Klausimas: Ar gali žmogus gyventi, nesiekdamas malonumo?
Atsakymas: Ne. Kiekvieną gyvenimo akimirką jis siekia malonumo.
Klausimas: Kokie nauji malonumų tipai atsiras koronaviruso epochoje? Panašu, kad malonumas sėdėti kavinėse, keliauti po užsienį išnyks.
Atsakymas: Tai pamažu nyksta, bet ne dėl mūsų noro. Gamta užprogramuota taip, kad visi malonumai mumyse palaipsniui keičiasi. Todėl to tipo malonumai, kuriais mėgavomės XX a., XXI a. pamažu dingsta, o kokie malonumai bus – pagyvensime ir pamatysime. Manau, kad jie bus susiję su bendravimu, jais atversime kitą visatos lygį ir pradėsime pildyti protą bei širdį aukštesniojo gyvenimo jausmu.
Klausimas: Ar manote, kad sėdėti, bendrauti ir atskleisti gilesnius tarpusavio ryšių sluoksnius yra didžiausias malonumas?
Atsakymas: Kalbant suprantamai, tai yra psichologinis malonumas iš to, kad jaučiame, kaip Gamta užsiima mumis, kaip mes darome įtaką jai, ji – mums.
Klausimas: Kitaip tariant, visas problemas galima išspręsti, vien pakeitus žmonių santykius? Ar galime tai įrodyti?
Atsakymas: Nereikia nieko įrodyti, pamatysime tai iš gyvenimo. O šiandien, ar ne taip? – Jeigu nebūtų problemų tarp žmonių, pasaulis būtų geresnis.
Komentaras: Viena vertus, lyg ir taip, kita vertus, nesuprantama, kodėl susijungus tarpusavyje kažkaip galima paveikti žemesnius gamtos sluoksnius.
Atsakymas: Tai reikia aiškinti. Kadangi priklausome integraliai gamtai, tai paaiškinti ne taip ir sudėtinga: visas kosmosas – mes, mūsų kūnas, mūsų visuomenė – viskas sukurta pagal integralios dalių tarpusavio sąveikos principą. Vienintelis dalykas, išeinantis iš globalios, integralios sistemos rėmų – žmogus, bet ne fizine, o moraline prasme – požiūriu į kitus. Šį požiūrį į kitą, į „tai, kas išorėje“, jis ir turi susitvarkyti.
Klausimas: Ar manote, kad įmanoma įrodyti, kad jeigu žmonės susijungs, tai iš karto pamatys kokį nors teigiamą gamtos poveikį sau, o jeigu atvirkščiai, – tuomet kokius nors kataklizmus? Ar tai vis dėlto nebus taip akivaizdu?
Atsakymas: Tai vyks ne taip akivaizdžiai, bet galime pagreitinti šį procesą savo aiškinimais. Juk, iš esmės, tokią galimybę turime. O visokie virusai tam padeda.
#265866
Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“
Daugiau šia tema skaitykite:
Koks turėtų būti pasaulis po koronaviruso?
Klausimas: Socialinių ryšių poreikis žmogui įgimtas. Jo smegenys reaguoja į socialinę izoliaciją kaip į fizinį skausmą. Izoliuoti žmonės dažniau miršta nuo įvairių ligų.
Klausimas: Ar yra gyvenimas po mirties?
Klausimas: Žmogus nesupranta, ko iš jo reikalauja gamta ir toliau elgiasi netinkamai. Tai gali pražudyti kokią nors žmonijos dalį?
Klausimas: Kas yra nužiūrėjimas? Koks jo veikimo mechanizmas? Kaip jam pasipriešinti?
Klausimas: Ko dabar reikalaujama iš žmonių visame pasaulyje?
Klausimas: Jei analizuosime žmonijos norų raidą, tai pastebėsime, kad praėjusio amžiaus viduryje beveik nutrūko moksliniai atradimai, pastaruoju metu nieko nauja neišrandame. Nuo XX a. vidurio iki 2008 m. krizės vėl ėmė vystytis turtų troškimas. Ciklas pasikartojo. Ar tai reiškia, kad kitas norų vystymosi etapas bus nukreiptas ne į turtus, o į valdžią? Ir po to vėl į žinias? Ar tai nėra cikliškas procesas?
Klausimas: Kaip apibrėžti savo susirgimo priežastį?
Klausimas: Žinome, kad daugeliui žmonių trūksta sąmoningumo. Kaip jie įstengs pasikeisti?
Klausimas: Kaip gyventi po karantino? Ėmiau baimintis išeiti į lauką ir žiūrėti į žmones, o ir jie kažkaip nepalankiai žiūri.