Pateikti įrašai priklausantys Sveikata kategorijai.

Keiksmažodžiais nežudykite chromosomos!

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas, Sveikata

Eksperimentas. Kai augalų sėklas iškeikė keiksmažodžiais, jos prarado daigumą. Išvada: keiksmažodžiai ir prakeikimai pažeidžia genetinę struktūrą ir sukelia neišvengiamą mirtį.
Žodžiai, kaip elektromagnetiniai virpesiai, tiesiogiai veikia DNR molekulių savybes ir struktūrą. Šios molekulės atsako už žmogaus paveldimumą.
Todėl žmogaus kalbos turinys tiesiogiai veikia jo genomą. Jeigu žmogus nuolat vartoja necenzūrinius posakius, chromosomų struktūra pradeda aktyviai keistis, DNR molekulėse kuriama neigiama programa.
Palaipsniui pasikeičia DNR struktūros vaizdas, jis perduodamas palikuonims. Neigiamų savybių sankaupą galima pavadinti susinaikinimo programa. Keiksmažodžiai sukelia mutageninį poveikį, analogišką radioaktyviam tūkstančio rentgenų galios spinduliavimui.
Žodis – dviašmenis kardas. DNR suvokia kalbą ir jos prasmę. Banginės DNR molekulės ausys tiesiogiai sugeria garso vibracijas. Žodžiais, kalba, mintimis (nes kalba – tai mąstymo rezultatas) žmogus kaip skulptorius formuoja savo genetinį aparatą.
Taigi, iš kartos į kartą kaip nuo kalno besiritantis sniego kamuolys dauginasi destruktyvūs procesai, kuriuos žmogaus genome įskiepija jo kalba. Be to, DNR nėra skirtumo, ar pašnekovas yra gyvas asmuo, ar koks televizijos herojus.
Komentaras. Viskas, kas egzistuoja, įskaitant tai, ko nejaučiame, persmelkta begalinėmis ryšių linijomis ir priklausomybėmis, užpildančiomis visą erdvę tarp bet kurių objektų.
Mes atskleidžiame tiktai labai mažą viso, kas egzistuoja, dalį ir dar mažesnę dalį ryšių, esančių tarpuose tarp dalių. Dar daugiau, mes atskleidžiame iliuzinį pasaulį, visai neegzistuojantį, tiksliau, egzistuojantį tik mūsų vaizduotėje.
Bet svarbiausia, mes būtinai turime suprasti, kad visos mūsų mintys, veiksmai daro didžiulę įtaką visam pasauliui!
Kabalos mokslas mums būtent tai ir aiškina, rodo, kaip turime elgtis, vadovaudamiesi ne tuo, ką jaučiame (nes jaučiame iliuzinį pasaulį), o tuo, kas egzistuoja iš tikrųjų. Dėl to taisyklės, kurių kabala siūlo laikytis (davimas ir meilė artimui) mums atrodo tokios netikroviškos, iliuzinės.

Komentavimas išjungtas įraše Keiksmažodžiais nežudykite chromosomos!

