Klausimas: Žmogus – tai indas, kuriam gyvastį teikia tam tikros energijos šaltinis. Kodėl šiandien jaunimui taip reikia energetinių gėrimų? Jie tarsi jaučia, kad trūksta gyvybiškumo. Kodėl tokiame jauname amžiuje žmonėms trūksta gyvenimo dvasios?
Atsakymas: Mat jie neturi ko siekti. Esmė ne gyvenimo energija. Ją gauname iš tikslo.
Kai priešais save matau didžiulį, didų tikslą, manyje atsiranda energija, užsidegu it jautis, kurio akys prisipildo krauju. Ir aš bėgu prie to tikslo, bet tik tuo atveju, jeigu priešais mane šis tikslas yra, it raudonas audeklas priešais jautį. O jei nėra, žmogus tiesiog nyksta.
Mūsų kartos egoizmas itin didelis, ir jam pasiekiama viskas šiame pasaulyje. Žmonės gali skraidyti, važiuoti, bendrauti per internetą su bet kuriuo kitu pasaulio kraštu. Jie žiūri į visa tai ir jaučia, kad negali pasisotinti. Nėra dėl ko judėti, geriau griebtis narkotikų, kurie atjungia nuo beviltiškumo, tuštumos.
Tad narkotikai, antidepresantai – tai, kas lieka žmogui.
O kabala sako: štai už to lygmens, kuris atrodo beviltiškas ir tuščias, nieko vertas, matai, kokia mūsų Žemė maža, apvali ir viskas joje ribota, ir šiandien – rytoj viskas gali pasibaigti, bet yra visai kitas pasaulis, naujas, aukštesnis matavimas. Ten galime patekti. Šiandien, dabar galime to pasiekti.
Beje, interneto raida padeda mums pajausti, kad bendraujame tarpusavyje, ir šis bendravimas gali pakelti mus į kitą lygmenį. Štai čia ir pasiekiame neįtikėtinas galimybes.

#298490

Iš 2011 vasario 20 d. TV laidos „Stambiu planu. Dievas egzistuoja?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad išgyventum šiame pasaulyje

Suvokti gyvenimo tikslą

Gyvenimo energijos nebuvimas

Klausimas: Kaip melstis per grupę?
Atsakymas: Malda – tai prašymas. Bet kokiais žodžiais, bet kokiomis mintimis. Ji kyla iš vidaus. Nejau galima paaiškinti, kaip melstis? Tai jaučiame širdyje.
Nereikia ištarti kokių nors žodžių, atlikti kokių nors veiksmų. Turi atvesti save prie būsenos, kai turėsi pačius teisingiausius norus vystydamasis. Ir jeigu jie teisingi, tai pritrauks tau maksimalią taisančią Šviesą, ir ji ves tave toliau.
Kaskart, kai atskleidi savo norą taisytis – imi taisytis. Kitą akimirką vėl atsiskleidžia noras taisytis – ir vėl taisomasi.
Šis noras neturi būti dirbtinis, juk tu sukuri tokią stiprią vidinę įtampą ir taip sieki vienybės, panašumo į Šviesą, kad Šviesa ima veikti tavo norą ir jį taisyti.
Ir iš šių besikeičiančių tavo siekių taisytis ir Šviesos atsako yra sudaryta visa žmogaus raidos grandinė.

#298518

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kaip melstis?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Teisingai kreiptis į Kūrėją

Teisingas prašymas Kūrėjui

Ko prašome?

Klausimas: Malonumas – tai tam tikra dvasinė substancija?
Atsakymas: Malonumas – tai pripildymas aukštesniąją energija.
Net mūsų pasaulyje ji ateina mums iš aukščiau. Gyvybė, sukanti atomus, išlaikanti molekules, visi cheminiai ir biologiniai dariniai, užpildantys ir suteikiantys mus gyvastį, – visa tai kabaloje vadinama šviesa.
Klausimas: Šviesa, apie kurią kalba kabala, savo knygoje „Gyvybės medis“ rašo Ari, ir šviesa, apie kurią kalba Einšteinas, kaip apie tam tikrą substanciją savo reliatyvumo teorijoje – tai tos pačios sąvokos?
Atsakymas: Mūsų pasaulyje šviesa irgi yra gyvybės pagrindas. Bet tai dvasinio pasaulio pasekmė materialiame pasaulyje, nes mūsų pasaulis sukurtas kaip aukštesniojo pasaulio atspaudas.
Šviesa – tai aukštesnioji dvasinė energija, kurios mažytė kibirkštis prasiveržė į mūsų pasaulį, į mūsų tuščią visatą, ir sukūrė joje viską, kas nūnai joje egzistuoja – tai ką žinome ir ko dar nežinome.

