Visa gamta grįsta vienybe, tarpusavio dalyvavimu, tarpusavio balansu, tarpusavio palaikymu. Tad kiekvienas šio vidinio, uždaro paveikslo dalyvis ima iš jos tiek, kiek gali ir turi imti savo egzistavimui ir ne daugiau.
O žmogus iš gamtos ima nesiskaitydamas su niekuo! Ir ne šiaip sau ima. Jis vagia iš jos, naikina visas kitas rūšis, visiškai nesirūpina, kad šios galėtų atsistatyti. Savyje išvystėme tokį vartotojišką požiūrį į gamtą, kad net nėra ko kalbėti apie kokią nors pusiausvyrą.
Be to, žmogus įneša į ją didžiulį disbalansą savo mintimis, nes jos yra pačios didžiausios jėgos gamtoje.
Mintis – tai didžiulė jėga. Iš gamtos matome, kad kuo galingesnė jėga, tuo ji mažiau pastebima, labiau paslėpta: branduolinės jėgos, subatominės jėgos, radiacijos jėgos, radiobangos. O dvasinis pasaulis visai nejaučiamas.
Kitaip tariant, grubios mechaninės jėgos, veikiančios trumpu atstumu, jos čia, šalia mūsų. O kuo galingesnė jėga, tuo ji subtilesne, tuo mažiau ją suvokiame.
Todėl kabala sako, kad pačios galingiausios jėgos – tai mūsų proto, mūsų minčių, mūsų tarpusavio santykių jėgos. Nors mums atrodo: „Koks skirtumas, kaip galvoju apie pasaulį, ar kaip elgiuosi su kitais?!“
Tačiau iš tikrųjų tai irgi gamtos jėgos, beje, pačios galingiausios pagal savo poveikį, mat savo kokybe jos aukščiausios. Jos nepriklauso negyvajam, augaliniam ar gyvūniniam gamtos lygmenims, jos žmogaus lygmenyje ir todėl sukelia patį didžiausią disbalansą.
Taip savo blogu santykiu vieni su kitas tiesiog naikiname save ir savo pasaulį. Todėl ir S. Testamente, ir apskritai žmonijai duotas humaniškas pagrindas – „pamilk artimą kaip save“. Su šiuo principu visi sutinka, tiesa, jo niekas nesilaiko. Jeigu laikytumės šios formulės, be abejo, atsidurtume visiškai kitokioje civilizacijoje.

#297597

Iš 2010 m. gruodžio 26 d. TV laidos „Stambiu planu. Europa šiandien“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gąsdinantis visatos disbalansas

Gamta netoleruoja disbalanso

Mintis – pati stipriausia jėga

Klausimas: Kabalistas gali atskleisti bet kokią būseną?
Atsakymas: Kabalistas gali ne tik atskleisti būsenas, bet ir jas keisti, skirtingai nei tokie žmonės kaip W. Messingas. Kabalistas gali keisti ateitį, nes geba keisti savo savybes ir taip gauna galimybę būsimų būsenų suvokimą pakeisti iš nenorimo į norimą.
Kabalistas geba keisti būsimas būsenas, nes šios priklauso nuo jo savybių kaip bendros minties imtuvo, o toje mintyje viskas egzistuoja amorfiškai, laisvai, be apvalkalo. O kokį apvalkalą įgis, gerų ar blogų veiksmų, priklauso nuo pačios materijos.
Tad jeigu galime keisti tą materiją – savo norus, tai mintis, kuri pagal modulį turi apsivilkti į ją (ir kaip tai pajausime) priklauso nuo mūsų savybių. Taip kabalistas nekeičia pačios minties, kuri jam ateina.
Kitaip tariant, ateitis būtinai bus, bet kaip ji pasireikš mano atžvilgiu, kaip gera ar bloga, priklauso nuo mano savybių, o jas keisti galiu. Kitaip tariant, galiu keisti save kaip imtuvą.

#297591

Iš 2010 m. gruodžio 19 d. TV laidos „Stambiu planu. Nemirtingumo paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nusiteikti gėriui

Ar galima nuspėti ateitį?

Ar galime pakeisti gamtos planus?