Dėl ko širdis stipresnė už protą

Kabala ir kiti mokslai, Sveikata

Pranešimas. Molekulinės biologijos mokslininkai atrado, kad širdis yra svarbiausia endokrininė liauka organizme.
Atliepdama į mūsų patirtį pasaulyje, ji gamina ir išskiria pagrindinį hormoną ANF, kuris daro didelį poveikį kiekvienai limbinės sistemos operacijai, vadinamai „emocinėmis smegenimis“.
Jis veikia hipokampo sritį, kur vyksta įsiminimo ir mokymosi procesai, yra visos hormonų sistemos kontrolės centrai. Neurokardiologai nustatė, kad 65 proc. širdies ląstelių – nervinės, o ne raumeninės ląstelės, kaip buvo manoma anksčiau.
Jos identiškos galvos smegenų ląstelėms ir veikia per tuos pačius nervinius mazgus, vadinamus ganglijais, su tais pačiais aksonų ir dendritų junginiais, kurie funkcionuoja galvos smegenyse, taip pat naudojantis tais pačiais galvos smegenų neuromediatoriais.
Apskritai, širdis – tai „smegenys“, kurių ganglijai sujungti su kiekvienu stambiu organu organizme, visa raumenų sistema, kurie leidžia žmonėms aiškiai reikšti savo jausmus.
Maždaug pusė nervinių širdies ląstelių dalyvauja perduodant informaciją, ateinančią į širdį iš viso kūno, tai leidžia palaikyti viso organizmo darbą, kaip darnią visumą. Kita pusė atlieka nuolatinę nervinę jungtį su „emocinėmis smegenimis“ dialoge tarp širdies ir proto.
Komentaras. Pasak kabalos, širdis ir smegenys sujungti bei dirba kartu dėl viso organizmo, širdis jaučia ir galvoja (lev mevin), o tik po to įsijungia smegenys, kaip širdies sprendimą įgyvendinantis mechanizmas.
Tačiau širdis ir smegenys nėra lemiantys – visi sprendimai vyksta aukštesniajame gamtos lygyje, kur visi pasauliai ir juos užpildantys yra visiškai tarpusavyje susiję, vieningame valdymo lauke.

Komentavimas išjungtas įraše Dėl ko širdis stipresnė už protą

Kolektyvinė sąmonė veikia pasaulį fiziškai

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas, Sveikata

Prinstono universiteto mokslininkų tyrinėjimai liudija, kad emocija arba mintis, kurią palaiko bent keletas žmonių vienu metu, gali paveikti fizinę tikrovę.
Mintis turi jėgą ne tik ideologine prasme. Ji pasireiškia fiziškai. Mintis, kurią nukreipia žmonės drauge, yra labai galinga.
Prinstono žmogaus sąmonės tyrimo laboratorijoje dar 1990 m. įrodyta, kad žmogaus protas gali veikti atsitiktinių skaičių generatorių.
Atliekant šiuos tyrimus, iškilo klausimų: ar emocionali žmonių reakcija į viską griaunantį žemės drebėjimą arba į stambų teroristinį aktą gali pakeisti tikrovę? O futbolo aistruolių emocijos?
Ar gali bendras žmonių džiaugsmas didelės šventės metu paveikti mūsų prietaisus? – Analizė liudija apie gilius nesąmoningus ryšius tarp žmonių, net jeigu tarp jų nėra fizinio kontakto.
Komentaras: Kabala leidžia sukurti gerą sąmoningą kolektyvinį poveikį pasauliui. Kitos metodikos nėra. Todėl pagrindinis kabalos principas, taip veikiant pasaulį – „Pamilk artimą kaip save patį“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar tokia jau objektyvi ta mūsų realybė?

Šiam pasauliui suteikta gili prasmė

Realybė už „sienos“

Komentavimas išjungtas įraše Kolektyvinė sąmonė veikia pasaulį fiziškai

Meilė gyvūnams ar meilė žmonėms

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija, Sveikata

Klausimas. Žmogus – tai dalis gyvūninio pasaulio, nors ir labiausiai išsivysčiusi. O gyvūnai yra žolėdžiai ir plėšrūnai, ėdantys vienas kitą. Per visą žmonijos istoriją žmonės valgė gyvūnus, kitaip tariant, mus galima priskirti prie plėšrūnų.
Kodėl pastaruoju metu vegetarizmas tapo toks populiarus? Gal todėl, kad žmogus pasiekė tokį išsivystymo lygį, kai jam nesmagu žudyti gyvūnus dėl savo malonumo?
Atsakymas. Nemanau, kad žmonija labai išsivystė. Juk vystymasis turi būti vidinis, o ne paprastas intelekto augimas. Mes žinome, kad aukštas intelektas nepadaro žmogaus gero kitų atžvilgiu. Tai nepriklauso nuo išsilavinimo lygio: nuo to, kokį universitetą žmogus baigė ir kiek gavo Nobelio premijų.
Apskritai, nematau, kad žmogus vystytųsi žmogiškumo prasme. Neįmanoma rasti tokio pavyzdžio, kad tauta pasiektų aukštą vidinį išsivystymą dėl techninio progreso ir technologinių laimėjimų, net ir dėl literatūros, muzikos, medicinos pasiekimų.
Vokietija buvo labiausiai išsivysčiusi šalis prieš Antrąjį pasaulinį karą ir pažiūrėkite, kokias kančias vokiečiai sukėlė visam pasauliui.
Komentaras. Bet aš kalbu tik apie vieną konkretų aspektą: apie žmogaus požiūrį į gyvūnus!
Atsakymas. O aš kalbu ne apie gyvūnus, bet apie žmogaus požiūrį į žmones! Yra žinoma, kad labiausiai išsivysčiusi tauta gamindavo lempų gaubtus iš žmogaus odos. Todėl nematau jokių išsivystymo požymių, kai žmogus atsisako vartoti gyvūninį maistą.
Kalbama apie žmogaus savybių žmoguje išsivystymą. Jei vegetarizmas bus tokio išsivystymo pasekmė, tai kita kalba. Bet kol kas apie tai nekalbama. Vegetarizmas nesusijęs su geru požiūriu į žmones.
Klausimas. Ar tai nėra gerumas, jei žmogus atsisako žudyti gyvūnus tam, kad pasisotintų?
Atsakymas. Tai visiškai neteisingas požiūris, juk mes kiekvieną dieną užmušame ir kankiname gyvūnus savo egoistiniu požiūriu į žmones. O nugalabyti ir suvalgyti vištą nėra egoizmas, juk višta dėl to ir egzistuoja, kad pakeltų žmogų. Vidinė vištos žinia ta, kad ji padeda žmogui egzistuoti ir pakelia jį į aukštesnį lygmenį.
Be to, mūsų kūnas turi tokių poreikių, kurių neįmanoma patenkinti valgant tik augalinį maistą. Žmogui reikia mėsos. Mes dar šito nesuprantame ir nepakankamai esame ištyrę. Esu įsitikinęs, kad yra tokie tyrimai, bet jie slepiami.
Žmogus negali gyventi nevartodamas mėsos. Mūsų kūnas ir jo virškinimo traktas, visa maisto įsisavinimo sistema sudaryta taip, kad mes privalome vartoti mėsą – išskyrus tuos žmones, kurie iš prigimties jos nemėgsta. Yra tokia ypatinga žmonių rūšis, kurie nelabai mėgsta mėsą.
Išvada labai paprasta: negalima propaguoti vegetarizmo kaip ideologijos, primygtinai ir darant spaudimą. Reikia nustoti tai reklamuoti per visus kanalus. Aršūs vegetarai patys panašūs į plėšrūnus,  pasirengę suėsti kitus žmones dėl suvalgyto vištos gabalo.
Tegul vegetarai parodo kitiems, kiek geresnius juos padarė vegetarizmas, kaip į gera pasikeitė jų požiūris į žmones, o ne tik į gyvūnus. Tegul ištaiso savo požiūrį į žmones, o jau paskui į gyvūnus, ir parodo visiems pavyzdį! Tada aš suprasiu, kodėl šis vegetariškas maitinimasis vadinamas „natūraliu“, artimesniu žmogaus prigimčiai. Bet ar tai natūralu? Jei žmogus nori vadovautis savo prigimtimi, jis turi valgyti mėsą.

Iš 2015 m. liepos 2 d. 592-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Komentavimas išjungtas įraše Meilė gyvūnams ar meilė žmonėms

