Kabala – tai lyriškiausias ir kartu pragmatiškiausias mokslas. Yra žmonių, kurie viską jaučia, ir yra tokių, kurie šiuos jausmus perveda į įvairiausias funkcijas, matematines lygtis, ryšius, santykius.
Pavyzdžiui, matematika aprašo visus santykius, kurie tik galimi gamtoje visuose lygiuose, visose būsenose. Ir ji kelia tai į tam tikrą tarpusavio ryšių sąveiką, vadinamą formulėmis. Mes šių formulių nesuprantame ir nežinome, kas už jų slypi. Bet jei žinotume, tai jos mums būtų gyvos.
Lygiai tas pats vyksta ir kabalos moksle. Ji aiškina mums įvairiausių ryšių sąveiką to pasaulio, kurio mes nejaučiame – dvasinio.
Dėl ko tada mokytis kabalos, jei nejaučiame dvasinio pasaulio? – Dėl to, kad priartėtume prie jo.
Tokiu būdu pragmatika ir lyrika, fizika ir lyrika, matematika ir jausmai susiję tarpusavyje. Pavyzdžiui, algebroje gamta apibrėžiama matematiniais ženklais.
Taip pat ir kabaloje jausmai išreiškiami įvairiomis schemomis, raidinių ženklų junginiais. O jei atversite „Mokymosi apie dešimt sfirų“ originalą, pamatysite labai sudėtingų sakinių, bet jie visi kalba tik apie tai, kaip mes suvokiame Aukštesnįjį pasaulį. Juose nėra nieko kito, išskyrus aprašymą Aukštesniojo pasaulio, kurį žmogus pats patiria.
Kabaloje nėra jokios mistikos, jokio religingumo. Mes kalbame apie tai, ką žmogus atskleidžia savo jausmuose, taip aiškiai, kad gali šiuos jausmus sugraduoti, teisingai pasverti, išmatuoti, aprašyti jų santykį. Jis praktiškai pasineria į pamatinę visatos plokštumą, kurioje egzistuoja viso labo tik dvi jėgos: gavimo ir davimo.
Davimo / meilės jėga – tai Kūrėjo jėga, kuri kuria aukščiau savęs kūrinio savybę – gavimo savybę. Abi jėgos veikia viena kitą. Kūrinys augdamas daro įtaką Kūrėjui, o Kūrėjas pagal Savo planą vysto kūrinį. Ir visa tai vyksta dinamikoje, kuri išreiškiama formulėmis ir brėžiniais.
Tai ir yra kabalos mokslas, t. y. Aukštesniojo pasaulio fizika, kartu su jos matematika, geometrija ir lyrika. Juk čia yra tokie dalykai, kuriuos mes suvokiame, jaučiame ir perduodame vienas kitam jutimiškai. Bet pageidautina, kad už šių jausmų būtų rimtos formuluotės. To trūkumas mūsų pasaulyje neleidžia psichologijai ir psichiatrijai tapti mokslais. O dvasiniame pasaulyje mes galime tiksliai aprašyti mūsų pojūčius, sugrupuoti, pakartoti, grįžti prie jų, perduoti kitiems. Kiekvienas atkuria juos savyje, ir taip tai tampa tikru mokslu.
#240025

Iš 2018 m. lapkričio 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslo ypatumai

Matematika – aukščiausia visatos harmonija

Kabala – individualus mokslas?

Klausimas. Mūsų pasaulio mokslininkai nuolatos ginčijasi ir nesutaria, kiekvienas įrodinėja savo teoriją, o kas vyksta pas mokslininkus kabalistus?
Atsakymas. Jei mokslininkas kabalistas aiškiai supranta, kur jis yra ir kalba tik iš to lygmens, neliesdamas to, ko neatskleidė, tada tai yra tikras mokslininkas ir jo išvadomis galima tikėti.
O jei kabalistas neturi galimybės tiksliai apibrėžti, kur jis yra, ir jis gali šiek tiek peržengti savo ribas, tai jo atskleidimas nėra idealus, nėra tikras. Tada tai – spėlionės, teorijos, prielaidos, o kartais ir klaidos. Apie tai rašo patys kabalistai.
Pats Baal Sulamas parašė knygą apie tai, kaip didis XVII a. kabalistas neteisingai išdėstė ištisą aukštesnės prigimties atskleidimo etapą.
Kabalos moksle, kaip ir kituose, klaidos įmanomos.
Kabalistai, kaip ir kiti mokslininkai, gali ginčytis tarpusavyje, kritikuoti vienas kitą. Tai gali pasireikšti žiniose, prielaidose, brėžiniuose – daugelyje dalykų.
Kabala – tai įprastas mokslas, ir žmogus susiduria su tuo, kad jam tenka atskleisti, kas nežinoma.
#229607

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Kuo kabalistas skiriasi nuo mokslininko?