Atsiskleidžiančius rešimot lydi nemalonūs pojūčiai, nes jie mums atsiveria kaip trūkumai. Bet drauge parodo mums sąlygas išsiaiškinti tikruosius poreikius. Bendro noro mėgautis augimas ir sudužusių rešimot atsiskleidimas – tai svarbiausi mūsų pabudimo veiksniai.
Jie pažadina visą žmoniją. Pažvelkite, kokius didžiulius žingsnius dabar žengia žmonija naujų būsenų link. Netrukus išvysime kardinalius pokyčius, bus akivaizdžiai matyti tikslus kryptingumas ir tinkamas nusistatymas į vienybę, suartėjimą, racionalų vartojimą, taisymąsi. Antraip, neišgyvensime.
Visa žmonija ims jausti šį spaudimą per tokius paprastus dalykus, kaip nūnai kylančios problemos su nafta, energijos tiekimu. Greitai gali imti trūkti maisto produktų, kils badas, stipri sausra ar nauja epidemija. Taip išsiaiškinsime, kad esame vienoje sistemoje, priklausome vieni nuo kitų ir privalome tą priklausomybę įsisąmoninti.
Ir svarbiausia teks suprasti, kad tik mūsų vienybė gali sugeneruoti jėgą, kuri paveiks visus negatyvius reiškinius ir pavers juo teigiamais. Taip virusas įpareigos mums visus ieškoti vaistų, leisiančio mums labiau suartėti ir susijungti, ir taip priartėti prie vienybės, sukūrimo tikslo.
Išeitų, kad jokie reiškiniai neatsiskleidžia mums, kad kenktų; kiekvienas įvykis, kiekviena akimirka, kiekviena diena vis labiau artina mus prie išsitaisymo. Todėl reikia džiaugtis savo gyvenimu, stengtis aktyviai įsijungti į šį procesą. Pasaulio išsitaisymas priklauso tik nuo mūsų gero tarpusavio ryšio.

#297572

Iš 2022 m. gegužės 10 d. rytinės pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas vyksta pasaulyje?

„Tarp siaurumų“ veda kelias į Šviesą

Trūksta tik meilės

Komentaras: Mokslininkai nustatė, kad moterims po gimdymo keičiasi protas, jame atsiranda daugiau pilkosios medžiagos. Moteris tampa protingesnė, brandesnė ir tarsi pereina į kitą pakopą.
Atsakymas: Žinoma. Tai juk toks hormonų pliūpsnis, postūmis vidiniam sąmonės, pasitikėjimo augimui! Pasaulis tampa suprantamesnis, artimesnis. Todėl skirtumas tarp gimdžiusios ir negimdžiusios moters didžiulis.
Visi etapai, kuriuos moteris praeina vystydamasi per skirtingas būsenas (vaikas, mergina, moteris iki pastojimo ir gimdymas) – visa tai kilimas dvasinėmis pakopomis. Gimdydama moteris pakyla į Binos lygmenį – supratimo lygmenį.
Bina – kyla iš žodžio „havana“ – supratimas. Moteris tampa brandesnė, labiau užtikrinta, labiau išsivysčiusi, brandesnė pasaulio, gyvenimo atžvilgiu. Joje atsiranda vidinis pagrindas to, ko joje nebuvo, ir ko trūksta vyrams.
Ir visa tai būtent dėl gimdymo proceso, maitinimo, auklėjimo. Kitaip tariant, motina, kuri praeina visas šias būsenas, tampa tarsi gamtos pagrindu, pasaulio pagrindu. Vyras sukasi, išdykauja, o moteris tampa brandesnė, rimtesnė, supratingesnė.

#296903

Iš 2010 m. lapkričio 11 d. TV laidos „Stambiu planu. Nenorimi vaikai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gimdymas ir dvasingumas

Motinystės krizė

„Kūdikio pradėjimas ir gimdymas“

Klausimas: Kodėl žmonės nuolatos lygina savo pasiekimus: kas kieno gražiau, geriau?
Atsakymas: Nes tai yra valdžios, turto, aukštumos simbolis. Juk egoizmas pagal tai vertina žmones. Iš kur gali žinoti, koks aš žmogus? Galiu būti didis išminčius ir sėdėti kur nors giliai kampe skarmaluose. Arba galiu būti didis ideologas ir tuo pat metu labai kuklus, nuosaikus.
O kai žmonės nori pasirodyti, tai, aišku, kodėl tai vyksta. Viskas veda prie bendro blogio įsisąmoninimo. Tas žaltys turi visiškai išlysti, atsiskleisti visose metamorfozėse, skirtumuose, atsiverti taip, kad kiekvienas žmogus matytų, kiek tai jį ėda iš vidaus.
Ir tik po to bus galima kalbėti apie taisymąsi.

#296966

Iš pokalbio „Man suskambp telefonas. Kieno ilgesnis…“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?

Kuo neutralizuoti egoizmą?

Egoizmo sukūrimo tikslas

Klausimas: Jeigu žmogus prašo Dievo, kad Jis pakeistų Savo santykį su juo, tai irgi stabmeldystė?
Atsakymas: Taip, tai neteisingas įsivaizdavimas apie Kūrėją: neva Jis dabar veikia blogai, o jei Jo paprašysiu, tai bus geras.
Komentaras: Bet visi mes taip prašome.
Atsakymas: Čia ir problema. Ko mes prašome? Prašau, kad Kūrėjas pasikeistų, ar kad aš pasikeisčiau?
Komentaras: Paprastai schema paprasta: yra tam tikros problemos, žmogus kreipiasi į Kūrėją, kad Šis pakeistų Savo santykį su juo ir pašalintų problemas.
Atsakymas: Kitaip tariant, dabar Jis blogas, o kai paprašysiu, Jis taps geras. Ar turiu prašyti, kad pasikeisčiau aš ir pamatyčiau, kad Jo santykis su manimi puikus? Juk jeigu Jis pakeis mane, tai liausiuos matęs problemas. Todėl turiu prašyti ne jas pašalinti, bet ištaisyti mane.
Kaip taip gali būti? Matau save nuo ryto iki vakaro apsuptą mane veikiančių neigiamų jėgų, ir turiu prašyti, kad matyčiau tuos veiksmus kaip teigiamus. O tam turiu pasikeisti aš.

#296977

Iš 2022 m. balandžio 5 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie ką prašyti, kai kenti?

Kam prašyti?

Kad prašymas pasiektų Kūrėją

Kabalistas neprašo Kūrėjo ištaisyti net pačios baisiausios situacijos, jis prašo jėgų ją pateisinti.
Mums nieko nereikia taisyti, tik savo santykį su pasauliu, ir tuomet išvysime ištaisytą pasaulį. Tarkime, žmogus nori, kad karas liautųsi, bet reikia suprasti, kad jį nutraukti bus galima tik sustabdžius jį savyje.
Klausimas: Kitaip sakant, neprašau, kad šis karas baigtųsi išoriniame pasaulyje? Prašau, kad jis liautųsi mano vidiniame pasaulyje?
Atsakymas: Taip, būtent tai ir bus taisymas. Jei visi žmonės ims taip galvoti, tai bus gerai.
Komentaras: Bet tai juk nenatūralu. Žmogus nori, kad pirmiausia baigtųsi karas.
Atsakymas: Štai ir atlik tai su savimi. Tai pats trumpiausias kelias.
Klausimas: Išeitų, kad materialiame lygmenyje vis tiek baiminsimės dėl gyvūninio kūno, dėl šeimos?
Atsakymas: Taip, vis tiek turi veikti materialiu lygmeniu, bet tuo pat metu suprasti, kad svarbiausia – veikti jausminiu, dvasiniu, aukštesniu lygmeniu. Ten galėsi subalansuoti visas savo savybes.
Klausimas: Kai vyksta karas, kieno pusėje kabalistas?
Atsakymas: Jis nori baigti karą suvienydamas priešingas jėgas vidurio linijoje.

#295685

Iš 2022 m. kovo 1 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Klausimas: Ar valdyti kitus žmones – pats didžiausias malonumas?
Atsakymas: Žmogaus egoizme nėra nieko aukštesnio.
Komentaras: Bet kažkada sakėte, kad didžiausias malonumas – tai garbė.
Atsakymas: Garbę gauni iš kitų, o valdžios pojūtį iš savęs. Valdyti kitus – pati aukščiausia egoistinė būsena.

#295727

Iš 2022 m. kovo 22 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagyra ir pažeminimas

Dvi jėgos pasaulyje

Dviejų jėgų pasaulis

Klausimas: Kabala sako, kad egzistuoja viena teigiama gamtos jėga, o visas neigiamas jėgas žmogus pažadina pats. Išeitų, kad įvairūs neigiami reiškiniai tėra mano sielos jėgos, ir jos tarsi iš ten išeina. Ką tai reiškia?
Atsakymas: Žmogus turi sielos jėgas, kurios nuo jo paslėptos, bet jis gali išvystyti jas tiek, kiek stengsis suartėti su kitais ir darys kitiems gera.
Žmogaus siela – tai noras mėgautis. Jeigu žmogus ištaiso šį norą, kitaip tariant, užuot mėgavęsis pats, suteikia malonumą kitiems, tai tiek ima jausti aukštesnįjį pasaulį, aukštesniąją būseną. Prie to turime prieiti.
Daugiau mums nieko nereikia, tik siekti įgyti aukštesniąją būseną: gerus ryšius su kitais, gerai visus veikti. Ir tuomet tarpusavio vienybėje pajausime Kūrėją – aukštesniąją gamtos jėgą. Jos padedami įstengsime viską atlikti.

#294374

Iš 2022 m. vasario 1 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur yra siela?

Atskleiskime, kas yra siela

Apie sielą

Klausimas: Kaip nesikraustyti iš proto dėl naujienų apie karą? Jos automatiškai padidina nerimą ir yra suvokiamos kaip potencialaus pavojaus signalas.
Atsakymas: Taip, suprantu. Mums tereikia įsisąmoninti karo prasmę, ką turime daryti, kad pasiektume aukštesnį tikslą – vienybę.
Karo metu turime išryškinti savyje ir priešininke visus „už“ ir „prieš“, kurie būtini vienybei, kad nebūtų karo. Kitaip tariant, jau per patį karą sukurti kažką priešingo jam.
Išvysime, kad galime pakreipti karo priemones ne į priešininką, kuris toks, kaip aš, o į priešininką, kuris manyje. Ir tuomet jau kovosiu su savo egoizmu, kilsiu virš jo ir taip suartėsiu su kitais.
Karas man bus ne karas tarp žmonių, o mano asmeninė kova su savuoju ego. Galiausiai įstengsiu jį nugalėti ir pasieksiu tikrąją pergalę prieš save.

#295497

Iš 2022 m. kovo 1 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienijimosi alternatyva – pasaulinis karas

Kada baigsis karas?

Nuo karo prie karo