Klausimas iš „Facebook“. Nuolat kalbate, kad auklėjimas išspręs visas žmogaus ir pasaulio problemas. Apie tai jau kalbama daug dešimtmečių. Nežiūrint į tai, kad daugybė organizacijų užsiima auklėjimu, gyvenimas teka pagal savo dėsnius.
Atsakymas. Gyvenimas teka pagal egoizmo dėsnį. Reikia padaryti, kad jis tekėtų pagal altruizmo dėsnį: davimo, meilės, jungimosi. To nedaro niekas, ir niekas padaryti negali.
Vienintelis, kuris pasiekė laimėjimų šioje srityje prieš tris su puse tūkstančio metų, – Abraomas, kuomet pašaukė iš Babilono visus, kurie norėjo sumažinti ten įsiplieskusią įtampą dėl humanitarinės, bendražmogiškos, visuomeninės krizės. Iš prisijungusių prie jo žmonių sukūrė grupę, kurią pavadino ,,Izraeliu“, arba žydų tauta.
Abraomas tapo naujos auklėjimo sistemos pradininku. Nuo to laiko grupė jau egzistuoja tris su puse tūkstančio metų, ir negali išsiskirti ir niekur pradingti. Ji priešpastatyta visam likusiam pasauliui – tiems babiloniečiams, kurie išsiskirstė po visą pasaulį, ir jie mato, kad tai – kažkas ypatingo.
Reikia paimti tą metodiką ir pasiūlyti visam pasauliui, nes pasaulis jau suvokė, kad jam nėra kur dėtis, svarbiausia – susijungimas, kitaip žmonės suės vienas kitą.
Klausimas. Kuomet kalbate apie grupę, kuri egzistuoja ir žino šitą metodiką, turite mintyje visą žydų tautą?
Atsakymas. Ne! Nuo to laiko žydai prarado šią metodiką, išskyrus kabalistus, kurie iš kartos į kartą perduoda ir įsisavina ją kaip asmeninę patirtį. Jeigu jie vadovausis šia auklėjimo sistema ir ją perduos žmonijai, tuomet sulauks geros pabaigos – visiško susijungimo.
Klausimas. Manote, kad žmonės tai išgirs?
Atsakymas. Jeigu neišgirs, tai kils labai rimtų karų, kurie atneš tokių kančių, kad žmonės bus priversti išgirsti. Tačiau išmintingas mato šias kančias iš toli ir jų nepatiria.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimo iš krizės plana, I dalis

Neįmanoma, bet būtina

Nelaukiant kritinės ribos

Jeigu žmogus gali rinktis ir nesirenka, tai atveda prie katastrofos. Juk iš Kūrėjo visada ateina teigiamas poveikis, kad pakeltų mus į kitą pakopą. O jeigu nenorime kilti į tą pakopą, kur mus kviečia Kūrėjas, tai jaučiame tas pačias būsenas priešinga forma.
Jeigu Europos žydai būtų paklausę Baal Sulamo perspėjimų trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje… Jis kvietė žydus palikti Lenkiją ir kuo skubiau vykti į Izraelio žemę, mat greit prasidės sunaikinimas ir iš trijų milijonų Lenkijos žydų neliks nė vieno. Bet niekas neklausė jo balso.
Jie galėjo rinktis, tačiau nepasinaudojo tuo, ir mes visi žinome, kas nutiko vėliau, pamename iki šiandien.
Vėliau Baal Sulamas mėgino kalbėtis su Izraelio valstybės vadovais, įtikinėjo juos dėl tinkamo ugdymo, kad šioje žemėje būtų sukurta dvasinė Izraelio valstybė. Juk taip turi nutikti, po to kai gavome teisę sugrįžti į šią žemę.
Nūnai Izraeliui kaip valstybei septyniasdešimt metų, bet iki šiol ji netapo tokia, kokia turėtų būti. Tokiu atveju, be abejonės, tai geruoju nesibaigs, nes patys paverčiame kitus savo priešais savo elgesiu kūrimo tikslo atžvilgiu. O juk būtent čia ir yra mūsų vienintelis laisvas pasirinkimas, nuo kurio viskas priklauso.

Iš 2018 m. sausio 15 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Knygą Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Cunamis tavo sielos gelmėse

Sprendimas – tarp mūsų

Naujas laikas, nauji dėsniai

Klausimas. Romėnams sugriovus Antrąją Šventyklą, kam reikėjo išbarstyti visus žydus tarp kitų tautų? Kokia dvasinė prasmė?
Atsakymas. Žydų išsklaidymo dvasinė prasmė ta, kad, kaip pasakyta „Knygoje Zohar“, jie turi ištirpti kitose tautose. Kalbama ne apie fizinį, bet apie dvasinį, mentalinį prasiskverbimą: savo kultūra, savo požiūriu į viską.
Žydai – tai ne tauta, o visų tautų atstovai, gyvenę Senajame Babilone. Jie, surinkti Abraomo, iš viso sudarė 5% babiloniečių. Likę 95% Senojo Babilono gyventojai pasklido po visą Žemės rutulį.
Dabar, po to, kai žydai patyrė didžiules kančias būdami egiptiečių ir babiloniečių nelaisvėje, po to, kai sugriautos Pirmoji ir Antroji Šventyklos, ir po 2000 metų tremties, baigėsi jų maišymasis su pasaulio tautomis, kuomet jų „rešimot“ (dvasiniai informaciniai genai) visiškai ištirpo kitose tautose. Todėl kabalos mokslas jau atsiskleidžia kaip metodika visai žmonijai taisyti.
Ji pasiekiama visiems žmonėms, kuriems kyla klausimas apie gyvenimo prasmę. Ir nėra jokio skirtumo, kokia žmogaus tautybė.

