Visada verta prisiminti, kad Kūrėjas siunčia viską, kas mums nutinka, ir veikia mūsų labui. Tačiau iš pastarojo įvykio su koronavirusu ypač ryškiai matomas Kūrėjo veikimas. Ryšys su Kūrėju įmanomas tik su sąlyga, kad kūriniai prašo ko nors iš Jo arba dėkoja Jam už tai, ką Jis jiems padarė.
Vienas iš dviejų: arba prašymas, arba dėkingumas. Antraip, nebus ryšio tarp kūrinio ir aukštesniosios jėgos. Tegausime minimalų švytėjimą, suteikiantį mums galimybę egzistuoti laukiant. Bet tokia laukimo būsena nėra pageidautina nei kūriniams, nei Kūrėjui.
Todėl turime suprasti, kad pažadindamas mus koronavirusu, Kūrėjas padeda mums susiorganizuoti ir kreiptis į Jį. Dabar visa žmonija sąmoningai ar nesąmoningai kreipiasi į Kūrėją.
Taip stiprėja ryšys tarp kūrinio noro mėgautis ir Kūrėjo noro duoti. Iš mūsų reikalaujama maksimaliai sustiprinti šį ryšį, išplėsti, pagilinti ir, svarbiausia, atlikti tai kartu, paverčiant jį bendra malda. Tokia malda naikina visas kliūtis ir atveria teisingą, tikrą ryšį su Kūrėju.
Atskleidžiame ryšį, kuris jau egzistavo anksčiau, bet nebuvo jaučiamas, tai primena kūdikį, kuris yra ant motinos rankų ir to neįsisąmonina. Kol kas tai nesąmoningas, įgimtas ryšys. Bet kai vaikas užauga, jis ima stiprinti šį ryšį, suprasdamas, kad šis gali ir nutrūkti. Taip jis auga.
Visas mūsų vystymasis ir kilimas dvasiniais laiptais, tarpusavio artėjimas skatina mus vis labiau ruoštis maldai, kreiptis į Kūrėją ir dėkoti Jam. Taip stipriname ryšį, kuris mums tampa svarbesnis už viską.
Visą mano gyvenimą lemia tik tai, kiek esu susijęs su Kūrėju: daugiau ar mažiau, kaip stipriai laikausi už Jo. Nuolat sukuosi aplink šį vieną parametrą, kaip apie patį brangiausią savo gyvenime.
Visų kartų kabalistai sakė, jog „viskas pasiekiama tik maldos jėga“ ir „būtų gerai, kad žmogus melstųsi visą dieną“. Juk jie atskleidė, kaip svarbu, kreiptis į Kūrėją sąmoningai iš mūsų vienybės. Visus savo veiksmus reiktų vertinti atsižvelgiant į tai, kaip jie padeda kreiptis į Kūrėją. Tai vienintelė mūsų darbo pasekmė.
Tėra dvi jėgos: Kūrėjas ir kūrinys. Kūriniai visuomet iš visų jėgų turėtų siekti Kūrėjo, kreiptis į Jį, prašyti, dėkoti.
Dabar Kūrėjas pažadina koronavirusą, siųsdamas pasaulio vadovams mintis ir norą mus užrakinti, sustabdyti, priversti ramiai sėdėti namuose, kad vis labiau susitelktume į kreipimąsi į Kūrėją.
Tai centrinis kūrinio taškas, kurį turime vis labiau plėsti, kol visa tikrovė, visi pasauliai tilps į šį tašką, kur kūriniai it vienas kūrinys kreipiasi į vieną Kūrėją. Štai tuomet galėsime pasakyti, kad tarpusavyje susivienijome, susiliejome.
Pagrindinis dalykas, kurio laukia Kūrėjas, – mūsų bendras kreipimasis. Jei milijardas žmonių kreipiasi į Kūrėją atskirai, arba, jei šis milijardas tarpusavyje susivienija ir kreipiasi į Kūrėją, tada skirtumas tarp šių dviejų prašymų prilygsta skirtumui tarp šio pasaulio ir būsimo, galutinio ištaisymo pasaulio. Svarbiausia, kad malda būtų bendra.
Todėl iš viršaus mums suteikiama proga susivienyti aplink vieną problemą, kad su ja kreiptumės į Kūrėją. Pažadinti iš viršaus jau galime susijungti tarpusavyje ir su Kūrėju. Nors šis ryšys užsimezgė ne dėl pačių kūrinių, tačiau jis irgi užskaitomas ir įtraukiamas į bendrą išsitaisymą.
#262310