Visi mes kažkuo esame panašūs į autistus

Auklėjimas, vaikai, Sveikata

Klausimas. Labai dažnai sutinku tėvus, kurių vaikai turi autizmo sindromo simptomų, o tėvai visiškai nepasiruošę tai priimti. Bet juk į šį vaiką reikalingas kitoks požiūris, ir tėvai turi pakeisti savo elgesį?
Atsakymas. Aš nemanau, kad to reikia. Iš šalies stebiu šiuolaikinius vaikus ir praktiškai nė viename iš jų nematau „normalaus“ elgesio, kurio normalumą galima būtų įvertinti pagal 100 balų sistemą ir pasakyti, kad tai „normalus“ vaikas.
Visi mes truputį esame nenormalūs. Kiekvienas iš mūsų nuo vadinamojo normalaus elgesio nukrypstame 10-20 proc.
Mūsų visuomenėje mažiausiai 20 proc. žmonių sunkiai prisiverčia laikytis socialinės komunikacijos normų, o ne gyventi savo nišoje.
Deja, mes gyvename sociume, kuris nesuteikia žmogui galimybės teisingai vystytis, gerai jaustis, gauti atsakymus į klausimus, nesivaržyti juos užduoti ir elgtis taip, kad pati visuomenė suprastų, ką žmoguje reikia atskleisti.
Mes visą laiką užsidarome, užsisklendžiame ir tokiu būdu formuojame save, įsivilkdami į kažkokį kokoną. Galiausiai atrodome kaip „normalus“ žmogus.
Aš manau, kad nereikia dėl kažkokių mažų autizmo taškų, kuriuos mato specialisto akys, specialiai išskirti vaiką iš bendros aplinkos.
Veikiant daugiau ar mažiau teisingai, esant gerumą skleidžiančiai, maloniai aplinkai, vaikas pamažu prisitaiko prie jos, suranda save. Tokie mes sukurti. Taigi daugumai neatskleistų autistų, o tam tikra prasme ir mums patiems, tai nėra problema.

2015 m. liepos 9 d. TV laidos „Paskutinioji karta“ Nr. 13

Daugiau šia tema skaitykite:

Vaikai autistai: viską lemia aplinka

Priežastis ir tikslas – sielos ištaisymas

Komentavimas išjungtas įraše Visi mes kažkuo esame panašūs į autistus

Vaikai autistai: viską lemia aplinka

Auklėjimas, vaikai, Sveikata

Klausimas. Šiandien Izraelyje 1 iš 100 vaikų kenčia nuo autizmo. Koks šis (autizmo) pasaulis kabalos požiūriu? Kaip į jį pažvelgti, kaip suprasti šiuos žmones?
Atsakymas. Žmogaus psichika – netolygus ir daugiasluoksnis reiškinys. Tikriausiai yra vaikų autistų klasifikacija pagal išorinius ir vidinius požymius, testus ir t. t. Tačiau pagal tai, kaip aš suvokiu žmoniją ir visą tikrovę, neišskirčiau šių žmonių iš kitų.
Galų gale, mes visi esame truputį autistai: tam tikrose srityse normalūs žmonės, kažkur genijai, kažkur kvaili kaimiečiai, vergai, laisvi žmonės, ponai ir tarnai. T. y. kiekviename žmoguje visa tai egzistuoja skirtingomis proporcijomis.
Viskas priklauso nuo autistų įtraukimo į aplinką, nes aplinka – svarbiausias faktorius, kuris išskiria juos iš kitų žmonių. Taigi, manau mes vis dar neradome teisingų metodikų, pagal kurias galima būtų autistus sujungti su paprastais žmonėmis (išskyrus tuos, kurie nieko nesuvokia tarsi augalai).
Autizmas – socialinė santykių su aplinka problema. Jei vaikui sukursime teisingą aplinką, grupę, draugus, sėkmingą sąveiką su vyresniais vaikais, kurie žino, kaip elgtis, esu įsitikinęs, kad galima vaiką išvesti iš bet kokios būsenos, nes aplinka daro milžinišką įtaką (ypač autistams).
Aš nežinau, kokiais medikamentais naudojasi specialistai, tačiau, mano nuomone, tinkamas kryptingas aplinkos poveikis ne tik vaikui, bet ir kiekvienam asmeniui, gali sukelti bet kokią norimą būseną. Aplinka gali bet kurį normalų žmogų paversti autistu ir atvirkščiai.