Ką suteikia kabalos mokslas?

Klausimas. Kabaloje kalbama apie Kūrėjo atskleidimą. Nuo ko Kūrėjas slepiasi ir kodėl?
Atsakymas. Kalbėdami apie paslėptį, turime omenyje tai, kas paslėpta nuo žmogaus. Kažkada nuo žmogaus buvo paslėpti didžiuliai žinių apie mūsų pasaulį klodai, ir mes palaipsniui juos atskleidėme.
Tas pats ir kabaloje: vystydami įrankius, su kuriais dirbame, atskleidžiame tai, ko anksčiau nematėme, negalėjome pajausti, palyginti, sujungti.
Kūrėjas – tai bendras gamtos dėsnis. Ir mes jį studijuojame. Net mūsų pasaulio mokslai tiria Kūrėją, nes tiria gamtą.
Paslėptis egzistuoja tik žmogaus atžvilgiu ir pasireiškia tuo, kad iki tam tikro laiko jis kažko nesupranta, nežino, nejaučia. Kaip mažas vaikas – ką jis iš pradžių mato pasaulyje? Augdamas jis mato vis daugiau. Taip ir mes su metais išplečiame savo žinių rėmus.
Jei norime pažinti mūsų pasaulį, turime nuolatos vystyti savo natūralius jutimo organus, o kabalos suvokimui reikia naujų jutimo organų, kurių kol kas neturime. Todėl kabalos mokslas vadinamas slaptuoju. Tačiau tai, ko jis moko, egzistuoja. Kalbama apie atskleidimą žmogaus atžvilgiu.
#228808

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Kas paslėpta nuo kabalisto?

Valios laisvę suteikianti paslėptis

Klausimas. Kuo mūsų pasaulio mokslininkas skiriasi nuo mokslininko kabalisto?
Atsakymas. Kabalistas – toks pat tyrinėtojas, kaip ir mūsų pasaulio mokslininkas, tiesiog jo rankose universalesni pažinimo įrankiai. Jis pakyla virš savo gyvūninės prigimties ir tyrinėja vadinamąją dvasinę prigimtį. O mūsų pasaulio mokslininkai užsiima tuo, kas juose yra nuo pat gimimo, todėl jie priima viską tik šio pasaulio rėmuose. Skirtumas tarp kabalisto ir mūsų pasaulio mokslininko – tik pažinimo sritis. Todėl kabalistas – tas pats mokslininkas, tik užsiimantis būsimuoju, Aukštesniuoju, pasauliu.
Taigi, jei mūsų pasaulyje mokslininkas turi kiekybiškai ir kokybiškai vystyti savo žemiškus jausmus ir protą, tai kabalistas turi savyje vystyti visiškai naujus norus, mintis ir protą, kurie neturi nieko bendro su materija. Būtent juose atskleidžiamas Aukštesnysis pasaulis ir kabalos mokslas.
Klausimas. Šio pasaulio tyrinėjimui kuriami įvairūs prietaisai, mikroskopai, žiūronai ir t. t. Kokius prietaisus turi mokslininkas kabalistas?
Atsakymas. Pažinimo instrumentas yra jis pats. Ir tik! Jo vidinio suvokimo išplėtimas ir yra jo instrumentas.
#228665

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis?

Ką suteikia kabalos mokslas?

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Klausimas. Viena vertus, kabala laikoma individualiu mokslu. Ir staiga ji ima kalbėti apie žmonijos integralumą, nors per daugybę metų žmonės gyveno nedidelėse gentyse. Tad žmogus nesuvokia frazių „integralus pasaulis“, „mylėti visą pasaulį“ ir t.t.
Atsakymas. Tiek, kiek mokome žmones, jie ima suprasti, kaip funkcionuoja žmonija bei visa pasaulių sistema. Juose susiformuoja negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos ir žmogaus modelis, bendras pasaulio modelis.
Klausimas. Savo pirmose knygose rašėte: „Kabala – individualus raidos kelias“. Ką turite omenyje sakydamas „individualus“?
Atsakymas. Asmeninis kreipimasis į kiekvieną žmogų. Jei jis nori suvokti tikrovę, tai aiškinu jam, kaip jis turi savyje sujungti absoliučiai viską – negyvąją gamtą, augaliją, gyvūniją, žmoniją, kad pasiektų savo tikslą: visiškai išsitaisytų ir susilietų su Kūrėju.
Klausimas. Kabala visiškai anuliuoja istoriją?
Atsakymas. Ne. Istorija vyko žemiškuose laiko rėmuose. Kabaloje šių rėmų nėra. Ten gali keliauti kur panorėjęs savo vidiniu „kosminiu laivu“.
#237809

Iš 2018 m. rugpjūčio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasauliui reikia mūsų

Išėjimo iš krizės planas IV dalis

Išsitaisymas prasideda visuomenėje

Klausimas. Koks kabalistų požiūris į mokslą ir technologijas?
Atsakymas. Kabalistai – už mokslą, technologijas, – už visa tai, kas stumia pasaulį pirmyn, kad žmonės kuo greičiau sužinotų, kad visa tai jiems nieko neduoda.
Klausimas. Kitaip tariant, jūs už robotus, už dirbtinį intelektą?
Atsakymas. Taip, tegul aplink mus būna viskas dirbtina: gydytojai, juristai ir t.t. Būtent tai padės žmonėms suprasti, kokia jų tikroji paskirtis, ką jie iš tikrųjų turi daryti mūsų pasaulyje.
#226159

Iš 2018 m. sausio 7 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujos technologijos

Mus pakeis robotai

Ar pakeis dirbtinis intelektas žmogų?

Klausimas. Kuo kabalos mokslas skiriasi nuo filosofijos?
Atsakymas. Filosofija – tai proto pramoga. Mūsų pasaulyje žodžiu „filosofas“ piktnaudžiaujama, nes kiekvienas mano, kad visos jo išvados turi teisę egzistuoti ir plisti net ir be jokio mokslinio pagrindo. Todėl pasaulis pilnas nepagrįstų išsigalvojimų.
Kabalos mokslas atrodo panašus į filosofiją, nes kabalistas, atskleisdamas Aukštesnįjį pasaulį, jaučia tai, ko niekas kitas nesupranta ir nežino, tačiau jis kalba iš savo pažinimo, o filosofas iš savo protinių išvedžiojimų.
Tačiau kaip galima įrodyti, kad vienas iš jų – mokslininkas kabalistas, kuris atskleidžia Aukštesnįjį pasaulį, valdymo sistemą ir todėl ją aprašo formulėmis, grafikais, lentelėmis, o kitas filosofuoja tuščioje vietoje? Paprastas žmogus tarp jų nepamatys jokio skirtumo. Todėl kabalos mokslą priskiria filosofijai ir jį studijuoja filosofijos fakultetuose.
Niekas negali tiksliai pasakyti, kad tai – kabalos mokslas, o tai – filosofija, nes kabalos mokslas paslėptas. O filosofija neturi ką slėpti – ką žmogus išgalvoja, tą ir pristato. Todėl filosofija metams bėgant kinta, o kabalos mokslas nesikeičia.
Kabalos mokslas galutinai išsivystė dar XV a., Ari laikais. XX a. pr. kitas didis kabalistas Baal Sulamas papildė Ari veikalus komentarais, visiškai atskleisdamas šią teoriją, o mes turime ją realizuoti. Mes neturime galimybės kažką pridėti, nes tai – Aukštesniojo pasaulio sistema, ji nekintama, visa aprašyta ir atskleista.
#221754

Iš 2017 m. spalio 29 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija

Kabala – ne filosofija

Kodėl bijoma kabalos, IV dalis

„Persikėlimas į kosmosą yra ne tai, ką galime rinktis, o tai ką turime atlikti.“, – pareiškė „Amazon“ įkūrėjas Džefas Bezosas kosmoso konferencijoje, kuri vyko Los Andžele 2018 m. Prieš metus apie tai kalbėjo dabar jau miręs astrofizikas Stivenas Hokingas.