Iš 2020 m. kovo 29 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Prognozė: kas bus su koronavirusu

Jau nebebūsime kaip buvę

Klausimas. Jei egoizmas nuolatos vystosi, tai žmogaus taškas širdyje irgi vystosi kartu su egoizmu?
Atsakymas. Žinoma. Taškas širdyje plečiasi, brinksta kaip grūdas žemėje. Jei grūdas maistingoje terpėje, tai gali augti. Tačiau nuo mūsų priklauso, ar ši maistinga terpė grūdui bus paruošta. Turime parūpinti tinkamą ryšį tarp grūdo ir supančios aplinkos.
Supanti aplinka – tai mes, mūsų draugai, didžiulė pasaulinė grupė, o paskui ir visa žmonija. Kiek mes daugiau mažiau surenkame šią sistemą, tiek auga mūsų grūdas.
O grūdas susideda iš kiekvieno mažyčių grūdelių, kuriuos surenkame į dešimtuką.
#260993

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsiskleidžia taškas širdyje?

Kas yra sielos užuomazga?

Grupė – Kūrėjo tyrimų laboratorija

Klausimas. Ar galima auginti norą dvasingumui nepatiriant tuštumo ir prisipildymo būsenų?
Atsakymas. Ne, neįmanoma. Esmė ta, kad kadaise visi buvome viena visuma – viena siela (Adam). Vėliau ši siela sudužo į daugybę mažų dalelių – milijardus atskirų sielų. Tačiau tarp jų buvo kontaktas, buvo ryšys, tai šie kontaktai liovėsi dirbę.
Kuo skiriasi miręs žmogus nuo gyvo? Tuo, kad gyvame žmoguje nuolatos vyksta susijungimas, ryšių atnaujinimas, o mirusiame žmoguje to nėra. Todėl mūsų būsena yra vadinama dvasiškai mirusi.
Ką mums reikia daryti? Susijungti. Būtent vienybės procese įgyjame vis didesnę bendros būsenos, bendros sielos dalį.
Turime atkurti mūsų pirminį ryšį, egzistavusi iki „nuopolio“, iki bendros sielos sudužimo.
#246630

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Ryšys, skirtas sielai gimti

Bendros sielos sistemoje

Šiuo sudėtingu koronaviruso epidemijos metu moterys gali nuveikti daug daugiau nei vyrai, nes jos labiau susietos su gyvenimu, turi stipresnį gyvenimo pojūtį savo šeimos, vaikų atžvilgiu.
Po šios epidemijos žmonės nebebus tokie patys. Praeis keletas mėnesių, ir visi pripras prie šios naujos būsenos. Imsime naujai suvokti pasaulį, jausdami, kad jį kontroliuoja aukštesnioji jėga.
Dabar visiems kyla klausimas: iš kur atsirado ši problema ir kodėl, kas bus toliau? Staiga netekome jėgų vaikytis paskui įvairius šio pasaulio malonumus, svarbiausia išgyventi ir ramiai gyventi šiame pasaulyje mums ir mūsų vaikams.
Tai labai svarbus žmonijos ugdymo etapas. Virusas ugdo taip, kad nebebūsime tokiais žmonėmis, kaip anksčiau. Įsivaizduokite, kad praeis keturi–šeši mėnesiai, ir pamatysime, kaip epidemija silpsta ir koronavirusas nustoja cirkuliuoti tarp mūsų – tuomet jau būsime kitokie.
O kol kas reikia tiesiog palaikyti vieniems kitus ir paaiškinti, kad šis smūgis iš gamtos, nes pažeidžiame jos dėsnius, integralumą ir globalumą.
Naikiname gamtą ir dėl to prievarta ištraukiame visus šiuos virusus iš jos, verčiame juos atsirasti. Jei ir toliau nekeisime požiūrio į gamtą, tai atsiras vis naujų virusų, daug baisesnių už koronavirusą. Tad nėra pasirinkimo, esame įpareigoti pakeisti požiūrį į tarpusavio santykius ir į gamtą, tuomet viskas susitvarkys.
Visų pirma, turite suprasti, kad koronavirusas – žmogaus sukurto disbalanso gamtoje pasekmė. Ir šis disbalansas atsiranda dėl draugiškų ryšių trūkumo tarp žmonių.
Turėtume egzistuoti integralioje sistemoje, tačiau, atvirkščiai, vis labiau tolstame vienas nuo kito. Egoizmas visą laiką auga ir vis labiau priešina mus vienus su kitais. Jei nesustabdysime bendro susiskaldymo proceso, iššauksime dar kenksmingesnius virusus.
Visi sutinka, kad žmonėms būtina vienytis, tačiau netiki, kad tai įmanoma pasiekti, laiko tai gražia svajone. Tačiau esmė ta, kad iš mūsų nereikalaujama susivienyti, – turime tik panorėti tai pasiekti.
Siekdami vienybės, jau dedame savo pastangas į gamtą, nuo kurių gamta taisosi ir tampa geresnė. Tuomet iš jos nebeatsiras jokie kenkėjai, įskaitant virusus.
#262771

Iš 2020 m. balandžio 4 d. pamokos moterims, „Klausimai ir atsakymai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Universalūs skiepai nuo visų virusų

Kada pasibaigs koronavirusas?

Klausimas. Matome, kad žmonėse auga pyktis, abejingumas, nenoras jausti, kas vyksta su kitu žmogumi. Ar tai galima kaip nors sustabdyti per mano bendravimą su juo ar per prašymą?
Atsakymas. Niekaip! Jokiu būdu. Tai visuotinio egoizmo dėsnis, kuris vis labiau vystosi mumyse, tampa vis ryškesnis, energingesnis, baisesnis. Taip tęsis tol, kol galiausiai nuspręsime, kad turime pakilti virš jo. Kitaip neišgyvensime.
O pakilti virš ego galima tik pasitelkus kabalos mokslą. Nieko kito negalime atlikti!
Tad mums vis dėlto teks įsigilinti į šį mokslą, kad pakiltume virš egoizmo, įgytume antrąją savybę – altruizmą, ir tinkamai veikdami tarp teigiamų, altruistinių ir neigiamų, egoistinių savybių atskleistume aukštesnįjį pasaulį.
#261025

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Už ką man ši bausmė?“

Meilė sau

Dvi iš Kūrėjo išeinančios jėgos

Komentaras. Vienoje kabalistinėje dainoje yra tokie žodžiai: „Žmogaus siela auga ne pagal laiką, vėl ir vėl atlikdama širdies darbą, kad galiausiai iš sėklos išaugtų meilė“.
Atsakymas. Taip ji ir auga. Ir nieko nepadarysi, reikia pasirūpinti ta sėkla (tašku širdyje) ir jo aplinka. Nors aplinka – tai visas mūsų pasaulis. O paskui dar ir netyrieji dvasiniai pasauliai, vadinamieji klipot. Tai itin rimta pagalba sielai augant, bet ji neigiama. Taip ir pasakyta: „Sukūriau pagalbininką prieš tave“.
Netgi mūsų pasaulyje, jeigu noriu būti sportininkas, mokslininkas – nesvarbu, kas – turiu dėti pastangas ir eiti prieš savo prigimties tingumą. Tik taip galima įveikti tingulį.
Tačiau dvasiniame pasaulyje, kad ir kaip keista, tai kur kas lengviau. Dvasiniame pasaulyje reikia tik suprasti, kad visus klausimus sprendi per vienybę. Neįmanoma jų išspręsti, jeigu vienas eini priešais juos, juk tuomet atsibedi į sieną, mušiesi, mušiesi, vis įsistatydamas guzus.
O jeigu susijungi su kitais, tai drauge randate praėjimą į dvasinį pasaulį, įeinate ten tarsi peilis per sviestą.
#260920

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsiskleidžia taškas širdyje?

Kaip suprasti, kad siela vystosi?

