Klausimas: Žodis „Kūrėjas“ labai mane painioja. Tai kažkoks senelis ar kažkas kita?
Atsakymas: O kodėl Jis turėtų būti senas? Galbūt Jis jaunas ir gražus?
Tačiau, jei rimtai, tai susitarkime: pasaulėdaroje egzistuoja pati aukščiausia jėga, kuri apima visą gamtą ir viską, kas joje vyksta. Ši aukščiausia jėga vadinasi „Kūrėjas“.
Ji neturi nieko bendra su mūsų pasauliu, mūsų kūnais, mūsų pavidalu. To nėra! Tik jėga! Įsivaizduokite elektrinę ar magnetinę jėgą, lauką. Tas pats ir čia.
Laukas, apimantis absoliučiai viską, vadinamas Kūrėju, nes Jis kuria, veikia. Turime atskleisti šį lauką. Esame jame, bet nejaučiame jo poveikio sau. Todėl privalome kažkaip save pakeisti, kad galėtume tai pajausti.
Ką reikia dėl to padaryti? Sakoma: jei sukursite grupę, kurioje suartėsite su savo draugais, tada šiame davimo veiksme pradėsite jaustis arčiau šio lauko ar atokiau nuo jo. Tai labai panašu į elektrinių krūvių sąveiką magnetiniame lauke. Tai ir yra jo atskleidimo principas.
Išvada: Mums reikalinga grupė, kad jos padedami atskleistume Kūrėjo lauką.
#262296

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suvokti Kūrėją?

Atskleisti Kūrėjo lauką

Kur rasti Kūrėją?

Klausimas: Kodėl tiek daug kančių tenka visai žmonijai, jei šios kančios tiesiogiai neveikia taško širdyje? Kodėl jos apskritai reikalingos ir ką jos duoda? Koks kančių ryšys su taško širdyje pabudimu?
Atsakymas: Kad tai suprastume, turime išstudijuoti bendrą sielos struktūrą. Siela visiems viena, ir mes visi esame joje kaip jos skirtingos dalys dar nuo bendros sielos sudužimo laikų, vadinamosios Adomo nuodėmės.
Sieloje yra penki egoizmo storio sluoksniai. Be to, ji yra padalinta pagal savybes į įvairiausius derinius. Todėl sunku pasakyti, kodėl kiekvieno žmogaus vienoks ar kitoks likimas.
Tai jau priklauso nuo sielų vystymosi. Juk mes nuolat jungiamės vienas su kitu, susiliejame, atsiskiriame, nutolstame. Neįmanoma aprašyti, kaip visapusiškai ši sistema sąveikauja tarpusavyje, atsižvelgdama į mūsų pradinius komponentus, kai mes buvome vieningi, paskui visiškai atsiskyrėme ir dabar pamažu pradedame jungtis.
Galutinis tikslas – tai tas pats susivienijimas, kuris buvo pradžioje, tik su visomis mūsų pastangomis, kuriomis jungdamiesi mes tampame absoliučiai tapatūs Aukštesniajai jėgai, Šviesai, Kūrėjui.
O kad kiekvienas turi tokį painų likimą, ir mums neaišku, kodėl vieni žmonės kenčia mažiau, o kiti daugiau, – dėl to reikia pažinti visą sistemą, ir tada pamatysime, kiek viskas yra tobula, ir nėra jokių nuolaidų nei užtarėjų nė vienam žmogui.
Kita vertus, jūs nematote visos gyvenimų grandinės. Jūs nesuprantate, kas buvo su anais ir kas bus su šiais. Bet galiausiai niekas negali pasakyti, kad tam yra geriau, o anam nieko neteko, pradedant nuo pačių žymiausių kabalistų ir baigiant paprastais, tolimais nuo kabalos žmonėmis, kurie dar negimė ir neaišku, kaip ir kur egzistuoja.
Niekas negalės papriekaištauti, kad Aukštesnysis valdymas neteisingas. Aš garantuoju. Suvokdami šią sistemą, jūs pamatysite, kiek ji yra integrali ir kiekvieną akimirką nukreipia mus tik į tai, kad pasiektume absoliučią, tobulą būseną.
#261100

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – tai Kūrėjo dalis

Prie dvasinio pasaulio slenksčio

Kūrėjas – tobula altruistinė sistema

Norint, kad pasaulyje įsiviešpatautų tvarka, turime susijungti taip, kad tarp mūsų atsirastų Kūrėjo Šviesa, užpildanti mūsų ryšį aukščiausia Šviesa. Per savo ryšį su visais šio pasaulio gyventojais, perduosime jiems Kūrėjo Šviesą, kuri nušvies visą pasaulį.
Tuomet žmonės, užuot bijoję koronaviruso ir šalinęsi vieni kitų, galėtų susijungti gražiais, gerais ryšiais: ir tarp žmonių, ir su negyvąja, augaline bei gyvūnine gamta, kitaip tariant, su mus supančia aplinka.
Visas pasaulis pakiltų į naują vienybės ir išsitaisymo pakopą. O pajautęs šią integralią vienybę, integralią gamtą, pasaulis suprastų egzistuojant vieną jėgą, kuri viską valdo ir organizuoja visą mūsų gyvenimą. Taip visas pasaulis priartėtų prie Kūrėjo jautimo, suvokimo.
Šis procesas jau vyksta. Ir jei nesuprasime pirmųjų švelnių užuominų (tokių, kaip koronavirusas), tuomet kitąkart jos atsiskleis daug baisesne forma. Neverta to laukti. Koronavirusas kol kas veikia labai subtiliai, gąsdindamas mus epidemija, kad atgrasytų mus nuo nereikalingų užsiėmimų, kurie tik gadina gamtą.
Bet kitą kartą epidemija gali nusinešti pusę žmonijos, paliesdama kiekvienus namus. Jei nesimokome iš šiandienos patirties su koronavirusu, galvodami tik apie tai, kaip grįžti į kirpyklas ir poilsio namus, sulauksime stipresnio gamtos įspėjimo.
Koronavirusas leidžia suprasti, kad privalome pakeisti savo elgesį vieni kitų atžvilgiu, tarp žmonių, kitaip žvelgti į visą negyvąją, augalinę bei gyvūninę gamtą. Galų gale turime sutvarkyti savo gyvenimą Žemės rutulyje.
Visiems akivaizdu, kad mūsų gyvenimas nėra pats geriausias ir jį reikia taisyti. Taigi pakeiskime jį ir nebegrįšime prie to, kas sena. Dabar, grįždami į normalų gyvenimą po karantino, organizuokime savo santykius šiek tiek kitaip, paverskime juos labiau ištaisytais, mažiau kenkime vieni kitiems ir mažiau žalokime aplinką. Ir prieš epidemiją šnekėjome, kad verta pasikeisti, tad darykime tai.
Pagalvokime, kokias naudingas išvadas galima daryti po patirtos epidemijos, kokių pamokų galima išmokti? Kur turėtume pasikeisti? Gal pavyks rasti priežastį ir padaryti taip, kad tai nepasikartotų. Jei atliksime keletą teigiamų pokyčių, jų neprarasime: šiek tiek pakeisime šeimą, švietimą, darbą, likviduosime nereikalingą verslą, gaminantį produkciją išmetimui.
Kol kas nematau pokyčių žmonių sąmonėje. Valdžia nesupranta, kas vyksta, ir visomis priemonėmis stengiasi grįžti į savo ankstesnę būseną. Žinoma, dabar jie tapo atsargesni, tačiau nežino, ką daryti.
Tai nėra piktos užmačios, o tiesiog ribotumas, negebėjimas įsisąmoninti gamtoje vykstančių pokyčių, kurie sukėlė koronavirusą. Ir jeigu nepradėsime keistis, laukia daugybė kitų virusų.
Matome, kad egoistai nesugeba susivienyti: nei byrančioje Europoje, nei Kinijoje, Amerikoje ar Indijoje. Niekas negali palaikyti gerų santykių, visi nusiteikę prieš visus. Virš šios bendros nesantaikos, mūsų grupė gali tapti vienijančia jėga, kurios tikslas – bendra vienybė su šūkiu: „Vienybė virš atsiskyrimo“.
Nebaisu, tegul atskyrimas išlieka, nesirūpiname tuo, bet virš jo kuriame vienybę. Nereikia kovoti su nesantaika, juk visi esame skirtingi ir nekenčiame vieni kitų. Tegul taip ir lieka, bet virš to norime ištempti meilės siūlus, ryšius tarp mūsų, kad visus nusikaltimus padengtų meilė. Tai mūsų šūkis, kuriuo vadovaujamės.
Tik tokia sistema galės vadovauti pasauliui, nes joje yra ir didelis žmogaus egoizmas, ir aukščiausia Kūrėjo jėga, bendra pasaulinė vienybė. Su šiomis dvejomis jėgomis įmanoma atlikti viską, nes tuomet savyje turime viską ir galime valdyti pasaulį, rodydami pavyzdį ir platindami vienijimosi metodiką.
Koronavirusas išlieka toks, koks yra, jo neliečiame. Būtina laikytis socialinio atstumo, kurį mums skyrė koronavirusas, kitaip tariant, dviejų metrų atstumo vienas nuo kito ir namų karantino. Bet drauge vystome vidinį ryšį tarp mūsų, kol mūsų vidinė vienybė nesunaikins visų virusų. Juk virusas yra mūsų abipusės neapykantos pasekmė.
Mūsų pasaulyje nėra nieko kito, tik noras mėgautis, neatsiejamas nuo neapykantos kitiems ir noras duoti, gimdantis meilę artimui. Koronavirusas – neapykantos rezultatas, ji pasireiškia tokia biologine forma, viruso pavidalu.
Šiek tiek sumažinkime neapykantą tarp mūsų arba bent jau įsisąmoninkime, kad ji egzistuoja, ir norime jos atsikratyti. Šis noras jau sumažins neapykantą, ir tą pačią dieną išvysime, kaip išgyjame nuo viruso. Štai ką šiandien turėtų daryti pasaulio valdžios.
#263759

