Klausimas. Kaip jūs įsivaizduojate Europos visuomenę 2020 metais? Ar pastarieji įvykiai turės įtakos Europos bendrijos vienijimuisi, ar jie lems dar didesnį susiskaldymą? Kas nutiks ES ekonomikai?
Atsakymas. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Tačiau jei Europa susiskaldys, tai bus geriau, negu ji liktų tokia kaip šiandien.
Geriau palaipsniui išsiskirstyti, negu būti susaistytais vienas su kitu, kai šie ryšiai – egoistiniai. O jei ryšius palaipsniui taisysime, tada galima nieko nekeisti. Atvirkščiai, besitaisydamos Europos šalys gali tinkamai suartėti ir teigiamai veikti viena kitą.
Tačiau netikiu, kad dabar jos staiga pajaus, apie ką aš kalbu. Jau ne kartą asmeniškai kalbėjau su Europos lyderiais. Jie nepasiryš, negalės!
Europą valdo politikai ir bankininkai. Jiems vieninga Europa – tai bankų ir pramonės įmonių susivienijimas, kurio tikslas – daugiau išlošti, ant kažko pasilypėti. Todėl apie jokią vieningą Europą negali būti kalbos, – tai rinkos, pramonės, bankų susivienijimas, ir daugiau nieko. Ir paprastiems žmonėms jis sukelia tik problemas. Taigi, prieštaravimų tik daugės.

Iš 2016 m. liepos 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Europą gali išgelbėti tik visiška integracija

Skyrybos pagal anglus, 3 dalis

Skyrybos pagal anglus, 4 dalis

Klausimas. Kur pagal kabalą gimsta žmogaus mintis?
Atsakymas. Mintį gimdo noras. Noras – tai pagrindinė žmogaus materija: kiekvienas stengiasi pripildyti tai, ko stokoja. Kad pasirinktume, kokiu būdu prisipildyti, kyla mintis.
Komentaras. O kur jausmai, emocijos, protas?
Atsakymas. Kabalistiniuose šaltiniuose nėra tokių gradacijų. Yra noras ir protas, kuris padeda norą įgyvendinti. O ketinimas – tai priedas, esantis aukščiau noro: kokiu būtent tikslu žmogus siekia norą panaudoti.
Noras yra pirminis, protas – antrinis, juk jis niekada nekeičia noro, priešingai, noras valdo protą. Kad ir kaip daugelis filosofų, rašytojų, poetų, menotyrininkų, subtiliųjų mokslų žmonės nenorėtų to pripažinti, bet viską valdo mūsų gyvūninis noras.
Klausimas. Ką pagal kabalą reiškia tokios emocijos, kaip džiaugsmas, humoras ir kt.?
Atsakymas. Visa tai – pojūčiai nore.
Klausimas. Koks jausmų ir proto vaidmuo žmogaus dvasiniame vystymesi?
Atsakymas. Jausmai rodo, kas prateka žmogaus nore, o protas turi mokėti veikti aukščiau šių norų. Bet pats protas nedirba su norais. Jis gali valdyti norus tik per Grąžinančią į šaltinį šviesą.
Matome, kad nei psichologams, nei kokių pseudomokslinių disciplinų specialistams, kurie bando dirbti su žmogaus vidiniu pasauliu, jo norais ir mintimis, nieko neišeina.
Kadangi gimsta iš noro, mintis gali padėti žmogui valdyti savo vidinį pasaulį, jei jis, minties padedamas, sukurs savyje tokias sąlygas, kai jį pradės veikti supanti šviesa.