Aplinka nulemia likimą

Pesachas žymi mūsų išėjimą iš egoizmo, iš žemiškos, materialios prigimties, iš mūsų „faraono“ valdžios. „Faraonas“ šimtu procentų valdo visą žmogų, išskyrus vieną mintį, vienintelį tašką širdyje, kuris mus sieja su Kūrėju.
Turime kreiptis į Kūrėją per šį tašką, kad ištrauktų mus iš „Faraono“ valdžios lyg už virvės galo.
Koronaviruso epidemija, namų karantinas, ekstremalios sąlygos, kurias šiandien patiria žmogus – tai laikotarpis prieš išeinant iš „Egipto“, kai ruošiamės išsilaisvinti iš „Egipto“ vergijos, iš mus atskiriančio noro mėgautis valdžios, į vienybę.
Kai pajaučiame vienybę, reiškia, kad išėjome iš „Egipto“ ir atkeliavome į „Izraelio žemę“, į norą, nukreiptą tiesiai į Kūrėją, Isra-el (Jašar-Kėl).
„Egiptas“ – dabartinė mūsų būsena, kai kiekvienas yra savo egoizmo viduje. Bet yra Izraelio žemė, noras, nukreiptas tiesiai į Kūrėją. Perėjimas iš Egipto į Izraelio žemę, iš vieno noro į kitą, vadinamas išėjimu iš Egipto, ir jį sudaro keletas veiksmų.
Tikėkimės, kad netrukus tai atliksime, o mūsų noras bus nukreiptas į Kūrėją indo viduje, kuris vadinamas siela. Taip nusipelnysime pamatyti, pajausti, gyventi kitame gyvenimo lygmenyje – aukščiausioje žemėje.
Kiekvienas iš mūsų nori išeiti iš Egipto, iš savo egoizmo, palikti seną požiūrį į gyvenimą, kuris verčia mąstyti ir rūpintis tik savimi. Juk tai mano prigimtis, su ja gimiau ir gyvenu. Bet bundantis taškas širdyje ragina mane atsisakyti egoizmo.
Pirmiausia noriu išeiti iš vieno pasaulio ir patekti į kitą vien tam, kad man būtų gera. Bet tada imu suprasti, kad perėjimas iš pasaulio į pasaulį, iš Egipto į Izraelio žemę – tai kilimas nuo vienos pakopos į kitą.
Egiptas reiškia rūpintis savimi, o Izraelis – rūpintis Kūrėju, teikti Jam malonumą. Ir tam, kad iš tikrųjų kreipčiausi į Kūrėją, o ne vėl išversčiau viską į savo pusę, Kūrėjas man duoda ženklą: jei galvoju apie kitus, vadinasi, siekiu Kūrėjo.
Kūrėjas sąmoningai sudaužė Savo sukurtą norą į daugybę dalių, parodydamas mums, kaip kiekvienas galvojame vien apie save. Bet jeigu noriu siekti Kūrėjo, turiu galvoti apie kitus, o per mintis apie juos, prieisiu prie minties apie Kūrėją.
Ir tada tapsime lygūs su Kūrėju, panašūs: Kūrėjas šimtu procentų galvoja apie mane, ir aš, galvoju apie Jį tam tikru nuošimčiu savo norų. Tiek atsiskleidžiu Kūrėjui ir jaučiu Jį, priartėju prie Jo, susijungiu, ir tarp mūsų atsiranda ryšys.
Priklausomai nuo ryšio su žmonija, su visuomene, nukreipiu save į Kūrėją ir jaučiu Jį. Tai yra visas išėjimo iš Egipto procesas. Šiame kelyje patiriame daugybę pokyčių, kontrolės punktų, apie kuriuos kalba Tora.
Kabalos metodikos esmė – nukreipti žmogų per visas šias stadijas, pradedant nuo jo pirminio, bazinio egoizmo ir baigiant visišku panašumu į Kūrėją, tai vadinama galutiniu išsitaisymu.
Šiuo keliu jau einame. Juk pradžioje visai nesupratome, kad esame valdomi egoizmo, savo noro mėgautis. Tačiau pamažu judėjome į priekį ir šiandien jau jaučiame, kad grupė – tai priemonė Kūrėjui pasiekti, o egoizmas, vadinamas Faraonu, valdo mus.
Turime pabėgti nuo jo (tai vadinama išėjimu iš Egipto): savo egoizmą paversti į davimą pasitelkę grąžinančią į Šaltinį Šviesą, Torą.
Kai noras iš gavimo virsta į davimą – tai reiškia, kad pereinu iš Egipto į Izraelio žemę. O pakeliui yra daugybė pokyčių, tarpinių stočių.
#262411

Iš 2020 m. kovo 31 d. rytinės pamokos ,,Pesach” tema

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš Egipto XXI a.

Visas kūrinio dalis sujungti į vieną sistemą

Koronavirusas keičia tikrovę III dalis

Dabar visas pasaulis bando sukurti vakciną nuo koronaviruso. Tačiau yra dvasinė vakcina nuo šios epidemijos, ir, be abejo, galų gale ji taps tikrąja apsauga nuo ligos.
Bijau, kad po šio koronaviruso atsiras dar daugybė jo mutacijų, ir negalėsime išeiti iš šio rato. Smūgiai bus itin dažni, vienas po kito: ne šis virusas, tai kas nors kito. Esame jau tokiame laikotarpyje ir negalime to išvengti.
Sprendimas paprastas: įgyvendinti vienijimosi metodiką, kurią mums siūlo kabalos mokslas, paaiškindamas, kaip teisingai ir geranoriškai susijungti tarpusavyje. Kai pakeisime destruktyvius, egoistinius santykius į draugiškus, koronavirusas išnyks.
Matome, kad šis virusas veikia labai selektyviai: jis mus atskiria, naikina visus gamybinius ryšius, valdymo ir bankų sistemas, įmones.
Tarsi jis savo kalba mums paaiškina, kad visas mūsų pastatytas pasaulis yra neteisingas, savanaudiškas, grįstas vienas kito išnaudojimu. Tai prieštarauja integraliai gamtos formai ir abipusiškumui, kurio gamta taip pat reikalauja iš žmogaus pakopos.
Visuose kituose gamtos lygmenyse: negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame yra visiška simbiozė. Ir tik žmogaus lygmenyje nuolatos vyksta karas. Gamta reikalauja iš mūsų, kad pasitelkę protą bei jausmus, savo supratimą, užmegztume reikiamą ryšį. Ir čia virusas mums padeda.
#262486

Iš 2020 m. kovo 25 d. pokalbio su Davidu Bliumenfeldu

Daugiau šia tema skaitykite:

Skiepai nuo koronaviruso

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Apsauga nuo baimių

Koronavirusas veikia nepripažindamas ribų ir socialinių skirtumų. Jis neišskiria nei tautybės, nei odos spalvos: juodos, baltos, geltonos, raudonos. Žmonių sistema gamtos atžvilgiu yra tokia pati kaip skirtingi vienos motinos vaikai. Motina myli visus!
Nematome to savo egoistinėmis akimis, bet turime ištaisyti savo požiūrį. Išsitaisyti – tai pakeisti žmonių tarpusavio ryšio pobūdį į integralią tarpusavio pagalbą. Jei taip neatsitiks, mūsų laukia daugybė nenutrūkstamų gamtos smūgių, kurie vis dėlto privers daryti teisingas išvadas.
#262491

Iš 2020 m. kovo 25 d. pokalbio su Davidu Bliumenfeldu

Klausimas. Dvasinės būsenos keičiasi labai dažnai. Ar tai reiškia, kad kabaloje laikas bėga greičiau materialaus?
Atsakymas. Žinoma. Jeigu žmogus vystytųsi dvasiškai tokiu pat tempu, kaip materialiame pasaulyje, turėtume evoliucionuoti dar milijonus metų. Ir tai nežinau, ar būtų įmanoma apskritai.
Esmė ta, kad dvasinis žingsnis net per milimetrą pirmyn pakeičia visą mūsų pasaulio vystymąsi. Jeigu pagal laiką žiūrėtume atstumą, tarkime, milijonus mūsų pasaulio evoliucijos metų ir vieną dvasinės raidos sekundę, tai šioji būtų vertingesnė už milijonus žemiškos raidos metų.
Kitaip tariant, žmonijos istorija su visais jos išgyvenimais neverta nė sekundės tos dvasinės raidos, nes tai kitas matavimas, kita jėga, kokybiškai kažkas visiškai kito, tarsi lygintume ropojančią kirmėlę ir šaunančią aukštyn raketą.
Klausimas. Kokia dvasinio vystymosi programa?
Atsakymas. Dvasinio vystymosi programa – atvesti žmogų į panašumą su Kūrėju, kitaip tariant, pakelti jį iš savybės, kai absoliučiai užpildo save, į savybę, kai visiškai užpildo visus, ne save.
Žmogus to nesupranta, kol neranda kabalos ir neima rimtai ja užsiimti. Iš pradžių laikas jam juda itin lėtai, bet kuo arčiau dvasinio pasaulio, tuo labiau laikas greitėja aukštyn pagal eksponentę. Žmogus vis labiau jaučia tą laiko greitėjimą, ir tuomet ima suprasti, kad iš tiesų tai ne laikas, o jame vykstantys kokybiniai pokyčiai.
#244313

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Laikas dvasiniame ir materialiame pasaulyje

Dvasinio vystymosi programa