Pasak jo, žmonijos laikas Žemėje baigiasi. Ir tik persikėlimas į kitas planetas suteiks žmonijai bendrą tikslą, užkirsdamas kelią naujiems karams ir žmonijos sunaikinimui. O jei prie to pridėsime Amerikos milijardieriaus Elono Masko planus perkelti milijonus žmonių į Marsą, tai galėsime įsivaizduoti, kas mūsų laukia apokalipsės laikais.
Bet kodėl turime persikelti į kosmosą? Juk mūsų planetoje netrūksta laisvų plotų. Grįždamas iš Islandijos skridau virš teritorijos tarp Uralo ir Kaspijos jūros, mačiau iliuminatoriuje didžiules erdves, kur žmogaus koja nebuvo įkelta.
Ir tokių erdvių gyvenimui planetoje yra daugybė. Mūsų žemė gali sutalpinti iki 200 milijardų žmonių, taigi, jokios būtinybės kraustytis nėra. Na, ir klimatas Žemėje palankiausias mūsų vystymuisi. (Reikia dar patikrinti, ar galės moteris pastoti Marse). Bet tik dėl to, kad mes, negalėdami sutarti vienas su kitu, sunaikinome pusę Žemės planetos, dabar tą patį turime padaryti ir su Raudonąja planeta?
Aš ne prieš mokslą, priešingai, manau, kad laboratorija mėnulyje ir Marse praturtins mūsų žinias. Bet tarp kosmoso tyrinėjimo ir žmonijos persikėlimo į ją egzistuoja didžiulis skirtumas. Ir nėra jokios garantijos, kad katastrofa mūsų planetoje, prognozuojama mokslininkų ir taip spalvingai vaizduojama Holivudo, nepasikartos ir kitoje planetoje.
Tuo tarpu gamtos programa seniai yra aprašyta kabalistų. Atverskime jų knygas ir pažiūrėkime, ką reikia daryti, kad neišsipildytų niūrios futuristų prognozės. Tada suprasime, kad žmonijai išgelbėti nereikia persikelti į kosmosą, kaip mano kai kurie mokslininkai. Mes tik turime išmokti sukurti tarp mūsų gerus ryšius.
Iš kabalistinių šaltinių taip pat sužinome, koks iš tikrųjų kūrimo planas, ir tai, kad atsitiktinumų nebūna, ir mūsų egzistavimas Žemėje turi tam tikrą tikslą. Todėl persikėlę į kitą planetą jokiu būdu nepakeisime savo likimo. Ir nors pagal bendrą kūrimo planą iš tikrųjų esame kelyje į kitą visatą, ši visata nėra fizinė. Tai dvasinis išmatavimas, kuris kuriamas noru susijungti vienas su kitu širdimis. Kai turime tokį norą, pradedame jausti, kad visata aplink mus perregima, ir mes prasiskverbiame kiaurai ją į naują tikrovę.
Kaip tai gali įvykti? Visos gamtos dalys sąveikauja absoliučioje harmonijoje, ir tik žmonės savo egoizmu skaldo šią sistemą, sukuria neigiamą jėgą, naikinančią harmoniją.
Bet jei pakilsime aukščiau mūsų egoizmo ir sukursime gerus, teigiamus ryšius tarp mūsų, tai susitapatinsime su bendra teigiama gamtos jėga ir pajausime, kaip ji mums padeda. Tai ir yra kabalos metodikos esmė.
Teisingų ryšių kūrimas suteiks mums naują protą ir naujus jausmus, kurie bus bendri visiems. Jie mus pripildys, padarydami materialų pasaulį antraeiliu dalyku. Svarbiausias bus naujo, dvasinio pasaulio pojūtis. Mes nustosime jausti save, nebejausime, kad egzistuojame tik materialiame pasaulyje. Naujas egzistavimas bus jaučiamas kaip esantis už laiko ir erdvės, amžinas ir begalinis.
Štai dėl ko tie, kas studijuoja kabalą, nesutinka su Bezosu, Hokingu, Masku ir kitais futuristais. Visi jie vaizduoja gražius paveikslus, bet neatsako į klausimą apie žmogaus paskirtį. Į šį klausimą kabalistai atsakė jau seniai, konkrečiai, knygoje „Zohar“.
Jie iš tikrųjų aprašė kelią, kuriuo žmonija turi pakilti į amžiną egzistavimą aukščiau gyvenimo ir mirties. Ir aš einu paskui juos šiuo keliu. Todėl į klausimą apie tai, ar bus gyvenimas Marse, aš atsakau: „Ne. Gyvenimas egzistuoja tik ryšyje tarp mūsų“.
#227662

Komentaras. Neuronai, iš kurių sudarytos mūsų smegenys, pagal savo funkcionalumą yra loginiai elementai. Jie prisitaikė atvaizduoti tą logiką, kuri yra gamtoje, ir atgamina ją smegenyse, nervų sistemoje.
Todėl jie jaučia, kai jų gaunama informacija neatitinka šios logikos.
Man atrodo, kad jei žmogui suteikiama melaginga informacija, tai neuronų lygyje jis pradeda tai jausti. Nuolatos maitinamas melaginga informacija, jis gali susirgti.
Mūsų istorijoje yra pavyzdžių, kai ilgalaikis melagingos informacijos teikimas žmonėms sukėlė tam tikrų socialinių pasekmių, masinių negatyvių reiškinių.
Kitaip tariant, gamtoje egzistuoja tam tikra objektyvi tiesa, kuri įspausta pačiuose neuronuose, ir jie geba pajausti melą.
Atsakymas. Esmė ta, kad žmogaus sąmonėje yra du gamtos lygiai: aukštesnysis lygmuo, atstovaujantis idealiam ryšiui tarp visų gamtos dalių, ir žemesnysis lygmuo – absoliučiai nutrūkęs, egoistinis ryšys.
Šiandien mes veikiame egoistiniame lygmenyje, atstumiame vienas kitą. Bet gamta sukurta taip, kad galiausiai per visų teigiamų ir neigiamų jausmų pasireiškimą mumyse , proto ir jausmų priešstatą ji vis tiek palaipsniui skatina mus analizuoti, kas iš tikrųjų yra tiesa.
Mes priverstinai turėsime priimti visą tarpusavio priklausomybės sistemą ir pajausime ją, egzistuosime dėl jos globalumo ir integralumo. Ji yra kiekviename žmoguje.
Todėl, tikėtina, neuronai supranta, kad mūsų prigimtyje yra tiesos pojūtis. Iš esmės, mes sukurti teisingai, tik iš aukščiau visa tai padengta didžiuliu egoizmu, kuris užstoja mums vientisą uždarą gerą sistemą.

#220450

Iš 2017 m. gruodžio 12 d. TV programos „Kartu apie svarbiausia. Aleksandras Ždanovas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išeiti iš melo apsupties

Kur slypi valios laisvė

Neiškreiptas egoizmo pasaulio vaizdas

Klausimas. Fizikos dėsniai turi konkrečias formas, pavyzdžiui, visuotinės traukos dėsnis. Ar kabala, kaip mokslas apie visą pasaulių sistemą, tiria klausimą, kodėl būtent fizikos dėsniai yra tokių, o ne kitokių formų?
Atsakymas. Jeigu paimsite davimo savybę ir jai priešingą gavimo savybę ir imsite jas tarpusavyje gretinti, pamažu artindami jas iš jų priešingų būsenų į tam tikrą priklausomybę, tai gausite visus fizikos dėsnius Šviesos ir noro lygmeniu, ir jie vadinsis dvasiniais dėsniais.
O mūsų pasaulio lygmenyje jie vadinsis fizikos dėsniais. Biologijos lygmeniu – biologiniais dėsniais, zoologijos – zoologiniais, psichologijos – psichologijos dėsniais ir t. t.
Klausimas. Kitaip tariant, visuotinės traukos dėsnis – tai Šviesos dėsnio projekcija mūsų plokštumoje?
Atsakymas. Žinoma. Tai Šviesos ir noro sąveikos projekcija primityvioje materijoje. Kabala apima visus dėsnius.

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Universali gamtos formulė

Tik vienas dėsnis

Mokslas apie dvasinio pasaulio dėsnius