Iš 2016 m. rugpjūčio 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaidimas jausmais

Norų gilinimas

Ketinimas, nešantis sėkmę

Klausimas. Kurią iš pasaulio, Visatos kilmės teorijų palaiko kabalos mokslas?
Atsakymas. Nė vienos. Kabalos mokslas sako, kad viskas, ką atskleidžiame, yra dvasinės jėgos, kurios mūsų užpakalinėje galvos dalyje tarsi ekrane piešia šiuos reiškinius, šį pasaulį. Tai absoliučiai subjektyvus reiškinys.
Komentaras. Kita vertus, mes kalbame, kad buvo kažkokia evoliucija, kai gyvūnai išėjo iš vandens į sausumą.
Atsakymas. Mums tiesiog paprasčiau taip pasakoti apie evoliucijos šaknis. Todėl sakome, kad prieš 14 milijardų metų įvyko Didysis sprogimas, po kurio pamažu išplito materija.
Tai nauja teorija. Kai aš mokiausi mokykloje, buvo tvirtinama, kad Visata amžina. Tačiau nei viena, nei kita neišplaukia iš kabalos mokslo šaltinių, tiesiog mes viską susiejame su tuo, ką žmonės supranta, kad ateityje galėtume viską paaiškinti.
Apskritai, visa slypi žmoguje. Jei nėra žmogaus, tai nėra jokios Visatos, jokių pasaulių.

Iš 2016 m. rugpjūčio 14 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Įkalinti Visatoje

Žvilgtelėti iš Didžiojo sprogimo taško

Visata – žmogaus veidrodis

Klausimas. Jei trys žmonės yra tame pačiame kambaryje, kuris iš jų mato teisingą tikrovę?
Atsakymas. Gali būti, kad nė vienas iš jų. Visi mato savo egoizme, o tai jau iš anksto neteisinga tikrovė. Ši tikrovė yra juose, bet tokia tikrovė pasireiškia iškreipta forma.
Mes galime matyti daugmaž vieną ir tą pačią tikrovę, nes turime vienodus jutimo organus: regos, klausos, lietimo, uoslės, skonio.
Bet mūsų tikrovės suvokimas yra ribotas iš prigimties. Sakykim taip: kad prasiskverbtume į kitą pasaulį, nereikia matyti viso šio pasaulio kažkokiu ypatingu regėjimu.
Kiekvienas žmogus ateina į šį pasaulį, kad įvykdytų misiją. Ir kabalistas neturi jausti visų žmonių – jam to nereikia. Jam pakanka jausti savo mažą grupę, kad per ją gautų Aukštesniąją išsitaisymo Šviesą ir paskui praleistų ją per save visiems žmonėms, visai šiai sistemai, kuri vadinama „bendra siela“.
Knygoje „Zohar“ yra pasakyta, kad visas pasaulis yra žmogaus viduje. Bet tai reiškia, kad žmonės turi jungtis ne per fizinius kūnus, o per norus. Norai – tai nėra žmogus, o tas tinklas, kuris yra mumyse, kuris visus sujungia, mes ten egzistuojame neatsiejamai vienas nuo kito.
Kabalistas daro įtaką norams, kuriais visi septyni milijardai žmonių yra neatsiejamame ir bendrame integraliame ryšyje su vienas kitu, kaip bendra sistema.

Iš 2016 m. rugsėjo 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskirti tikrovę nuo iliuzijos?

Fantazijos ir tikrovė

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Klausimas. Kaip žmogus, besimokantis kabalos, turi elgtis su darančiais bloga? Ar reikia stengtis juos sustabdyti?
Atsakymas. Taip žmogui duodama pamatyti, kiek blogis mūsų pasaulyje yra paplitęs, kad galėtų gerumu jį harmonizuoti. Paprastai, tai neveikia tiesiogiai.
Jeigu iš tikrųjų norite jį ištaisyti, tai turite dalyvauti grupėje, kuri užsiima tarpusavio ryšiais ir tokiu būdu pritraukia supančią šviesą. Ši šviesa ir sukuria teisingą pasipriešinimą blogio jėgoms.
Klausimas. Kaip turi reaguoti kabalistas, jeigu tampa prievartos ir apgaulės liudininku?
Atsakymas. Pirmiausiai, jis turi suprasti, kad visa tai jam duodama dėl išsitaisymo.
Jeigu tik jis teisingai laikys ketinimą, tuomet gali padaryti poveikį, kad pasikeistų ir situacija. Tai įmanoma, jeigu žmogus tiksliai supranta, kad viskas išeina iš Kūrėjo ir Jis rodo tai žmogaus vidiniame ekrane, užpakalinėje smegenų dalyje, o žmogus turi reaguoti ne į regėjimo impulsus, o į tą tikrovę, kurią jam piešia aukštesniosios jėgos.
Su melu geriausiai nieko nedaryti. Reikia bandyti ištaisyti tai savo vidiniame lygmenyje.
Būtina egoistinei blogio jėgai  priešpastatyti altruistinę. Jeigu ją turite, tai galite padėti ir ištaisyti situaciją, o jeigu ne, tai nieko neišeis.

Daugiau šia tema skaitykite:

Imkime keistis!

Ką taisyti?

Išmokti gyventi pusiausvyroje su Gamta

Klausimas. Kas yra mūsų pasaulio objekto „dvasinė šaknis“? Pavyzdžiui, jei vandenynas turi dvasinę šaknį, tai kur ji, ir kas yra vandenynas?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje nėra „kur“. Vandenynas – tam tikros savybės, daugybė tarp savęs susijusių jėgų.
Vanduo simbolizuoja davimo (Binos) savybę, kurioje pasireiškia įvairūs gyvūnai (Malchut). Kitaip tariant, Malchut pakyla į Biną, tarpusavio sąveikoje įterpia į ją gyvybę, priverčia Biną kreiptis į Keter ir gauti Šviesą.
Ši Šviesa pasklinda po Biną, atlieka joje tam tikrus veiksmus ir gimsta gyvybė: jūrų, upių – vandens. Todėl viskas išeina iš Binos, o po to palaipsniui nusileidžia į Malchut, t. y. iš vandens į sausumą palaipsniui išlipa visi gyviai, ima daugintis, prisitaiko gyventi žemėje.
Tai Binos ir Malchut sąveika, ką studijuojame kaip Cimcum Bet (antrasis apribojimas).
Jėgų tarpusavio sąveika sukuria mūsų pasaulio vaizdus. Dvasiškai pažengęs žmogus, žvelgdamas į pasaulį, mato jėgas, esančias už objektų ir jas valdančias, mato, kaip jo paties konkretūs dvasiniai veiksmai daro įtaką dvasinėms šaknims.
Klausimas. Kodėl mūsų pasaulyje yra kalnai, lygumos, įdubos? Kokia jų dvasinė šaknis?
Atsakymas. Tai mes studijuojame kabalos moksle. Viskas kyla iš dviejų jėgų: Malchut ir Binos savybių arba Chochma ir Chasadim šviesos – gavimo ir davimo savybių. Jų tarpusavio padėtys lemia tokių projekcijų mūsų pasaulyje atsiradimą.
Ir nieko daugiau nereikia. Davimo ir gavimo savybės apibrėžia absoliučiai visas savybes ir charakterius objektų, esančių visuose lygmenyse: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogiškajame.
Gamtoje nėra nieko, tik šios dvi priešingos jėgos: elektronas ir pozitronas, pliusas ir minusas.

Iš 2016 m. rugpjūčio 14 d. pamokos rusų kalba

Pranešimas („The Guardian“). Britų fizikas Stivenas Hawkingas mano, kad prasidėjo „pavojingiausias laikas mūsų planetai“. Fizikas atkreipia dėmesį į didėjantį atotrūkį tarp politikų ir darbininkų klasės.
Gamybos automatizavimas, internetas ir jo platformos greitina ekonominę nelygybę, leidžia labai mažoms žmonių grupėms išgauti didžiulį pelną, priimant į darbą labai mažą skaičių žmonių.
Tai neišvengiama, tai yra pažanga, bet tai  – socialiai destruktyvu. Minėtas problemas galima išspręsti tik visų šalių, visų visuomenės sluoksnių bendromis pastangomis. Kad tai atliktume, reikia griauti, o ne statyti kliūtis viduje ir tarp šalių.
Komentaras. Daugelis jau mato tikrąją tiesą – visos Markso prognozės pildosi būtent mūsų laikais. Bet niekas nemato problemos sprendimo, kadangi ji – ne mūsų prigimtyje, mums reikia naudotis egoizmu ne jame, o pakylant aukščiau jo. Tai logiškas mūsų vystymosi tęsinys, bet mes jo nematome, kadangi visi suprantame ir skaičiuojame tik egoizmo viduje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Viduramžiai ar šviesi ateitis?

Pašalpa ir mokslas – privaloma visiems

Badmetis ar klestėjimas?

Ir Dievas, kreipdamasis į Mozę Moavo lygumose prie Jordano, tarė… „Kalbėkis su Izraelio sūnumis ir sakyk jiems: kai pereisite per Jordano upę į Knaano šalį, nuvykite visus šios šalies gyventojus nuo savęs ir sunaikinkite kiekvieną jų stabų atvaizdą, ir visus lietus stabus sunaikinkite, ir visus jų pakėlimus sunaikinkite. [Tora, „Skaičiai“, „Masajus“, 33:50-33:52]
Stabai – tai, ko nuolatos vaikomės mūsų pasaulyje: įvairūs pomėgiai, mada, reikalai, verslas. Visa tai atitraukia žmogų nuo būtino egzistavimo, palaikant normalų, sveiką kūno funkcionavimą, kad visą likusią energiją, mintis, viltis nukreiptume tik į dvasinį pakilimą.
Kitaip tariant, jei žmogus mūsų pasaulyje užsibrėžia tikslus, kurie aukščiau kasdieninio egzistavimo, tai vadinama „stabmeldyste“.
Klausimas. Nejaugi noras gauti „Oskarą“ ar Nobelio premiją, tapti pirmaujančiu inžinieriumi ar vadovauti įmonei irgi „stabai“?
Atsakymas. Žinoma, juk tai visiškai nereikalinga žmogui, nes atitraukia jį nuo to, ką jis turi atlikti pagal kūrimo planą.
Mūsų pasaulyje nėra nieko kito, kam būtų verta skirti dėmesį, laiką ir jėgas, užuot užsiėmus dvasiniu kilimu, kuris dabar leidžia žmogui pajausti amžinąjį tobulą gyvenimą!
Egoistinis pasitenkinimas per meną užliūliuoja, apsvaigina žmogų, suteikia jam malonumą, pasitenkinimo savimi jausmą, tarsi pakelia jį aukščiau gyvūninio lygmens. Mūsų pasaulyje taip sureikšmino meną, kad jis kone virto religija.
Tikiuosi, kad pamažu pastebėsime: mūsų jau netraukia nei menas, nei mokslai – niekas daugiau. Visa tai nuopuolyje ir žmonės liaujasi tuo domėjęsi. O jei ir domisi, tai tik inertiškai, neturėdami nieko kito, kaip sakoma: kultivuoja, bet neaugina.
Klausimas. O kam žmogui duoti talentai?
Atsakymas. Tik tam, kad dvasiškai kiltų. Galbūt bus tarpinė būsena, kai žmogus per šokius, muziką, operą, dainas – visas kultūros apraiškas ims apdainuoti dvasinį pakilimą. Bet manau, kad mes labai greitai prašoksime šį etapą – iš karto imsime kurti šiuos dvasinius vaizdus Aukštesniame pasaulyje ir mums neprireiks jų kultūrinio sudaiktinimo.
Klausimas. Ar jūsų požiūris į atsargų kaupimą, į milijonierius, į tiksliuosius mokslus toks pat?
Atsakymas. Taip. Kai žmogui atsiskleidžia dvasinis tikslas, jis užpildo visą jo horizontą. Visa kita atrodo jam kaip apgailėtinas egzistavimas, kurį reikia tiesiog pašalinti iš savo gyvenimo.
Ir nors žinome, kad kabalistai rašė eilėraščius ir kūrė muziką, bet pradedančiam suvokti dvasinį pasaulį žmogui nereikalinga jokia kalba, nes visa tai gyvena jame.
Ir visos išorinės apraiškos, kaip piešiniai, garsai, kūno judesiai šokiuose ir t. t., niekam nereikalingi. Man nieko nereikia perduoti kitiems. Jei kartu esame vienos dvasinės būsenos, tai bendraujame tarpusavyje be žodžių, be kūno kontakto, mums to nereikia.
Todėl aš manau, kad šių pakopų mums neprireiks. Mes tiesiog peršoksime ir viduje kursime dvasines būsenas, jausime jas telepatiškai.
Klausimas. O kas nutiks su mokykla, kur tiriamas mokslas, klasikinė literatūra?
Atsakymas. Ji tiesiog išnyks! Juk mums nieko nereikia, tik tinkamai tarpusavyje susijungti ir ryšyje tarp mūsų suvokti Aukštesnįjį valdymą. Gausime aukštesniąją energiją, kuri užpildys viską. Staiga atsidursime kitame matavime, kitoje būsenoje, kai savo energetines tuštumas užpildysime betarpiškai aukštesniuoju pripildymu.
Vis mažiau jausimės egzistuoją kūne iki tiek, kad visai jo nebejausime.
Tai tokia dvasinė transformacija, kurią mūsų pasaulis turi patirti ir ji bus ne našta, o džiaugsmas.
Juk viskas, ką darome šiame pasaulyje, darome per prievartą, nenoromis, iš būtinybės. Ir nors žmogui atrodo, kad mokslai ir menai jį pripildo, pakelia, iš tikrųjų – tai nedideli egoistiniai kūriniai, nieko daugiau! Ir todėl jie nebus reikalingi.
Mokslai ir menas jau dabar išgyvena krizę. Jie neturi jokios perspektyvos.  Užuot per paveikslus, šokius, muzikinius kūrinius pripildę save ir perdavę vieni kitiems kažkokius įspūdžius, turėsime visa tai pakeisti dvasiniu malonumu. Pačiu aukščiausiu kūriniu taps tiesioginis malonumo perdavimas vieni kitiems tiesiai į sielą. Argi tai nenuostabu?!
Bet tai kitas mūsų vystymosi etapas. Jame irgi yra tos pačios kultūros, mokslai, bet jau kitu pavidalu. Mokslas – tai Kūrėjo suvokimas, kas ir yra kabala, o visos meno rūšys įeina į ją.
Taip ir sakoma, kad viskas yra kabaloje. Savybės Chėsed, Gvura, Tifėrėt, Nėcach, Hod, Jėsod – tai ir yra įvairiausių transformacijų, emanacijų, metamorfozių, įspūdžių dalijimosi, prisipildymo pasireiškimas.
Sakykime, opera apima muziką, dainavimą, eilėraščius, literatūrinius kūrinius, libreto, šokius ir kita. Štai toks didžiulis kūrinys ir netgi daug daugiau betarpiškai pripildys žmogų kaip dvasinė opera.
Turime praeiti visas dvasines būsenas, kai jos įspaudžiamos egoizme pačia menkiausia, žemiausia forma. Bet visa tai dabar patiria krizę, ir mes jau kylame į dvasinį lygmenį, kur tai atliksime tikrąja forma.

Iš 2015 m. lapkričio 11 d. TV programos „Amžinosios Knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė ir priklausomybė

Nuo prietarų prie tikrojo gamtos pažinimo

Ateities menas

Komentaras. Teigiate, kad robotai greitai pakeis žmones. Nuolatinis mūsų klausytojas rašo, kad tai vyksta jau ir dabar. Dėl energijos kainų kritimo bet kurio daikto vertė bus lygi energijos kiekiui, kuris buvo panaudotas jam sukurti, tai yra, visai praras vertę, todėl ir robotai pigs.
Dėl robotų turėsime daugiau laiko, galėsime mokytis būti žmonėmis ir tobulinti dar labiau mus išlaisvinančią technologiją. Šiais laikais jaunuoliai JAV įgyja ne po vieną išsilavinimą, nes neranda darbo, o išsilavinimas teikia struktūrą, pažangą, perspektyvą. Jie gyvena dėl perspektyvos.
Taigi, Jūsų minėta tendencija, kad žmonija mokysis būti žmonėmis, jau dabar veikia.
Atsakymas. Kalbame ne šiaip apie mokslą rimtesniems robotams ar kompiuteriams sukurti. Norime mokyti žmones, kad jie suprastų, dėl ko gyvena, dėl ko vyksta žmogaus evoliucija, kur link ji veda, kodėl išgyvenome tokias raidos stadijas ir ko turime pasiekti ateityje.
Tai reikia suvokti ir pažiūrėti į visą procesą iš viršaus, o ne iš savo vidaus, kad galėtume jau dabar kurti teisingą visuomenę ne bandymų ir klaidų metodu kaip visada: revoliucijomis, karais, kančiomis.
Visa tai galima labai paprastai sumodeliuoti ir padaryti teisingą išvadą.
Klausimas. Vadinasi, žmonija pati gali iki to prieiti, kabalistams nebūtina jos nukreipti?
Atsakymas. Ne, jei žmonija į tai eis natūraliu keliu, patirs didelių kančių. Kas iš to, kad žmonės išras dar protingesnių mašinų ir pakeis jomis save? Kas bus su milijardais žmonių?
Komentaras. Galima jų laiką užpildyti nuolatiniu mokymusi. Tegu mokosi geografijos, istorijos, pasaulio sandaros – ar tai blogai? Geriau nei sėdėti namuose arba kelti riaušes gatvėse.
Atsakymas. Tai neperspektyvu. Tarkime, kad įpareigosime porą milijardų žmonių mokytis – kas su jais bus toliau? Žmogus negalės dirbti nenaudingo darbo, jei nejaus būtinybės, nes negalės jo niekur pritaikyti.
Žmonėms reikia matyti teigiamą rezultatą, nors menką laimėjimą. O iš to jokio laimėjimo nebus.
Klausimas. Ką jie laimės mokydamiesi tapti Žmonėmis?
Atsakymas. Jie žinos, dėl ko tai daro – kad pakiltų į kitą egzistavimo lygmenį, pradėtų jausti save kitoje tikrovėje. Bet tam juos reikia mokyti.
Klausimas. O jeigu jie nenori?
Atsakymas. Palaipsniui galima tai išvystyti, nes šio noro užuomazgų yra kiekviename, tik vieniems – giliau, kitiems – paviršiuje. Šią vadinamąją „Kūrėjo kibirkštį“ galima nesunkiai sužadinti, nes kančias dėl savo paskirties nežinojimo, dėl to, kad viskas baigiasi mirtimi, jaučia visi. Tik mes jas slopiname.
O reikia ne slopinti, priešingai – sužadinti: „Pirmyn į mirtį ar į gyvenimą? Rinkitės! Mes siūlome – į gyvenimą, kad savo pasaulį pamatytumėte ir atskleistumėte dar jame. Ar į mirtį? Tuomet žinokite, kad ji tiesiai priešais jus“.
Kiekvienas žmogus turi pradą, dėl kurio jam galima išaiškinti, kas yra tikras, amžinas, tobulas gyvenimas arba neišvengiama mirtis.

Iš 2016 m. gruodžio 14 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Robotai revoliucionieriai

Laisvas vergas

Japonija: robotai dirba vietoj fermerių

Klausimas. Pagal kokius kriterijus visuomenė vertins žmogų ateityje? Pagal turtą, grožį, kūno sudėjimą?
Atsakymas. Nemanau, kad žmonės kreips dėmesį į fizinius duomenis. Net vyrai.
Tai palaipsniui išnyks iš mūsų suvokimo, mes vertinsime tik vidines žmogaus savybes ir jų teisingą pusiausvyrą. Ši pusiausvyra, kuri bus visuose lygmenyse, taps tikruoju grožiu ir sveikata.
Individo elgesys ir charakteris bus vidinės būsenos pasekmė. Žmogus ne tik tinkamai pats viską vertins, bet ir sieks visą aplinkinį pasaulį nukreipti į viduriniąją liniją.

Iš 2016 m. liepos 3 d. pamokos rusų kalba