydus, įkalbinėdamas juos nepasilikti Lenkijoje, nes po 20 metų įvyks katastrofa, jeigu žydai liks Europoje. Baal Sulamas apie tai pradėjo kalbėti jau XX a. pradžioje.
Į Izraelį jis atvyko 1922 m., bet gerokai anksčiau kreipėsi į žydus Lenkijoje, įspėdamas, kad po 20 metų jų laukia baisios problemos, jeigu jie ten pasiliks. Tačiau juokėsi iš jo ir nenorėjo klausyti, netgi išvarė jį iš bendruomenės.
Baal Sulamas buvo priverstas bėgti iš Lenkijos ir atvyko į Izraelį, o 3,5 milijono Lenkijos žydų žuvo Katastrofoje, nes nepaklausė jo įspėjimų. Jis juos įspėjo iš anksto, juk nebūtų buvę lengva perkelti tiek daug žmonių. Tam būtų prireikę ne mažiau nei 10-20 metų.
Tada buvo labai palankios persikėlimo į Izraelį sąlygos. Europa su džiaugsmu būtų išsivadavusi nuo žydų, bet jie pasiliko. Tai labai primena dabartinę Amerikos padėtį.
Amerikos žydai taip pat sako, kad viskas gerai, kad gyvenimas Amerikoje geresnis nei Izraelyje – labiau užtikrintas ir aprūpintas. Jie tikisi vyriausybės palaikymo. Jie taip pat akli, net aklesni nei žydai, anksčiau gyvenę Vokietijoje bei kitose Europos šalyse.
Baal Sulamas kvietė žydus ne paprasčiausiai pabėgti iš Lenkijos į Izraelį, nes neįmanoma pasislėpti nuo Kūrėjo, nuo aukštesniosios jėgos, nuo bendros visos kūrinijos programos.
Tačiau, jeigu žydai susirenka vienoje vietoje, jie gali imti organizuotis kaip viena tauta, kaip viena grupė. Tuo mes visam pasauliui rodome, kaip galima gyventi pagal aukštesniosios gamtos dėsnius – pagal vienybės, meilės artimui kaip sau pačiam, dėsnius.
Jeigu Europos žydai tada būtų paklausę Baal Sulamo, tai ne tik būtų išvengę sunaikinimo, bet ir būtų įgyvendinę kūrinijos programą ir parodę visai žmonijai vienijimosi pavyzdį. Žmonija susivienytų į vieną tobulą kūną, kaip vienas žmogus su viena širdimi, o tai yra žmonijos raidos tikslas.
Kadangi šito nepadarėme tada, šiandien vėl patenkame į tą pačią padėtį, ji tiksliai atsikartoja. Šiandien taip pat yra kabalistų, kurie įspėja mus, kad nėra išeities, kad būtina susivienyti – visų pirma – Izraelio tautai. Tai rodo visi požymiai – pasaulis tapo integralus ir reikalauja mūsų susivienijimo.
Gamta atsiskleidžia kaip vieninga integrali sistema, kurioje visi žmonės susiję tarpusavyje bei su visais kitais gamtos lygmenimis. Mes privalome sukurti gerus tarpusavio santykius, kur vyrautų besąlygiška tarpusavio pagalba.
Vėl ateina kritinis momentas: arba mes sutinkame susivienyti ir pereiname šį periodą lengvai bei maloniai, arba pasmerkiame save didelėms kančioms. Pranašai yra aprašę, kaip atrodys šis periodas, jeigu neisime geruoju keliu.
Kančios kelias yra gamtos programoje ir realizuojamas automatiškai, tarytum traukinys, riedantis bėgiais į numatytą tikslą. Tačiau mums yra duotos jėgos pasukti jį geruoju keliu, jeigu sugebėsime susivienyti tarpusavyje. Apie tai Toroje neparašyta, nes tai priklauso nuo mūsų laisvo pasirinkimo.
Pranašai mūsų laikus aprašo kaip baisius išbandymus, kuriuos mums lemta pereiti – žymiai baisesnius nei Katastrofos metu. Tačiau tą patį poreikį susivienyti galima įgyti ne per baisias kančias, o pasitelkus bendro darbo tarpusavyje metodą.
Kitaip patirsime metodiškus smūgius, vieną po kito, kol suprasime, kad pasirinkimo nėra: reikia pakilti virš savojo egoizmo ir susivienyti. Kančios kelias labai ilgas ir sunkus, o įsisąmonintos vienijimosi būtinybės kelias – lengvas ir greitas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamtos kantrybei yra ribos

Mums nepavyks pasislėpti tarp kitų

Nereikia naujo faraono, vardu Hamas

Klausimas. Ar kiekvienas žmogus turi savo sielą? Ar ji amžina?
Atsakymas. Sielą turi tik tas žmogus, kuris ją kuria. Suformuoti sielą –  tai reiškia pamilti savo artimą.
Pagal pasiektą meilės artimui lygį, ištaisytame savo nore jaučiu užpildymą, vadinamą aukštesniąja Šviesa.
Noras, visiškai nukreiptas į davimą ir meilę artimui, su jį užpildančia Šviesa, vadinamas „siela“.
Šviesa – tai Aukštesniosios jėgos, Kūrėjo pajautimas noro viduje. Noras, nukreiptas mylėti artimą ir jį užpildanti Šviesa, t. y. pojūtis, kurį jaučiu noro viduje, nes esu pasirengęs mylėti artimą, – kartu vadinasi „siela“. Sielos indas – tai noras, o sielos užpildymas – tai aukštesnioji Šviesa. Taip atskleidžiame sielą.
Taigi, iš pradžių niekas neturi sielos, bet kiekvienas gali ją įgyti, jei tik ištaisys savo santykį su artimu žmogumi. Galiausiai, mūsų gyvenimas yra toks, kad anksčiau ar vėliau kiekvienas žmogus bet kuriuo atveju pasieks savo sielą.
Taip nulemta, kad Izraelio tauta pirmoji turi atskleisti sielą. O šiais laikais mūsų kartoje kiekvienas turi tokią galimybę.
Todėl ir atsiskleidžia kabalos mokslas – metodika apie tai, kaip įgyti sielą, turint egoistinį norą; kaip paversti jį artimojo labui pagal principą „pamilk savo artimą kaip save patį“.
Po to, kai visa Izraelio tauta tuo užsiims ir suvoks tą pakopą, tą „siela“ vadinamą būseną, visos pasaulio tautos imsis to paties. Tai, ką įgis Izraelio tauta,  taip pat pereis ir pasaulio tautoms.
O pastaruoju metu Izraelyje iškylančios visos tos problemos, „sugedimas“,  aiškinamas tuo, kad jau seniai turėjome pradėti taisyti sielą, bet vėluojame tai daryti.

Iš 2015 m. gegužės 10 d. radijo programos 103FM laidos

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinai nauja mano siela

Siela: ne tai, ką jūs galvojote

Ar turime sielą?

Klausimas. Ar Faraonas slypi kiekviename žmoguje? Kur jis manyje?
Atsakymas. Faraonas – tai noras aplenkti kitus ir būti pranašesniam. Tai būdinga kiekvienam žmogui, tai net ne natūralus žmogaus siekis, o tiesiog svetima jėga, valdanti jį iš vidaus.
Klausimas. Ir kaip įmanoma nuo tokio blogio, kai kiekvienas žmogus elgiasi tarsi nuožmus faraonas, pereiti į pasaulį, kur jis su kiekvienu elgtųsi kaip su savo vaiku?
Atsakymas. Tam reikalingas švietimo procesas, iš kurio žmogus sužinos apie tokią savo būseną. Nes dabar jis tiesiog  blogai jaučiasi, tačiau nesupranta priežasčių.
Visi sutinka, kad egoizmas – mūsų prigimtis, ir su ja nepakovosi. Raginimai vienytis žmonėms skamba kaip  utopija. Net šventinį vakarą tik ir laukia, kol baigsis velykiniai skaitymai ir bus galima pavalgyti.
Todėl būtina nauja švietimo sistema. Reikia suteikti žmonėms išsilavinimą, juk dabar jie nieko nežino. Žmogus gimsta šiame pasaulyje, visiškai bejėgis, priešingai nei gyvūnas, kuris veikia teisingai, nes vadovaujasi vien instinktais. Gyvūnas neklystamai pasirenka, kas jam naudinga, o kas žalinga, jis nenukris iš aukštai, o kūdikis, jeigu jį palikti vieną, gali.
„Išėjimas iš Egipto“  – tai liaudies švietimo procesas, jos sąmonės ir supratimo ugdymas. Kiekvienas turi suprasti, kokios jėgos jį valdo, kaip jis elgiasi su kitais, kodėl jo požiūris egoistiškas, kodėl jis nenori kitiems duoti, o tik imti iš kitų ir juos valdyti.
Reikia išsiaiškinti, kas ta piktoji jėga, kuri viešpatauja mumyse, ir ar galime su ja sugyventi šiame pasaulyje, kuriame esame taip priklausomi vieni nuo kitų.
Visi mato, kad toliau taip tęstis nebegali, pasaulis aiškiai ritasi į bedugnę, nedaug trūksta, kad kiltų branduolinis karas. Neįmanoma likti faraono vergijoje – metas išsilaisvinti.

Iš 2015 m. kovo 22 d. 538-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skatykite:

Gamtos kantrybei yra ribos

Kur mes suklydome tada, Babilone?

Neribotas egoizmo limitas

Klausimas. Ar yra bendra visų problemų priežastis?
Atsakymas. Jeigu kyla konfliktas su sutuoktiniu, vaikais, kaimynais ar su pačiu savimi, priežastis viena –  tave valdo egoizmas, vadinamasis faraonas.
Klausimas. Bet juk Egipto vergovė, apie kurią pasakoja Tora, seniausiai pasibaigė?
Atsakymas. Faraonas valdo mus visą laiką, čia ir dabar. Toroje aprašyti įvykiai nesusieti su tam tikru laiku – tai nėra istorinis pasakojimas. Mes iki šiol esame vergovėje to paties egoizmo, savo egoistinės prigimties, neleidžiančios normaliai gyventi.
Šiandien gyvename ypatingame pasaulyje, ypatingoje epochoje. Visi esame viename tinkle, integraliame pasaulyje, integralioje ekonomikoje ir priklausomi vieni nuo kitų. Jeigu pasaulinė visuomenė taiko sankcijas kažkuriai šaliai, nukerta ryšius su ja, pavyzdžiui, su Iranu, ta šalis silpsta. Juk visi priklauso nuo visų.
Tokie pavyzdžiai liudija, kokiame persipynusių tarpusavio ryšių pasaulyje esame. Jeigu tokiame surizgusiame pasaulyje nepalaikome gerų santykių su kitais, kenkiame sau!
Jei nesugebėsime suderinti tarpusavio ryšių partijoje, tautoje, valstybėje – tiesiog susižlugdysime. Niekas nepadės, jei nepaisysime visuotinio gamtos dėsnio, reikalaujančio iš kiekvieno rūpintis visais.
Klausimas. O kaip faktas, kad nesutariame vieni su kitais, bet kažkaip išgyvename?
Atsakymas. Yra ribos, iki kurių tarpusavio priešprieša gali augti ir tęstis. Šios priešpriešos priežastis – mūsų prigimtis, verčianti kiekvieną galvoti tik apie save.
Žmogus kol kas nesupranta, kad jo gerovė priklauso nuo visų. Taip primityviai verčia manyti mūsų egoizmas. Žmogus nesugeba pamatyti, kad jeigu palaikys geranoriškus santykius su kitais, tai tik išloš.
Klausimas. Primityviosiose senovės bendruomenėse buvo daug stipresni ryšiai tarp žmonių, o besivystydami vis labiau atsiskiriame?
Atsakymas. Nelaikykite senovės bendruomenių primityvesnėmis, nes priešingai nei mes, jos suprato, kad žmonės priklauso vieni nuo kitų, yra susiję ir be šio ryšio – neišgyvens.
Šiuolaikinės visuomenės problema ta, kad dėl spartaus technologijų vystymosi susikūrėme iliuziją, jog galime gyventi nepriklausydami vieni nuo kitų. Todėl kiekvienas užsidaro savo bute su savo mobiliaisiais telefonais ir kompiuteriais, nenorėdamas nieko matyti. Svarbiausiai, kad jo netrukdytų.
Tarpusavio ryšio trūkumas arba negatyvūs ryšiai vadinasi faraonu, egoizmu. Nenorime skaitytis su kitais ir nesuprantame, kad esame susiję ir sujungti į vieną lauką, o ypač – Izraelio tauta.
Mes visada turime vertinti save pagal tai, kiek esame už arba prieš kitus.
Visa Tora mums pasakoja tik apie meilę artimui kaip sau pačiam – tai didžioji Toros taisyklė. Ji apima viską – nėra nieko svarbiau nei teisingas susijungimas.

Iš 2015 m. kovo 15 d. radijo 103FM laidos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinė kliūtis kelyje į laimę

Kodėl gyvenimas toks sunkus?

Gyva Aukštesniojo pasaulio kopija

Klausimas. Abraomas buvo pirmasis kabalistas. Jis subūrė aplink save žmones, kurie jį palaikė, ir išugdė jų gebėjimą matyti jėgas, valdančias pasaulį. Kitaip tariant, jie galėjo pakilti virš įprastos gyvenimo tėkmės tarsi į kitą aukštą ir iš ten pamatyti viską valdančias jėgas?
Atsakymas. Taip, jie žinojo, kaip valdomas pasaulis, todėl suprato, kaip įsijungti į šį valdymą, kad galėtų vesti visą pasaulį geruoju keliu tikslo link, tarsi pradininkai, visus vedantys paskui save. Žydų tautai buvo suteikta tokia potenciali galimybė pageidautinu būdu valdyti pasaulį ir atvesti jį į išsitaisymą, visišką išsilaisvinimą.
Visiškas išsilaisvinimas reiškia, kad Aukštesnioji jėga visiškai atsiskleidžia visai žmonijai visa savo negyvąja, augaline ir gyvūnine prigimtimi. Valdyti pasaulį – vadinasi – mokyti jį ir padėti judėti šios nuostabios, galutinės būsenos link. Tai valdymas meilės jėga.
Klausimas. Paprastai valdymas suvokiamas negatyviai.
Atsakymas. Todėl, kad jie nepajėgė išsilaikyti dvasinėje aukštumoje bei pakilti iki viso pasaulio valdymo ir nukrito žemyn. O tada visos jėgos, veikusios juose dvasinėje, nuostabioje formoje, pavirto negatyviomis. Kol Izraelio tauta yra pakilime, ji – aukščiau už visas kitas, bet kai krenta, tai žemiau visų kitų tautų.
Klausimas. Ar yra vilties, kad ši tauta pakils?
Atsakymas. Tai net ne viltis, o pareiga. Niekas nepanaikino Izraelio tautos misijos, kurią ji privalo įvykdyti. Jeigu tai būtų tiesiog galimybė, tai žydų tauta niekuo nesiskirtų nuo kitų. Istorijoje buvo daug tautų, išvarytų iš savo žemės, išsibarsčiusių tarp kitų tautų ir išnykusių be pėdsakų.
Tačiau, nepaisant nieko, žydų tauta išliko, nes privalo įgyvendinti savo misiją.
Klausimas. Jūs vartojate religinius terminus: maldos, visiškas išsilaisvinimas ir t. t. Ar reiškia, kad galų gale visi žmonės turi tapti religingais ir priimti judaizmą?
Atsakymas. Ne, kalbu ne apie religiją, o apie tai, kad visi žmonės turi susijungti į vieną sferą be jokių tarpusavio skirtumų. Kiekvienas turi įsijungti į ją pagal savo charakterį, savo vidines jėgas ir susijungti su visais kitais absoliučios meilės ir visiško davimo saitais.
Kai tarp visų įsivyraus tokie santykiai, tai mūsų ryšių, visos šios sferos viduje, atskleisime Kūrėją, bendrąją davimo ir meilės jėgą. Tai neturi nieko bendra su religija. Mūsų pasaulis pakils virš visko, kas materialu, ir egzistuos tik norų – gavimo ir davimo, lygmenyje.

Iš 2014 m. gruodžio 25 d.483-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Izraelis, įspraustas į svetimus rėmus

Neribota prieiga prie Kūrėjo kompiuterio

Tiesa apie tris pasaulines religijas, I dalis

Klausimas. Šiandien radikalieji islamistai puola visus, ne tik žydus. Taip jie lyg ir sulygina visus, sukeldami solidarumo apraiškas. Bendra kančia duoda kažkokio suartėjimo tarp pasaulio tautų ir žydų pojūtį. Ar manote, kad tai – laikinas reiškinys?
Atsakymas. Galiausiai tai privers žydus suprasti antisemitizmo priežastį. Ji iracionali, t. y. aukščiau mūsų proto, aukščiau įprastinės logikos.
Ir tada jie prisikas iki antisemitizmo šaknų, naudodamiesi įvairiausiais pirminiais šaltiniais, ir, galbūt, priartės prie kabalos mokslo. Taip atskleis, kad neapykantos žydams priežastis ta, jog žydai neatlieka savo misijos – būti šviesa pasaulio tautoms.
Mes, žydai, egzistuojame šiame pasaulyje tik tam, kad sugrąžintume jam susijungimą, susiliejimą su Aukštesniąja jėga. Kitaip tariant, pirmiausiai turime suvienyti visą pasaulį ir tokia forma, kad bendroji gamtos jėga, vadinama Kūrėju, aukštesnioji gamta, įsikurtų šios vienybės viduje.
Klausimas. Bet Jūs pats pasakėte, kad žydai ir dabar atlieka šį darbą, kad padeda vienytis, megzti ryšius?
Atsakymas. Žydai mezga ryšius materialiame lygmenyje: technikos, finansų, kultūros, lavinimo, teatro, literatūros srityse. O aš kalbu apie ryšius vidiniame lygmenyje – apie širdžių sujungimą. Pirmiausiai turime sujungti visų žydų širdis, o paskui – visos žmonijos.
Čia slypi žydų darbas, kurio visi laukia. Visa kita, ką žydai yra atlikę, sukelia atvirkštinį efektą ir kitų tautų priimama kaip bandymai išvengti savo misijos.

Iš 2015 m. sausio 13 d. 499-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Dėkoti už kančias labiau nei už gėrį?

Neribotas egoizmo limitas

Dvasinis desantas

Klausimas. Šiandien vyksta siaubingas konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos. Lugansko ir Donecko gyventojams iškilo klausimas, ar ginti savo žemę iš paskutiniųjų, per milžiniškus praradimus, ar imtis kitų veiksmų? Koks kabalos požiūris į šią problemą?
Atsakymas. Deja, visi konfliktai pasaulyje yra susiję su mumis. Paprastai jie kaupiasi ir atsisuka į mus, nes esame vienintelė jėga, galinti subalansuoti viską, kas yra neigiama ir teigiama pasaulyje, tačiau šito nedarome.
Todėl ir Luganskas, ir Doneckas, ir Gazos ruožas, ir bet kokie konfliktai šeimoje ar kur kitur, surišti į vieną mazgą.
Viskas, pradedant nuo mažų konfliktų, kurie kyla mūsų organizme kaip įvairios ligos, ir baigiant sumaištimi žmonių visuomenėje visais lygiais: ekonomikos, politikos, dvasiniu,  šeimos –  vienos sistemos dalys. Tą sistemą gali subalansuoti tik žydų tauta, jei pradės teisingai vienytis tarpusavyje pagal kabalos metodiką.
Todėl aš negaliu pasakyti nieko gero apie Donecką ir Luganską, kol nesiimsime atsakomybės už šį reikalą.
Komentaras. Jus gali suprasti taip, kad reikalingas žydų desantas, kuris įves tvarką?
Atsakymas. Ne, nereikia jokio desanto! Tiesiog žydų tautai reikia prieiti prie tarpusavio sutarimo, prie teisingų santykių vienas su kitu – prie to, ko iš mūsų reikalauja tikroji Tora. Ir tai – visų pirmiausia. Mes, žydai, na ir visas pasaulis, esame ant kritinių įvykių slenksčio, todėl negaliu nutylėti ir suteikti žmonėms vilties, kad viskas kažkaip išsispręs savaime.
Mūsų Akademijos studentai – labai skirtingi žmonės, ne tik žydai. Jie irgi gali būti kabalos dvasios skleidėjais. Kitaip tariant, taiką į Ukrainos teritoriją atneš ne tik žydų tauta, bet ir ukrainietis, studijuojantis kabalą.

Iš 2014 m. rugpjūčio 17 d. TV programos „Ypatinga nuomonė“