Iš 2015 m. liepos 9 d. TV programos „Paskutinė karta“ Nr. 13

Daugiau šia tema skaitykite:

Priežastis ir tikslas – sielos ištaisymas

Komentavimas išjungtas įraše Vaikai autistai: viską lemia aplinka

Amžinojo gyvenimo paslaptis

Auklėjimas, vaikai, Kūnas ir siela, Sveikata

Klausimas. Iš kur ateina gyvenimo jėga, dėl kurios mes egzistuojame: iš žemės, iš saulės?
Atsakymas. Gyvenimo jėga vadinama „šviesa“, ir ji išeina iš visko, iš visos gamtos. Mes egzistuojame to lauko viduje.
Tačiau būdami egoistai ir norėdami gauti vien savo naudai, iš jos galime sugerti tik kibirkštėlę gyvenimo, minimalią jėgą, kuri palaiko mūsų materialų gyvavimą gyvūniniame lygmenyje.
Visa gamta užpildyta gyvenimo energija, bet mūsų egoistinis noras leidžia mums paimti iš jos tik menką porciją, galinčią suteikti gyvastį mūsų kūnui ribotam laikui.
Kol žmogus jaunas, jis geba iš gamtos gauti daugiau gyvybinių jėgų. Sendamas vis labiau nuvargsta, gauna vis mažiau gyvenimo energijos, kol ji visiškai išsenka.
Klausimas. Kiekvienas žmogus svajoja pažinti amžinos jaunystės paslaptį, kodėl jis pavargsta?
Atsakymas. Todėl, kad žmonės nežino šios paslapties, kuri suteikia jiems galimybę gyventi amžinai. Paslaptis ta, kad žmogus turi išsitaisyti, turi tapti panašus į Aukštesniąją gamtos jėgą – toks pat duodantis ir mylintis. Tuomet jis galės gauti daugiau gyvenimo energijos.
Ši gyvenimo energija neribota, ji vadinama begalybės Šviesa. Ir mes, būdami egoistai, apribojame savo galimybes ją gauti, nes norime viską panaudoti tik sau, tad iš begalinio gyvenimo šaltinio gauname tik mažą gyvenimo kibirkštėlę.
Žmogus tarsi stovi prie sraunios vandeningos upės ir iš jos mažyčiu puodeliu semia energiją, kad palaikytų savo gyvybę. Kol dar jaunas, jam pavyksta šį bei tą pasisemti. Bet paskui sensta, išvargsta, ir nebeturi jėgų, kažko sau pasisemti.
Tačiau žmogus gali tapti panašus į tą Šviesos srautą ir egzistuoti jame. Žmonija dar neatskleidė šios paslapties. Šis patentas skirtas visiems, tačiau mes turime jį pažinti palaipsniui. Turime būti jam pasiruošę ir tiek išsivystę, kad suprastume, kaip juo naudotis.
Juk tam mums prireiks pakilti virš savo prigimties, kuri visiškai egoistinė ir nukreipta į gavimą, įsiurbimą, savęs pripildymą.
O čia žmogui teks pasitelkti priešingą požiūrį: gauti vien tai, kas būtina kūnui, ir daugiau nesijaudinti dėl savęs, rūpintis tik tuo, kaip perduoti šią didelę Šviesą visai žmonijai.
Aš pradedu galvoti ne apie save, o apie visus kitus, ir taip prilygstu Aukštesniajai jėgai, gyvenimo Šviesai. Tada pasineriu į ją kaip į upę ir tampu toks pat amžinas ir tobulas.

Iš 2015 m. birželio 2 d. 580-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Jaunystė ir sielos grožis

