Klausimas: Kas yra nužiūrėjimas? Koks jo veikimo mechanizmas? Kaip jam pasipriešinti?
Atsakymas: Nužiūrėjimas – tai minties jėga. Kiekvienas iš mūsų turi vidines jėgas, ir kai apie ką nors blogai galvojame, tai galiausiai daugybė blogų minčių apie tą žmogų jį veikia. Tai vieno individo ar net visos visuomenės poveikis žmogui.
Yra žmonių, kurie gali į ką nors pasižiūrėti ir, tarkime, tam žmogui pakils temperatūra. Ne kartą mačiau tokius dalykus.
Mes veikiame vieni kitus, juk visi esame vienoje sistemoje, viename nore. Visa žmonija – tai viena visuma. Todėl mūsų poveikis vieni kitiems ne toks jau ir neįtikėtinas dalykas. Tai, kad esame vienoje sistemoje, rodo, kad toks veikimas galimas.
Klausimas: Kitaip tariant, tai nėra kas nors antgamtiško?
Atsakymas: Ne, tiesiog žmogus dabar neturi tokių ypatingų gebėjimų. Kadaise jie buvo stipresni, tačiau žmonės jais nesinaudojo.
Klausimas: O galima juos išvystyti savyje?
Atsakymas: Žinoma. Bet tam tau reikia eiti į žvalgybą, į tam tikrus ratus.
Klausimas: O galima pasipriešinti nužiūrėjimui?
Atsakymas: Ten moko ir šito.
#268270

Iš 2020 m. gegužės 7 d. TV laidos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintis – pati didžiausia jėga

Kvantinė fizika ir minties jėga

Bloga akis – tai žmogaus egoizmas

Klausimas: Ko dabar reikalaujama iš žmonių visame pasaulyje?
Atsakymas: Kad jie priimtų sistemą, kaip teisingai žiūrėti į save ir į gamtą – pamilk artimą kaip save ir sukurtų visiškai pilną, integralų tarpusavio ryšį tarp visų žmonių pasaulyje.
Taip ir sakoma: „perkals savo kalavijus į arklus“. Todėl tikiuosi, kad dabar prie to priartėsime. Bet kuriuo atveju, pagal kabalą, gyvename tokiu laiku, tokioje epochoje, kai būsime priversti tarpusavyje priartėti vieni prie kitų ir sukurti teisingą visuomenę.
#267176

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų k.

Klausimas: Kas yra AVAJA?
Atsakymas: AVAJA – tai keturraidis („jud-kei-vav-kei“) Kūrėjo vardas, apimantis visą kūrinį. Viskas, kas sukurta ir egzistuoja pasaulyje, priklauso keturioms šviesos plitimo stadijoms, kurios yra vadinamos „AVAJA“, arba Kūrėjo vardais.
Aukštesnioji šviesa, eidama per keturias stadijas, ir kuria visą visatą, išryškina Kūrėjo esmę, Kūrėjo santykį su kūriniu.
Klausimas: Pavyzdžiui, jei paimtume kokią nors mūsų pasaulio materiją, pvz., stalą ar žmogų, tai bet kokio noro struktūra būtų AVAJA?
Atsakymas: Taip, bet mes to nematome, nepastebime, nejaučiame. Koks bebūtų pasaulis – didelis, mažas – nesvarbu, kaip į tai bežiūrėtume, jame visada galima matyti AVAJA.
Komentaras: Dar kabaloje nuolat sutinkamas terminas „Adomas Rišonas“. Koks jo ryšys su AVAJA?
Atsakymas: Esmė ta, kad viskas, kas sukurta visatoje, viena vertus, laikoma „AVAJA“, o kita vertus, ji laikoma struktūra, kuri vadinama „Adomu“.
Kaip „Adomas“ turimas omenyje ne mūsų pasaulio žmogus, o sistema, į kurią įeina viskas. Kūrėjas sukūrė kūrinį taip, kad jis galiausiai suprastų Jį – Kūrėją. Todėl kūrinys praeina vystymosi stadijas, kol pasiekia „Adomo“ pakopą („Adam“ nuo žodžio „edome“ – panašus į Kūrėją). Ir todėl viskas, kas sukurta, gali vadintis „Adomu“.
Be to, Adomas Rišonas – tai pirminė forma kūrinio, kuris paskui patiria įvairiausių transformacijų, kol pasiekia savo galutinį tikslą.
Klausimas: Koks skirtumas tarp AVAJA ir Adomo Rišono?
Atsakymas: Adomas Rišonas sudarytas iš AVAJA, bet kai kalbame apie AVAJA, kaip ši struktūra reaguoja į Kūrėją, norėdama tapti panašia į Kūrėją, ji vadinama „Adomu“.
Klausimas: Kitaip tariant, visi šie dalykai tarsi yra potencialūs, kaip mūsų pasaulyje DNR slypi visa informacija apie žmogaus kūno vystymąsi, jo charakterio savybes ir t. t., ir žmogus juos atskleidžia savo pojūčiais?
Atsakymas: Taip. Vėliau tai atsiskleidžia.
Klausimas: Kas yra „dešimt sfirų“?
Atsakymas: Dešimt sfirų – tai dešimt dalių, iš kurių sudarytas bet kuris baigtinis, teisingas davimo noras.
Klausimas: Koks skirtumas tarp AVAJA ir dešimties sfirų?
Atsakymas: Tai yra tas pats. Nors AVAJA sudaryta iš keturių raidžių ir dar raidės „jud“ galūnės („kuco šel jud“), bet tai vis tiek – dešimt dalių.
#264355

Iš 2019 m. TV programos „Kabalos pagrindai“

Klausimas: Jei analizuosime žmonijos norų raidą, tai pastebėsime, kad praėjusio amžiaus viduryje beveik nutrūko moksliniai atradimai, pastaruoju metu nieko nauja neišrandame. Nuo XX a. vidurio iki 2008 m. krizės vėl ėmė vystytis turtų troškimas. Ciklas pasikartojo. Ar tai reiškia, kad kitas norų vystymosi etapas bus nukreiptas ne į turtus, o į valdžią? Ir po to vėl į žinias? Ar tai nėra cikliškas procesas?
Atsakymas: Manau, kad pradėsime vystytis kitame ciklo lygmenyje, siekdami suvokti, kas mus varo į priekį. Norėsime suvokti bendrą universalųjį gamtos dėsnį, kuris verčia mus aprėpti visą gamtą tokiu pavidalu, kokiu galime ją jausti šiandien, ir tokiu, kokiu ji iš tikrųjų egzistuoja – paslėptu nuo mūsų.
Manau, kad gamtos veiksmai mūsų atžvilgiu, tokie kaip koronavirusas ir kitos problemos, kurias ji dar kels mums – bus globalios: sausra, uraganai, skėrių antplūdžiai ir kt. Jie kils visoje Žemėje, tad žmonijai nerūpės valdžia ar dar kas. Bus svarbu išgyventi!
#267182

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Klausimas: Kabalistinis terminas „lišma“ yra išverstas „dėl Kūrėjo“. Kas čia turime omenyje?
Atsakymas: Kad visi kūriniai, turintys egoistinį norą „dėl savęs“, turi išsitaisyti, pasikeisti, tarsi išsinerti iš kailio, kad viską darytų ne dėl savęs, o dėl Kūrėjo ar kitų, kas, apskritai, yra tas pats.
Taip ir pasakyta išminčių: „Nuo meilės sau – prie meilės draugams ir paskui – prie meilės Kūrėjui“. Kitaip tariant, tai yra tapatu, tik meilė Kūrėjui suprantama, kaip visuotinė meilė, nepaisant įvairiausių skirtumų tarp visų. Iki tol tiesiog praktikuojame meilę draugams.
Klausimas: Kitaip tariant, ir gauti, ir duoti aš turiu ne dėl savęs, o dėl kitų ar Kūrėjo. Kodėl?
Atsakymas: Todėl, kad tokiu atveju tavo norai tampa beribiai, ir tu pradedi juose jausti tai, ką jaučia Kūrėjas: amžinybę ir tobulumą. Tarsi tu turi duoti, o iš tikrųjų – gauni.
Klausimas: Čia kaip viename organizme, kur kiekvienas organas gauna tai, ko jam reikia, o visa kita atiduoda, ir dėl to organizme yra palaikoma gyvybė, ir visi iš to gauna naudos. Ir kabala aiškina, kad tokią būseną visi turime pasiekti?
Atsakymas: Mes turime pasiekti tobuliausią, geriausią, didžiausią pripildymą, žinojimą. Todėl „kabala“ iš hebrajų kalbos verčiamas kaip „gavimo mokslas“. Šis gavimas gali būti beribis, begalinis, tik jei jis veikia kartu su kitais.
Klausimas: Vadinasi, tokio tipo sąveika turi būti tarp visų žmonių?
Atsakymas: Taip. Ji ir leidžia gauti amžiną ir tobulą pripildymą.
Klausimas: Kas turi nutikti, kad tai įvyktų?
Atsakymas: Turime suvokti mūsų dabartinės būsenos blogį.
#265190

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo „lo lišma“ prie „lišma“

Egoizmas – mūsų didysis padėjėjas

Nematomas apdovanojimas

Kaip diena iš dienos artėjame prie teisingo tikrovės suvokimo, jeigu vidiniai pojūčiai ir įspūdžiai to, kas vyksta aplink, kasdien vis labiau priartėja prie visiškos griūties?
Aš į tai žvelgiu ne kaip į griūtį, o kaip į dvasinį darbą, atliekamą Kūrėjo. Jis mums duoda galimybę susimąstyti, kas esame, kokia mūsų būsena. Ir nors dar kol kas nepakreipėme savo minčių tinkama linkme, bet tai, jog visas žemės rutulys galvoja, kas bus ir kas nutiks, – jau taisymas. Pamažu Kūrėjas ištaisys mus.
Kol kas nesutinkame su tuo, bet Jis ir tai ištaisys.
#267547

Iš 2020 m. liepos 9 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrimo pabaiga

Nauja istorija, suderinta su gamtos programa

Ką taisyti?

Klausimas: Kodėl žmogus laikomas gamtos karūna? Galbūt gamtoje yra labiau išsivysčiusių būtybių, ir nuo jų priklauso mūsų gyvenimas?
Atsakymas: Iš savo žinių ir pojūčių sistemos matome, kad žmogus yra aukščiausia būtybė.
Nors, žinoma, mus sunku pavadinti gamtos karūna dėl mūsų egoizmo, kuris viską griauna, bet negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos ir žmonių sistemoje, žmogus yra aukščiausias kūrinys – žalojantis, itin kenkiantis, bet aukščiausias. Jei jis išsitaisys (o jis gali pasikeisti), tuomet iš tikrųjų bus aukščiausias visomis prasmėmis.
Mes, žmonės, esame kūrimo galutinis tikslas, bet ne šis mūsų dabartinis pavidalas, o tas, kurį galime ir turime pasiekti.
Šią egzistavimo formą pasieksime įveikę savo egoistinę prigimtį, su kuria gimėme ir vystėmės. Tad turime ją įsisąmoninti kaip blogį, kaip priešingą bendrai sistemai, bendram, integraliam norui.
Kai savo egoistinį norą ištaisysime į altruistinį, atskyrimą ir atitolimą į ryšį ir suartėjimą, tai tuomet išties tapsime aukščiausia gamtos pakopa.
#267531

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip ištaisyti mūsų prigimtį?

Žmogaus neatitikimas gamtos integralumui

Visų tikslas vienas

Klausimas: Kokia bus naujojo laikotarpio lyderystė?
Atsakymas: Naujojo periodo lyderystė – tai integrali žmonija, įsisąmoninusi, kad ji negali egzistuoti kitaip. Jei eisime pirmyn tokiu keliu, mums pasiseks.
Per savo daugiatūkstantinę evoliuciją pasiekėme būseną, kai žmonija privalo harmoningai susijungti su supančia gamta, supančiu pasauliu, kosmosu.
Turime liautis naudojęsi savo egoistinėmis jėgomis ir egoistiniu protu. Mums reikia tapti viena visuma. Tik tokiu atveju galėsime pratęsti savo egzistavimą.
#268294

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų k.

Klausimas: 2001 metais, kai rugsėjo 11 d. Amerikoje buvo sugriauti bokštai dvyniai, pasakėte, kad tai pirmasis ženklas, rodantis šios sistemos silpnumą. Nelabai norėjosi tuo tikėti, tačiau per paskutinį dvidešimtmetį gyvenimas rodo, kad buvote teisus. Kuo rėmėtės taip teigdamas?
Atsakymas: Tik tuo, kad gamtoje viskas sukurta taip, kad grįžta į savo pradžią, aušrą ir pabaigą. Todėl tuose bokštuose, ir apskritai visur, kas vyko ir vyksta Amerikoje, išvydau nuoseklų procesą, vedantį prie būtinybės pakeisti sistemą, grįstą absoliučiu egoizmu.
Ir niekur nesidėsi. Mes, galbūt, ir neišvysime visos šios formacijos pasikeitimo, bet tai įvyks. Nieko kito gamtoje būti negali.
Mūsų pasaulis – integralus, globalus, uždaras kaip kamuolys. Privalome per savo solidarumą ir sąmoningumą atvesti jį į būseną, kai būsime tinkamai susiję tarpusavyje ir su supančia gamta. Nuo to niekur nepabėgsi.
#267832

Iš 2020 m. birželio 18 d. TV laidos „Pokalbiai. Leonid Makaron ir dr. M. Laitman apie tarptautinę padėtį“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima pakeisti istorijos eigą?

Vidinė krizės prasmė

Integralus pasaulis rentgeno spinduliuose

Klausimas: Galima sakyti, kad dvasinė raida kadaise pastūmėjo M. Lomonosovą, gimusį žvejo šeimoje, pėsčiomis nueiti į Maskvą. Tarkime, žmonės neturi tokio pabudimo, tokio siekio, bet jie klausosi mūsų laidos. Nuo ko jie galėtų pradėti? Kas jiems padėtų įsijungti?
Atsakymas: Jei juose yra toks informacinis įrašas, tai jie turi įsijungti ir įsijungs, o jei ne – ne. Tai likimas.
Klausimas: Sakoma, kad 50 % savo likimo tikrai galima pakeisti, o 50 % įvykių reikia tiesiog priimti. Neteigiu, kad tai teisinga, tačiau išeitų, kad viską, kas vyksta gyvenime, galima pakeisti?
Atsakymas: Ne. Jūs galite būti tik tokia, kokia informacija yra užrašyta jūsų pradinėje būsenoje. Ten slypi visi jūsų žingsneliai, kuriuos turite žengti pakeliui į savo galutinę, absoliučią būseną. Tačiau galite pagreitinti šį kelią, paversti jį patogesniu, ir svarbiausia – patys užbėgti jam už akių. Galite mėgautis tuo, kad jį realizuojate.
Toks gyvenimo kelio realizavimas, kai iš savęs kuriate ateities žmogų – didžiulis malonumas. Jis suteikia jums pripildymą, kūrybiškumą. Bet apskritai vis tiek einate keliu ir realizuojate tą informacinį įrašą, kuris nuo pat pradžių buvo jumyse.
#268035

Iš 2020 m. liepos 14 d. TV laidos „Pokalbiai. M. Laitman ir Daša Gorod“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima pakeisti likimą?

Valios laisvės paieškos, I dalis

Ar likimas nulemtas?