Virusas nuveda mus nuo bėgimo takelio

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманAr yra ryšys tarp materialių įvykių, vykstančių pasaulyje dėl koronaviruso epidemijos, ir mūsų vidinių pokyčių? Visi pradedame nuo šio pasaulio, nuo gyvūninės būsenos, ir iš pradžių mumyse nėra nieko dvasiško.
Bet staiga ateina virusas ir mums padeda. Kalbu ne apie kančias, kurios lydi šį procesą, o tik apie dvasinius rezultatus. Mūsų gyvenime neįmanoma vien laimėti nieko nemokant.
Pažvelkime tik į dvasinę naudą. Dėl viruso atsiribojome nuo savo ankstesniojo gyvenimo, kuris buvo vaikymasis paskui įvairiausius, dirbtinai išgalvotus malonumus.
Išsikėlėme sau tuos išgalvotus tikslus šiame pasaulyje ir visą laiką varžėmės, kas greičiau juos pasieks. Tai leido mums didžiuotis ir vis labiau užpildyti savo egoizmą, siekti dalykų, kurių visiškai nereikia, ir viskas tik tam, kad girtumės aplinkiniams.
Toks buvo mūsų gyvenimas, tačiau atėjo virusas ir po kelių savaičių išvalė visą žemės rutulį nuo vartotojiško požiūrio, nuo visų šiukšlių. Jis liepė mums grįžti namo ir apgalvoti savo gyvenimo formą: ar norime taip tęsti ir grįžti prie varžymosi ir beprasmių lenktynių?
Ar norime ir toliau užpildyti visas savo dienas nuo gimimo iki mirties skirtingais žaidimais, kad tik negalvotume apie gyvenimo prasmę? O gal dabar pagalvokime apie gyvenimo prasmę, dėl ko verta gyventi?
Koronavirusas pirmiausia auklėja mus, verčia mus naujais žmonėmis. Anksčiau apie tai negalvojome. Tiesiog žiūrėjome į kitus ir darėme kaip visi, kad nebūtume blogesni už kaimyną. Tam švaistėme visą gyvenimą. Egoizmas visą laiką siekė, kad būčiau sėkmingas, kad nebūtų gėda lyginant save su kitais.
Tačiau virusas sugriauna mums visą egoizmo pagrindą. Šiandien apie tai jau negalvojame. Pažiūrėkite, kokią pagalbą gavome, dvasinį smūgį. Dabar kyla klausimas, kaip išnaudosime šią patirtį.
Virusas mus sustabdo ir nustumia nuo bėgimo takelio. Prieš epidemiją jau buvome pradėję baimintis, kad pasaulis ritasi į prarają. Gyvenome laukdami artėjančios krizės, ekologinės katastrofos ar III pasaulinio karo, nuo kurio visi žūsime. Bet dabar matome, kad galime ateiti prie visiškai kitokios gyvenimo formos. Gyvenimas gali būti užpildytas kitokiu turiniu, kaip sakoma: „Pamatysite savo pasaulį šiame gyvenime“.
Jei pradedame išeiti iš egoizmo davimo link, tai pamažu savo noruose judame į kitą realybės pusę, peržengdami horizontą ir išeidami už egoizmo, už šio pasaulio ribų.
Taip judame amžinojo gyvenimo link. Mums nereikia mirti, numarinsime savo egoistinį norą ir nereikės patirti fizinės mirties. Keisime kūną tarsi keistume senus marškinius. Numetei senus marškinius skalbti, apsivilkai naujus ir pradėjai gyventi iš naujo. Taip eina vienas gyvenimo ratas po kito. Manyje atsinaujina norai ir kaskart atnaujinu savo gyvenimą. Nėra ko bijoti.
Dabar suprantame šio pasaulio ir aukštesniojo pasaulio esmę. Iš esmės, jie skiriasi tik noru. Jei keičiu savo norą iš gavimo į davimą, tai taip pereinu iš pasaulio į pasaulį, peržengdamas ribą tarp šio materialaus gyvenimo ir dvasinio (tai vadinama materialia mirtimi).
Sunaikiname savo norą mėgautis ir tampame laisvi. Išsilaisvinu iš egoistinio noro ir imu duoti.
Dar prieš du mėnesius nebuvo įmanoma kalbėti apie tokius dalykus. Kiekvienas galvojo apie tūkstantį gyvenimo problemų, apie savo verslą. Ir dabar virusas visus išleido atostogauti, kad pagalvotų apie dvasinį gyvenimą. Jis pakelia mus į kitą lygį ir priverčia susimąstyti apie amžinybę, apie gyvenimo prasmę. Koronavirusas – tai dvasinė jėga, kuri įeina į mus ir pakelia nuo materialios mirties iki dvasinės amžinybės laiptelio.
#262544

Iš 2020 balandžio 2 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš juodosios skylės į laisvę

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>