Pateikti įrašai priklausantys Sveikata kategorijai.

Virusas su karūna

Ateities visuomenė, Kabala, Krizė, globalizacija, Pasaulio problemos, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKą turi daryti vyriausybės, kad padėtų mums išgyventi šį sunkų laikotarpį? Visos vyriausybės turėtų suprasti, kad jos vaidina ypatingą vaidmenį, ir šiek tiek pakeisti savo mąstymo kryptį. Valdžia turėtų žinoti, kad pasaulio ateitis slypi globalioje visų žmonių integracijoje, ir ji privalo to siekti.
Būtina organizuoti tokias vaikų ir suaugusiųjų mokymo formas, sukurti švietimo sistemą, kad visi suprastų, jog žmogus yra labiausiai griaunanti jėga gamtoje, nors turime tapti visas gamtos dalis jungiančia jėga.
Juk esame protingi, išsivystę, bet visą savo raidą paverčiame blogiu, nukreipdami ją į sunaikinimą. Todėl vyriausybės turi keistis, žmonės turės jiems tai paaiškinti.
Neatsitiktinai naujasis virusas gavo pavadinimą „koronavirusas“ – jis tikrai atlieka karališkąjį darbą, viešpataudamas visame pasaulyje ir organizuodamas mūsų gyvenimą kaip karalius. Tikiuosi, kad dar išvysime daugybę jo viešpatavimo padarinių, pokyčių mūsų gyvenime.
Koronavirusas kiekvieną iš mūsų uždarė karantinui. Bet, manau, kad tai mums bus naudinga. Šią izoliaciją turime įveikti, jungdamiesi pirmiausia virtualiai, iš tolo. Ir tiek, kiek išmoksime toleruoti vienas kitą, susijungti ir suartėti viduje, dvasiškai, tiek galėsime palikti kiekvienas savo namus ir susijungti su kitais.
Ši sąlyga, įpareigojanti mus laikytis atstumo, bus naudinga ir padės mums suartėti selektyviai. Kiek įstengsiu gerai sutarti su savo artimu, tiek galėsiu prie jo priartėti – ne tam, kad užsidirbčiau jo sąskaita, o tam, kad užmegzčiau gerus santykius.
To reikia išmokyti visus, kad kartu sukurtume naują žmoniją. Ir tada prieš mus atsivers geras, amžinas ir tobulas pasaulis, kuriame verta gyventi.
Manęs klausia, kaip matau pasaulį po metų, kas su juo nutiks? Kaip įprasta, turime dvi alternatyvas: arba pasaulis neklausys to, ką kabalos mokslas kalba apie būtinybę vienytis, ir nuvesime pasaulį į pražūtį, arba vis dėlto įvyks pokyčiai.
Jeigu žvelgsite į pasaulį per kabalos mokslo prizmę, matysite, kaip pasaulis artėja prie išsitaisymo. Jei žiūrėsite atsiriboję, matysite, kaip pasaulis negeba keistis. Tačiau stengsimės dirbti kartu, kitaip, bus labai blogai. Tikiuosi, kad visgi sugebėsime perduoti tinkamą vienijimosi metodiką visai žmonijai.

#262536

Iš 2020 m. kovo 25 d. pokalbio su Davidu Bliumenfeldu

Daugiau šia tema skaitykite:

Du metrai neutralios zonos

Po pandemijos

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Komentavimas išjungtas įraše Virusas su karūna

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Ateities visuomenė, Ekonomika ir pinigai, Gyvenimo prasmė, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKoronavirusas čia yra tam, kad liktų. Prieš kelias dienas Niujorko gubernatorius išreiškė susirūpinimą, kad galbūt niekada nesulauksime meto, kai koronaviruso užsikrėtimo atvejų nebeliks. Pietų Korėjos ligų kontrolės centras perspėja apie pakartotinio užsikrėtimo pavojų tiems, kurie jau buvo užsikrėtę virusu. O laikraštis „Jerusalem Post“‘ pranešė, kad antivirusinė vakcina gali būti pradėta gaminti jau po trijų mėnesių nedidelėje gamykloje šiaurės Izraelyje.

Ir čia kyla dilema. Jeigu įstengsime greitai išeiti iš karantino ir grįžti į ankstesnįjį gyvenimą, tai visos teigiamos epidemijos pamokos bus greitai pamirštos. Kita vertus, jei vaistai ar vakcina nebus išrasti artimiausiu metu, koks tai bus gyvenimas nuolatinėje izoliacijoje?

Manau, kad įprasime gyventi naujame pasaulyje, visiškai kitokiame nei tas, kuris buvo anksčiau. Pakeisime daugelį savo užsiėmimų ir priprasime daugiau laiko praleisti namuose, dirbdami internetu. Daugelis verslų bankrutuos ir nebus atkurti, nes jie visiškai nereikalingi.

Po kelių mėnesių, kai nuslūgs pirmoji epidemijos banga ir ims švelnėti apribojimai, pamažu grįšime į normalų gyvenimą. Bet tai jau bus kitas gyvenimas, ne toks, koks buvo iki viruso: mes ir mūsų veikla taps kitokie.

Esu tikras, kad gyvensime naujame pasaulyje ir būsime kitais žmonėmis. Šis gyvenimas bus geresnis už senąjį. Ramybę imsime vertinti labiau nei beprasmišką bėgiojimą iš vieno pasaulio krašto į kitą.

Susimąstysime apie gyvenimo prasmę, jo tikslą, panorėsime išsiaiškinti, kodėl gyvename, koks mūsų varginančio darbo rezultatas? Dėl ko lakstėme iš vienos šalies į kitą: tiesiog pavalgyti visuose restoranuose ir paspoksoti į svetimą kultūrą? Kokia iš to nauda? Tai buvo tiesiog visuotinė beprotybė, kai sunku atsispirti ir nebėgti paskui visus.

Manau, kad negrįšime į praeitį ir mūsų laukia naujas, ramesnis, labiau į vidų nukreiptas gyvenimas, pasikeis ir žmogaus požiūris. Postkoronavirusinis pasaulis bus kitoks! Iš visų užpildymų labiausiai bus vertinami draugiški santykiai, juk glaudesniais ryšiais tarp žmonių, sukuriame integralią jėgą, integralų protą, susitelkimą, norą.

Kai daug žmonių susivienija į vieną žmogų: didelį, išmintingą ir stiprų, imame atskleisti gamtą naujai, tarsi vietoj savo jutimo organų įgytume naujus, tūkstantį kartų jautresnius, bei milijoną kartų išmintingesnį protą. Išties imame matyti tikrovę labiau iš vidaus, giliau. Ir visą šį suvokimą turės kiekvienas. Taip gyvens žmonės rytojaus pasaulyje.

#262966

Iš 2020 m. balandžio 10 d. laidos  „Globalios perspektyvos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atvesti pasaulį į pusiausvyrą

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Po pandemijos

Komentavimas išjungtas įraše Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Žmogus tampa kitoks

Ateities visuomenė, Laidavimas, Pasaulio problemos, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Nūnai, norint suvokti pačią situaciją, reikalingas didelis solidarumas ir tarpusavio laidavimas, juk žmonės perduoda virusą vieni kitiems. Be to,  jie gali net nežinoti, kad turi kokių nors simptomų.
Kur imti tokį solidarumą? Vyriausybė to reikalauja iš mūsų, bet visi esame skirtingi, kiekvienas turime savo principus. Žmogus negali atsižadėti tam tikrų savo patogumų.
Atsakymas: Šiandien visuomenėje matyti labai įdomūs reiškiniai, kurių anksčiau nepastebėjome. Suprantame, kad turime atsitraukti vieni nuo kitų, nečiaudėti, nekosėti, nekalbėti, nepriartėti tarpusavyje arčiau nei per du metrus. Suprantame, kad žmogus turi savo laisvą erdvę, ir kad jis turi būti atskirtas savo kambaryje ar bute.
Visos šios būsenos iš principo nėra labai logiškos ir nėra labai natūralios mūsų pasauliui, juk nuolat stumdomės metro, tramvajuose, autobusuose, maišomės gatvėse ir pan.
O dabar, jei žmogus čiaudi už kelių metrų nuo manęs, mane iškart užvaldo baimė. Apskritai, matome, kaip pasikeitė žmonių būsena ir ji nėra kieno nors primesta. Kas kad užsikrėsi šiuo virusu? Iš esmės nėra ko jaudintis. Ar nuo jo mirštama? Mirštama. Bet  mirštama ir nuo paprasto gripo.
Išeitų, kad atsiranda visiškai kitoks požiūris į šią būseną ir ji tarsi nėra padiktuota kokių nors mūsų pasaulio reiškinių. Tiesiog žmonės tapo kitokie. Jie tai suvokia tarsi mus būtų užklupęs cheminis ar dujų karas.
#262620

Iš 2020 m. kovo 19 d. programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Koronavirusas keičia tikrovę I d.

Koronavirusas keičia tikrovę VI d.

Komentavimas išjungtas įraše Žmogus tampa kitoks

Kur išsigelbėjimas nuo koronaviruso?

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKaip išeiname iš egoizmo? Išeiname iš savo noro mėgautis ir siekiame būti mūsų tarpusavio ryšio viduje. Todėl kiekvienas jau nekreipia dėmesio į save, o tik į tai, kas yra tarp mūsų. O tarp mūsų ir yra dvasinė erdvė, juk ji ne manyje.
Aš – tai mano egoizmas, o už jo ribų – davimo ir meilės jėga, Kūrėjas, vieta, vadinama aukštesniuoju pasauliu. Ten yra mūsų gyvenimo tikslas, kūrinijos tikslas, į kurį turime ateiti.
Kiek kaskart pakylame virš savo egoizmo, virš savo „aš“ ir žengiame žingsnį iš savęs artimo link, tiek imame jausti dvasinį pasaulį, aukštesniąją jėgą, tikrovę, esančią už mūsų, už ego ribų. Taip turime galimybę atitolti nuo koronaviruso. Šis virusas išstumia mus iš mūsų egoizmo, versdamas išeiti iš savojo „aš“ į išorę.
Tai efektyviausias, tinkamiausias vaistas. Išėjimas iš egoizmo yra visų problemų sprendimas, o virusas atsiųstas tam, kad išgydytų egoizmą. Jis rodo mums, kad reikia pakilti virš savo egoizmo, virš savojo „aš“ ir susijungti su kitais. Taip randame veiksmingą vaistą, tinkamai ištaisome savo būseną.
Turiu pabėgti nuo savęs, egoisto, į erdvę tarp mūsų, ten, kur yra dvasinis pasaulis, Kūrėjas, bet nesuprantu, kas yra „tarp mūsų“, nes tai tokia sritis, kurios egzistuojančios dar net nejaučiu. Tačiau turime siekti ryšio ir tada pajausime, kad virš šitos mano ir tavo egoizmo jungties yra aukštesnis pasaulis, kitas matavimas, kuris viena pakopa aukščiau už mus.
Ten rasime „Izraelio žemę“ („žemė“ reiškia „norą“, o „Israel“ reiškia „tiesiai į Kūrėją“, jašar kėl), ten įstengsime siekti Kūrėjo, Jį jausti, ten Jis yra. Tenai yra ateities pasaulis, mūsų dvasinis, amžinas gyvenimas – viskas yra tik ten, ryšyje tarp mūsų.
Todėl meilė artimam kaip pačiam sau yra pagrindinis visų ištaisymų, kur yra Kūrėjas, dėsnis.
Ryšys su draugais man tampa vis svarbesnis už mane patį. Ir kuo svarbesnis draugas, tuo labiau einu pirmyn ir tuo labiau tolstu nuo šio pasaulio – kol dvasinis pasaulis man tampa svarbesnis, kitaip tariant, davimas, meilė artimui, mūsų vienybė tampa svarbesni nei aš pats.
Tai reiškia, kad pralaužiu sieną tarp „Egipto“ ir „Izraelio“, pereidamas Raudonąją jūrą (heb. k. yam suf – baigtinė jūra – vert. past.), per galutinę sienos liniją, po kurios nebegrįžtama atgal. Juk iki to dar yra pavojus, kad galiu sugrįžti į „Egiptą“.
#262474

2020 m. balandžio 1 d. iš rytinės pamokos, tema „Pesachas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas: kiaurai visas galaktikas

Žvelgti kitaip į kliūtis ir sunkumus

Mintys apie koronavirusą VI d.

Komentavimas išjungtas įraše Kur išsigelbėjimas nuo koronaviruso?

Koronavirusas: norite tikėkite, norite ne

Ateities visuomenė, Koronavirusas, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Medicininių knygų skaitymas ir kalbos apie tabletes neišgydo. Kuo padeda pokalbiai apie gamtos integralumą?
Atsakymas: Skirtumas tas, kad kai kalbi apie tabletes, jos tavęs neveikia. O kai kalbi apie koronavirusą, tai norom nenorom, pažadini aukštesniąsias jėgas, kurios jį mums siunčia.
Kalbėdami apie ryšį, jį generuojame savyje, pažadiname žmonių norus, kad tas ryšys pakiltų aukščiau mūsų egoistinės prigimties. Išeitų, kad taip gydaisi ir tau nereikia jokių vaistų.
Šiandien pasaulyje išleidžiami milijardai dolerių tam, kad būtų išrasti vaistai nuo koronaviruso. Tačiau vaistas praktiškai yra ant tos bangos, apie kurią kalbame. Galite netikėti, galite juoktis, bet taip yra.
Jei pradėsime artėti vieni prie kitų, o tai įmanoma pasitelkus aptarimus, žaidimus, treniruotes, tai jokie virusai negalės išsivystyti ir įsitvirtinti tarp mūsų. O jeigu ir toliau kivirčysimės, tolsime vieni nuo kitų, suteiksime jam erdvės, tai jis viešpataus tarp mūsų, kad neleistų žmonėms suartėti.
Atkreipkite dėmesį, kaip jis veikia. Rekomenduojama nesiartinti vieniems prie kitų arčiau nei per du metrus. Pažiūrėkite, kaip gerai: bent jau nebus smurto, bet vis tiek galime bartis. O jei ir toliau barsimės, tuomet rasis dar sudėtingesnis virusas ir atsidursime vieni nuo kitų tokiu atstumu, kad bartis nebegalėsime.
Matau, kad virusas veikia taip, kad leistų mums suartėti tinkamai: širdimis, dvasiškai. Todėl turime jį laiminti ir vertinti. Tikiuosi, kad dar įvertinsime tai.
#263191

Iš 2020 m. kovo 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Geriausi vaistai nuo koronaviruso

Antikūnai prieš egoizmą

Mintys apie koronavirusą II d.

Komentavimas išjungtas įraše Koronavirusas: norite tikėkite, norite ne

Dievo vardas įrašytas žmogaus DNR

Kūrėjas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Dr. Izaijas Rubinšteinas tyrimais atskleidė, kad visų gyvūnų DNR sandara vienoda. Kiekvieną DNR sudaro tarpusavyje sujungtos aminorūgščių spiralės.
Mokslininkas tyrimus atliko elektroniniu mikroskopu su prijungta programa, kuri atsakydavo į jo pateiktus klausimus. Į klausimą: „Kas jungia šias spirales?“ – programa atsakė: „Periodiškai atsirandantis tiltas“.
Kada jis paklausė: „Kur galima pamatyti šį tiltą?“ Programa atsakė: „Tiltas stovi už 10 aminorūgščių, po to už 5, toliau – už 6, dar toliau – už 5“ ir t. t.
Kadangi mokslininkas buvo religingas žydas, tai pamatęs skaičių seką: 10, 5, 6, 5, padarė išvadą, kad tai ne šiaip skaičiai, o Dievo vardas – Jud-Kei-Vav-Kei.
Atsakymas. Ryšys tarp visų galimų mūsų DNR savybių atsiskleidžia matricoje, vadinamoje „Dievo vardas“.
Dr. Rubinšteinas atskleidė gamtoje esančią priklausomybę, kuri išreiškiama Jud-Kei-Vav-Kei. Ši priklausomybė pasireiškia absoliučiai visur! Tik mes kartais ją pastebime, galime atskleisti, tyrinėti, užrašyti, o kartais ne. Bet ji pasireiškia visur, nes tai – bendra gamtos savybė.
DNR – informacinis žmogaus įrašas.
Klausimas. O kur jis yra?
Atsakymas. Mūsų ląstelėse. Mes sudaryti iš baltymų struktūrų, kurių pagrindas – savybė, kabaloje vadinama „trys linijos“ arba dviguba spiralė, sujungta kopėtėlėmis.
Kabaloje tai žinoma jau 5000-6000 metų. Galbūt ir dar seniau žinota, tik kieno?
Klausimas. Kaip žmogui augant ne tik fiziškai, bet ir morališkai, protiškai bei dvasiškai, tobulinant save, nenutraukti šios spiralės, o stiprinti ją? Ko tam reikia?
Atsakymas. Dėl to jam reikia susijungti su Kūrėju. Tada jis atkurs savo nutrūkusius saitus.
Todėl reikia pasiekti tokį lygį, kuriame galėtum susisiekti su Kūrėju, gauti iš Jo tą pirmapradę jėgą, kuri taisys tavo DNR, tavo dvigubą spiralę. Iš esmės – atkūrinėti tarp jų vidurinę liniją.
Klausimas. Kaip žmogui padeda suvokimas, kad jo struktūroje įrašytas Kūrėjo kodas?
Atsakymas. Labai padeda! Mes visi sudaryti iš šių kodų. Visos mūsų ląstelės, visi organai sudaryti iš tarpusavyje sąveikaujančių įvairių baltymų sistemų. Jose įrašyti Kūrėjo kūrimo rezultatai, kaip Jis mus sukūrė. „Jis“ – tai Aukštesnioji jėga, aukštesnioji programa.
Klausimas. Žinome, kad tiltas kartais sugriūna. Kokiomis sąlygomis išnyksta Kūrėjas, Jo įrašas?
Atsakymas. Išnyksta, kai visiškai nesistengiame būti į Jį panašūs. Taip prisišaukiame problemas, ligas, net mirtį.
Klausimas. Kokia Jo funkcija žmogaus DNR viduje? Koks Kūrėjo vaidmuo ir kaip turime jį atitikti?
Atsakymas. Kaip jau sakiau, žmogaus DNR sudaro dvi lygiagrečios baltymų sistemos, tarp kurių yra jungtys, panašios į kopėtėlių skersinius. Tai labai supaprastintas vaizdas, sudedamųjų ten yra žymiai daugiau. Visa tai turi palaikyti tokią pusiausvyrą, kad tarpusavio sąveika būtų absoliučiai altruistinė.
Jei tokia pusiausvyra pasiekiama, tada šiomis jungiančiomis kopėtėlėmis – mažučiais jungiančiais įrenginiais (juk baltymų sistemų struktūra labai sudėtinga) – perduodamas teisingas signalas, subalansuojantis dešiniąją ir kairiąją linijas.
Komentaras. Kaip žmogui tapti geresniam?
Atsakymas. Geresniam? Visai paprasta! Reikia tik panorėti tapti geresniam. Pagal jo norą spiralė ims keistis į gera. Ji ims suktis tinkama kryptimi sąveikoje su kitomis spiralėmis ir bus pačiame optimaliausiame režime.
Klausimas. Kaip žmogus galėtų užmegzti ryšį, dialogą su šia sistema, pasitikrinti savo veiksmų teisingumą?
Atsakymas. Tam jis turi būti geras. Būti geram, vadinasi, visus laikyti aukštesniais už save ir gyventi tam, kad darytų gera kitiems. Tada jo sistema veiks tinkamai. Jos toks vidinis stilius, tikslas, režimas – teisingo palankumo sau ir kitiems režimas.
Komentaras. Labai sudėtinga sistema!
Atsakymas. Nesudėtinga. Jos veikimo principas labai paprastas.
Bet viduje ji labai sudėtinga, nes turi įsikūnyti gyvoje – gyvūninėje, biologinėje materijoje. Tai sudėtinga, juk tam, kad išverstum dvasinę kalbą, jausmų, davimo, meilės, tarpusavio sąveikos kalbą į iš esmės negyvų elementų, baltymų kalbą, reikia labai didelės transformacijos.
Reikia atlikti labai daug įvairių atspaudų įvairiuose šios teisingų tarpusavio santykių sistemos lygmenyse, kol ji nusileis iki tinkamos sąveikos baltymų lygmenyje. To neįmanoma net įsivaizduoti!
Klausimas. O kaip atsižvelgti į visas šias smulkias detales?
Atsakymas. Neįmanoma. Prisimenu, ir aš lygiai taip pat klausiau. O vėliau supratau, kad mūsų deterministiniame lygmenyje šito niekaip negalime įsivaizduoti, padaryti, pajusti, sukurti, patys sukonstruoti, sujungti, surinkti tarsi konstruktorių.
Viena, ką galime, – nuteikti save atvirkščiai – gėriui, meilei, tarpusavio sąveikai, suartėjimui, prieraišumui. Tada ši tarpusavio sąveika įvyks mūsų viduje ir atitiks mūsų siekius. Savo siekiais mes suderiname baltymų spirales.
Komentaras. Vadinasi, žmogui verta kažko panorėti…
Atsakymas. Ne, neužtenka tik panorėti. Taip nebūna, čia ne kokie fokusai. Žmogus turi dirbti su savimi, siekdamas teisingų minčių ir norų, gerinti santykius su kitais, ir taip jis išsigydys visas savo spiralių problemas.
Klausimas. DNR dažnai vadinama statybine gyvybės medžiaga, nes joje saugomas genetinis kodas, sudarantis paveldimumo pagrindą.
Taigi mūsų paveldimumas – būti visiškai, kaip jūs sakote, geriems ir veikti visų labui. Kodėl gi žmogus elgiasi priešingai? Kur nutrūkusi ši spiralė?
Atsakymas. Ne, ji nenutrūkusi. Mes tyčia tokie sukurti tam, kad patys save sąmoningai sureguliuotume. Mus sukūrė kenkėjiškus, bjaurius, godžius, trumpai tariant, visiškai egoistiškus, kad būdami tokios būsenos tinkamai save sureguliuotume ir taip išgydytume save bei kitus – savo palikuonis ir visą mus supantį pasaulį.
Žmogui suteikta galimybė išsitaisyti, bet tam reikia dirbti. Tam reikia sutikti mokytoją, tinkamą grupę. Jam reikia daug sąlygų, kad pradėtų taip save keisti, jog sugebėtų ištaisyti net savo baltymų struktūrą.
Klausimas. Mes galime pakeisti savo DNR?
Atsakymas. Ką reiškia „pakeisti“? Žmogus gali ją taisyti. Jeigu elgiasi teisingai, visi trūkumai išsilygina.
Kai jis funkcionuoja tinkamai, tai ir jos tinkamai funkcionuoja. Kai jis veikia lygmenyje „žmogus“, tinkamai sąveikauja su aplink esančiais asmenimis, tai jo viduje visos spiralės, baltymai ir kt. taip pat ima tinkamai sąveikauti. Kitaip tariant, žmogus iš aukštesnio – psichinio, psichologinio, netgi dvasinio lygmens priverčia susibalansuoti ir žemesnes struktūras.
Klausimas. Ką reiškia: žmogus elgiasi teisingai, kad vystytųsi jo sistema?
Atsakymas. Su visais elgiasi gerai. O dar labiau – kai atskleidžia Kūrėją. Tai jau aukščiausia pakopa. Tada savo prigimtimi, savo vidiniais veiksmais jis tampa lygus Kūrėjui. Išorėje to galbūt ir visai nesimato. Ir tada visa jo struktūra taip pat palaipsniui visiškai išsitaiso. To visiems jums ir linkiu.
Klausimas. Kam žmogui reikia visų šių žinių? Tarkime, jis žino, kad turi altruizmo kodą, ir nieko su tuo negali padaryti.
Atsakymas. Žmoguje yra šis altruizmo kodas, kurį jis turi atskleisti, rasti, kaip jį atrakinti, ir susiderinti su juo. Žmogus turi tai padaryti ir padarys. Kiekvienas!
#258389

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentavimas išjungtas įraše Dievo vardas įrašytas žmogaus DNR

Koronavirusas: kiaurai visas galaktikas

Dvasinis darbas, Koronavirusas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманGamta koronavirusu mums rodo, kad jei per savo egoizmą nutolstame nuo kitų, tai ir fiziškai neturime teisės prie jų artintis. Jei norime būti susivieniję, pirmiausia turime užmegzti vidinį ryšį ir teisingai, maloniai elgtis vienas su kitu. Kiek gero žmogus linki kitiems, tiek gali prie jų priartėti. O jeigu nenori mylėti kito ir jam padėti, tuomet negali prie jo artintis. Tegu pamato, kaip jo egoizmas jį atitolina.
Tai taip paprasta, mūsų pasaulyje jau pasireiškia Aukštesniojo pasaulio savybės, ir turime tuo naudotis, kad lavintumės, žinodami, kada priartėti arba nutolti. Įsivaizduokite, kaip gerai būtų, jei laikytumės tinkamo atstumo, artėdami ar toldami nuo žmonių pagal savo vidinį santykį.
Mes galime būti su tavimi dviejose skirtingose galaktikose, atskirtose daugybės šviesmečių, ir tuo pačiu metu jausti, kad esame susiję ir ateityje tikrai suartėsime, nes tai sužadina tarp mūsų esantis Kūrėjas. Ir tada kiekvienas iš savo galaktikos ieškotume, kaip nepaisant atstumo priartėti vienam prie kito, kaip išreikšti savo meilę ir atsisakyti savęs.
Taip pamažu priartėtume ir susijungtume į vieną parcufą, kuriame Kūrėjas atsiskleidžia visa galia, tai yra amžinoje ir tobuloje mūsų tarpusavio meilėje. Mes susilietume vienas su kitu širdimis ir troškimais bei atskleistume mus užpildantį Kūrėją. Tai – išsitaisymo pabaiga.
Bet pirmiausia turime suvokti, kokie mes skirtingi. Ir būtent tai daro koronavirusas. Bus ir kitų būdų, leisiančių pajusti mūsų nutolimą vienas nuo kito, kad galų gale suprastume, jog virusas yra susijęs su mūsų norais, su mūsų vidinėmis savybėmis, ir negalime priartėti vieni prie kitų, nes tokia tvarka.
Aš nenoriu artumo su juo, todėl ir fiziškai negaliu prie jo prisiartinti! Pasirodo, kaip mūsų pasaulis įgyja dvasinio pasaulio pavidalą.
Įsivaizduokite, kad visi esame pakibę vakuume, ir tiek, kiek norime tapti geresni ir artimesni vienas kitam, tiek ir artėjame. O jei blogai elgiamės vieni su kitais, tada tolstame. Vadinasi, viską lemia ne fiziniai šio pasaulio atstumai, bet mūsų vidinės, dvasinės savybės. Būtent tai šiuo metu vyksta pasaulyje, o mes galime pamąstyti apie savo pokyčius.
Tai visada buvo nuo mūsų paslėpta ir painu, o dabar viskas paaiškėjo. Noriu tapti artimesnis kitiems, nes taip galiu atskleisti Kūrėją ir savo aukštesnįjį pasaulį, kuris pasireiškia tik mūsų ryšiu. Tačiau norint suartėti neužtenka žengti kelis žingsnius, nekeičiant savo vidaus.
Pirmiausia turiu pakeisti save, savo požiūrį į kitus iš neapykantos į meilę, o tada tikrai priartėsiu prie jų. Mes artėjame arba tolstame vieni nuo kitų, priklausomai nuo savo ketinimų, požiūrio. Viskas tampa aišku ir suprantama, visas dvasinis darbas tampa atviras.
Todėl prašau draugų: pritraukite mane prie savęs, kreipkimės į Kūrėją kartu, kad padėtų mums! Taigi, mes dirbame, bet kol kas esame pakibę ore. Mes jungiamės tarpusavyje ir su Kūrėju, prašydami pagalbos, ir imame judėti vienas prie kito, tarsi plūduriuodami nesvarumo būklėje, kol susivienysime, atskleisdami savybę, vadinamą „Kūrėju“.
Visa tai jau yra čia pat, mūsų rankose. Dabar mums suteikta galimybė dirbti materialiame pasaulyje su dvasinėmis savybėmis. Įsivaizduojate, ką padarė koronavirusas!
#262832

Iš 2020 m. balandžio 7 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Po pandemijos

Du metrai neutralios zonos

Virusas nuveda mus nuo bėgimo takelio

Komentavimas išjungtas įraše Koronavirusas: kiaurai visas galaktikas

Sudie, stebuklų šalie

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманNe, negrįšime į normalų gyvenimą. Geriausiu atveju jį pradėsime. Anksti švęsti pergalę. Virusas neatsitraukė. Skubėdami išsilaisvinti iš „kalėjimo“, rizikuojame patekti į spąstus. Juk ši krizė turi vektorių, epidemija ne šiaip suduoda mums smūgį – ji nukreipia žmoniją. Bandymas prasibrauti atgal – prieš srovę, nepaisant vystymosi tendencijų – mums brangiai atsieis. Kur kas brangiau, nei saviizoliacija.
Pirmiausia visiškai nenugalėjome ligos. Netgi neištyrėme jos iš esmės, ir ji kasdien toliau mus stebina. Galima tik spėlioti, kaip virusas elgsis toliau.
Esant šioms sąlygoms, grįžimas į tikrai būtinas veiklos sritis, iš dalies yra pateisinamas. Tačiau „Lik namie“ vis dar lieka saugiausia strategija. Taip bent jau ribojame savo prigimtį, savo nenugalimą potraukį gadinti viską, prie ko prisiliečiame.
Suprantu vyriausybes, kurios švelnina apribojimus, siekdamos išgelbėti ekonomiką nuo staigaus nuosmukio, verslą nuo bankroto, piliečius nuo nedarbo, derlių nuo puvimo. Tačiau iš tikrųjų nesame tam pasirengę ir, manau, per artimiausias savaites pamatysime neigiamus skubėjimo rezultatus.
Koronavirusas atsitrauks, kai išmoksime jo socialines pamokas. Nežinau, ar apie visas komplikacijas mums pasakos ir ar galės paprasti žmonės pažvelgti į bendrą paveikslą, kol jis nepakeistas cenzūros ir politinio kvailinimo. Akivaizdu, kad visur bus kitaip. Tačiau vienaip ar kitaip, situacija mus spaudžia iš abiejų pusių: negalime toliau sėdėti namuose ir negalime grįžti prie ankstesniojo gyvenimo nerūpestingumo. Mus tarsi „spaudžia“, „stumia“ per siaurą, įtemptą plyšį į kažką nežinomo. Ir mums tai atrodo kaip mažiausios blogybės pasirinkimas.
Galima buvo ir kitaip. Idealiu atveju, visuotinę izoliaciją vertėtų tęsti tol, kol nerasime medicininio ir socialinio problemos sprendimo. Ir jei pirmasis klausimas skirtas sveikatos priežiūros sistemai su visais jos sąjungininkais, tai antrasis – kabalos mokslui. Būtent jis aiškiai atsako į epidemijos iškeltus giliausius, didžiausius klausimus. Visi kiti mokslai tyrinėja gamtą iš žmogiškojo požiūrio taško, o kabala tiria Gamtą atsiribodama nuo mūsų egoistinių įsivaizdavimų.
„Mano sumanymas – nėra jūsų sumanymas“
Gamta visomis savo jėgomis kreipia mus į integralumą, į vienybę, į bendrą sistemą, kurioje nėra nei lyderių, nei atsiliekančiųjų. Mėgindami įveikti Gamtos duotus iššūkius, pamažu imame tai suprasti, tačiau vis tiek neįsigiliname į jos ketinimus. Štai kodėl koronavirusas taip lengvai neišnyks.
Gaila, kad neišnaudojame priverstinio karantino susipažinimui su Gamtos sumanymais ir planais. Ir šis metas galėtų tapti vaisingu laikotarpiu… Tačiau impulsas trauktis atgal į praeitį užmerkia mums akis. Tad nenuostabu, jei po kurio laiko vėl teks užsidaryti namuose.
Iš tiesų virusas stato mus į savo vietą: atskiria vienus nuo kitų ir taip suartina per bendrą nelaimę. Dabar, kai esame atskirti „vakuuminiais apvalkalais“, turime pamąstyti, kaip užpildyti šį vakuumą, kad išties susijungtume neužkrėsdami aplinkinių. Žvilgtelkime šiek tiek giliau nei nukleorūgštys ir baltymų apvalkalai.
Tikrasis žmonijos bėdų gydymas – ištaisyti mūsų tarpusavio santykius. Būtent tam sukurtos visos sąlygos: tarp mūsų buvo nutraukti iškreipti vartotojiškos visuomenės ryšiai ir mums teliko pakeisti juos širdžių šiluma. Gal ne iškart, bet bent jau judėsime ta linkme.
Tačiau, kaip įprasta, nuvertiname Gamtos dovanas ir pervertiname jos kantrybę…
O ji daugiau nelaukia, ji reikalauja. Ir laikui bėgant ji išvalys viską – bet kokias žmogaus veiklos sritis, kurios nėra gyvybiškai svarbios. Koronavirusas, kaip ir kiti globalūs iššūkiai, – tai svertas, galintis apversti žmoniją aukštyn kojom. Visi jie tiesia kelią pasaulinei žmonių bendrystei.
Netinkami mūsų tarpusavio santykiai tik sustiprina Gamtos spaudimą, sustiprina ligą, o tinkami ryšiai, priešingai, visa tai neutralizuoja. Galiausiai galėsime susivienyti tik nekenkdami integralumui. Likusi teritorija virs „minų lauku“.
Ką praradome ir ką atradome
Atėjo laikas viską permąstyti. Visi besibaigiančios eros pažadai ir paskatos, visos jos „stebuklingos“ galimybės, šiandien tampa apgavikiškos, melagingos. Ji aukštino tai, kas niekinga, ir žemino vertybes. Ji griovė mūsų gyvenimą ir vertė jį į voverės ratą.
Gana – jau išaugome iš šios kortų karalystės. Sudie „stebuklinga“ šalie. Visi tavo „stebuklai“ buvo netikri, savęs apgaudinėjimas, paženklintų kortų kaladė.
Mus vis dar šaukia atgal, siūlo vėl grįžti į vaikystę: „Įsitempkime ir grįžkime į stebuklų šalį…“ Negrįšime. Neįstengsime vėl įsisprausti, įsipaišyti į šią iliuziją. Ji vis tiek plyš per siūles.
Ir tegu. Neverta dėl jos liūdėti. Turime visiškai kitokią ateitį – kur neaprėpiami galimybių horizontais, kur neišskiriamų širdžių vienybė, kur beribis žmogaus vystymosi potencialas. Už keturių sienų, kur praleidome keletą savaičių, banguoja vandenynas, laukiantis atradimų ir proveržių. Bendrų atradimų. Bendrų proveržių.
Reikia tik išmokti gyventi pusiausvyroje tarpusavyje ir su Gamta. Ir šis mokymas jau prasidėjo. Keičiamės, patys to nesuprasdami. Koronavirusas kaip atnaujinanti programa buvo įdiegtas į bendrą kompiuterį, į žmoniją ir pradėjo veikti.
Todėl, jei jau grįžtame į išorinį pasaulį, turime tai daryti žvelgdami į ateitį, o ne į praeitį. Grįžti į nuolatinę krizę, mus traukia ligotas egoizmas, o ne sveikas protas. Praeityje – aklavietė. Priešakyje laukia transformacija: nuo šiol žmogui svarbu ne tik neužsikrėsti pačiam, bet ir neužkrėsti kitų. Neužkrėsti ne šiaip virusu, o praeities troškimu. Būtent toks abipusis rūpestis apsaugos mus nuo negalavimų. Būtent taip atsiras bendras imunitetas.
Alternatyva baugina. Įprasta žmonių, įmonių, šalių konkurencija traukia mus į dugną, šiuose konfliktuose nebus nugalėtojų. Įsivėlusi į ekonominius ir ideologinius tarpusavio vaidus, žmonija risis žemyn kaip neišsprendžiamų globalių prieštaravimų kamuolys – ir per sukrėtimus nulėks tiesiai į pasaulinį karą.
Arba subręs. Juk kortų karalystė vis tiek subyrės. Ji akyse netenka jėgų, miklumo, įtakos. Galų gale iš jos liks tik pagrindinių poreikių karkasas, ant kurio turėsime suformuoti naują socialinę struktūrą – lygiateisę, rūpestingą, teisingą, subalansuotą. Kaip? Apie tai turime galvoti jau dabar.
Šviesią ateitį galime užtikrinti per rūpestį vieni kitais, per socialinę atsakomybę, interesų bendrystę. Visuomenė turi tapti stipria šeima, kurioje kiekvienas jausis vertinamas, mylimas, laimingas. Gamta mus nuolatos veda prie to. „Reikia mokytis, – sako ji, – reikia suartėti, tartis, pakilti virš savęs į vienybę. Padėti vieni kitiems. Užjausti. Mylėti“.
Nepriimkite to kaip pamokslo ar moralo. Nesudievinu Gamtos, tiesiog ji yra šis tas daugiau nei manėme iki šiol. Ir šiandien ji sąmoningai uždėjo žmogui „karūną“, kad parodytų, kaip šis neatitinka „gamtos viršūnės“ vaidmens. Be jokių revoliucijų ji nuvertė „nepajudinamus“ pamatus ir atvėrė mums akis: visas pusiausvyros nebuvimas įsišaknijęs mūsų sugadintuose santykiuose, visos bėdos kyla iš neteisingų tarpusavio santykių, visos mūsų dirbtinės atsvaros liaujasi veikusios.
Kas gi toliau? Teks pertvarkyti visą socialinę platformą, kad galėtume atvesti ją į pusiausvyrą su Gamta. Juk iš tikrųjų visuomenės ekologija ir aplinkos ekologija – tai dvi tos pačios medalio pusės, vienos integralios, visa apimančios „operacinės sistemos“ dalys.
Manau, jog artimiausiu metu imsime „virškinti“ šią žinią, susitaikysime su ja, priimsime ją. Mūsų traukinys pereina į kitas vėžes, mūsų pasaulėžiūra keičia rakursą, mūsų žvilgsnis keičia fokusą. Ne laikinai – visam laikui. Ir kuo greičiau įsisąmoninsime, apmąstysime šiuos pokyčius, tuo lengviau mums bus kurti naujus socialinius ir darbo santykius, naują ekonomiką, naują požiūrį į švietimą, naują gyvenimą.
Svarbiausia – eiti išvien su Gamta, ne aklai paklūstant jai, o sąmoningai, tikslingai mokantis jos dėsnių. Tai jau Žmogus, o ne laisvalaikiu filosofuojantis vartotojas. Žmogus, o ne dogmatikas, kuriam visada viskas aišku. Žmogus, o ne tos ydingos, siauraprotės būtybės, kuriomis daugumą iš mūsų pavertė ankstesnysis gyvenimo būdas.
Jei patys nesutiksime grįžti į praeitį, Gamta su džiaugsmu atvers mums duris į ateitį.
#263508

Straipsnį parašė mano mokinys Oleg Icekson 

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko mus moko koronavirusas?

Po pandemijos

Kelio atgal nėra

Komentavimas išjungtas įraše Sudie, stebuklų šalie

Koronavirusas keičia tikrovę V d.

Koronavirusas, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманPriemonės nuo koronaviruso
Klausimas. Ar šiandien izoliacija – tai vienintelė priemonė nuo koronaviruso?
Atsakymas. Bet mes ir anksčiau taip sąveikavome, tiktai ne taip akivaizdžiai. Mums paprasčiausiai nebuvo už ko pasislėpti. Jeigu turėčiau kokį nors prietaisą, kad nukreipčiau į kiekvieną – su šiuo bendrauti, su šiuo ne, tai taip ir daryčiau. O iš esmės, ir be viruso visą savo gyvenimą žiūrime vieni į kitus: bendrauti su juo ar ne, ir iš kokio atstumo.
Klausimas. Kokius klausimus turi užduoti sau žmogus, kuris dabar sėdi izoliuotas namuose? O tokių jau tūkstančiai, milijonai.
Atsakymas. Šis virusas parodo, kokie blogi mūsų tarpusavio santykiai. Mums būtina juos pakeisti, ir tada, tarp kitko, iškart grįš visas gėris ir gerumas, kuris gali būti.
Klausimas. Ar jūs įsitikinęs, kad žmogus gali užduoti sau tokius klausimus ir prieiti prie išvados, kad kalti blogi mūsų tarpusavio ryšiai? Ar virusas gali sukelti tokias mintis?
Atsakymas. Kabaloje, ypač knygoje „Pranašai“, rašoma, kad žmonija gali ateiti prie siaubingų būsenų, kai žmonės tiesiog pradės ėsti vieni kitus. Tad turime pagalvoti ir apie tai. Šiandien mūsų būsenakol kas graži, kilni, kai galime pakeisti save ir užkirsti tam kelią.

#262091

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę I d.

Koronavirusas keičia tikrovę III d.

Koronavirusas keičia tikrovę IV d.

Komentavimas išjungtas įraše Koronavirusas keičia tikrovę V d.

Po pandemijos

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль Лайтман„Jei tik viskas nežlugs, tai atsigaus, – sako mums. Ir priduria, – kada nors“. „Neatsigaus“, – sakau aš. Bet ir žlugimas visai nebūtinas.
Kiekvienam iškyla uždavinys – išgyventi dabartinį laikotarpį su minimaliais praradimais. Tam reikia tausoti nervus ir išteklius, palaikyti kitus, mokėti atsipalaiduoti, bet ne nusišalinti. Turime suprasti, kas vyksta, kad krizės pasekmės neužkluptų mūsų netikėtai.
Pradžiai atsikvėpkime. Žmogus sukurtas ne blaškytis, o mąstyti ir veikti. Taigi, ką iš tikrųjų praradome? Kokią ateitį ruošėme vaikams?
Bendrai tariant, tiesiog tarnavome vieni kitiems už pinigus. Uoliai ar ne įgyvendindavome principą, tiksliai suformuluotą mūsų išminčių prieš tūkstančius metų: „Eikite ir užsidirbkite vieni iš kitų“. Mums atrodė, kad dirbame sau. Bet kokią meškos paslaugą sau padarėme, įsisukdami į vartotojo voverės ratą ir negalvodami apie nieką daugiau!
Jeigu sekundei atskristume iš labiau išsivysčiusios planetos ir pažvelgtume į žmoniją prieš mėnesį, ne pats maloniausias vaizdas mūsų lauktų. Ne, ne technine prasme, bet pačia visuotinės sumaišties prasme. „Nauda“ iš jos, kaip smogas virš žemės, išsisklaido jau dabar.
Ir štai atėjo virusas. „Sustokite, žmonės, – sako jis mums. – Pažvelkite, ką padarėte su planeta ir su savimi. Pažvelkite į rytojų“.
Jei iš tikrųjų pažiūrėsime, ir ne formaliai, tai pamatysime, kad judėjome ne tik į ekologinę krizę. Dar prieš ją būtų įvykęs karas. Iš esmės, įspraudėme save į karo glėbį, beviltiškos globalizacijos būseną, prieštaravimų aklavietę. Tokia žmogaus prigimtis: kai artėja žudynės, išstumiame jas iš sąmonės ir taip susitaikome su jomis, tikimės jų. Gremas Grinas puikiai aprašė prieškarinę atmosferą knygoje „Samdomas žudikas“: viskas jau buvo nulemta, bet niekas netikėjo, kad karas įvyks, jį atmetė, nekreipė dėmesio – ir taip priartino, prišaukė, laukė.
Iki šio etapo dar nebuvome priėję, bet nevaldoma vartojimo lavina įtraukė žmoniją į bedugnę. Kad ir kaip būtų keista, virusas išgelbėjo mus nuo to! Išgelbėjo nuo egoizmo, kuris reikalavo „nuodėmių atleidimo“, nuo vartojimo rinkų perkrovimo.
Tai ar verta grįžti atgal? Ką gero praeityje palikome?
Ar yra gyvenimas po viruso?
Dabar iš naujo susipažįstame su šeima, pasauliu, su savimi.
– Tu jau penktoje klasėje!?
– Palauk, kas su tavo šukuosena?
– Nežinojau, kad tu šitaip moki kepti kiaušinius.
– Niekada negirdėjau tiek daug anekdotų. Ir jie iš karto verčiami į visas kalbas.
– Jie ten sąžiningai sėdi namuose, o mes kuo blogesni?
Anksčiau daugelis iš mūsų namuose tik miegojo – dabar gyvena. Anksčiau naršėme internete dėl malonumo – dabar turime tikrų sąsajų, įsigiliname, jungiamės tarpusavyje.
Iš čia yra keletas kelių. Mums, žinoma, norisi atgal į voverės ratą su įprastomis jo rykštėmis ir meduoliais. Tačiau negalima pamiršti, kad gresia ir nusikaltimų įsisiautėjimas, neramumų slopinimas, tiekimo nutraukimas ir kaltųjų paieškos. Tačiau galime išnaudoti šį laikotarpį ir apmąstymams.
Žinoma, ne viskas klostosi sklandžiai, ne visi išlaiko smūgius, bet pati patirtis, tempo pokyčiai, nusistatymas suteikia mums ne tik atokvėpį. Ištuštėjusiomis darbo dienomis, keistoje popiečių tyloje girdisi naujovių aidas. Sėdime namuose, kaip vaikai suoluose, kad šio to išmoktume, kad šie pokyčių skausmai nepraeitų veltui.
Bet kokiu atveju mums nepavyks išeiti iš krizės taip greitai, kaip į ją patekome. Ir tai, kas dabar vyksta, nėra pauzė, atostogos ar karantinas, tai pabudimas. Virusas mūsų nenokautavo, bet gerokai sutrenkė ir sugrąžino į tikrovę. Suteikė galimybę patiems atsargiai pasukti vairą.
Šiandien mums kyla būtinybė pervertinti vertybes prieš naują epochą, kuri reikalauja kitaip elgtis vieniems su kitais, reikalauja rasti prasmę, kurios vengėme. Pokyčių vėjas sunaikino iliuzijas ir parodė mums tikrą vaizdą. Nejaugi leisime sąmonės smogui vėl aptraukti ją miražais? Nejaugi susitaikysime su praeitimi, su amžina sumaištimi, su išoriniu pertekliumi ir vidine tuštuma?
Pasaulis atsidūrė ant siauro tilto ir svarbiausia dabar – nebijoti atsisveikinti su praeitimi. Turime kitą rūpestį – kaip sutikti ateitį, kad nesusidurtume su ja nugara, o protingai įsilietume į neišvengiamą rytojų.
Patys sukūrėme voverės ratą – ir dabar galime išeiti iš jo be nereikalingų sukrėtimų. Juk svarbiausia tai, kas viduje: mūsų ryšiai, mūsų santykiai, mūsų dalyvavimas, tarpusavio meilė. Pakanka tik tai suvokti, ir visi mechanizmai – visuomeniniai, finansiniai, komerciniai – ims persitvarkyti pagal naują paradigmą.
Pagalvokime: kodėl gyvename ir kaip galime sukurti savo gyvenimą kitaip, kitais principais? Atsivėrė išėjimas iš beribio egoizmo, tai pasinaudokime tuo, kol jis yra nokdaune. Lėktuvai – žemėje, laivai – uostuose, mes – suoluose. Čia nėra nieko žeminančio. Priešingai, mums atsirado galimybė iš tikrųjų padaryti ką nors dėl savęs.
Visą gyvenimą užsiėmėme tik tuo, kad bėgome nuo klausimo apie mirtį: blaškėmės, kiek įmanoma teisindami save. Virusas mums duoda dar vieną užuominą: nuo mirties nepabėgsi. Kad įveiktume šią ribą, turime pakilti aukščiau egoizmo, kuris mus marina. Jis riboja mus vien kūno norais ir suteikia ydingą, apgailėtiną, ribotą pasaulio pojūtį. Imkime ir pajauskime pasaulį per mūsų bendrą vidinę struktūrą – per sielą. Tada mes pamatysime jį visiškai kitą – begalinį, amžiną, tobulą.
Tai neturi nieko bendra su religijomis. Kabalos mokslas nesiglaudžia prie jokių tikėjimų. Ji tiesiog vysto žmogaus sielą ir taip daro mus laimingus. Dabar, kai visi jaučiamės vienoje valtyje, reikia kartu užgulti irklus ir laikytis kurso į pasaulį, kuriame nėra sienų tarp širdžių. Tada išnyks ir kiti barjerai, skiriantys žmones. Rytojus formuojasi jau dabar.
#262055

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko mus moko koronavirusas?

O kodėl taip norite gyventi?

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Komentavimas išjungtas įraše Po pandemijos
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »