Klausimas. Šiuolaikinis gyvenimas keičiasi taip greitai, kad norisi pailsėti. Pavargstame netgi nuo gerų pokyčių, nuo naujų prietaisų. Ar gali žmogus priimti tiek daug ir tokių greitų pokyčių?
Atsakymas. Esmė ta, kad mes nenorime tų pasikeitimų, štai kur problema. Juk jie – skausmingo stokos ir tuštumos pojūčio pasekmė.
O aš kalbu apie būsimus dvasinius pripildymus, kurių net laukimas teikia malonumą. Taip mėgaujamės atostogomis, kurios bus po savaitės: nesvarbu, kas vyksta šią akimirką – svarbiausia, kad laikas bėga, vis labiau priartindamas mane prie išsvajotosios dienos.
Todėl man yra malonios net blogos būsenos, kai nejaučiu pasitenkinimo, tačiau malonumas šviečia man iš ateities, tarsi ilgai lauktos atostogos.
Mūsų kasdienybėje tokių atvejų beveik nebūna. Ji prigrūsta būtinųjų reikalų: namų, vaikų, darbo, parduotuvių. Galiausiai diena praeina, ir krentame be jėgų, kad rytoj vėl pradėtume viską iš pradžių. Todėl ryte neturime jokio noro keltis.
Kas gi mėgaujasi tokiu gyvenimu? Mums blogai, o mūsų vaikams bus dar prasčiau. Mes jiems nieko gero nepaliksime, negana to – žmonija smunka vis labiau. Todėl žmonės nenori turėti vaikų, beveik visose šalyse mažėja gimstamumas.
Ir jei taip, tai neaišku, kodėl visi taip laukia Naujųjų metų, nežadančių jokio pagerėjimo? Jei nerasime slaptųjų durų į gerą, nuostabų pasaulį, tai kam jie mums reikalingi, kas bus naujo? Iranas pagaliau gaus atominę bombą?
Nauja pabėgėlių banga užplūs Europą? Dar keletas karų prasidės? Dar daugiau žmonių bankrutuos ir nuskurs? Vaikai dar labiau nutols nuo gimtųjų namų? Pasaulis taps dar žiauresnis?
Kažkada manėme, kad kiekvienais metais vis labiau vystysis kultūra, švietimas, etika, moralė – bet kur visa tai? Šiuolaikinė karta juokiasi iš šių senamadiškų dalykų.
Komentaras. Vis dėlto, naujovės džiugina, kaip naujas kompiuterinis žaidimas.
Atsakymas. Tai žaislai vaikams. Jei sergančiam vaikui duosite naują žaisliuką, jis primirš ligą, sėdės ir žais, net esant keturiasdešimties laipsnių temperatūrai.
Mūsų būsena labai panaši. Dėl to tenka visą laiką išradinėti naujus žaidimus. Visų pirma, tai atneša pelną gamintojams. Be to, ir patys jų norime, kad pabėgtume nuo nesibaigiančių problemų ir nugriebtume keletą minučių malonumo.
Jei blaiviai pažvelgsime į mūsų gyvenimą, tai nėra priežasties tikėtis kažko gero, išskyrus smulkius džiaugsmus, patiriamus išgėrus antidepresantų, paspoksojus į futbolo rungtynes ar tuščią pramoginę laidą.
Klausimas. Kodėl žmonės bijo pokyčių?
Atsakymas. Kad būtų išorinių pokyčių, būtini vidiniai: reikia prisitaikyti prie naujos situacijos. Žmogus pats turi tapti kaip naujas.
Jei aš patenku į naują visuomenę, naują darbo vietą, net jei sutinku kažką gatvėje, tai įpareigoja mane pasikeisti, derinantis prie to. O šito – nenoriu!
Klausimas. Bet Jūs kalbėjote apie būsimą nuostabų pasaulį, kur pokyčiai vyks visą laiką. Ar jie neslėgs?
Atsakymas. Šie pokyčiai bus malonūs. Žmogui nereikės jokių pastangų, kad juos priimtų. Jei teisingai organizuoju aplinką, tai nebereikia nė lašelio pastangų. Aš vystausi natūraliai, tarsi kūdikis, kuris nežino kaip, bet auga visą laiką.

Iš 2015 m. rugsėjo 8 d. 622-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Sutikimas gyventi naują gyvenimą

Matyti ateitį ir ją keisti

Klausimas. Kur tos stebuklingos durys į naują gyvenimą, apie kurį kalbate?
Atsakymas. Šitos durys susideda iš mūsų sutikimo gyventi tą naują gyvenimą, egzistuoti naujame pasaulyje.
Klausimas. Su kuo reikia sutikti? Jeigu tai geresnis gyvenimas, tai sutinku be kalbų.
Atsakymas. Reikalas tas, kad privalome žinoti, kokiomis sąlygomis gausime šį naują gyvenimą. Svarbiausia sąlyga – tai ryšys su kitais žmonėmis: mes visi turime tapti kaip viena šeima.
Klausimas. Bet jeigu nenorime nė trupučio prisitaikyti prie praeivio gatvėje, kaip gi galime vieną akimirką tapti kaip viena šeima?
Atsakymas. Tada neįmanoma. Tačiau yra metodika, kuri suteikia mums jėgų kurti gerus santykius tarpusavyje. Ši metodika duoda mums tokį norą susijungti, kad nelieka jokių tarpusavio skirtumų – visi tampa kaip vienas žmogus su viena širdimi. Tai ir yra sąlyga, kurią išpildžius atsidaro išsvajotosios durys.
Klausimas. Kas gi padės įveikti baimę ir ryžtis tokiam dramatiškam pokyčiui?
Atsakymas. Tik aplinka! Visi pamatys, kad neįmanoma toliau taip gyventi šiame pasaulyje. Mūsų gyvenimas tapo toks baisus, kad reikalingi ,,nauji metai“ – naujas gyvenimas.
Naujas gyvenimas yra tarsi nauji metai. Jei mes nuspręsime, kad pradedame juos, tai sugebėsime atverti duris į naująjį gyvenimą. Tuomet tai iš tikrųjų taps Naujaisiais metais, nes kitaip viskas tęsis, bus vis blogiau.
Tikėkimės, kad priimsime šį sprendimą ir galėsime palinkėti sau gerų ir malonių metų. Tikras atsinaujinimas priklauso nuo mūsų bendro sprendimo, kad būtina keisti tarpusavio santykius. Yra jėga ir metodika, leidžianti atlikti šį pasikeitimą ir pasiekti absoliutų susijungimą. Tuo mes atveriame Naujuosius metus – naująjį gyvenimą.

Iš 2015 m. rugsėjo 8 d. 622-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Matyti ateitį ir ją keisti

Neribota prieiga prie Kūrėjo kompiuterio

Įkalinti Visatoje

Klausimas. Kaip galima susivienyti virš visų skirtumų? Juk mes visi – skirtingi, man sunku priimti kitą tokį, koks jis yra.
Atsakymas. Žmogui sunku priimti kitą, nes jis nemato bendro, integralaus vaizdo. Jis pamatytų, kaip visi papildo vieni kitus ir kiekvienas turi savo misiją: vienas – inžinierius, kitas – gydytojas, trečias – darbininkas, ketvirtas – mokytojas ir t. t.
Be to, žmogus pamatytų, kad kuo daugiau kiekvienas iš mūsų priešingas kitam, tuo stipresnis mūsų ypatingas susijungimas, prie kurio atveda kabalos mokslas.
Ir kai galiausiai susijungsime, iš mūsų vienybės staiga susikurs tokia ypatinga dėlionė, kuri pradės blyksėti, švytėti, skleisti šviesą. Tai vadinama „atnešti šviesą pasaulio tautoms“, kai mes rodome vienijimosi pavyzdį visam pasauliui. Juk pasaulis dabar yra tokioje apverktinoje padėtyje!
Klausimas. Kokiu pagrindu mes vienijamės?
Atsakymas. Vienijimosi pagrindas tas, kad mes savo vidiniu matymu regime, kaip kiekvienas žmogus būtinas šioje dėlionėje, kurią turime sudėlioti teisingai, ir kaip kiekvienas reikalingas ir turi būti savo vietoje. Beje, mes nė vieno netaisome!
Baal Sulamas straipsnyje „Valios laisvė“ rašo, kad nė vienas žmogus neturi keistis, jis teturi rasti tinkamą ryšį su kitais žmonėmis. Juk visos kiekvienam žmogui būdingos savybės, kurios išsivystė iš prigimties ar netgi dėl kitų žmonių, netinkamos aplinkos įtakos, – galiausiai išsivystė pagal aukštesnįjį valdymą, visos šios savybės būtinos ir privalomos.
Kai žmonės susivienija tarpusavyje, būtent jų skirtingos savybės sukuria bendrą vaizdą, vieną dėlionę, ir tinkamai sujungti žmonės gali pamatyti, kas yra vadinama Izraelio tauta, kuri tokia įvairialypė, sudaryta iš tokių priešingų žmonių, tokių skirtybių, bet visi kartu jie tampa vieniu – viena tauta. Būtent tokiu būdu, pasikeldami ir susijungdami virš visų skirtumų.
Klausimas. Kas bendra šiems skirtingiems žmonėms?
Atsakymas. Bendra jiems yra tai, kad tik drauge jie pasiekia tobulumą, tokią būseną, kai pakyla virš mūsų prigimties ir tada pajunta, kad yra kitame žmonijos raidos lygmenyje.
Būtent šito žmonija reikalauja iš Izraelio tautos ir dėl to nekenčia mūsų, kaltina mus tuo, kad vagiame jos gerąją ateitį. Mes turime pasiekti šios ateities ir parodyti žmonijai pavyzdį. Juk be susivienijimo mūsų pasauliui nereikia nieko kito.
O nesusivienydami kenkiame net gamtai, keliame stichines nelaimes ir katastrofas, pažeidžiame mūsų planetos pusiausvyrą. Ir tai darome mes! Juk esame pačioje aukščiausioje išsivystymo pakopoje iš negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogaus lygmenų, todėl ir veikiame visą pasaulį, visą ekologiją.

Iš 2015 m. rugpjūčio 2 d. radijo „103FM“ laidos

Daugiau šia tema skaitykite:

Jeigu visų džiaugsmas – bendras

Laimingo gyvenimo patentas

Pasaulis laukia širdžių, o ne kapitalų sujungimo

Klausimas. Kaip iš tikrųjų suvokti savo blogį ir atgailauti šiame pasaulyje, kuriame jau tapo įprasta kenkti vienas kitam, ignoruoti ir apgaudinėti kiekvieną dieną?
Atsakymas. Žmonija vystėsi tūkstančius metų, kad, galų gale, dabar suvoktų savo blogį. Visa gamta aplinkui mus ima mus spausti, taip ji verčia mus vienytis, kad taptume viena, tarpusavyje susaistyta, sistema.
Panašiai, kaip visas negyvasis, augalinis ir gyvūnų pasaulis yra bendroje simbiozėje, taip ir žmonės turi būti susiję vienas su kitu. Tokia situacija susidarė pirmą kartą per visą žmonijos istoriją.
Kabalistai pačią XX a. pabaigą buvo nurodę kaip laiką, kai žmonija turi imti vienytis. Šiuo tikslu atsiskleidžia kabalos mokslas – susivienijimo ir išsitaisymo metodika. Tačiau ištaisymas yra neįmanomas, kol nėra atskleistas sugedimas, ir tam sugedimui atskleisti pasaulyje kyla tiek daug problemų, pasireiškia baisi neapykanta vienas kitam, atskirtis.
Tėvai ir vaikai negali rasti bendros kalbos, žmonės nustoja tuoktis ir kurti šeimas, skiriasi. Visa tai yra požymiai laikmečio, kurį kabalistai aprašė prieš daugelį metų. Atsiskleidžia blogis, neapykanta, atskirtis, žmonės ieško bet kokios galimybės atsiriboti ir pasislėpti, pailsėti vienas nuo kito.
Tačiau turime suvokti, kad gamta įpareigoja mus vienytis – nėra kito pasirinkimo. Esame gamtos dėsnių valdžioje. Panašiai, kaip negalima nepaklusti fizikos, chemijos, biologijos, anatomijos dėsniams, taip ir negalima ignoruoti vidinio žmogaus elgesio dėsnių, jo psichologijos – sielos.
Kabalos mokslas pasakoja būtent apie sielos dėsnius: apie tai, kaip visiems kartu surinkti ją iš atskirų dalelių, į kurias sudužo pirmasis žmogus, Adomas, puolęs  pažinimo medžio nuodėmėje. Visi privalome susivienyti, tik ne fiziškai, kūnais, o savo vidiniais norais, kad galėtume papildyti vienas kitą.
Kai mes vienijamės, išeina vienas bendras virtualus kūrinys, vadinamas Žmogumi. Visi dirbame dėl šios bendros virtualios vienybės, stengdamiesi padaryti ją tobulesnę, tada joje pajusime aukštesnįjį, dvasinį, pasaulį.
Klausimas. Ką daryti: aš keikiu visus, kai važiuoju automobiliu, baruosi su pardavėja, – savo egoistiniu elgesiu įžeidžiu daugybę žmonių, atsidūrusių šalia?
Atsakymas. Visi taip elgiasi. Svarbiausia – suvokti, kad tai blogis, t. y. atskleisti, kokią naudą gautume iš mūsų vienybės. Imkime pavyzdį: tarkime, jeigu keletas žmonių susivienija, tai kiekvienas iš jų gauna prizą – po milijoną dolerių.
Pamatę tokią naudą, visi pultų vienytis. Įsivaizduokite: dešimt žmonių sėdi prie apskritojo stalo: 10 – tai būtinas skaičius visiškam susivienijimui. Jeigu jiems pavyksta susivienyti, tai iš viršaus ant stalo nukrenta maišas su 10 milijonų dolerių – po milijoną kiekvienam.
Tada tikrai suprasčiau, kad mano nesugebėjimas vienytis su kitais – tai mano blogoji prigimtis, mano priešas. Juk galėčiau laimėti milijoną, bet mano egoizmas neleidžia! Mums trūksta tik šio suvokimo.
Kabalos mokslas truputį atskleidžia mums, kas yra aukštesnysis pasaulis, kiek jis yra geras. Tačiau patekimo į jį sąlyga – mūsų susivienijimas. Taip išsiaiškiname, kad pagrindinė kliūtis tam – savo egoizmas, vadindamas blogio pradu.
Be tokio suvokimo nelaikome savojo egoizmo blogiu. Tik šio suvokimo mums ir trūksta, būtent jame yra visa atgailos, kurią žydams priimta atlikti rugsėjo mėnesį, prieš naujuosius metus, prasmė. Atgaila – tai kliūčių tinkamam susivienijimui su visais savyje atskleidimas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą

Laidavimas -tai atsakas į Gamtos iššūkį

Žmogaus išsitaisymo procesas prasidėjo

Klausimas. Ar kabalistas mato ateitį? Jei taip, tai kodėl neįspėja mūsų apie pavojus?
Atsakymas. Kabalistas nemato ateities. Jis žino, kaip šią ateitį pagerinti, bet pokyčiai priklauso ne tik nuo jo, bet ir nuo visų žmonių.
Todėl jis negali nuspėti ateities, juk nežino, kaip žmonės ją pakeis – į gerą ar į blogą pusę. Tai priklauso nuo laisvo visų kitų žmonių pasirinkimo.
Dėl to kreipiamės į Izraelio tautą sakydami, kad galime pakeisti visą pasaulį. Būtent Izraelio tauta, esanti Izraelio žemėje, gali iš esmės pakeisti savo šalies gyvenimą į gera ir ištaisyti visą situaciją pasaulyje. Galime ištaisyti netgi klimatą, kad nebūtų ekstremalių šalčių ir karščių.
Klausimas. Nejaugi galima paveikti klimatą?
Atsakymas. Klimatą pakeisti lengviausia, juk jis priklauso pačiam pirmam, negyvajam lygmeniui iš keturių gamtos lygmenų: negyvojo, augalinio, gyvūninio, žmogiškojo.
Panorėję galėtume pakeisti juos visus. Imkime ir pabandykime! Juk kitaip mūsų laukia nepakenčiamas gyvenimas, kurio neištversime.

Iš 2015 m. rugpjūčio 16 d. radijo stoties „103FM“ laidos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir piktadarystė -du nesuderinami dalykai

Neribota prieiga prie Kūrėjo kompiuterio

Šiandienos pasaulis – tai tiksinti bomba

Klausimas. Kam man reikalingi papildomi jutimo organai?
Atsakymas. Pirmiausia jie reikalingi tam, kad galėtume valdyti ir keisti savo gyvenimą į gerąją pusę.
Klausimas. Kaip mes išvystome papildomus jutimo organus? Ar įmanoma padedant įprastiniam mokslui išrasti tokius prietaisus, kad kiekvienas matytų tai, ką mato kabalistas?
Atsakymas. Išrasti tokius prietaisus neįmanoma. Tačiau kiekvienas gali išvystyti savo jutimo organus, įgyti davimo ir meilės savybes, išeiti už šio pasaulio ribų ir pajusti aukštesnįjį pasaulį. Su sąlyga, kad bus teisingai naudojamasi Šviesa, grąžinančia į šaltinį.
Jeigu mes suartėjame ir kuriame gerus tarpusavio ryšius stiprindami davimo vieno kitam pojūtį, tai pritraukiame aukštesniosios jėgos poveikį, ji sukuria mums naujus pojūčio organus. Tada pamatysime aukštesnę realybę, aukštesniąsias jėgas ir galėsime jas panaudoti valdydami savo gyvenimą iki pačių mažiausių smulkmenų.
Visa tai mūsų rankose. Būtent Izraelio tautai suteikta galimybė padaryti savo gyvenimą laimingą ir parodyti pavyzdį visiems kitiems žmonėms.

Iš 2015 m. rugpjūčio 16 d. radijo stoties „103FM“ laidos

Daugiau šia tema skaitykite:

Šeštojo jutimo organo fizika

Dialogas tamsoje

Įkalinti Visatoje

Atvirų širdžių mokslas
Europa tėra pirmasis pavyzdys to, kas laukia viso pasaulio. Pietų Amerika skverbiasi į Šiaurės Ameriką, analogiškai įsiverš ir islamo pasaulis… Dar pamatysime, kaip šios bangos risis visur. O dabar priešais mus – tik pradžia.
Klausimas. Tai reiškia, kad pabėgėlių situacija Europoje negrįžtama?
Atsakymas. Taip. Ji tik aštrės. Niekas neturės jėgų pakilti ir ištarti: „Ne“. Įvykiai klostosi taip, kad europietis „savo kailiu“ pajus, kad toliau taip gyventi nebegalima, kad jam būtina keisti savo prigimtį. Tik taip jis nekentės ir svetimšalius priims tarsi artimuosius. Visi bus draugiški, artimi, visas pasaulis – viena šeima.
Gamtai reikalaujant tik toks požiūris bus įmanomas – tik tuomet žmogus bus vertas išsitaisyti.
Ir supras, kad išsitaisymas slypi Izraelio tautoje, kabalos moksle (tai mokslas, kaip vienytis), kuris tūkstantmečius laukė šio europiečio, kad padėtų jam tapti žmogumi, atviru pasauliui, atviru visiems.
Atsikratęs spaudimo, jis ne tik ims geriau gyventi, bet ir pradės plėsti šio pasaulio ribas. Knygoje „Zohar“ pasakyta: „Atverkite širdis – ir Aš atversiu jums pasaulius“.
Klausimas. Neįtikėtina, kad galima įsileisti kitus į savo namus, į savo širdį ir pajausti juos kaip brangius, mylimus. Ir nėra nieko labiau atstumiančio už šį vaizdą. Negi tai taps tikrove?
Atsakymas. Taip sutvarkyta tyčia, kad palaužtų mūsų prigimtį, kad patirtume būsenas, kai gyventi taps blogiau nei mirti.
Klausimas. Vadinasi, mūsų laukia tamsuma?
Atsakymas. Žmogui, kuriam teks išgyventi krizę, tai atrodo kaip tamsuma. Bet mes galime iš anksto pasinaudoti vaistais nuo negalavimo, paaiškinti žmonėms to, kas vyksta, priežastis ir esmę. Gamta sąmoningai sukuria mums tokias sąlygas, kad mes, žmonės, visame pasaulyje susivienytume ir taptume viena šeima.
Tai įmanoma, tai lengva, turime metodiką, kilusią iš Gamtos gelmių. Pažvelkite, kabalos mokslas atsirado dar Senovės Babilone, kai žmonija pirmą kartą pakliuvo į tokią situaciją.
Tačiau tada nepanorome šios metodikos priimti, ir tik maža žmonių grupė išsaugojo ją mums nuo Babilono laikų iki šių dienų. Tad pasinaudokime ja dabar ir nutraukime visas šias kančias, nesantaiką ir karus.
Ir tuomet būdami šiame pasaulyje pajausime būsimą pasaulį – Rojaus sodą, amžiną, tobulą gyvenimą.

Iš 2015 m. rugpjūčio 27 d. 616-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Pabėgėliai: kas laukia Europos? II d.

Pabėgėliai: kas laukia Europos? III d.

Pabėgėliai: kas laukia Europos? IV d.

Cunamis su tęsiniu
Bet neverta sėdėti ir laukti „šviesios ateities“. Jau dabar turime padėti Europai, kurią užplūdo pabėgėliai. Ji susidūrė ne su atsitiktine „cunamio banga“, o su nuosekliai vienas po kito sekančiais Gamtos smūgiais, kurių paskirtis – įpareigoti žmoniją keistis.
Atėjo laikas pakeisti savo prigimtį ir iš egoizmo pereiti į „meilę artimui kaip sau pačiam“. Tai teks atlikti kiekvienam, o pirmiausia – Izraelio tautai.
Bet, jeigu delsiame šiame etape ir nepadedame europiečiams, nepaaiškiname jiems to, kas vyksta, problemos esmės bei jos sprendimo būdo, tada europietiškas „cunamis“ užgrius ir mus. Apie tai pasakę pranašai: Ezekielis ir Izaijas.
Vienaip ar kitaip, europiečiai priėjo akligatvį ir kol nesupras, koks tikrasis sprendimas, problemos tęsis. Jų laukia ilgas, kupinas grėsmių procesas, vedantis iki nevilties, kol jie nesusivoks: „Jeigu pakeistume savo prigimtį, jeigu nebūtume tokie individualistai, tai iškęstume ir įstengtume su tuo susigyventi“.

Iš 2015 m. rugpjūčio 27 d. 616-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Pabėgėliai: kas laukia Europos? I d.

Pabėgėliai: kas laukia Europos? II d.

Pabėgėliai: kas laukia Europos? III d.

Susitaikyti su pokyčiais
Šių procesų pradžią matome jau dabar: europiečiai pripažįsta, kad negali palikti pabėgėlių likimo valiai, bet drauge neišmano, kaip juos priimti.
Tie patys europiečiai, kurie tūkstantmečiais, jei ne daugiau, žudė vieni kitus, kuriems kartuvės buvo kasdieniniu „teatru“ prastuoliams – daugiau nebegali gyventi kaip gyvenę, nebegali priešintis invazijai.
Paklausime kodėl? Juk neveikimas gali sukelti rimtų pavojų.
Matome, kaip Gamta įpareigoja mus, kad panorėtume pakeisti savąją prigimtį. Ir šito pakanka: mes suprasime, įsisąmoninsime, kad turime pasikeisti, sutiksime su tuo, trokšime permainų ir tada jos mumyse pamažu įvyks.
Jos bus tokios, kad kada nors staiga suprasime, jog nebenorime grįžti prie egoizmo. Atvirkščiai, ir toliau tęsime išsitaisymo kelią, kad nugriautume sienas tarp mūsų. Toks bendras procesas ir jis tęsis, kol visi iš tikrųjų tapsime viena šeima, viena visuma.
Tai įvyks susidūrus su finansiniais, ekonominiais sunkumais, užgriuvus įvairiausioms grėsmėms, stichinėms nelaimėms… Taip iš visų pusių mus spaus Gamta, dėl mūsų kaltės netekusi pusiausvyros.
Mes tarpusavyje nepalaikome pusiausvyros, vienybės, kurią pagal savo raidos lygį jau turėtume būti pasiekę, ir todėl Gamta privers mus suvokti situaciją ir panorėti reikiamų pokyčių.
Galiausiai su šiuo reikalavimu pasaulio tautos kreipsis į Izraelio tautą, per savo nelaimes pajutę, jog būtent šioji tauta turi sprendimą. Ir tada jai teks atskleisti visam pasauliui išsitaisymo metodiką, kuri vadinama „kabalos mokslu“. Iš esmės, šis mokslas – tai žmonių vienijimo metodika.
Taip Izraelis ir taps „Šviesa tautoms“
Bus tęsinys…

Iš 2015 m. rugpjūčio 27 d. 616-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Pabėgėliai: kas laukia Europos? II d.

Kas laukia Europos?

Ne taisyti, o vienytis!

Klausimas. Jūs sakote, kad susijungti galime nė vieno netaisydami. Ką tai reiškia? Pastaruoju metu vyksta tokių šlykščių įvykių, pilna žudikų, nusikaltėlių. Ar nereikia ištaisyti visų šių žmonių?!
Atsakymas. Nereikia. Mes tik privalome suteikti žmogui supratimą, kad jam reikalingi visi, kad visi turi būti tokie, kokie yra, ir visiems reikia tik susivienyti.
Jei žmogus neapkenčia vienų ar kitų, tai turi pakilti aukščiau neapykantos, o ne stengtis ją pašalinti žudydamas. Juk taip jis neapykantos neatsikrato, o priešingai – ją sustiprina.
Pasakyta, kad „Visus nusikaltimus padengs meilė“. Nusikaltimai, kitaip tariant, skirtumai tarp mūsų, lieka, mes tik padengiame juos meile.
Pažiūrėkite, kaip sukurta gamta: minusas ir pliusas susijungia, susidaro molekulės, iš jų junginių gimsta visokios medžiagos, baltyminiai kūnai ir t.t. Visi skirtumai, visi prieštaravimai tarp jų išlieka, jie tik žino, kaip teisingai susijungti, kad papildytų vienas kitą. Čia ir visa paslaptis.
Mes turime tai atlikti žmogaus lygmenyje, mūsų suvokime, ir tada gyvenimas taps nuostabus. Būtent sujungdami visus žmonių skirtumus atskleisime aukštesniąją būseną. Aukščiau mūsų baltyminio, materialaus, gyvenimo atskleisime ateities pasaulį – gyvenimą pagal sielą, o ne pagal gyvūninį kūną.
Būtent susijungiant visiems žmonėms savo suvokime, nepaisant to, kad visi – skirtingi, iš jų minčių, troškimų, skirtingų savybių, kai jie papildo vienas kitą, kad susijungtų kartu, formuojasi vienas kūnas, vadinamas „siela“ – viena visiems. Ir tada visi pradeda jausti aukštesniąją būseną, aukštesnįjį pasaulį.

Iš 2015 m. rugpjūčio 2 d. programos radijo stotyje 103FM

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybė – gamtos evoliucijos tikslas

Pagrindinė kliūtis kelyje į laimę

Tautos širdis