Iš 2020 m. balandžio 25 d. pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sudie, stebukų šalie

Ar galime pakeisti gamtos planus?

Virusas su karūna

Afrikos žemyne yra daugybė žmonių, kurie neturi būtiniausių dalykų: maisto, stogo virš galvos. Kasdien yra priversti kovoti dėl pačių būtiniausių reikmių. Ir kaipgi esant tokioms sąlygoms jie gali studijuoti kabalą ir siekti pakilti į aukštesniąją pakopą?
Esmė ta, kad vis tiek neturime jokios kitos galimybės išvengti bado, karų, problemų, jei nekovosime prieš žmonių susvetimėjimą. Kūrėjas neleis mums to.
Pažvelkite, kas vyksta su Amerika. Amerikiečiai pasiekė tokią gerą, sėkmingą būseną, sakytum, ko dar jiems trūksta? Ir staiga kyla nemalonumai ir problemos. Tas pats ir Rusijoje: kaskart painiojamasi naujose bėdose.
Jei nesiimsime taisyti žmogaus egoizmo, jis neleis mums gerai gyventi. Sakytum, visko yra, nieko netrūksta, tačiau niekas nenori duoti kitiems gyventi ramiai.
Vienintelis kelias – ištaisyti mūsų egoizmą ir po to viskas susitvarkys.
Mums nereikia kovoti su savo norais ir pomėgiais – tereikia siekti vienybės, per kurią ateis grąžinanti į šaltinį Šviesa ir ištaisys mums. Ir tuomet, išsitaisę, išvysime, kas gera, o kas bloga. Tačiau tai bus aukštesnis išsitaisymas, o ne dirbtinis sprendimas, kaip derėtų elgtis.
#259060

Iš 2020 m. sausio 18 d. virtualaus kongreso Afrikoje pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Globalių katastrofų rizika

Kur visų neišsitaisymų šaknis?

Koks mūsų taisymasis?

Klausimas: Kiek žvelgiant iš kabalos pozicijų taisyklingas marksizmo postulatas: „Mases užvaldanti idėja tampa materialia jėga“? Ar marksizmas turi perspektyvų, jei bus šiek tiek pakeistas?
Atsakymas: Savaime suprantame, kad idėjai užvaldžius mases, ji tampa masių jėga. Tai jau kumščio jėga, prievarta į vieną ar į kitą pusę. Tad tai neturi jokio ryšio su dvasingumu ir kabala.
Ryšį tarp marksizmo ir kabalos galima atsekti tik pagal nedidelį sutapimą: ką Marksas manė apie visuomenę, kuri pradeda vystytis tarpusavyje sąveikaudama.
Marksas taip pat galvojo, kad viskas priklauso nuo visuomenės ugdymo, ir jokiu būdu nekvietė rengti revoliucijų, kur galėtų laimėti ir taip ką nors pakeisti.
Pakeisti ką nors gali tik tinkama visuomenė. O ją reikia ugdyti kaip vaiką. Visuomenė apskritai panaši į vaiką, kurį tinkamai ugdant ir nukreipiant, atitinkamai sulauki gerų rezultatų. O jei ne, tai jis sukuria tau problemą amžiams.
#246561

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Karlas Marksas ir kabala

Marksizmas – ne tai, ką manėme

Kodėl žlugo marksizmo teorija

Klausimas: Koronavirusas atskleidė dar vieną problemą. Viena vertus, gamta atskiria mus vienus nuo kitų, kita vertus, vis daugiau laiko turime praleisti su artimaisiais. Tarkime Kinijoje, pasibaigus epidemijai, prasidėjo skyrybos. Ką gamta nori mums tuo pasakyti?
Atsakymas: Nesu labai gerai susipažinęs su Kinija ir galiu pasakyti tik viena. Jei anksčiau žmonės dirbo 12 valandų per parą ar net daugiau, kas kinams yra natūralu, o epidemijos metu jie turėjo praleisti namuose 24 valandas per parą, galbūt jiems tai pasirodė nepakeliama našta.
Kinai darboholikai, jie negali gyventi kaip europiečiai. Neįsivaizduoju kinų, kurie visą dieną sėdėtų namuose ir junginėtų televizijos kanalus. Jie labai kryptingai siekia kokio nors tikslo, pelno. Ir jei staiga viskas dingo, tai, žinoma, vyksta skyrybos arba savižudybės, kas nors čia turėtų būti.
Klausimas: Esmė net ne Kinija. Nemažai socialinių problemų kyla būtent šeimoje. Dabar gamta atitolino mus nuo nepažįstamų žmonių, tačiau visą dieną praleidžiame su savo artimaisiais ir nuolat juos matome. Gal tai kokia nors užuomina, kad pirmiausia turime ištaisyti santykius su artimaisiais, nes tai paprasčiau, lengviau?
Atsakymas: Visų pirma, tiesiog turime suprasti, ką daryti.
Šiandien žmogus nežino, kodėl jis dalyvauja visame šiame gamtos žaidime. Jis nesupranta, ką gamta daro su mumis, koks jos tikslas. Jis mato, kad jau nuo seno einame tam tikra įvykių grandine.
O kam šie įvykiai – nesupranta, kas su juo vyksta – nežino. Žmogus mato, kad tobulėjame techniškai ir drauge plėtojame šeimos, socialinius ir valstybinius santykius. Bet jis neįsisąmonina gamtos sumanymo, nemato kodėl ir kam tai yra.
Žmogui reikia atmerkti akis, papasakoti, kur mus veda mūsų raida. Juk tai nėra tik kvailas gamtos vystymasis, kai gamta evoliucionuoja pagal tam tikrus neva mechaninius dėsnius. Joje yra sumanymas, ir neįmanoma atlikti jokio veiksmo, jei iš pradžių neįsivaizduojate to daugiau ar mažiau išbaigtu pavidalu.
Mums, kaip mažiems vaikams, atrodo: „Štai ką nors padarysiu, ir kas nors išeis“. Gamtoje taip nėra. Jos pirminis sumanymas glūdi pirminiame ketinime.
Šis sumanymas – atvesti visą gamtą į integralumą, kai pradžia, visi veiksmai ir pabaiga absoliučiai papildo vienas kitą, yra susiję vienas su kitu. Gamta siekia tapti integralia, visiškai sujungta visose savo dalyse ir visuose lygmenyse. To link vystomės.
O kai pažeidžiame gamtos dėsnį, vedantį viską į panašumą, integralumą, tarpusavio priklausomybę, imame jausti gamtą kaip nukreiptą prieš mus. Todėl atsiranda įvairiausių virusų, bunda ugnikalniai, dega miškai, siaučia uraganai ir t. t.
#262716

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas ir yra virusas

Suprasti gamtos reikalavimus

Pergalė prieš žmoniją

Klausimas: Ką reiškia „suteikti malonumą Kūrėjui“? Juk malonumas – tai pripildytas kli (indas), o kančia – pripildymo nebuvimas. Išeitų, kad Kūrėjas mano viduje?
Atsakymas: Taip, tikrai taip. Džiaugiuosi, kad priėjote prie teisingos išvados.
Klausimas: Remiantis tuo, „suteikti malonumą Kūrėjui“ – tai teisingai viduje nukreipti save į davimo ir meilės savybę?
Atsakymas: Žinoma. Visas pasaulis mumyse. Išorėje nieko nėra.
Paskaitykite, ką kabala aiškina apie tikrovės suvokimą. Mes suvokiame tik tai, kas kyla mūsų pojūčiuose ir įsivaizdavimuose. Visas kosmosas yra mūsų sąmonės viduje. Ir Kūrėjas – mūsų sąmonės viduje. Ir visi esame jūsų sąmonėje.
Būtent taip viską suvokiate. Nieko keisto čia nėra, ir nėra jokių prieštaravimų. Susipažinkite su kabalistine literatūra apie tikrovės suvokimą. Tai įdomu.
#260981

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suteikti malonumą Kūrėjui?

Būdas pradžiuginti Kūrėją

Ko nori Kūrėjas?

Klausimas: Visų žmonių Žemėje anatomija ir fiziologija vienoda. Žmonių psichologija ir net energetika paklūsta tam tikriems dėsningumams. O kas skiria kiekvieną žmogų ir kur jo individualumas? Juk vis dėlto nėra dviejų absoliučiai panašių žmonių.
Atsakymas: Kiekvienas iš mūsų susideda iš tam tikro dešimties sfirų rinkinio, ir visi jie skirtingi, nė viename nepasikartojantys. Tuo skiriamės vieni nuo kitų. Todėl niekaip negalite būti visiškai į ką nors panašūs. Visų mūsų dešmties sfirų deriniai skirtingi.
Klausimas: Koks čia taško širdyje vaidmuo?
Atsakymas: Taškas širdyje tik paleidžia šias savybes, tačiau neapibrėžia pačios žmogaus esmės, kuri susideda iš to „skeleto“ – dešimties sfirų. Jis susijęs su sielos šaknimi ir turi savo ypatybes.
Klausimas: Išeitų, kad kiekvienas iš mūsų turi savo vietą vienoje bendroje sieloje?
Atsakymas: Taip, kiekvienas turi savo vietą, savo „skeletą“, savo išeities ir baigties tašką. Tad žmogus niekados negalės su kuo nors savęs supainioti. Čia negalima pakeisti jokių bendros sielos organų.
Klausimas: Žmogus gali apibrėžti, kur jo vieta?
Atsakymas: Taip. Jis suvokia savo sielos šaknies sampratą. Visa tai laukia jūsų priešakyje.
#259102

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Ko mus moko sielos šaknis?

Nenoriu būti skruzdėle!

Kada kyla pasaulinio masto problemų?
Klausimas: Virusas veikia tik gyvūniniame lygmenyje, mūsų biologinį kūną, kad pakeistume savo požiūrį „žmogaus“ lygmenyje, t. y. dvasiniame psichologiniame lygmenyje?
Atsakymas: Taip. Pats aukščiausias ryšys tarp žmonių – emocinis, t. y. jų tarpusavio ryšiai, žmogaus ketinimai kito žmogaus atžvilgiu. Jeigu šie ketinimai yra geri, nukreipti į tarpusavio ryšį, tai gamta pereina į absoliučiai integralią būseną, ir tada viskas einasi gerai. Žmonės mato tik pagalbą iš gamtos, jeigu juda gero ryšio link. Bet jei žmonių tarpusavio ryšiai tampa vis egoistiškesni, siekiama pelnytis iš kitų ir net daryti kitiems žalą, tai savaime aišku, gamta jų atžvilgiu pasireiškia priešingai.
Atsiranda visokių biologinių problemų, tokių kaip šis virusas. Taip pat gali būti ekologinių problemų, karų ir t. t. bet kuriame lygmenyje: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus.
Svarbiausia – išsiskirstyti. Sakoma: „Nusidėjėlių atsiskyrimas yra geras jiems ir geras visam pasauliui“. Žmonės atsitolina tam tikru atstumu, kad pamažu padarytų teisingą išvadą ir pradėtų iš naujo jungtis geruoju būdu.
Klausimas: Kitaip tariant, gamta priverstinai mus integravo ir dabar kataklizmais mus izoliuoja? Tvirtinate, kad, pagal kabal1, gamta taip mus veikia?
Atsakymas: Be abejonės. Per visą istoriją, pradedant nuo Adomo nusidėjimo, kai egzistavo viena sistema, kuri vėliau suskilo į daugelį dalių. Ir dabar vėl turime jas sujungti tinkamais tarpusavio ryšiais.
#262279

Iš 2020 m. kovo 12 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę V d.

Koronavirusas keičia tikrovę VI d.

Koronavirusas keičia tikrovę VII d.

Klausimas: Po to, kai Abraomas sukūrė „Israel“ grupę, ėmė juos mokyti dvasinės metodikos, įskaitant sūnus – Izaoką bei Jokūbą. Vėliau Jokūbas perdavė ją mokytojams-levitams. Jie gavo parengtą metodiką ar ji nuolatos vystėsi?
Atsakymas: Kabalos metodika tautoje vystėsi laipsniškai, per tą laiką, kai augantis egoizmas vertė žmones ieškoti stipresnių ryšių. Egoizmas kyla – vadinasi reikia pakilti virš jo meilėje, jis dar labiau kyla – reikia dar labiau pakilti virš jo meilėje, tarpusavio ryšyje.
Taip dėl egoizmo žmogus kyla tautos tarpusavio ryšio pakopomis į meilę kitiems, ir nuo šio tarpusavio ryšio ir meilės į Kūrėją. Išeina viena bendra sistema.
Meilė – tai tinkamas žmonių susijungimas, kai jie sąveikauja tarpusavyje, nuolatos padėdami kitas kitam. Lygiai tas pats ir su Kūrėju.
Visas dvasinis darbas vyksta būtent virš egoizmo. Didėdamas egoizmas verčia žmogų augti drauge su juo. Tai ir yra taisymosi metodika.
#259075

Iš 2019 m. birželio 24 d. TV laidos „Sisteminė Izraelio tautos raidos analizė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio gimimo metodika

Visuomenės vienijimo metodika

Metodikos vystymasis nuo Adomo iki mūsų dienų