Klausimas. Ar galima dirbtinai sukurti žmogaus intelektą?
Atsakymas. Ne. Mes apskritai nesuprantame, kas yra protas, nes manome, kad smegenys kažką daro, skaičiuoja, bet visa tai vyksta ne materialiame lygmenyje.
Mes net neįsivaizduojame, kaip stipriai esame susiję ir tarpusavyje, ir su milžiniškomis sistemomis, kuriose esame, nors jų ir nejaučiame, nes jos yra kitame išmatavime.
Visa tai atsiveria tik kabalistui, o jis mato, kad nereikia jokių gudrių išskaičiavimų, nors žmonės užsiima atskirais vienkartiniais išskaičiavimais: vienur išsprendė kažkokį uždavinį, kitur priėjo prie tam tikros išvados ir t. t. Mes visą laiką nepaliaujamai ieškome sprendimų, neįtardami, kad visos problemos sprendžiamos analoginiu būdu.
Aukštesnioji sistema yra analoginė, o ne skaitmeninė, diskretinė, sistema, todėl vienu metu sprendžia užduotis bet kuriame begalinės noro ir šviesos erdvės (ji vadinama „Begalybės pasaulio Malchut“) taške. Juk veikiant analoginei sistemai visi potencialai įgauna pusiausvyrą, ir joje paraleliai vyksta visi pasikeitimai.

Iš 2016 m. rugpjūčio 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima išnaudoti smegenis 100 procentų?

Kas valdo smegenis?

Smegenys – vyriausias koordinatorius

Klausimas. Jeigu aš esu absoliutaus Kūrėjo kūrinys, kodėl man (tokiam, koks esu) nevalia tiesiog mėgautis paprastu, Kūrėjo duotu gyvenimu?
Atsakymas. Galima, bet tokiu atveju virsi „vabaliuku“, sėdinčiu ant gabaliuko torto, kurį valgysi visą gyvenimą. Ir niekas jo nejaudins: kaip pradėjo savo gyvenimą – taip ir baigs. Nori toks būti? Prašom!
Klausimas. Tačiau Kūrėjas neleis žmogui būti tokios būsenos?
Atsakymas. Žinoma! Mes turime prilygti Kūrėjui, pakilti į Jo lygmenį, ir nemažiau! Kiekvienas turi užimti savo vietą pasaulėdaros sistemoje – ypatinguose taškuose. O ką ten kalbėti apie gavusius ypatingą pažadinimą mokytis valdymo mokslo.

Iš 2017 m. birželio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas lemia žmogaus raidos programą?

Beieškant teisingo dialogo su Kūrėju

Atlaisvinti savyje vietą Šviesai

Klausimas. Iš kur atsiranda keršto jausmas?
Atsakymas. Keršto jausmas kyla, kai egoizmas patiria didelį pažeminimą. Tuomet žmogus pasiryžta bet kam, jam nelieka kitos išeities.
Jei man smogia į patį egoizmo centrą, parodydami, kad esu nulis, visiškas menkysta, ir tuo nepalieka galimybės egzistuoti, tas pojūtis sukelia keršto jausmą.
Jei visuomet būčiau buvęs menkysta, būtų visai kas kita. Bet maniau, kad esu daug aukščiau, o štai dabar mane nuvertė nuo Olimpo ir parodė, kad esu niekas! Kyla baisi reakcija į priežastį, pagimdžiusią manyje šį jausmą, aš pasiryžęs ją ne tik užmušti, sudeginti, sutrypti, sutrinti, – noriu, kad ji išnyktų iš šio pasaulio. Nesvarbu, kokiu būdu!
Klausimas. Ar galima tokį jausmą sukelti kabalistui?
Atsakymas. Žinoma. Kabalistai visas emocijas išgyvena žymiai aštriau nei kiti. Bet jie supranta, kad visas emocijas sukelia Kūrėjas tam, kad žmogus grįžtų atgal pas Jį.
Klausimas. Jei paprastas žmogus kerštautų, tai ką darytų kabalistas?
Atsakymas. Kabalistas išsitaisys taip, kad ši emocija jo nė milimetru nepažemins, nes ją sukelia Kūrėjas, o ne kas nors kitas. Nėra nieko kito, tik Kūrėjas.
Klausimas. Kodėl kai kurios tautos kerštą pavertė tradicija, perduodama iš kartos į kartą, o kitos – ne?
Atsakymas. Tai priklauso nuo auklėjimo ir gyvenamo laikmečio. Buvo laikai, kai kraujo kerštas iš tikrųjų klestėjo. Egoizmo įžeidimas buvo toks nepakeliamas, kad tą jausmą galėjo anuliuoti tik dvikova. Žmonijos istorijoje buvo nemažai periodų, kai žmogus, jausdamas didelį pažeminimą, sprendė, kaip pasielgti.
Šiais laikais mūsų egoizmas vis auga, dangstydamasis ypatingais apsauginiais mechanizmais, kitaip mes į kiekvieną pravažiuojantį ir signalizuojantį vairuotoją žiūrėtume kaip į priešą ir imtume šaudyti vieni į kitus. Dabar laikoma norma nepastebėti įžeidimo, atleisti, nesiimti atsakomųjų veiksmų.
Kitaip tariant, privalome įžeidimo neimti į širdį, kad nesijaustume pažeminti, nors, iš tikrųjų, mūsų gyvenimas – milžiniškas pažeminimų šaltinis.

Iš 2016 m. rugpjūčio 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

„Aš“ – tarp dviejų magnetų

Nelygybės veiksnys

Ne evoliucija, o degradacija

Klausimas. Jausdamas kito žmogaus meilę, net jei ji egoistinė, jaučiu gėrio jėgą, ir ji mane užpildo. Nejau čia nėra Kūrėjo šviesos?
Atsakymas. O kur jūs jaučiate kito žmogaus meilę sau? Savo egoizme. Tad kas čia gero, kad jis mėgaujasi?
Padarykite taip, kad su jumis elgtųsi altruistiškai, ir kad jūs mėgautumėtės altruistiškai – štai tada malonumas bus tobulas.
Klausimas. Prieš keletą tūkstančių metų žmonių santykiai buvo geresni nei dabar?
Atsakymas. Kad kadaise santykiai buvo geresni – tikrai taip. Mums atrodo, kad žmonės buvo barbarai. Bet jie nebuvo šiandieniniai barbarai ir netroško kitam žmogui sukelti kančių.
Žmonija koja kojon vystosi augant kiekvieno iš mūsų egoizmui. Mes visąlaik vystomės aukštyn pagal eksponentę. Augantis egoizmas verčia mus trokšti kraujo. Viskas, apie ką piktdžiugiškai rašoma knygose, kaip anksčiau buvo žudomi žmones, geriamas kraujas ir t. t. vykdavo itin retai. Žmonės nebuvo tokie kaip šiandien.
Kodėl manote, kad prieš du tūkstantmečius žmonės buvo nelaimingi? Jie gimė savo laiku, buvo prisitaikę prie savo meto, jų gyvenimo kasdienybė buvo normali: tėvai, vaikai, naminiai gyvūnai, ūkis ir t. t.
Kodėl manote, kad jie visąlaik kentėjo? Ar mes savo laikais sulaukėme šviesios ateities? Visiškai su tuo nesutinku.
Klausimas. Bet gyventi tapo lengviau?
Atsakymas. Gyventi tapo lengviau, bet gyvenimas pasidarė nelaimingesnis.

Iš 2017 m. birželio 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne piniguose laimė

Ne evoliucija, o degradacija

Kodėl mes kenčiame? 1 dalis

Klausimas. Koks ryšys tarp žmonių skaičiaus pasaulyje ir sielų?
Atsakymas. Kuo labiau atsiskleidžia egoizmas, tuo daugiau blogio atsiskleidžia sielose. Tad jos visos skirstosi į dalis, kad būtų lengviau ištaisyti kiekvieną iš jų, juk tuomet jų asmeninis egoizmas nebus didelis.
Klausimas. Vadinasi, ateinančioms kartoms bus lengviau taisytis?
Atsakymas. Tikėtina, kad kitose kartose bus daugiau žmonių-sielų nei mūsų kartoje. Tačiau nemanau, jog būtų didžiulis augimas. Greičiau priešingai, gyventojai ims pamažu nykti, nes taisymasis jau prasidėjo, ir todėl nebėra būtina dalinti bendrą sielą į tiek daug sielų.

Iš 2017 m. gegužės 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išsigelbėti nuo visuotinės katastrofos?

Sielos ir kūnai

Klausimai apie sielą

Klausimas. Uraganas Harvis, praūžęs Teksaso pakrante, padarė didelių nuostolių ne vienam miestui. Ką sako kabalos mokslas apie dabartinę situaciją pasaulyje, būtent apie tokius klimato šuolius?
Atsakymas. Kabala sako, kad mes egzistuojame integralioje tarpusavyje susijusioje sistemoje, kur jokių faktorių negalima nagrinėti be bendro paveikslo, visus juos reikia apžvelgti kartu.
Kabala iškelia į priekį žmogiškąjį faktorių, bet ne žmogaus fizinę veiklą, o jo požiūrį į gamtą, bendradarbiavimą su kitais, kaip patį jautriausią, patį įtakingiausią faktorių, kurio nedarnumas labiausiai išbalansuoja bendrą Žemės gamtos pusiausvyrą.
Kabala teigia, kad būtent mūsų egoizmas, mūsų tarpusavio sąveika įsiūbuoja visą Žemę ir blogina klimatą. Nors tokia nuomonė gali pasirodyti mažai susijusi ir nemokslinė, nes šiuose teiginiuose nėra už ko užsikabinti, bet kabala mano būtent taip.
Visa gamtos sistema (negyvoji, augalinė, gyvūninė ir žmogiškoji jos dalys, kurios yra visiškai tarpusavyje susijusios) aprašyta kabaloje jau prieš keletą tūkstantmečių.
Kabalistai sako, kad, iš principo, viskas priklauso nuo žmogaus. Nors gamta vystosi kaip negyvasis,  augalinis, gyvūninis ir žmogiškasis lygmuo, aukščiausias jų visada daro didžiausią įtaką. Jis lemia visus kitus lygius ir jų tarpusavio sąveiką, veikimą ir būseną.

Daugiau šia tema skaitykite:

Uraganai perspėja planetos gyventojus

Kada mus nustos purtyti?

Žemėje prasideda superaudrų era

Klausimas. Ką žmogui duoda dvasinio pasaulio jautimas?
Atsakymas. Jausdamas dvasinį pasaulį, žmogus pradeda jausti pasaulio (kur jis gyvena) ir jo paties valdymo sistemą.
Jis ima suprasti, ko iš jo norima, kas buvo praeityje, dabartyje ir ateityje, kur jį veda, ką daro, ir ar galima pataisyti savo kelią, savo likimą.

Iš 2017 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis genas

Žmonija – uždara sielų sistema

Kaip atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Klausimas. Ar yra kokių nors apribojimų studijuojant knygą „Zohar“?
Atsakymas. Mūsų laikais nėra jokių apribojimų studijuoti knygą „Zohar“. Ją galima studijuoti bet kokios būsenos, bet kaip derinant, ir amžius nesvarbus.
Svarbiausia – atsiverskite, skaitykite, mėginkite. Geriau, kad mokytumėtės per mūsų užsiėmimus, nes nerizikuosite susipainioti.
Klausimas. Tačiau Baal Sulam rašė, kad yra trys apribojimai, kurių kabalą studijuojantis žmogus negali nesilaikyti: materija, materijos forma, abstrakti forma ir esmė.
Atsakymas. Čia kalbama ne apie knygos Zohar skaitymą, o apie tikrovės suvokimą: kaip turime apriboti save, susijungti, suformuoti save, kad tiksliai nukreiptume save ir pajaustume dvasinį pasaulį. Tam egzistuoja ypatinga sistema, padedanti nukreipti žmogų į aukštesnįjį pasaulį.
Aukštesnysis pasaulis – tai jėgų pasaulis, panašumo, tarpusavio sąveikos pasaulis. Kiek esame panašūs į jį, t. y. įgijome davimo, meilės savybes, užmezgėme ryšius, tiek imame jo atskleisti.

Iš 2017 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad atsiskleistų knyga „Zohar“

Skaitydami Zohar, keičiame likimą

Zohar atskleidžia aukštesnįjį pasaulį

Klausimas. Kaip patikrinti, kad einu pirmyn studijuodamas kabalą? Kuo išmatuoti raidą?
Atsakymas. Ženklas, kad mokydamasis eini pirmyn, – tai pasikeitęs tavo santykis į gyvenimą, įsisąmoninimas to, kad gyvenimas daug daugiau nei atkarpa tarp gimimo ir mirties. Kuo labiau tai suprantu ir esu pasirengęs išeiti iš šių apribojimų, kuo giliau pažįstu savo gyvenimą, atskleisdamas veikiančias šį pasaulį paslėptas jėgas, tuo toliau žengiu pirmyn.

Iš 2017 m. liepos 24 d. pokalbio „Atsakymai į pradedančiųjų klausimus“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suprasti, kad eini tinkamu keliu?

Kaip įvertinti pažangą kabalos moksle?

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Klausimas. Kaip suprasti, kad Kūrėjas kontroliuoja kiekvieną mano veiksmą. Tai kažkokia dvasinė šizofrenija. Jaučiu, kad imuosi visų veiksmų, o iš tikrujų viską atlieka Jis. Kaip su tuo gyventi?
Atsakymas. Gyvenkite ramiai ir nesirūpinkite. Nereikia nieko niekam priskirti, viską, ką darote – darykite.
Tai ne asmenybės susidvejinimas, taip tik atrodo iš pradžių. Iš esmės, tai galima pasiekti tiek, kiek žmogus prilygsta Kūrėjui. Tuomet nėra jokios takoskyros tarp jų – ar tai aš, ar Kūrėjas, – viskas tampa labai paprasta.
Žmogus susijungia su Kūrėju ir mato, kaip Kūrėjas yra visame jo kūne, visuose jo noruose, visuose jo ketinimuose. Kūrėjas jį valdo, o jis sutinka, yra patenkintas ir nori savu ruožtu pats visus savo veiksmus, norus ir ketinimus suderinti su Kūrėju.

Iš 2017 m. kovo 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti Kūrėją?

Džiaugsmas „Achišenos“ kely

Kaip priartėti prie Kūrėjo? (klipas rusų k.)