#298538

Iš 2011 vasario 20 d. TV laidos „Stambiu planu. Ar Dievas yra?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įžiebė šviesą sieloje

Į ką reaguoja aukštesnioji Šviesa?

Universali Šviesos energija

Klausimas: Tyrėjai mano, kad žmogus pats turi sukurti fortūną savo teigiamomis mintimis, žodžiais ir veiksmais. Sutinkate su tuo?
Atsakymas: Žmogus gali sukurti aplink save tam tikrą matricą: tai gerai, tai blogai, tai geriau, tai blogiau ir pan., ir taip apibrėžti savo būseną. Čia nėra nieko absoliutaus, viskas sąlygiška.
Yra žmonių, kurie mūsų akimis žvelgiant, labai kenčia kalėjimuose, ligoninėse – bet kur, o pasikalbėjus su jais, išgirsime: „Ne, tai normali būsena. Galima gyventi. Juk gyvename“. Tad čia glūdi problema.
Viena vertus, teigiamai galvoti, sakyti žmonėms komplimentus, daryti kokius nors gerus darbus – tai padeda.
Kita vertus, tai galiausiai neištaiso būsenos, tik ją užglosto. Jei būseną patepsi medumi, ji nuo to taps šiek tiek saldesnė, bet pats kartumas viduje nepasikeis.
Reikia ištaisyti būsenos šaknį, kad ji neatsiskleistų kaip blogis.
Šaknis – tai mūsų egoizmas. Jei anuliuojame jį, galime pasijausti esantys virš jo, pasaulyje, kupiname gėrio, meilės, šviesos.
Egoizmas – tai mūsų ketinimai ir visas pasaukio blogis, kuris priklauso tik nuo žmogaus ir atsiskleidžia žmogaus atžvilgiu. Mūsų žodžiai ir mintys tėra išorinis egoizmo apvalkalas. Galima tarti gražius žodžius, atlikti kokius nors veiksmus, o jie neatitiks žmogaus širdies.

#298544

Iš 2022 m. gegužės 24 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas ir pasaulio suvokimas

Pagreitinimas dvasiniame kelyje

Gyvenimo pamokos

Klausimas: Žmogus turi suvokimo standartus, pirmines nuostatas. Vystydamasis jis kažkaip jas keičia. Kitaip tariant, galima nusiteikti tam tikram pasaulio matymui, o pasistengus, pakeisti jį priklausomai nuo raidos tikslo. Kokie tai instrumentai, galintys pakeisti pasaulio vaizdą priklausomai nuo galutinio tikslo?
Atsakymas: Yra tik vienas būdas matyti pasaulį kitaip – suartėti vieniems su kitais. Atitolimas neleis įsisąmoninti, kad labiau įsiskverbiame į pasaulį. Suartėjimas atves prie to, kad mums kils daugybė pasipriešinimo tam jėgų.
Ir susidūrus mūsų pastangoms suartėti ir gamtos jėgoms mus išskirti, imsime jausti gamtos atskleidimą, savęs atskleidimą. Ten išvysime žmogų.
Tai bus visiškai kitoks tikrovės suvokimas – teisingas, tikras egoizmo atskleidimas. Jei imsime tarpusavyje suartėti ir jausti, kaip prigimtis mus stumia vienus nuo kitų, o mes vis tiek siekiame suartėti, tai šių dviejų priešingų jėgų susidūrime atskleisime tiesą.

#297674

Iš 2022 m. balandžio 29 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Komentaras: Žinomas psichiatras K. Jungas manė, kad „problemos išsisprendžia, kai žmogus ima suprasti, kad konfliktai neretai kyla dėl skirtingo pasaulio suvokimo, o ne dėl egocentrizmo ar blogų kėslų“.
Atsakymas: Žinoma. Visi mes skirtingi, kitaip nebūtų „mes“, ir žmogus būtų it vienas egzempliorius. Todėl jei sakome, kad kokios nors mūsų nuomonės sutampa, tai suteikiame sau laisvę sugretinti savo nuomones ir pasakyti, kad tai vienas ir tas pats.
Bet iš principo, tai vyksta dėl to, kad negalime jų išmatuoti, kaip nors nustatyti, kad atpažintume, kad nėra dviejų vienodų būsenų, nuomonių ir t. t.
Klausimas: iš esmės, čia nėra blogų kėslų, yra skirtingi suvokimai, kurių nuo pat pradžių neįstengiame sugretinti. Bet vis tiek turime kokiu nors būdu susitarti?
Atsakymas: Tai priklauso nuo mūsų tikslų.
Klausimas: Koks tokios sistemos tikslas, kitaip tariant, tų dėsnių, pagal kuriuos viskas sukurta?
Atsakymas: Kūrėjas mus sukūrė tokiais skirtingais todėl, kad nepaisant to suprastume, kad esame vienodi ir net daugiau: mes – viena visuma.
Klausimas: Ką tai duos žmogui?
Atsakymas: Tiesą.
Klausimas: O ką tai duos Kūrėjui?
Atsakymas: Kad žmonės atskleidė Jį tiesoje.

#297640

Iš 2022 m. balandžio 29 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suvokiame pasaulio paveikslą

Pilnaverčio gamtos jautimo link

Kas atsiskleidžia suvokimo procese?

Klausimas: Pagal kabalą dabar egzistuodamas žmogus neturi jokio savarankiškumo, jokios savo minties?
Atsakymas: Taip, neturi, žinoma. Iš kur?
Ką reiškia „savo“? Iš kur apskritai gali atsirasti sava mintis? Iš tuščios erdvės, kur nors iš tuštumos? Ji juk turi iš kur nors kilti!
Augančiam vaikui staiga atsiranda kokios nors mintys, netikėtai jis ima ką nors mąstyti. Iš kur? Juk nėra nieko iš nieko. Tai atsiranda ir atsiranda.
Tai panašu į radijo imtuvo įjungimą. Kas iš to, kad jį įjungiau? Turiu rasti bangą, ir tuomet jis duos man tam tikrą informaciją, kažkaip pasireikš. Kitaip tariant, iš esmės, esame bendro informacinio lauko, bendros minties imtuvai.
Mes automatiškai pildome tos minties nurodymus iki tam tikro raidos etapo, kol staiga mumyse atsiranda šis tas priešingo: nebenorime veikti kaip anksčiau, automatiškai. Man kyla revoliucingi norai – sukilti prieš tą mintį: noriu žinoti, kam, kodėl, dėl ko gyvenu, o ne būti automatu. Turiu pajausti, kad egzistuoju savarankiškai.
Ir čia žmoguje kyla maištas. Nuo tos akimirkos žmogus turi galimybę tapti kabalistu, kitaip sakant, gali suvokti tą mintį iš išorės ir tuomet sutikti arba nesutikti su ja. Taip jis ima judėti prie tos minties nesutikdamas, jausdamas atstūmimą, nutolimą, priešingumą.
Būtent iš to, žmogus suvokia savo priešingumą ir nenori sutikti su ta mintimi, ima ją tirti. Jis, kabalistas, ima ją tirti ir mato, kokia ji tobula, tyra, ir jis nori ją gauti.
Jis paverčia save tos minties imtuvu – ne automatiškai, kokiu buvo sukurtas, o savarankiškai, aiškiai. Ir tai reiškia suvokti Kūrėją.

#297513

Iš 2010 m. gruodžio 19 d.  TV laidos „Stambiu planu. Nemirtingumo paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Pasaulis – tai siauras tiltas

Minties jėga

Klausimas: Įjungti visą pasaulį į save – toks žmogaus suvokimas teisingas? Ar priešingai, ištirpti visame pasaulyje? Ar gali būti tokie kraštutinumai?
Atsakymas: Tai ne kraštutinumai, o iš esmės vienas ir tas pats. Tai reiškia, kad turiu anuliuoti savo egoizmą, savo „aš“ pasaulio atžvilgiu, ir tuomet pajausiu, kad aš jame ar kad jis manyje.
Priežastis, kodėl yra skirstymas į save ir visą pasaulį, – tai žmogaus egoizmas, kuomet viską, ką jaučiu, daliju į „aš“ ir kažką „ne manyje“. O jeigu pamažu nutrinu šią ribą, tai anuliuoju savo egoizmą, ir imu jausti pasaulį kaip savo dalį.
Norėdamas teisingai suvokti pasaulį, turi anuliuoti savo egoistinį suvokimą, ir tuomet išvysiu pasaulį tokį, koks jis yra. Idealiu atveju, žinoma, tai ilgas kelias. Prie to priartėti galima tik susivienijus, susiliejus, suartėjus su viskuo, kas supa.
Gamtoje negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogaus lygmenys egzistuoja aplink mus. Ir jei suartėjame su jais, tai pamažu artėjame prie to, kad apimtume visą gamtą taip, kad ją imsime visiškai jausti.

#297517

Iš 2022 m. balandžio 29 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas ir pasaulio suvokimas

Tinkamas tikrovės suvokimas

Gyventi suvokiant egzistavimo prasmę

Klausimas: Kodėl kabala sako, kad kiekvienas žmogus turi pasikeisti? Juk jeigu visi – viena bendra sistema, tegu kabalistai viską keičia.
Atsakymas: O kaip aš galiu jus pakeisti? Jūs turite savo egoizmą, savo savybes, aš – savo, ir aš jūsų negaliu valdyti. Kiekvienas žmogus turi pasiekti tokios būsenos, ir kiekvienas gali ir turi galiausiai valdyti savo likimą. Štai tuomet žmogus supras bendrą sumanymą, bendrą mintį.
Klausimas: Kitaip tariant, kabala suteikia žmogui galimybę tapti savo likimo šeimininku, o ne tiesiog perpasakoti kokius nors įvykius?
Atsakymas: Kabala apskritai neužsiima pranašystėmis. Būtent tai ir draudžiama kabaloje, juk tu giliniesi į ateities pranašavimą, o ne keiti save, kad ta ateitis būtų gera.
Klausimas: Kitaip sakant, iš principo, pranašaujant niekas nesikeičia?
Atsakymas: Žinoma. Tai tiesiog žaidimas ir kabalą tai draudžia. Tačiau nemirtingumas yra! Ir išeiti į tą lygmenį labai paprasta. Kviečiu.

#297634

Iš 2010 m. gruodžio 19 d.  TV laidos „Stambiu planu. Nemirtingumo paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar gali kabalistas pakeisti ateitį?

Išvysti tikrąją realybę

Pakeisti savo santykį su pasauliu

Komentaras: Vokiečių filosofas A. Šopenhaueris pasakė: „Laimingais ir nelaimingais mus paverčia ne tai kokie daiktai yra tikrovėje, o tai, į ką paverčiame juos suvokdami.“
Atsakymas: Savaime suprantama. Bet kuris daiktas ir taip nuo pradžių egzistuoja manyje, o aš jį paverčiu kažkuo kitu. Kitaip negalėsime apie jį kalbėti.
Jei kalbu apie ką nors, tai išsakau savo suvokimą, nes tas daiktas jau egzistuoja manyje. Kokiu pavidalu jis egzistuoja – apie tai ir kalbu. O kaip kitaip? Jei nesuvokiu, kaipgi galiu apie tai kalbėti?
Komentaras: Bet sakoma, šimtai žmonių – šimtai nuomonių. Kaip jie randa bendrą kalbą? Kodėl visi šį tą suvokia vienodai, o šį tą skirtingai?
Atsakymas: Kiekvienas – savyje, remdamasis savo savybėmis.
Komentaras: Sakykime, visi vienodai suvokia stalą, kėdę, kokias nors aplinkybes…
Atsakymas: Irgi ne vienodai, mes juk negalime sugretinti. Tiesiog susitariame, kaip tai vienoda.
Tarkime, sakydamas „stalas, kėdė“ – sutinku, kad tai pažadina manyje ir tavyje vienodą suvokimą, bet jokiu būdu nenurodo į tai, koks tai objektas, tik tai, kaip jį suvokiame savyje.
Komentaras: Iš principo, kiekvienas suvokiame savaip, be to, negalime palyginti tokių niuansų, kiek rūgštu man, o kiek rūgštu kitam. Išeitų, kad faktiškai žmonės „susitarė“ dėl pasaulio paveikslo: štai taip jį suvokiame.
Atsakymas: Taip, nes jie nuo pat pradžių egzistuoja pagal tam tikrą bendrą panašumą. Žmogiškajame suvokime yra tam tikras savybių rinkinys, ir todėl žmonės gali susitarti.

#297602

Iš 2022 m. balandžio 29 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sukurti naują suvokimo sistemą

Kaip suvokiame gamtą?

Kaip objektyviai suvokti psaulį?