Klausimas. Kaip sužinoti, ar veiksmai altruistiniai, ar ne?
Atsakymas. Kai tik žmoguje pasireiškia bent koks nors altruistinis veiksmas, jame atsiskleidžia Kūrėjas. Nes žmoguje atsiranda ketinimas duoti, kuriame iškart pagal panašumo principą ir ketinimo stiprumą atsiskleidžia dalis Kūrėjo.

Iš 2016 m. rugsėjo 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžino malonumo formulė

Pakilti į Kūrėjo pakopą

Melsti vidinės davimo jėgos

Klausimas iš „Facebook“ tinklalapio. Kodėl tam, kad pabustų taškas širdyje, reikalingos fizinės kančios?
Atsakymas. Mūsų materiali esmė – tai kūnas, kurį norime aprūpinti maksimaliu komfortu.
Mes gyvename šeimoje, norime, kad joje būtų viskas tvarkoje: namai, vaikai, sveikata, pensija, poilsis ir kita. Kitaip tariant, norime patogiai gyventi šiame pasaulyje.
Bet jei žmogus tai pasiekia, ir viskas tvarkoje, jis tampa gyvūnu, nes nieko jau nereikia siekti, nėra kas veikti. Atiduokite jam viską, kas įmanoma, ir pamatysite, kad niekas nepasikeis. Matome, kaip be vilkų avys pradeda sirgti ir nykti.
Tas pats ir su žydų tauta: be antisemitų nebus sionistų, nebus žydų namų ir žydų tautos. Vadinasi, mes turime gerbti antisemitus, suprasdami, kad jie egzistuoja, kaip tam tikra jėga gamtoje, kuri mus laiko, kad neišsilakstytume į visas puses.
Lygiai tas pats ir su žmogumi apskritai – jis negali egzistuoti be kančių. Kančios nukreipia mus, kadangi mes – egoistai, mūsų noras – absoliučiai egoistinis: prisipildyti, nieko neveikti, bet turėti viską.
Kaip galima tai pasiekti? Niekaip! Juk žmogaus uždavinys gamtoje – pasiekti savo aukščiausią vystymąsi. O jei aš  mėgausiuosi ir man bus viskas gerai, tai niekada neįvykdysiu šios užduoties.
Negalima pamiršti, kad „meilė ir badas valdo pasaulį“. Todėl tik kančios stumia mus pirmyn. „Už vieną muštą du nemuštus duoda“ – tai iš tikrųjų taip. Todėl „per kančias – į žvaigždes“. Būtent tų spyglių mums trūksta.
Kabalos mokslas kalba apie tai, kad nubudęs taškas širdyje sukelia žmogui depresiją, klausimą apie gyvenimo prasmę, apie jo betiksliškumą. Jei to nebūtų, kaip mes judėtume pirmyn? Todėl mus visada nukreipia tik kančios.
Be to, tai turi būti kančios, susijusios su tikslo siekimu, nujaučiant, kaip bus nuostabu, jį pasiekus, – tai yra meilės kančios. O jei tokių kančių nėra, mus stumia kitokiomis. Taip sukurta visa gamtos sistema, ir ji tai daro.
Norite savo noru teisingai judėti pirmyn – prašau, imkitės kabalos mokslo, kuris parodo visą sistemą ir teisingą kryptį, siekiant numatyto tikslo. Tikslas iš anksto numatytas, mums nieko nereikia išgalvoti.
Jei to nesiekiame, gamta įvairiausiais alternatyviais keliais sukelia mums kančias ir vis tiek veda šio tikslo link, bet jau ilgesniu ir painesniu keliu.
Klausimas. Vadinasi, mūsų žemiškos (gyvūninės) kančios veda mus į meilės kančias?
Atsakymas. Ne iš karto ir betarpiškai, bet veda. Bet kurios mažos mūsų gyvenimo kančios stumia mus pirmyn. Jei žmogus tai suprastų, jis pats suskubtų tikslo link ir nereikėtų jo varyti su lazda į laimę. Jis judėtų pirmyn greičiau, nei jį pavytų lazda.
Tai ir yra protingas vystymasis, kurį ir rodo kabala: tikslas ir kaip jo siekti trumpiausiu keliu, be kančios spyglių.
Ateikite ir įsijunkite į gerą, teisingą vystymąsi. Mes jūsų laukiame!

Iš 2016 m. lapkričio 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kančių mažinimo formulė, 1 dalis

Kančios skiriasi

Kančia kaip pakėlimo trigeris

Komentaras. Vienu metu tyrinėjau kabalą per masonų istoriją ir palaipsniui priėjau prie išvados, kad viskas, kas  susiję su masonais, yra kabala.
Iš evoliucijos taško, kai kabalistai susitiko su tamplieriais, įvyko milžiniškas  žmonijos vystymosi šuolis : bankų išradimas, medicinos plėtra ir t.t., tame galima įžvelgti judėjimą per dykumą, kariavimą ir panašiai.
Kitas etapas – Europa XIII-XV amžiuje. XIII a. – nekokia Europa, XV a. Europa – nematytos aukštumos. Toliau, projektas – Jungtinės Amerikos Valstijos. Per 200 metų to neįmanoma buvo sukurti. Norime ar nenorime, bet visa tai – grynas kabalos projektas.
Atsakymas. Teisingai. Taip ir buvo žmonijos istorijoje. Bet problema ta, kad per visus šiuos laikotarpius kabala ėjo kartu su žmogaus egoizmu, stumdama, vystydama, padėdama jam, kaip motina moko mažą vaiką. Todėl vystymasis vyko pagal žmogaus prigimtį, jam suprantamu būdu.
O dabar išėjome į kitą etapą, kuris priešingas mūsų prigimčiai. Tai jau ne bankų kūrimas ir pasipelnymas, tai nėra gamybos vystymas, tai ne visuomenės pertvarkymas į egoistiškesnę, uždaresnę ir sudėtingesnę. Priešingai, reikia šiek tiek paminti save, kad susijungtume su kitais ir šiame ryšyje pajaustume kitą žmoniją, kitą bendravimą.
Bet dėl to reikia priartėti prie artimo ir ne tam, kad uždirbtume iš jo, o kad truputį sumažintume savo egoizmą ir nusileistume jam. Tada išeis abipusių nuolaidų sistema, o tai jau visiškai kitas požiūris, kita metodika.

Iš 2016 m. gruodžio 26 d. vebinaro „Metų rezultatai“

Klausimas. Gyvūnų suvokimas labiau išvystytas nei žmogaus: rega, uoslė, klausa, jautrumas. Ar tai reiškia, kad jie labiau pažengę už žmogų?
Atsakymas. Gyvūnai mūsų pasaulyje labiau prisitaikę prie gamtos nei žmonės. Iš vienos pusės, žmogus silpnas gamtos atžvilgiu, iš kitos pusės, jo protas išvystytas, ir tai suteikia jam galimybę pavergti visą gamtą sau. Tad čia kaip sakoma, lazda turi du galus.
Klausimas. O dvasiniame pasaulyje gyvūnų juslės dar stipresnės?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje nėra gyvūnų. Jie lieka gyvūniniame lygmenyje, kaip ir žmonės, neįgiję davimo savybės.
Kol neįeiname į aukštesnįjį pasaulį – davimo ir meilės pasaulį – esame gyvūnai. Juk neturime nieko kito: penkis jutimo organus ir šiek tiek daugiau proto, kuris nuleidžia mus žemiau gyvūnų.

Iš 2016 m. lapkričio 27 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Jei atvirai, nenoriu studijuoti kabalos, bet neturiu pasirinkimo, nes jaučiu, kad manęs nepaliks ramybėje. Ar kažkur klystu?
Atsakymas. Nežinau. Pamėginkite viską mesti. Pavyks – pavyks, nepavyks – tuomet priimkite galutinį spendimą ir grįžkite.
Jei imsite lakstyti šen bei ten, šiek tiek mokytis, šiek tiek ne – nieko nebus. Noriu iškart pasakyti – neverta. Neverta pradėti, nusivilti, kaltinti kabalos, užuot ėmus save taisyti.
Yra kabalos mokslas su savo sąlygomis – norite įeiti, turite laikytis sąlygų. Ne? Tuomet palikite, geriausia dabar.
Klausimas. Toks jausmas, kad jei nestudijuosiu Kūrėjas mane nubaus.
Atsakymas. Nėra ko bijoti! Kūrėjas nieko už nieką nebaudžia.
Tačiau turite didžiulę galimybę atskleisti dvasinį pasaulį. Nejau neverta?! Ką turite šiame pasaulyje?! Praeis dar 20, 30, 40 metų… Ir viskas!
O čia jums atsiskleidžia amžinybė. Jūs nejaučiate, kaip pereinate iš pasaulio į pasaulį. Jūsų kūnas atsiskiria, kaip atsiskiria paleidžianti raketą dalis, ji paskui numetama žemyn, o jūs skrendate toliau.

Iš 2016 m. gruodžio 11d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažintis su kabala

Vienintelis kelias pas Kūrėją

Beieškant teisingo dialogo su Kūrėju

Klausimas. Ar Visata turi protą?
Atsakymas. Kabalos moksle protu vadinama Šviesa Chochma ir jį turėti gali tik žmogus, pasiekęs tam tikrą dvasinio suvokimo pakopą. Todėl tie, kas mūsų pasaulyje laikomi protingais, žvelgiant iš kabalos pozicijų, proto neturi.
Tačiau pradėjus dirbti su savo norais, kad duotume, mus užpildo enegija, šviesa, vadinama proto šviesa, proto galia. Būdami tokios būsenos įgauname kūrinio valdymo sistemą.
Klausimas. Kabalistai sako, kad Gamta ir Kūrėjas – vienas ir tas pats. Kitaip tariant, gamta protinga?
Atsakymas. Žiūrint, ką jūs turite omenyje. Jeigu Gamta laikoma Kūrėju, tai Kūrėjas protingas. Visa tai, kaip Jį suvokiame, – tai protas.

Iš 2016 m. gruodžio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažinti Kūrėją protą

Kaip pažinti Kūrėją?

Kūrėjas – kūrinio viduje

Klausimas. Kodėl gamtoje realizuotas holografijos principas? Kodėl jo nejaučiame?
Atsakymas. Visa, kas mus supa, suvokiame per savo jutimo organus ir todėl suvokimas priklauso nuo suvokiančiojo. Negalime pasakyti, kad suvokiame gamtą objektyviai.
Sakykime, norime suvokti ją dešimtmatėje erdvėje, nes taip esame sukurti, kitaip nejaučiame ir nesuprantame. Juk mūsų protas, jausminis aparatas sukurtas pagal tam tikrą programą. O jeigu jis būtų sukurtas kitaip, tikėtina, kad kitaip mąstytume ir suvoktume tai, kur esame.
Sunku pasakyti, kokia mums atrodytų Visata. To neįmanoma apibūdinti, nes žmogus viską suvokia ir mato savo sąmonėje. Be jo neįmanoma pasakyti, kaip tai atrodytų.

Iš 2016 m. gruodžio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar reali Visata?

Fantazijos ir tikrovė

Įkalinti Visatoje

Klausimas iš „Facebook“. Iš ko sukurtas Kūrėjas ir kas Jį sukūrė? O galbūt, yra daug Kūrėjų?
Atsakymas. Kūrėjas sukurtas iš noro duoti, patenkinti, mylėti, kaip didelė, gera, šilta mama.
Kūrėjo niekas nekūrė. Jis egzistuoja nuolatos: už laiko, judėjimo, erdvės. O tai, kas yra Jo sukurta, egzistuoja laikinai.
Kiekvienas iš mūsų galime turėti savo Kūrėją, kol susivienysime ir suprasime, kad visa tai – viena vieninga jėga. Taip pasaulis ir egzistuoja.
Kūrėją turite atskleisti, nustatyti su Juo tiesioginį ryšį. Ir tada pamatysite, kas ir kaip yra. O kitas nustatys savo tiesioginį ryšį ir sužinos, kas ir kaip yra. O paskui jūs kartu galėsite susijungti ir suprasti – Kūrėjas visiems vienas ar ne. Ir pasirodys, kad vienas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra Dievas?

Iš kur kilo Kūrėjas?

Nusitaikyti į Kūrėją

Klausimas. Kodėl sakote, kad žmonijai liko 223 metai? Iš kur šitie skaičiavimai?
Atsakymas. Prieš 5777 metus žmogus, vardu Adomas, atskleidė, kad egzistuoja tokia metodika, kurią pasitelkus galima pasiekti Aukštesnįjį pasaulį.
Šią dieną laikome jo gimimo diena ir švenčiame Naujuosius metus – Roš ha Šana. Adomas parašė knygą apie savo atradimus, kuri vadinasi ,,Slaptasis angelas (,,Slaptoji jėga“). Nuo to laiko mes vedame kabalistinį kalendorių – jau praėjo 5777 metai.
Taigi, mums liko šiek tiek daugiau nei du šimtai metų, kuomet visa žmonija, kaip ir Adomas, pasieks Aukštesnįjį pasaulį, tai yra tikrąją būseną, kurią jausime, išėję iš savo egoizmo ribų.
Baal Sulamas pateikia labai gražų pavyzdį su ridiku, kuriame gyvena kirminas.

Kuomet kirminas iškiša galvą į išorę ir žiūri į pasaulį, jis mato, kad ten šviečia saulutė, čiulba paukščiai. Jis nustemba, dėl ko visą tą laiką gyveno tokiame nykiame pasaulyje (mūsų pasaulyje), jeigu egzistuoja toks nuostabus Aukštesnysis pasaulis?
Taip ir mes turime išlįsti iš savo ridiko. Kaip kirminą paskatino išlįsti į viršų ridiko kartumas, taip skausmas (kančios) išstumia mus iš mūsų pasaulio.
Nieko įdomaus mūsų pasaulyje nėra. Mes turime suprasti, kad tikrasis prisipildymas pasiekiamas su kabalos metodika. Šiandien žmonija po truputį pradeda jausti, kad mūsų pasaulis – tai karti ropė, ir dėl to priartėja prie kabalos.

Klausimas. Kodėl moterys jaučia didesnę priklausomybę nuo vyro iki skyrybų, o vyrai nuo moters – po skyrybų?
Atsakymas. Nežinau. Nebuvau išsiskyręs, nenoriu skirtis ir jokiu būdu niekam nepatariu! Geriau bloga santuoka nei geros skyrybos.
Kodėl vyras jaučiasi laisvesnis iki skyrybų? Mat jis nori būti laisvas, jausdamas žmoną, kaip kalėjimo prižiūrėtoją, kuri nuolat jį seka ir riboja, o kai jis skiriasi, tai jaučia, kad jam trūksta šių grandinių. Kaip įprasta, kiekvienas reiškinys turi savo pliusų ir minusų.
Reikia mokytis sugyventi vieniems su kitais. Mes turime suprasti vyro prigimtį, kuris siekia kažkur pabėgti, kaip mažas vaikas. O kita vertus, jo tokia prigimtis, kad jis vis tiek nori sugrįžti pas savo žmoną ir įsikniaubti į jos kelius, kaip mažas vaikas į motinos kelius. Visi mes esame prieštaravimų pilni gyvūnėliai.

Iš 2016 m. birželio 9 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip sustiprinti šeimą?

Neištikimybė – pretekstas skirtis?

Už šeimos išsaugojimą!