Klausimas: Kodėl vaikai žaidžia natūraliai, tikroviškai, o suaugusiam žaidimas atrodo kaip melas? Mes suaugusieji nelabai mėgstame žaisti.
Atsakymas: Tačiau mes visąlaik žaidžiame!
Komentaras: Galbūt, nesąmoningai. Tačiau, jeigu dabar pasakysite man „Pažaiskime kokį nors žaidimą…“
Atsakymas: Tu atsakysi: „Neturiu laiko. Man reikia užsiimti svarbiais reikalais.“ Nors visi rimti dalykai – vien apsimetinėjimas.
Vaikams žaidimas – aiški, įsisąmoninta būtinybė, kad vystytųsi ir užpildytų savo laiką ir mintis. Jie jaučia tame savo egzistavimo prasmę. Jiems žaidimas itin svarbus. Pažvelkite į mažą, sergantį vaiką: jis karščiuoja, bet vis tiek žaidžia. O suaugęs žmogus jau nepajėgus.
Todėl jam reikia pateikti tą žaidimą, kurį su mumis sumanė Kūrėjas, kaip patį svarbiausią, ir tuomet jis pamatys, kad kiekviena jo gyvenimo akimirka vertinga, nes jis gali susieti tai su žaidimu su Kūrėju.
Iš tikrųjų viskas, ką matome aplink, surengta Kūrėjo. Jis taip žaidžia su mumis, kad per visas šitas aplinkybes, per visą pasaulį (hebr. k. žodis „pasaulis“ – olam kyla iš žodžio alama – „paslėptis“), per visas paslėptis būtume susiję su Juo.
#261017

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaisti su Kūrėju pakištynių

Kas gi tas mūsų gyvenimas? Žaidimas!

Žaidimas – tai labai rimta

Klausimas: Kas yra kritimas dvasiniame pasaulyje, kieno atžvilgiu krentame ar kylame?
Atsakymas: Kūrimo tikslas – visiškai atskleisti Kūrėją, o Kūrėjas atskleidžiamas tiek, kiek mūsų savybės panašios su Jo savybėmis. Todėl kilti – tai sutapti savybėmis su Juo arba pakilti pas Jį į aukštesnę pakopą kuo anksčiau, o kristi – tai nutolti nuo Jo.
Kūrėjas – tai absoliuti davimo ir meilės savybė. Jei esame arčiau Jo, kitaip tariant, įgyjame tą savybę, tai kylame prie Jo kaip į kalną. O jeigu, priešingai, mumyse kyla papildomas egoizmas, kurio dar neuždengėme davimui ir meile, tai ego veikiami leidžiamės nuo kalno.
Klausimas: Tai kaip įkvėpimas ir iškvėpimas. Prieš pakildamas, visada turiu nukristi. Išeitų, kad atsiskleidžia naujas egoizmo sluoksnis, ir tai yra kritimas?
Atsakymas: Taip. Nors bendrai tai ne kritimas. Kabaloje tai vadinasi „kilimas kairiąja linija“, nes be naujo egoizmo sluoksnio negali paskui pakilti.
#261108

Iš 2019 m. kovo 27 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Du mūsų santykių aukštai

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Jausti Kūrėją ir savo viduje, ir išorėje

Klausimas: Koks turėtų tapti pasaulis po koronaviruso?
Atsakymas: Labai paprastas – toks pasaulis, kuriame žmonės turėtų mylėti vieni kitus. Štai ir viskas!
Tiesa, nežinome, ką reiškia mylėti. Myliu tai, kas man teikia malonumą. Tai vadiname meile, kitaip tariant, meilė – tai savimeilė.
O mums reikia padaryti taip, kad žmones tarpusavyje sietų tinkami integralūs santykiai.
Esame viena sistema ir turėtume galvoti apie tai, kaip išlaikyti jos pusiausvyrą, kad ji nepasvirtų, kad visi tarpusavyje jaustumėtės gerai, kad nekreiptume dėmesio į išvaizdą: „Nemėgstu tokių žmonių kaip tu, bet tau nepatinka tokie kaip aš“.
Turime pakilti virš visų problemų, jausdami integralią tarpusavio priklausomybę. Kaip motina nemato vaiko trūkumų, tarkime, kad jis turi mažas akis ar didelę nosį, o tiesiog myli jį, tad turime pasiekti šią meilės būseną.

#263566

Iš 2020 m. kovo 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Jau nebebūsime kaip buvę

Ant naujos visuomenės slenksčio

Mylėti – užpildyti artimo norus

Klausimas: Kaip jums apsiverčia liežuvis sakyti, kad virusas geras, ir kad reikia jį apsikabinti, bučiuoti ir sveikinti, kai per vieną dieną Italijoje nuo viruso mirė daugiau kaip 720 žmonių. Kabalistui nebūdinga žmogiška etika ir užuojauta?
Atsakymas: O kas pasikeis nuo to, kad verksiu? Savo gyvenimo kelyje mačiau daugybę dalykų, visokių kivirčų ir barnių. Ir visą gyvenimą kovoju su stagnacija, neapykanta, nesupratimu.
Tarkime, ateina banga ir nusineša žmonių gyvybes. Savaime suprantame, jog negalime tuo džiaugtis. Bet, kita vertus, turime ieškoti racionalaus paaiškinimo, nes gamta yra uždara sistema, kuri nieko nedaro veltui, kaip galvoja kvaili žmonės. Viskas vyksta pačios sistemos, kuri atkuria save ir pereina iš vienos būsenos į kitą, sprendimu.
Jeigu šiai sistemai reikia sunaikinti porą milijonų žmonių, ji tai daro. Ir tai yra jos išgijimas. O tai, kad tarp šių poros milijonų galiu būti aš – tai ir būsiu. Ką galiu padaryti? Vis tiek būsiu.
Todėl nepriimkime to, kas vyksta, kaip maži vaikai. Pažvelkite į tai per globalios gamtos prizmę. Jeigu ji turi taip apsivalyti, tuomet ji apsivalys bet kuriame lygmenyje: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus.
Neignoruoju tokių klausimų, bet mėginu paaiškinti, kaip teisingai suvokti susidariusią situaciją. Lengviausia užmerkti akis ir verkti it mažas vaikas, kad nematytumėte blogio. O atsimerkti ir tinkamai pažvelgti į tai suaugusiojo akimis yra labai sunku.
#263903

Iš 2020 m. kovo 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas – žmonijos valymas

Ar galime pakeisti gamtos planus?

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Klausimas: Knygoje „Visuomet su manimi“ rašote, kaip Rabašas keletą dienų atsiskirdavo nuo visų. Matome, kad ir Buda, ir vienuoliai elgdavosi taip pat. Jie pasitraukdavo nuo žmonių ir užsiimdavo savo darbu. Kokia tokių atsiskyrimų prasmė?
Atsakymas: Esmė ta, kad su paprastais žmonėmis irgi vyksta tokie dalykai. Pavyzdžiui, rašytojai dažniausiai atsiskiria savo kabinete, sėdi ir kuria. Tuomet geriau jų neliesti, netrukdyti jiems. Tai natūralu.
Kabalistui tai dar natūraliau, nes jam atsiskyrimas – itin rimto gilinimosi į save procesas. Jis jam būtinas, kad geriau suprastų save, savo ryšį su kūrinija, su Kūrėju.
Yra ypatinga technika, kaip skverbtis giliau į pasaulių sistemą, suvokti ją, sukelti jos poveikį sau ir sustiprinti šį jausmą tiek, kad gautum to, kas vyksta, aiškų suvokimą, o ne šiaip pojūtį.
Kalbama būtent apie suvokimą, kurį galima įvilkti į žodžius ir netgi galbūt perteikti per paveiksliukus, brėžinius, formules.
Kabalistai gilinasi į save ir per save į ištisą didžiulį pasaulį. Tai dar laukia jūsų priešakyje.
#261011

Iš 2020 m. vasario 2 d. pamokos rusų k.

Komentaras: Daugelis sako, kad problemos vienija žmones, ir istorijoje yra daugybė to pavyzdžių. O dabar žmonės mato priešingai: koronavirusas ne tik nesuvienijo mūsų, bet ir leido labiau įsisąmoninti mūsų nelygybę.
Yra šeimų, kurios karantino metu yra mažame bute, o yra tokių, kurios leidžia laiką 500 kv. m. viloje, kitaip tariant, sukuriama tokia nelygybė.
Atsakymas: Tai neturi reikšmės. Ir vieni ir kiti yra karantine. Vis tiek jie supranta, kad virusas juos atskyrė vienus nuo kitų. Kaip motina, kuri išdykaujančius, besipešančius vaikus išskirsto po kambarius ir sako: „Kad daugiau nebesusieitumėte! Kiekvienas sėdėkite savo kambaryje!“
Tai ir atliko virusas su mumis: „Nemokate tinkamai dirbti tarpusavyje, kuriate nereikalingas įmones, teršiate aplinką – sėdėkite tyliai! Viskas!“
Nejau tai nėra gerai? Pažiūrėkite, kaip tėviškai jis elgiasi su mumis. Manau, kad jis mums padarė didžiulę paslaugą. Jis išskirstė visus bjaurius, niekingus žmones per atstumą ir pasakė: „Liaukitės kvailioję! Liaukitės teršę aplinką! Nebedarykite žalos vieni kitiems! Sėdėkite tyliai. Išmokite sėdėti ir tylėti. Tai geriausia, ką galite atlikti.“
Ir iš tikrųjų taip yra. Pasaulis tapo švaresnis. Pasaulis tapo tylesnis.
Komentaras: Nemanau, kad daugelis su jumis sutiks.
Atsakymas: Tai nesvarbu. Juk yra, kaip yra. Galite aptarinėti priežastis, tačiau negalite to nuginčyti – tai faktas.
#263906

Iš 2020 m. kovo 26 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virusas su karūna

Kur išsigelbėjimas nuo koronaviruso?

Kas išvaduoja nuo koronaviruso?

Klausimas: Koronavirus – tai asmeninis ar bendras Kūrėjo valdymas?
Atsakymas: Koronavirusas yra bendrojo Kūrėjo valdymo pasireiškimas, nes įžengėme į vystymosi stadiją, vadinamą „paskutiniąja karta“. Įvardinčiau tai aiškiau: paskutinė egoistinė karta, kuri turi pakilti iš egoistinio raidos lygmens į altruistinį.
Klausimas: Sakoma, kad „viskas pasaulyje vyksta žmogui“. Ar jaučiate, kad virusas atėjo jums?
Atsakymas: Manau, kad virusas yra gėris, kuris išvalo žmoniją. Mūsų pasaulis buvo tarsi pragaras, ir dabar einame per skaistyklą. Kitas etapas – rojus, kai gerais santykiais būsime visiškai susieti vieni su kitais, ir tai taps galutine žmogaus egzistencijos forma.
Klausimas: Kokius vidinius pokyčius jūsų gyvenime sukėlė virusas?
Atsakymas: Jis pertvarkė bendravimą su mano mokiniais. Tačiau matau, kad tai į gera. Dabar esu su jais vienodai susijęs.
Anksčiau turėjau 300–400 akivaizdiniu būdu besimokančių mokinių, o likusieji mokėsi virtualiai. Dėl viruso visi studentai tapo virtualūs. Dabar kalbuosi su jumis iš savo kabineto ir sutinku visus likusius metus taip vesti savo užsiėmimus. Tegu mokiniai, o jų milijonai, klausosi manęs per interneto sistemas.
#263740

Iš 2020 m. kovo 26 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas: norite tikėkite, norite ne

Mintys apie koronavirusą IV d.

Koronavirusas keičia tikrovę V d.

Komentaras. Mokslininkai teigia, kad iki galimybės „susimodeliuoti“ vaiką liko dveji metai. Vaikų „modeliavimas“ – tai galimybė redaguoti genus. Mokslininkai teigia, kad genetiškai modifikuoti kūdikiai yra itin pageidaujami, siekiant apsaugoti žmones nuo ligų ir gali būti sukurti per dvejus metus.
Atsakymas. Žinau, kad bet koks mūsų kišimasis į gamtą sukelia blogų pasekmių. Stengiamės įlįsti visur, kur tik mums atrodo pageidautina, reikalinga, gera, naudinga, bet galų gale gauname priešingą rezultatą, nes gamta netoleruoja tokio įsikišimo. Turime veikti pagal jos dėsnius. Pakeisti save į gera galima tik vienu būdu – sužadindami teisingą gamtos, tai yra aukštesniojo pasaulio poveikį. Tik taip.
Klausimas. Jei žmogus staiga nusprendžia, kad gali pakeisti save – juk sugeba pakeisti savo kūną, galbūt gali pakeisti ir savo sielą?
Atsakymas. Sielos – ne, bet žemiškas savybes – taip.
Komentaras. Žmogus stengiasi ne tik pakeisti DNR, bet nori padaryti „būsimą žmogų“ geresnį už save.
Atsakymas. Taip nedaroma! Jei, tarkime, savo sūnų ar anūką „sumodeliuosiu“ labai gabų muzikai, tai, be abejo, jis tobulės, gros, jaus malonumą. Galbūt jis ir kitiems teiks malonumą. Bet ar aš jį padarysiu laimingą?
Laimė, svarbiausias mūsų gyvenimo kokybės rodiklis nepriklauso nuo kūrybinės sėkmės. Kalbu apie kūrybinę sėkmę, bet ne visi gali būti iškilūs muzikantai, menininkai ir t. t. Turi būti ir mūrininkai, ir visi kiti.
Klausimas. Taigi, ko reikia?
Atsakymas. Laimės. Laimės žmogui reikia, daugiau nieko. Jis turi jaustis laimingas. Jis gali jaustis laimingas, kai supranta kodėl, kam ir kaip jis egzistuoja, kokiame pasaulyje gyvena ir kaip jį nuolat keičia, tobulina jį ir save. Tai suteikia tikrą laimę.
Laimė – kai darai teigiamus dalykus kitiems, o kiti – tau. Keitimasis tokiu teisingai nukreiptu poveikiu sukelia žmogui laimės pojūtį.
Nėra didesnės laimės, nei jaustis kūdikiu ant savo motinos rankų. Tai – laimė! Akivaizdu, kad šį pojūtį turime iš prigimties.
Būtent taip turėtume jaustis žmonių visuomenėje, žmonijoje, gyvenime. Kai niekuo nesirūpiname, būdami visuomenės, kuri mums suteikia tokį jausmą, rankose. Ir nėra nei gyvenimo, nei mirties, yra tik abipusės laimės jausmas. Aš mėgaujuosi „mama“, o „mama“ mėgaujasi manimi.
Klausimas. Idilė. Ir kaip ją pasiekti šiame purviname, baisiame pasaulyje?
Atsakymas. Tam reikia šviesti žmones ir atvesti juos į tokią būseną. Elgtis vieniems su kitais taip, kaip motina su kūdikiu, ir kad jie pajaustų, jog visi elgiasi su jais, kaip motina su kūdikiu.
Viskas yra mūsų rankose, tereikia šiek tiek pakeisti egoistinę žmogaus prigimtį.
Žmogaus noras – ne genetikos, o jo dvasinio tobulėjimo pasekmė. Čia niekas nepadės. Tik kabalos mokslas. Žmogui jis suteiks galimybę paveikti, pakeisti save ir tapti, viena vertus, geru kūdikiu gamtos, visuomenės, rankose, kita vertus, organizuoti visuomenę taip, kad ji elgtųsi kaip mama.
Žmonija ateis į tai. Būtinai turime pakeisti savo požiūrį į save, į gamtą, į kitus, į viską.
Klausimas. Kai skverbiamės į genus, tarsi iš išorės darome operaciją būsimam žmogui. Kaip įskiepyti mintį iš šalies, kad reikia tobulėti vidumi, ugdyti savo sielą?
Atsakymas. Aiškinti. Aiškinti žmonėms, kaip galima tapti laimingiems. Tokia yra mūsų užduotis.
Tai labai svarbus darbas, kuris mūsų laikais jau turėtų išryškėti. Žmonijai to reikia, nes ji nemato būdo, kaip pasiekti laimę, tai yra visuotinai teisingą, normalią būseną, kai žmonės negalvoja, kas su jais atsitiks kitą akimirką, tiesiog gyvena laimingai, teisingai elgdamiesi vienas su kitu, kurdami atmosferą, kurioje jiems gera.
Tai nėra lengva, tai pasiekiama dirbant su savo egoizmu, be to, sistemingai, visuotinai. Bet kodėl to nepadarius? Bent jau tais gyvenimo metais, kai žmogus įsivaizduoja, kad gyvena, jam būtų gera.
Ir tada jis pamatytų, kad dalyvaudamas kitų gyvenimuose, jis keičia savo gyvenimą ir pakelia jį į kitas dimensijas. Vadinasi, jo gyvenimo pojūtį lemia ne kūnas, o ryšys su kitais. Ir šis ryšys suteikia jam amžinybės pojūtį.
Jei tai nepriklauso nuo mano kūno, prarandu visą laikų, žemiškų įvykių tvarką, prarandu pasaulio ir žemiško gyvenimo pojūtį. Tada egzistuoju būsenoje, kuri neprasideda ir nesibaigia, ji matuojama visai kitais parametrais: stipresniu ryšiu tarp mūsų, didesniu laisvės, pakilimo virš egoizmo pojūčiu, ryšiu su visais žmonėmis ir bendros jėgos, vadinamos „Kūrėju“, atskleidimu.
Viskas yra mumyse, prieš mus. Kurkime tokį, o ne šiandieninį, kupiną problemų, pasaulį.
#258693

Iš 2016 m. lapkričio 26 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas: Kur žmogus gauna jėgų, kad atmestų norą prisipildyti, o ne jį priimtų?
Atsakymas: Iš Kūrėjo. Bet tam reikia būti grupėje, nes neturime tokių jėgų. Negalime negauti, nes esame vien tik noras gauti. Ką tada daryti?
Tada suvokiame, kad neturime jėgų kontroliuoti savęs. Pradedame tikėti kabalistais, kurie sako, kad „jei jūs tikrai norite pasiekti davimo savybę, nėra kitos išeities, kaip įsilieti į grupę, užsiimančią davimo savybe, nes tik per grupę, anuliuodami save, galite suvokti ir perimti šią savybę iš Kūrėjo.“
Nėra daug sąlygų, tačiau labai sunku jas priimti savo egoistiniu protu:
– Turiu būti grupėje.
– Turiu anuliuoti save prieš draugus.
– Neturiu gauti iš Kūrėjo būtent dėl to, kad vėliau gaučiau iš Jo viską, ką Jis man paruošė.
Yra labai daug įvairių prieštaringų judesių, ir žmogui labai sunku tai perprasti ir įsivaizduoti. Nors jis tik sėdi ir mechaniškai kaip mašina studijuoja metodiką, ir drauge visi šie veiksmai pereina per jį, ir jis nuolat keičiasi. Besikeisdamas jis jaučia įgytas žinias ir veiksmus kiekvieną kartą naujai. Ir jausdamas juos naujai, supranta, kaip viskas vyksta.
Tad mokslas tarsi paprastas: yra tik malonumas ir noras, kuriuos reikia tinkamai susieti, kad malonumas gautų dėl noro, o noras duotų dėl malonumo. Tačiau taip neišeina, labai sunku tai atskleisti. Tam ir egzistuoja pagalbiniai mechanizmai: grupė ir supančioji Šviesa (Or Makif).
#261615

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesa iš grupės centro

Teisingas prašymas Kūrėjui

Nusikaltimus uždengti meile

Klausimas: Šiandien koronavirusas ne tik nusineša tūkstančius gyvybių, bet ir sukelia milžiniškas ekonomines pasekmes pasaulyje.
Kiekviena šalis skirtingai reaguoja į šią situaciją. JAV ir Europoje imamasi precedento neturinčių priemonių užimtumui ir vartotojų paklausai palaikyti. Pavyzdžiui, JAV Senatas nusprendė skirti du trilijonus dolerių, kad stabilizuotų finansinę sistemą, kad palaikytų verslą ir visuomenę.
Tuo pat metu praktiškai visame pasaulyje žlunga nacionalinės valiutos. Pasirodo, visas pasaulis finansuoja JAV dolerio burbulą, sudarydamas prieštaringą vaizdą.
Be to, Donaldas Trampas paskelbė savo sprendimą, kad karantino režimas valstijose netrukus bus susilpnintas ir vėliau visiškai panaikintas. Jis tarytum nori pakelti šalį užimtumo, ekonomikos sąskaita, suteikti žmonėms pasitikėjimo, kad jie tai pajaustų ir palaikytų jį artėjančiuose rinkimuose.
Koks jūsų požiūris į tai? Kam jūs pritartumėte šioje situacijoje? Kas, jūsų manymu, yra teisingiausia šiame spalvingame sprendimų kaleidoskope?
Atsakymas: Manau, kad teisingiausia – formuoti tinkamą žmogaus požiūrį į gyvenimą, į pasaulį, į visuomenę, į save. Tik tai gali mus išgelbėti. Kitaip,  jei ne šis virusas, atsiras kitas.
Mes tapome visiškai priešingi integraliai gamtos sistemai. Mėgindami sunaikinti ją visais įmanomais būdais, sulaukiame tokios reakcijos. Natūralu, kad visa tai turės savo pasekmes.
Ką daro Trampas? Tai, ką gali kaip verslininkas ir žmogus, turintis labai mažai variantų ir galimybių. Arba jis tampa visiškai pavaldus sistemai, užšaldančiai visą pramonę, verslą, ir tuomet, be abejo, Amerika tampa dykuma.
Ar galite įsivaizduoti, ką reiškia pirmoji, pati svarbiausia šalis pasaulyje? Galinga pramonė, mokslinė ir techninė bazė, ir staiga viskas visiškai apmiršta?! Tai tarsi imti ir užšaldyti visą pasaulį, panardinti jį į kolbą su absoliučiu nuliu.
Arba tęsti viską visu pajėgumu. Dalinės priemonės nieko neduos. Trampas bus kritikuojamas iš visų pusių.
Todėl manau, kad iš esmės jo sprendimas, atsižvelgiant į jo galimybes, yra vienintelis teisingas. Jis negali sustabdyti tokios šalies kaip Amerika.
Komentaras: Verta paminėti, kad daugumai amerikiečių šis sprendimas patiko, nes dabar bus masiškai skirstomi pinigai, remiamos įmonės, didinama paklausa ir pan.
Tačiau pačioje šalyje elitą, pačią visuomenę, žiniasklaidą plėšo itin dideli prieštaravimai. Kaip visada, prieš rinkimus eskaluojamas visiškai neregėtas visų problemų paūmėjimas. Ir tarsi pabrėžiama, kad Trampas rizikuoja JAV žmonių likimais, kurie gali nukentėti.
Nors jo sprendimas gal ir rizikingas, tačiau tai lems tam tikrą dinamiką.
Atsakymas: Manau, kad tai teisinga dar ir todėl, kad tai padės jam priimti sprendimus perkeliant ispanakalbius ir kt. į Ameriką. Prireikus jis galės uždaryti sienas, kur bus būtina. Jis galės daryti bet ką. Nes, viena vertus, yra paūmėjimas, yra virusas, o, kita vertus, žmonės vis tiek gauna galimybę dirbti ir užsidirbti.
Iš principo čia jis gali veikti įvairiai ir niekas negali jo dėl nieko kaltinti.
#264027

Iš 2020 m. kovo 26 d. TV laidos „Koronavirusas sprogdina senąją ekonomiką“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę III d.

Koronavirusas keičia tikrovę IV d.

Koronavirusas keičia tikrovę V d.