Amžinosios jaunystės paslaptis

Komentavimas išjungtas įraše Amžinojo gyvenimo paslaptis

Senatvė – sąlyginis terminas

Auklėjimas, vaikai, Kūnas ir siela, Sveikata, Vyras ir moteris

Klausimas. Kodėl žmonės svajoja būti amžinai jauni?
Atsakymas. Savaime suprantama, kad žmogus stengiasi išsaugoti jaunystę. Tačiau dar svarbiau – pabėgti nuo minčių apie savo neišvengiamą mirtį. Mirties baimė labai stipriai pasireiškia net gyvūnams. Gyvūninis kūnas nenori mirti – tai įgimtas instinktas.
Nors gyvūnams nerūpi amžinojo gyvenimo klausimas, bet ir jie paniškai bijo mirties. Žmogaus kūne taip pat gyvena ši baimė, mat  jis irgi gyvūnas.
Klausimas. Mane labiau jaudina mintys ne apie mirtį, bet apie senatvę. Priėjęs prie veidrodžio matau naujų raukšlių ir suprantu, jog senstu. Kodėl žmogui taip svarbu išlikti jaunam?
Atsakymas. Žmogų liūdina ne pati senatvė, o tai, kad mirtis artėja. Pati senatvė – reliatyvi sąvoka. Būdamas dešimties, penkiasdešimtmečius laikiau senukais, kurių gyvenimas pasibaigė. Šiandien man jau septyniasdešimt, man patinka mano gyvenimas. Neiškeisčiau jo į jaunesnius metus.
Taip, aš senstu, tačiau klausimas tas, ar įvykdžiau savo gyvenimo tikslą, ar dar liko nerealizuotų užduočių? Ar planuoju savo ateitį?
Komentaras. Tačiau kiekviena moteris trokšta išlikti jauna!
Atsakymas. Su moterimis viskas kiek kitaip, joms itin svarbi jų išvaizda – tai natūralus reiškinys. Moterys liausis jaudinęsi dėl savo raukšlių tik tada, kai pradės kreipti dėmesį ne į kūno, bet į dvasios grožį. Tai – visiškai kitoks grožis, tai atsiverianti žmoguje didžiulė vidinė Šviesa (Chochma), spinduliuojanti iš jo aktyvią davimo ir meilės žmonėms jėgą.

Iš 2015 m. birželio 2 d. pokalbių laidos  „Naujas gyvenimas“ Nr. 580

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinosios jaunystės paslaptis

Kaip tapti amžinam

Egzistuoti amžinai – įmanoma!

Komentavimas išjungtas įraše Senatvė – sąlyginis terminas

Grožis dėl prestižo

Auklėjimas, vaikai, Sveikata, Vyras ir moteris

Klausimas. Anksčiau plastinės operacijos buvo prieinamos tik Holivudo žvaigždėms. Bet mūsų dienomis jos tapo populiarios tarp paprastų žmonių, norinčių atrodyti jauniau ir gražiau.
Žmonės tvirtina, kad tokia operacija išvaduoja juos nuo daugelio turėtų psichologinių problemų.
Kodėl žmogus nesutinka su tuo, ką jam davė gamta, ir bando pasiekti tobulybę tokiomis išvaizdos koregavimo priemonėmis?
Atsakymas. Žmogus siekia išsaugoti jaunystę, nes jis iš prigimties nori gyventi amžinai. Juk jis žino, kad yra pasmerktas mirčiai, ir nežinia, kas bus po jos.
Net nepaisant to, kad mūsų gyvenimas šiame pasaulyje nėra itin ramus ir kainuoja mums daug darbo ir nervų, vis dėlto tai geriau nei visiška tamsa ir išnykimas.
Todėl, kad ir koks sunkus būtų gyvenimas, žmogus turi savisaugos instinktą, kuris verčia jį tęsti savo egzistavimą.
Būna savižudybės atvejų, bet tai išskirtinis reiškinys. Iš prigimties žmogui būdinga ginti savo gyvenimą ir stengtis pratęsti kuo ilgiau. Tik labai didelės kančios gali priversti žmogų sutikti su tuo, kad jo gyvenimas nutrūktų, bet ne kitaip.
Kitaip tariant, amžino gyvenimo siekis – savaime suprantamas reiškinys. Ir žmogui labai svarbu jaustis gražiam, stipriam, vertam ir pasitikinčiam savimi. Jis pasiruošęs tam skirti daug jėgų ir pinigų.
Galima būtų dirbti pusdienį kokį nors paprastą darbą, kad apsirūpintume viskuo, kas būtina pragyvenimui. Bet norisi būti ne prastesniems už kaimynus ir puikuotis brangia mašina, madinga apranga,  tad dirbti tenka sunkiai.
Išorinis grožis – lygiai toks pat puikybės pavyzdys kaip ir nauja mašina, vertinama visuomenės akyse ir apibrėžianti mūsų statusą. Jeigu negyventume žmonių visuomenėje,  nesirūpintume savo grožiu, rūpintumės pragyvenimui būtinais dalykais, ir ne daugiau.
Visą gyvenimą galima būtų nešioti pižamą – minkštą, šiltą ir patogią, ir lygiai taip pat paprastai sutvarkyti visą savo gyvenamąją aplinką. Bet mūsų puikybė ir noras pasipuikuoti prieš kitus verčia mus rūpintis savo išvaizda.
Jei gyventume ne konkurencijos sąlygomis, tai nei vyrai, nei moterys nesikrimstų dėl savo išvaizdos. Tai vyksta vien dėl visuomenės įtakos.