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Vienybės raktas

Žydų paskirtis

Klausimas. Amerikoje plinta antisemitinis judėjimas, pasisakymai, veiksmai. Filadelfijoje ir Sent-Luise niokojamos žydų kapinės. Pastebimas antisemitizmo augimas tarp universiteto studentų. Kodėl žydai jaučia tokį didelį spaudimą?
Atsakymas. Žydai yra pasaulio ištaisymo metodikos nešėjai. Ši metodika skirta žmonijos suvienijimui į vieną integralią, globalią formą – apvalų mažą kaimą. Ir ši išorinė žmonijos forma diktuoja būtinybę susijungti į vieną visumą, vieną vienintelę sistemą iš vidaus.
Esama sistema negali dirbti su milžinišku egoizmu, kuris išsivystė žmonijoje. Mes pasiekėme jo kritinį tašką ir atsidūrėme krizėje, kai žmogus negali sutarti ne tik su vaikais, šeima ir visais likusiais, bet ir su savimi. Žinoma, tai susiję ne su visomis tautomis, nes mes visi esame skirtinguose lygmenyse, tačiau esmė yra tokia.
Susimąstydami apie tai, kaip mums veikti toliau, pradedame jungtis tarpusavyje, sudarydami bendras rinkas ir įvairias tarpvalstybines sąjungas. Nuo to mums darosi tik blogiau, nes atskleidžiame, kad būti kartu negalime. Mes pasirašome sutartis, kurios jau kitą dieną nustoja galioti, nes mus drasko į skirtingas puses. Žmogus tuokiasi, tačiau neilgam. Vaikai nesutaria nei tarpusavyje, nei su tėvais.
Egoizmas mus atvedė į tokią būseną, kai atitolome vienas nuo kito – kiekvienas nori susisukti į kokoną, bendrauti su kitais tik telefonu arba internetu. Mums norisi izoliuotis vienam nuo kito.
Kyla problema: Kaip vis dėlto tapti viena visuma, nes pati gamta mus į tai stumia.
Atsiranda antagonizmas tarp vidinės žmogaus prigimties, kuri tolina mus vieną nuo kito, ir išorinės (negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogiškosios gamtos), kuri privalo palaipsniui susivienyti į vieną visuomenę, kur mes papildytume vienas kitą, o ne naikintume, kaip vyksta šiandien. Tai turi įvykti, ir tai padaryti gali tik žmogus, kuris yra biologinės grandinės viršūnėje.
Kaip tai išspręsti? Žmonijoje egzistuoja programa, leidžianti pritraukti aukštesniąją sujungimo jėgą, kuri mus suvienys. Ne mūsų jėgoms suprasti, kaip tai vyksta. Tik aukštesnioji jėga gali tai įgyvendinti. Ši jėga vadinama aukštesniąja, nes ji yra aukščiau egoistinės prigimties ir laiko visą gamtą savyje.
Šios jėgos pritraukimo metodiką turi žydai, tačiau jie patys, išskyrus kabalistus, apie tai nežino. Ir nors kabalistų tarp jų tik vienetai, jie yra pasiruošę dalytis šiuo žinojimu su visais, nes nuo to priklauso visų ateitis.
Mes vis tiek turėsime įvykdyti, kas mums skirta – turėsime susivienyti, todėl šiuo metu yra tik vienas klausimas: ar galėsime tą padaryti?
Žmonija jaučia, kad žydai kalti dėl to, kas vyksta pasaulyje: jų rankose visas turtas, visos inovacijos ir kita, jie apvaginėja žmoniją ir žino, kaip visiems pakenkti. Toks pasąmoninis, latentinis pojūtis, netgi įsitikinimas, didesniu ar mažesniu mastu egzistuoja visose tautose. Šia tema kuriamos legendos, fantazijos ir t. t. Kabalos mokslo požiūriu žmonės yra teisūs, nes taip jaučia instinktyviai.
Klausimas. Tai visi baisūs išpuoliai dėl šio vidinio pojūčio?
Atsakymas. Taip. Taip tie pojūčiai išreiškiami. Tačiau tam yra pagrindo. Žinoma, jokio globalaus žydų suokalbio nėra, nes žydai patys nežino, kas su jais vyksta, bet iš esmės kitų tautų pojūčio pagrindas – grynai dvasinis.
Todėl tautų neapykanta pateisinama. Ir žydai turi vienintelę išeitį: suvokti užduotį ir ją realizuoti.
Klausimas. Vadinasi, jūs matote vienintelį aukštesniosios jėgos kelią: per antisemitus priversti žydus įvykdyti savo programą. Tačiau tikriausiai yra tiesioginis būdas, be antisemitų, – kreiptis tiesiai į žydus?
Atsakymas. Aukštesnioji jėga siūlo tai padaryti per kabalistus. Kabalistai daro viską, kad tik tai išsakytų, tačiau žydai negirdi.
Klausimas. Tėra du variantai: per kabalistus arba per antisemitus?
Atsakymas. Aš pasikliauju viduriniuoju keliu: antisemitai prispaus žydus taip, kad jie išsigąs ir panorės išgirsti tai, ką kalba kabalistai. Tikėkimės, kad taip bus.

Iš 2017 m. kovo 1 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmas vienu sakiniu

Neapykanta žydams išsitaisymo procese

Vienybės raktas

Teroro aktas Manhetene įvyko netoli tos vietos, kur kažkada stovėjo bokštai-dvyniai. Praėjus keletui metų po jų sugriovimo po pasaulį pasklido konspiracinės teorijos, kad žydai su tuo susiję.
Visur, kur bloga, pasaulis ieško „žydiškų pėdsakų“. Nesistebėsiu, jei ir šįsyk kaltę suvers mums – galbūt net greičiau nei praeityje. Kodėl?
Traktate „Jevamot“ pasakyta: „Bėdos į pasaulį ateina tik dėl Israel“. Žvelgiant iš sveiko proto pozicijų, skamba religingai, mistiškai, galiausiai absurdiškai. Tačiau faktas lieka faktu: taip pasaulis „tradiciškai“ supranta žydų tautos vaidmenį. Nepaisant visko, ką davėme, mumyse mato ne naudą, o žalą.
Tai akivaizdu socialiniuose tinkluose, spaudoje, politikoje, oficialiuose dokumentuose, tarptautinių organizacijų sprendimuose, net Holivude. Nuolat girdime, kad esame kalti dėl to, su kuo sakytum nesame niekaip susiję. O ypač ši tema tampa aktuali po tragiškų įvykių.
Tikroji jų priežastis – iš tiesų mes. Bet ne ta prasme, kaip tai atrodo susipainiojusiame pasaulyje. Tiesiog žydų tauta turi vienijimosi metodiką, gerų tarpusavio santykių, savitarpio supratimo potencialą, ko šiandien reikia visiems.
Tačiau mes ignoruojame šį lobį, apsimetame, kad jo visai ir nėra. Ir tuomet bėdos primena mums ir pasauliui, kad būtent Izraelio tauta gali duoti sveikų socialinių ryšių pavyzdį, parodyti, kaip pakilti virš neapykantos į vienybę.
Ne, žinoma, žydai neorganizavo teroro akto. Bet jie jo iš anksto nesustabdė, nors galėjo. Ir tai mūsų atsakomybė. Už tai mūsų nemyli dabar – pamils, kai išvys gerus veiksmus iš mūsų pusės.

Klausimas. Šiandieninio pasaulio būsena primena krizę, kuri prieš keletą tūkstantmečių ištiko Senovės Babiloną. Kokiu būdu Abraomui pavyko pritraukti į savo grupę mokytis metodikos, susijungti, kad pakiltų virš atsiskleidusio susiskaidymo?
Atsakymas. Manau, kad žmonės jautė krizę ir artėjančią Senovės Babilono pabaigą. Abraomas tuomet pasiūlė metodiką, kad ištaisytų atskirtį visuomenėje. Nimrodas pasiūlė išsiskirti į skirtingas pasaulio dalis. Dalis žmonių pasirinko Abraomo metodiką ir nuėjo su juo, o dalis pasekė Nimrodu – kiekvienas pasirinko priklausomai nuo savo būsenos. Taip babiloniečiai suskilo į dvi dalis.
Klausimas. JAV labai stipriai jaučiama krizė, visuomenės poliarizacija. Toks pat susiskaldymas egzistuoja tarp Amerikos žydų. Nors jie ginčijasi ne dėl susijungimo metodikos, o kiekvienas įrodinėja savo tiesą. Dėl ko vyksta ginčas – dėl judaizmo esmės?
Atsakymas. Nėra dėl ko ginčytis, juk judaizmo esmė viena – vienijimosi metodika, meilė artimui kaip sau pačiam, kaip mokė Rabi Akiva. Nuo to laiko niekas nepasikeitė. Visi žydai turi žinoti, kad tiktai jie turi susijungimo, vienybės raktą.
Žydai, palaikantys Donaldą Trumpą, respublikonai, ir žydai, esantys liberalų pusėje, turi tarpusavyje susivienyti ir parodyti, kad įmanoma tai padaryti dėl geresnės ateities sau ir visam pasauliui. Tokia yra visų žydų misija, o likusiųjų pareiga – juos spausti.
Kol žydai nevykdo savo misijos, spaudimas iš pasaulio tautų bus vis didesnis, stiprės antisemitizmas. Jis neišnyks ir nenurims iki to laiko, kol žydai neištaisys situacijos ir nepasiūlys sprendimo. Pasauliui gresia sunkesni laikai.
Dėl to žydai, esantys tiek vienoje, tiek kitoje pusėje, turi suprasti, kad svarbu ne prieštaravimai tarp kairiųjų ir dešiniųjų, liberalų ir konservatorių, o ištaisyti bendrą tikrovę. Amerika ištikta stiprios krizės, ir išsitaisymas galimas tik per susijungimą.
Jeigu žydai susivienytų ir tuo parodytų pavyzdį Amerikai, tai paveiktų visus. Aukštesniosios šviesos jėga pradėtų veikti pasaulį per susivienijusius žydus, esančius skirtingose stovyklose ir nekenčiančius vienas kito.
Dėl to jiems reikia susivienyti virš visų skirtumų, jų neištrinant, o ieškant, kaip pakilti aukščiau jų, susivienijus. Jeigu žydai tai suprastų ir pradėtų to siekti, tai viskas greitai nurimtų.
Juk Aukštesnioji šviesa, kuri pradės veikti per susivienijusius žydus, paveiks visus, ne tiktai Amerikoje, o visame pasaulyje. Nuo žydų, esančių dviejose skirtingose stovyklose, priklauso viso pasaulio likimas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikai nauji, o aklumas – tas pats

Mano mintys Twiteryje (2017 03 03)

Vienybė per meilę arba neapykantą

Susiskaidymas pasaulyje tapo toks didelis, kad būtina kuo skubiau atskleisti kabalos metodiką. Yra dvi priešingos jėgos: iš vienos pusės liberalai (1), o iš kitos – konservatoriai (2).
Nesvarbu, kuri iš jų minusas, o kuri pliusas, bet jų konfrontacija – milžiniška.

Ir ką gi padarė Kūrėjas? Ir į vieną, ir į kitą įterpė panašias dalis – žydus! Ir tarp liberalų yra žydų, ir tarp konservatorių. Žydai sudaro „galvą“, visi kiti – „kūną“. Ir jei šie žydai susijungtų tarpusavyje ir susitiktų viduriniojoje linijoje (3), tai visi likusieji – „kūnas“, taip pat susitaikytų. Daugiau nieko ir nereikia, tai – išsitaisymo pabaiga.
Pamatysite, kad visur, bet kurios kraštutinės partijos priešingose pusėse visada bus žydų. Todėl visas priešingybes reikia ištaisyti.
Visuomet visose šalyse bus taip: „pliusas“ ir „minusas“, „dešinieji“ ir „kairieji“, bet kiekvienoje dalyje bus šiek tiek žydų. Tai gali išryškėti netikėtai, tarkime, staiga paaiškėja, kad ultradešiniosios, nacionalistinės partijos vadovas – žydas.
Galbūt jis ir pats nežinojo esąs žydas, taip neseniai atsitiko Vengrijoje, kai vienas iš ultradešiniosios nacionalistinės partijos lyderių, antisemitas, netikėtai sužinojo apie savo žydiškas šaknis.
Nebūna, kad žydai nedalyvautų kokiame nors judėjime, juk jie savyje turi ištaisymo kibirkštis.
Kiekvienas lieka tos pačios nuomonės: minusas lieka minusu, o pliusas – pliusu. Pasipriešinimas vienų kitiems didžiulis – lygus abiejų pusių pasipriešinimų sumai (R R1+R2). Vyksta tokie aršūs ginčai, kad jie yra pasiryžę net užmušti vieni kitus. Rusijoje revoliucijos, pilietinio karo metu dvi pusės iš tikrųjų žudė viena kitą.
Ir kaip gi tarp tokių priešiškų jėgų sukurti viduriniąją liniją? Tam skirta kabalos metodika – kalbėjimasis prie „apskritojo stalo“, jo rezultatas ir bus vidurinioji linija.
Liberalai save visiškai diskreditavo – tai jau nebe liberalizmas, o apgaulė, iškraipyta demokratija, netikras pliuralizmas. Visi „demokratiniai“ principai supuvo ir sudūlėjo. O konservatoriai, iki šiol buvę šešėlyje, tik dabar išėjo į avansceną.
Galų gale paaiškės, kad tai dvi tolygios jėgos, tik kiekviena pasireiškia savaip. Bet stiprumu jos visiškai vienodos. Ir jei tarp jų nepradės veikti kabalos metodika, kurianti viduriniąją liniją, kils karas. Tarp „minuso“ ir „pliuso“ įvyks trumpas jungimas.
Galima neabejoti, kad jei, užuot kilusios į viršų ir susijungusios viduriniojoje linijoje, jos kausis apačioje, būtinai kils karas: arba pilietinis, arba net pasaulinis.

Iš 2017 m. vasario 8 d. pamokos tema „Šchinos kūrimas“

Visos Izraelio tautos šventės ateina iš kabalos ir simbolizuoja skirtingus mūsų dvasinio vystymosi etapus.
Kildamas dvasinių pasaulių laiptais (nuo visiškos atskirties nuo Kūrėjo iki visiško suartėjimo ir suartėjimo su Juo), žmogus praeina daugybė tam tikrų pakopų, tarp kurių yra ir itin ypatingos pakopos, vadinamos šventėmis ar geromis dienomis (hebrajiškai jom tov).
Pesach šventė, kuri mūsų pasaulyje švenčiama kaip išsilaisvinimas iš Egipto vergystės, atspindi pirmąją dvasinę pakopą – išėjimą iš egoizmo, išsilaisvinimą iš jo, pakilimą virš jo.
Paskui seka Toros dovanojimo pakopa, kurią perteikia Šavuot šventė.
Plokščių sudaužymą, t. y. laikiną grįžimą į Egiptą (kritimą į egoizmą) simbolizuoja Tiša bėAv. Dabar ši diena – gedulo diena, bet ateityje taps ypatinga džiaugsmo diena.
Po Tiša bėAv seka Roš haŠana (Naujieji metai) – itin rimtas posūkis, kai atliekamas naujas dvasinis išsitaisymas.
Praėjus dešimt dienų po Naujųjų metų ateina Išpirkimo Diena (Jom Kipur), kai tikrinamos visos žmogaus būsenos, ir paskui atskleidžiami ir ištaisomi visi jo nusižengimai.
Po Jom Kipur žmogus pradeda gauti ypatingą taisančią Šviesą, vadinamą Sukot Šviesą – or makif (supančią šviesą), grąžinančią į Šaltinį.
Per septynias Sukot dienas žmogus pasiekia būseną, vadinamą Simhat Tora – Toros džiaugsmas, juk ta šviesa, kuri jį veikė ir bendrai jį ištaisė, leidžia suartėti su Kūrėju.
Kita šventė – Hanuka, tai šviesos šventė, jos šviesa pakelia mus virš egoizmo, išlaisvina iš jo. Kildamas virš ego, žmogus jaučia, kaip išeina į laisvę. Tačiau tai dar ne visiškas ištaisymas.
Visiškas ištaisymas ateina tada, kai visiškai pakeičiame savo egoizmą į davimo ir meilės būseną. Tai vyksta per Purimą.
Taip žmogus pereina visą švenčių ciklą, simbolizuojančių Izraelio tautos istoriją. Tikiuosi, kad artimiausiu metu galiausiai pasieksime Purimą – visišką išsitaisymą ir tuo pasibaigs mūsų žemiška saga – žmogaus buvimo šiame pasaulyje istorija.

Iš 2014 m. spalio 22 d. TV programos „Trumpos istorijos“ II d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pesachas (žydų Velykos)

Šviesioji Purimo šventė

Linkiu visiems laisvės ir meilės!

Komentaras. Japonų mokslininkai bando suprasti, kodėl religingi žydai gyvena 8-12 metų ilgiau nei kiti žmonės. Po keleto bandymų jie padarė išvadą, kad tfilino [žydų maldos priemonė – vert. past.] dėjimas šešis kartus per savaitę veikia tam tikrus akupunktūros taškus.
Pasak jų, „tfilino dėžutės nestipriai spaudžia du labai svarbius taškus, iš kurių vienas yra ant rankos, o kitas – ant kaktos. Reguliariai veikiant šiuos taškus valandą pažadinamos gyvybinės organizmo jėgos ir gerėja jo visų sistemų savireguliacija“.
„Kitas pavyzdys – rytinė malda, kurios metu žydai muša sau į krūtinę ir gailisi dėl savo prasižengimų“. Žydai gyvena ilgiau ne dėl to, kad atgailauja, o todėl, kad muša į teisingą tašką: „24 ritmingi smūgiai pašalina trombų susidarymo galimybę širdyje ir kvėpavimo sistemoje“.
Labai svarbu – šeštadieninis poilsis: jie ilsisi nuo bet kokių minčių, žemiškų reikalų. O centrinė maldos dalis „Amida“, kuri yra skaitoma tris kartus per dieną, laikoma geriausia meditacija.
Todėl, pasak japonų, religingi žydai gyvena 8-12 metų ilgiau. O religingi žydai atsako: „Ne, tai ne dėl mechaninio taškų veikimo. Tai Kūrėjo valia ir paskatinimas už tinkamą gyvenimą“.
Jei japonai įrodys ir išplės savo versiją, tai žmonės panorės dėti tfiliną, gailėtis už savo prasižengimus ir t. t.
Atsakymas. Tegul japonai išranda automatą. Ateisi gatvėje prie automato, įmesi monetą, gausi 24 smūgius į krūtinę ir viskas – tu sveikas. 🙂
Jeigu nagrinėsime žydų priesakus, pamatysime, kad jie turi tikslų racionalų grūdą, savybę, pasekmę. Bet ne dėl to jie sugalvoti. Jie kyla iš dvasinių dėsnių, kurie mūsų pasaulyje negali turėti neigiamo efekto.
O jeigu nėra teigiamo efekto, tai mes jo tiesiog nematome, bet jis yra – ir gyvūniniame (fiziniame, materialiame) lygmenyje ir dvasiniame. Bet dvasiniame lygmenyje jis yra labai menkas, nes žmogus visa tai atlieka be teisingo ketinimo – ne dėl davimo, o dėl gavimo, manydamas, kad tai prailgins jo gyvenimą, atneš sėkmę, atlygį.
Tokiu atveju žemiškame lygmenyje, veiksmo efektas minimalus, bet jis vis tiek yra. Juk gamta – viena. Sistema – globali, nesvarbu, ar ji dvasinė ar materiali. Viskas kartu – tai vienas pasaulis. Mes matome tik jo mažą fragmentą, o iš tikrųjų visa tai – viena sistema.
Todėl galiu patvirtinti: tai, apie ką galvoja japonai, turi pagrindo. Bet ne dėl to ir ne iš to taip vyksta!
Štai jeigu senovės Judėjoje žmonės prieš gaudami Torą būtų atsivertę kokią nors samurajų knygą ir pamatę akupunktūros taškus, jie pagal tai sukurtų savo bazę ir tada būtų kitas reikalas. 🙂
Bet viskas išėjo priešingai: japonai gavo šiuos taškus iš senovės kabalos. Visa tai dar atsiskleis, netgi hieroglifų kilmė.
Klausimas. Ar ilgaamžiškumas susijęs su buvimu teisuoliu? Juk žinome, kad kai kurie didūs kabalistai mirė 36-40 metų.
Atsakymas. Viena vertus, nėra tiesioginės priklausomybės. Kita vertus, visi kabalistų išgyvenimai palyginus su žmonių, suvokiančių tik mūsų pasaulį, išgyvenimais, milijonus kartų didesni, platesni! Žmogus, kuris jaučia Kūrėją, aukštesnįjį pasaulį, nesibaimina dėl savo „kailio“.
Ir todėl, žinoma, jis jaudinasi dėl kitų dalykų, turi kitokių problemų, kitą likimą. Jis yra valdomas kitaip!
Nekalbu apie religingus žmones. Jie iš tikrųjų nuramina save kasdienybe, rutina, tikėdami Aukštesniuoju valdymu. Jie turi galimybę dienos metu atsipalaiduoti maldomis ir palaiminimais. Tai, aišku, padeda. Religija – itin rimta pagalba, medicininė sveikatingumo praktika.
Bet kabala – visai kas kita. Tai noras kilti, nuolatos veržtis aukštyn, tai ieškojimai, užmojai, įtampa, nervai. Bet tai ir sveikata, nes suteikia gyvenimą. Viskas gyvena žmoguje, jis jaunas, siela neturi amžiaus.

Iš 2016 m. liepos 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Slaptasis genas
Klausimas. Ar yra kas nors žmogaus genuose ir DNR, ką žino kabala, bet nežino genetikai?
Atsakymas. Yra papildomas – dvasinis – užtaisas, paslėptas nuo paprasto žmogaus.
Pavyzdžiui, Izraelio tautoje įvairiose kartose buvo žmonių, gimusių ne žydais, bet prisijungusių prie šios tautos ir tapusių labai reikšmingomis asmenybėmis. Tačiau jie tarsi ir neturėjo žydiškų genų. Ypač daug tokių atsitikimų buvo Šventyklos klestėjimo laikais.
Vadinasi, ši informacija nebūtinai perduodama iš tėvų per fizinį kūną. Čia veikia dvasinės informacijos dalis, išjudinanti vidinį dvasinį vystymąsi ir įpareigojanti žmogų realizuoti savo paskirtį, neturinčią nieko bendro su tėvų namais.
Pavyzdžiui, Rabi Akivos tėvai nebuvo žydų kilmės, jie judaizmą priėmė vėliau. Tačiau tai nesutrukdė jų sūnui tapti didžiu žydų išminčiumi, vienu iš didžiausių Izraelio istorijoje. Iš kur gi tai atsirado? Taigi, pagal materialiąją DNR negalime spręsti apie dvasinę DNR, t. y. apie dvasines šaknis.
Dvasinės šaknys – tai Adomo Rišono sistemos dalis. Adomas – tai ne žmogus, o dvasinė sistema, kurioje visi esame su savo ištaisytais norais. Taip mes visi susijungiame į vieną – dvasinį – kūną. Toks dvasinis kūnas, kuriame visos dalys yra harmonijoje, vadinamas Adomu, pirmuoju žmogumi.
Jei kiekvienas žmogus, ištaisęs savo norus, yra pasiruošęs susijungti su tokiais pačiais ištaisytais norais kitų žmonių, siekiančių jungtis kaip su broliais į vieną kūną, į vieną norą, tai visi susivienija.
Ir tuomet šiame ryšyje pajuntame pirmąjį žmogų, Adomą Rišoną – bendrąjį norą, surinktą iš daugybės atskirų norų. Kiekvienas anuliuoja savo egoizmą ir virš jo susijungia su kitais, kad būtų su jais viename nore, tarsi viename kūne.
Yra tokių sielų, atskirų Adomo dalių, kurios labai veržiasi tokio susivienijimo link, todėl jos laikomos aukštomis sielomis. O yra tokių, kurios ne itin to siekia, yra netgi visai abejingų.
Toks dvasinis genas, vadinamasis „rešimo“ – siekis vienytis, yra kiekviename pasaulio žmoguje: teigiamas, neigiamas arba nulinis.
Bus tęsinys…

Iš 2016 m. liepos 12 d. 744-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Genetinis žmonijos žemėlapis, 1 d.

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Grįžti į Adomo pavidalą