Iš 2015 m. birželio 2 d. 581-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinosios jaunystės paslaptis

Kiekviena moteris gali tapti graži

Jaunystė ir sielos grožis

Komentavimas išjungtas įraše Grožis dėl prestižo

Kiekviena moteris gali tapti graži

Kūnas ir siela, Sveikata, Vyras ir moteris

Klausimas. Dvasinis grožis – tai moteriška savybė?
Atsakymas. Dvasinis grožis yra būtent moteriška savybė, nes žmogus, mokantis pasiekti tokią vidinę Šviesą, nori gauti ją, kad duotų.
Noras gauti laikomas moteriška savybe, o noras perduoti šią Šviesą kitiems – vyriška savybė. Tai reiškia, kad toks žmogus derina dvi dvasines savybes: moterišką ir vyrišką.
Dvasinis grožis gimsta, kai mes trokštame pasiekti didžiulį davimą. Tada žmogus nustoja kreipti dėmesį į išorinį grožį.
Klausimas. Ką moteris turėtų daryti, kad spinduliuotų vidiniu grožiu?
Atsakymas. Jeigu moteris nori išlaikyti amžiną jaunystę ir grožį, ji privalo rūpintis savo vidiniu grožiu, t. y. galvoti, kaip padėti kitiems, kaip mylėti visus žmones ir rodyti jiems gerą pavyzdį. Tada ji bus labai graži.
Klausimas. Ar paprasti žmonės žiūrėdami į ją pamatys tą dvasinį grožį?
Atsakymas. Jeigu tikras žmogus (adam), t. y. panašus (domė) į Kūrėją, pažiūrės į tokią moterį, jis išvys jos vidinį grožį. Mes nekalbame apie fizinį kūną.
Kad ir kokiais būdais jį jaunintume, jis vis tiek kada nors pasens. Net jeigu įstengsime gyvenimą pratęsti iki dviejų šimtų metų, tai šimtą metų žmogus jausis ir atrodys jaunas, o kitą šimtą metų nugyvens kaip senis.
Medicina gana lengvai galės pratęsti gyvenimą šimtus metų, bet ar tai prasminga? Ar ne geriau esant šiame materialiame kūne per kuo trumpesnį laiką išugdyti savo sielą ir pradėti joje gyventi?
Per 20-30 metų aš galiu visiškai išsitaisyti, sukurti savo dvasinį kūną ir pradėti gyventi dvasiniame pasaulyje. Kam ilginti savo egzistavimą šiame, pačiame žemiausiame ir blogiausiame iš visų pasaulyje? Verta greičiau atlikti savo užduotį jame ir iš jo išsilaisvinti, įgyti amžiną gyvenimą. Tada jaunystę ir grožį matysime visiškai kitur.

Iš 2015 m. birželio 2 d. 580-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Jaunystė ir sielos grožis

Amžinos jaunystės paslaptis

Kaip tapti amžinam?

Komentavimas išjungtas įraše Kiekviena moteris gali tapti graži
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »