Kodėl koronavirusas plinta, nepaisydamas jokių kliūčių, per visas sienas, bet tuo pačiu tausoja vaikus? Dažniausiai sunkiai serga pagyvenę žmonės, o vaikai yra viruso nešiotojai, tačiau patys beveik neserga. Tai teisinga, nes vaikai nekalti, ne jie sukūrė šį gyvenimą. Kodėl virusas turėtų juos užkrėsti? Būtent senyvo amžiaus žmonės – tai karta, sukūrusi šį blogą gyvenimą, o virusas priverčia pajausti, ką jie padarė, todėl pirmiausia pažeidžiami senyvi žmonės.
#262541

Iš 2020 m. kovo 25 d. pokalbio su Davidu Bliumenfeldu

Šiandien dėl epidemijos Kūrėjas duoda mums ypatingą galimybę kreiptis į Jį. Norime suteikti Jam malonumą, leisdami Jam įsivilkti į mus, užpildyti ir daryti su mumis viską, ką Jis nori. Mes pasiruošę viskam.
Pirmas veiksmas yra padaryti save embrionu. Embrionas motinos vandenyse visiškai save anuliuoja, nieko pats nesprendžia, o viską iki pačios mažiausios smulkmenos atiduoda aukštesnės pakopos valdžiai. Tai pirmasis veiksmas, kurį dabar turime atlikti visi: kartu kreiptis į Kūrėją ir anuliuoti save.
Tam Kūrėjas ir siunčia mums koronavirusą ir organizuoja visą šią būseną, kad padėtų mums atlikti šį veiksmą: kreiptis į Jį ir paprašyti ištaisymo, t. y. mūsų vienybės. Kūrėjas jau paruošė mums viską, ko reikia, susijungimui.
Ir jeigu dabar kreipsimės į Jį, staiga pajausime, kaip visas mūsų pasaulis ims keistis. Pasikeis materialinė tikrovė, socialinės ir vyriausybinės sistemos, santykiai tarp žmonių. Pasijausime esą kitos būsenos, tarsi kitame pasaulyje: tapsime jautresni vieni kitiems, artimesni, suprasime, kad priklausome vienai sistemai ir negalime daryti visko, ką sumąstysime.
Kūrėjas ėmėsi tvarkyti mūsų gyvenimą pasitelkęs virusą. Jau nebegalime daryti to, ko norisi, visi paklusome ir esame pasirengę atlikti viską, kas būtina.
Tad būtina kreiptis į Kūrėją su prašymu tęsti ištaisymus, užmegzti ryšį tarp mūsų, kad Jis galėtų įsivilkti į mūsų gerus santykius ir atsiskleisti visai žmonijai. Ir tada, žinoma, mums garantuota laiminga ateitis ir geras gyvenimas. Dabar pats metas veikti!
#262315

Iš 2020 m. kovo 29 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Viruso trajektorija

Embriono vystymasis ir sielos raida

Koronavirusas – Egipto bausmių pradžia?
Klausimas. Šiuo metu – Pesacho šventės išvakarės, o šios šventės simbolis – dešimt faraono smūgių. Ar koronoviruso epidemija nėra kataklizmų serijos pradžia?
Atsakymas. Be abejo, esame labai įdomioje mūsų vystymosi atkarpoje, kuri šiandien reikalauja iš mūsų teisingesnio suartėjimo. Ne tarpusavio prekybos, ne abipusio pelno, kai naudojamės vieni kitais, norėdami pasipelnyti kito sąskaita, bet gerų tarpusavio santykių. Tada skraidyk, judėk, vienykis, kiek tik nori.
Klausimas. Kitaip tariant, kalbate apie kažkokius vidinius jausminius santykius?
Atsakymas. Apie ketinimus.
Klausimas. Išties šiandien jaučiame didžiulę visų priklausomybę nuo kiekvieno. Jei anksčiau kažkur tirpo ledynas arba vyko karas, tai apskritai niekaip nebuvo jaučiama. Tačiau nūnai tai veikia visą pasaulį ir visi, be abejo, patiria nerimą. Čia pasireiškia santykinis solidarumas, tačiau jis yra tarsi neigiamas: nenoriu būti priklausomas nuo kitų.
Kaip pereiti nuo prievartinės integracijos, kai jaučiame šią priklausomybę, prie pozityvios?
Atsakymas. Nieko negalime padaryti. Galime tik mokytis iš senovės Egipto pavyzdžio. Ten taip pat viskas vyko gaunant smūgius – dešimt Egipto bausmių.
Įsivaizduokite: jeigu nebus koronoviruso, bus kas nors kita. Tarkime, gyvename ramiai, kaip prieš porą mėnesių.
Ir staiga kažkur Afrikoje ar Lotynų Amerikoje, nesvarbu kur, prasideda karas, nutraukiama tam tikrų žaliavų, pavyzdžiui, retųjų metalų, gavyba. Ir dėl kokių poros kilogramų per metus išgaunamos žaliavos visa ekonomika gali sustoti. Ką tokiu atveju darysime?
Visos vyriausybės beregint ims spausti tas dvi tarpusavyje kariaujančias valstybes, kurios stabdo visam pasauliui būtinų medžiagų eksportą. Pasaulis vis tiek atskleis globalią priklausomybę ir privalės imtis priemonių, kad santykiai tarp visų būtų lygūs ir geri. Kitaip nieko nebus.
Komentaras. Beje, Vikipedijoje pateiktas toks tarpusavio priklausomybės apibrėžimas: „Tarpusavyje priklausomi santykiai – tai tokie santykiai, kai visi dalyviai emociškai, ekonomiškai, ekologiškai, moraliai ir kitais būdais vienas kitam daro įtaką.“ Taigi priklausomybė – ne tik fizinė, bet ir moralinė.
Atsakymas. Taip, priklausomybė pasireiškia visuose lygmenyse.
Klausimas. Vadinasi, visuomenei trūksta supratimo apie šią priklausomybę?
Atsakymas. Tai yra pats svarbiausias dalykas. Mat norėdami pakenkti vieni kitiems, nustojame prekiauti, net jeigu tai kenkia mums patiems. Kad tik kitam būtų blogiau.
Klausimas. Kokį skausmą, jūsų manymu, šiandien jaučia žmonės? Kaip virusas juos veikia? Kokią būseną patiria žmonija?
Atsakymas. Šiandien žmonės dar iki galo nesupranta šios problemos esmės. Jie ją virškina, bet vis tiek nėra taip labai to slegiami ar itinusirūpinę: „Na, taip, žinoma, yra virusas. Na, iš 100 milijonų miršta 100 žmonių. Tai kas?“ Suprantate, tai nėra tas mastas, kuriuo galima sukrėsti pasaulį.
Komentaras. Juk Egipte smūgiai irgi prasidėjo palengva. Bet mes turime galimybę susiprotėti.
Atsakymas. Taip. Skleisdami integralaus vienijimosi metodą, galime paaiškinti, kad visa tai įmanoma sustabdyti.
#261940

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Antikūnai prieš egoizmą

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Klausimas. Per visą istoriją pasaulyje buvo daug įvairių epidemijų protrūkių, bet niekada nesusidūrėme su tuo, kas vyksta šiandien. Ką jūs, kaip kabalistas, matote ypatingo dabartinėje pandemijoje?
Atsakymas. Dabartinė pandemija ypatinga tuo, kad žmonių reakcija visiškai kitokia nei kadaise. Anksčiau tai mūsų nejaudino: pamanyk, paukščių gripas, kiaulių gripas. Žmogus serga gripu ir tegu.
Kiekvienais metais nuo įvairių virusų pasaulyje miršta pora milijonų žmonių. Tai kas? Nieko baisaus. Epidemija praeina – tęsiame gyvenamą. Gimdome, auginame vaikus, senstame, mirštame – nuo gripo, ne nuo gripo – nesvarbu.
Ir staiga šalyje susirgo 400 žmonių, ir visas pasaulis atsistojo ant pirštų galiukų, nežinodamas, ką daryti.
Manau, kad tai ne dėl gripo ar koronaviruso, o dėl to, kad žmonijoje įvyko tam tikras vidinės realybės perkainojimas. Ir nors to nejaučiame, bet būtent tai verčia mus kitaip vertinti tokius reiškinius.
Pagalvokite patys: jei pažiūrėsite į Žemę iš šalies, kur, tarkime, mirė 1000 žmonių, ar tikrai dėl to turėtume nutraukti visą gamybą, užrakinti visus karantine, uždrausti žmonėms išeiti į lauką ir sėdėti nežinioje, ką valgysime po mėnesio ar dviejų? Kas vyksta?
Komentaras. Pandemija užvaldo visą pasaulį, ir jis dar niekada nesijautė toks globalus.
Atsakymas. Pasaulyje atsirado globalumo pojūtis. Kabalistai apie tai jau seniai kalbėjo. Kabala visuomet siejo mūsų laikus su įžengimu į naują epochą. Ir pasaulis tai jaučia. Būtent globalumas suteikia pasauliui ypatingą suvokimą.
#262374

Iš 2019 m. kovo 19 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

O kodėl taip norite gyventi?

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Kaip jautiesi, žmogau, šiomis visuotinės koronaviruso epidemijos dienomis? Įtrauktas į jausmų ir minčių sūkurį, kai būsenos keičiasi kaip kaleidoskope – nuo širdies priepuolio iki visiško abejingumo?
Siaubo bangos ritasi viena po kitos, tarsi nematomos gamtos jėgos maltų tave mėsmale? Viskas, ką žinojai ir mokėjai, viskas, prie ko buvai įpratęs per dešimtmečius: vaikai, darbas, uždarbis – užbraukiama ir paneigiama?
Kaip tau palengvinti šį didžiulį skausmą?
Veikiausiai esi racionalus, protingas, gerbiamas darbe žmogus. Tau patinka turėti konkrečius skaičius ir manipuliuoti jais be nereikalingų emocijų. Bet dabar tau neabejotinai norisi išgirsti kažką, kas paliestų širdį.
Pasistengsiu tai padaryti, tik suprask, kad kabalos mokslas kreipiasi į žmogaus širdį per jo protą arba į jo protą per širdį. Kabala sujungia šias dvi skirtingas, net priešingas sistemas.
Visą mūsų gyvenimą sudaro santykių ratai: santykiai su savimi, su žmona ar vyru, vaikais, santykiai su Kūrėju. Dabar visi šie santykiai yra peržiūrimi, o pirmiausia – santykiai su pačiu savimi.
Koronavirusas taip radikaliai pakeitė gyvenimą, kad žmogus nuolat patiria stresą, net panišką baimę, bukinančią protą ir apsunkinančią širdį: jausmas lyg tave ištiko stenokardijos priepuolis, lyg įvarė į spąstus kaip laukinį žvėrį. Apie ką reikėtų galvoti, norint šiek tiek nusiraminti ir jaustis saugiau?
Manau, kad verta visiškai pakeisti savo požiūrį į gyvenimą. Pažiūrėk priešingai – tai prieš koronavirusą buvome amžinoje įtampoje ir sumišime, supainiotos ir nesubalansuotos būsenos. Sukomės nuo ryto iki vakaro, kad atliktume tai, ką mus įpareigojo visuomenė, valdžia, šeima ir dar kas nors… Buvome skolingi bankams, darbui, skolingi visiems… Skola buvo mūsų gyvenimas.
Ir tada pasirodė kažkas, ką vadina koronavirusu. Ir būtent jis staiga nuramino visą mano gyvenimą. Nebeinu į darbą, lieku namuose. Vaikai niekur neskuba, sėdi savo kambaryje, žmona taip pat namie. Kartu žiūrime televizorių arba prie kompiuterio ramiai tvarkome savo reikalus. Atrodo, kad viskas gerai.
Tikriausiai pagrindinė nerimo priežastis yra baimė prarasti uždarbį. Anksčiau viskas buvo aišku, staiga viskas tapo nesuprantama, ir kasdien perspektyva vertinama kaip grėsmingesnė. Nerimauju ne dėl tolimos ateities, kai išeisiu į pensiją, bet dėl to, kad kitą savaitę, kitą mėnesį nebus pinigų maistui.
Bet tai kol kas tik baimės, o ne tikrovė. Namuose yra produktų, jų pilnas šaldytuvas. Sąskaitoje vis dar yra pinigų. Jaučiu tik hipotetinę baimę dėl galimo įvykių vystymosi. Bet jeigu gyvenu šiandiena, galiu sakyti, kad gyvenimas tapo… ramesnis.
Kokia prasmė nerimauti dėl galimos ateities, jei tai niekuo nepadeda? Apskritai, nežinome, kas nutiks rytoj, tad kam šiandien taip jaudintis ir panikuoti?
Be abejo, turime įsipareigojimų savo šeimai ir vaikams, tačiau nerimas tam nepadės. Kas bus, tas bus – esame aukštesnės jėgos rankose, ir visos mūsų pastangos nieko nepakeis – nei gera linkme, nei bloga. Kaip planavo Kūrėjas, taip ir bus.
Gal tokioje situacijoje greičiau suprasiu, kur mane kreipia Kūrėjas? Juk nėra nieko kito, išskyrus Jį, ir Jis visada mus veda tikslo link. Taigi pagalvokime apie šį tikslą ir išsiaiškinkime, ko Kūrėjas nori iš mūsų. Mūsų būklė yra gamtos programos pasekmė, ir neverta manyti, kad esame protingesni už ją. Gerai bus, jei kada nors suprasime, kur esą: kurioje visatoje, kurioje terpėje, veikiant kokioms jėgoms.
Viskas priklauso ne nuo mūsų – esame tik mažos kūrinijos dalelės, manančios, kad šį tą išmano apie gamtą, kūriniją apskritai. Bet net jeigu mums iš tikrųjų pavyksta ką nors suprasti, naudojame tai savo pačių nenaudai. Todėl nesigailėkime, kad nepasiekėme tikslo, kurį išsikėlėme sau, nes jame nebuvo nieko gero.
Prieš prasidedant epidemijai žmonija jau buvo ant katastrofos slenksčio visame pasaulyje. Visi jau atvirai kalbėjo apie tai, kad neįmanoma išvengti karo ir bendros visuotinės krizės: ekologijos, žmonių santykių, pramonės, politikos ir finansų srityse. Pasaulis, sukurtas žmogaus, grįstas jo savanaudišku protu ir jausmais, buvo tiesiog baisus ir gyvavo nuo vienos krizės iki kitos.

Kas buvo gero ankstesniame gyvenime, ko dabar ilgimės? Tiktai kad tarp visų šių problemų pavyko gauti apgailėtiną atlyginimą ir pamaitinti savo šeimą? Ir tai jau leido jaustis tobulam ir laimingam?
Ilgiesi to, kad bent jau žinojai iš anksto, kad iki mėnesio galo pakaks pinigų ir kur jų pasiskolinti, jei pritrūks? Buvo bent šioks toks tikrumas, o dabar nervina nežinia? Ką daryti su šia vidine suirute ir karštligiškomis mintimis: „O kas, jeigu…?“
Tokios mintys dabar kankina daugumą pasaulio gyventojų, ši epidemija netrukus apims visus žemynus. Koronavirusas praryja visą pasaulį, visą žmoniją. Visi pradės galvoti: „Kas su manim atsitiks rytoj? Nuo ko priklausau? Kaip paveikti savo likimą? Kaip galiu sau garantuoti gerą šiandieną, rytojų ir porytojų? Labai gerai, kad tokie klausimai kyla žmonėms, ypač jauniems.
Ar viskas susiję tik su pinigais? Jei mums rūpi vien atlyginimas, tai reiškia, kad norime gyventi kaip gyvūnai: jiems pakanka būti tikriems, kad jie gaus ėsti šiandien, rytoj, o visa kita nėra svarbu. Taigi, „noriu ėsti su asilu iš vieno lovio“ ar esu žmogus ir mąstau plačiau?
#262031

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV pokalbio „Naujas gyvenimas“ Nr. 1214

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsauga nuo baimių

Ties raudona linija

O kodėl taip norite gyventi?

Žmonija yra visiškoje panikoje dėl koronaviruso, kuris verčia mus nutraukti visą gamybą, prekybą, paralyžiuoja ir blokuoja ištisas šalis.
Tačiau paprastas žmogus pirmiausia galvoja apie savo šeimą, vaikus, apie tai, kuo juos maitins rytoj. Jam labiausiai rūpi, kaip išgyventi. Dėl šios priežasties pasaulis sutinka sustingti, tarsi sakydamas: „Dabar rūpinamės gyvenimu, o po to atkursime pramonę ir gamybą“.
Bet nuo ko priklauso mano likimas? Kaip jį paveikti, kaip garantuoti sau gerą ateitį? Jei žinotume atsakymus į šiuos klausimus, turbūt truputį nusiramintume?
Šis klausimas kyla kiekvienam, nes pirmiausia esame gyvūnai. Gamtoje yra tik trys lygiai: negyvasis, augalinis ir gyvūninis. Žmogaus rūšis taip pat priklauso gyvūniniam lygmeniui, tik labiau išsivysčiusiam. Tad pirmiausia mums reikia maisto, kaip gyvūnams. Sakoma, „jei nėra duonos, nėra Toros“. Maistas būtinas gyvenimui.
Tačiau esant koronavirusui, gamta, matyt, nori mus išmokyti ir užduoda klausimą iš kito galo: „Kam norite gyventi? Tiesiog iš savisaugos instinkto, kaip visi gyvūnai? Tačiau to nepakanka!“
Gyvūnai gali taip gyventi ir jiems nereikia jaudintis, bet mes, žmonės, turėtume pradėti klausti, dėl ko gyvename. O tai jau yra problema.
Taigi atsiranda koronavirusas, kaip kartus vaistas, ir klausia mūsų: „Kodėl gyvename? Neskubėkite atsakyti, pagalvokite. O aš jums padėsiu: atšauksiu visus dirbtinius užsiėmimus, kuriuos sugalvojote, ir tai sudaro 90% viso jūsų darbo. 90% jūs gaminote, pardavinėjote ir išmetinėjote, sunaikindami pasaulio išteklius. Dirbote vieni kitiems, kad visąlaik galėtumėte parduoti ir pirkti, parduoti ir pirkti, ir galų gale išmesti.“
Žemė pavirto sąvartynu. Sukūrėme sistemą, kuri gamina daiktus išmetimui, kad turėtume kuo užsiimti. Negalime egzistuoti be šio užsiėmimo. Bet staiga atsiranda koronavirusas ir mus sustabdo taip, kad jau nebegalime toliau bėgti, parduoti ir pirkti.
Jis tarsi klausia: „O kuo gi dabar užsiimsite? Pagalvokite, kodėl visa tai darėte, ir pamatysite, kad tame nebuvo jokios naudos. Jums laikas pamąstyti apie kitokį gyvenimą, jo prasmę, apie tai, dėl ko gyvenate.“
Negalite kurti sistemos, kuri veikia kaip konvejeris, kur visi gamina, gamina, gamina ir paskutinis išmeta, kad sistema vėl pradėtų gaminti ir galiausiai išmestų. Nėra jokio poreikio tokiam darbui. Pagrindinis klausimas: kam žmogus gyvena? Kol neatsakysite, sėdėkite namuose ir galvokite.“
Pažiūrėkite, kaip gamta su meile, rūpestingai, kaip motina ar tėvas, kaip mylintys tėvai nori, kad vaikas susimąstytų apie gyvenimą, mokytųsi. Ir jeigu dabar sėdite ir nerimaujate tik dėl to, ką valgysite rytoj, tada pagalvokite globaliau. Juk ne vienas taip sėdite ir nežinote, ką daryti, ir tai yra būtent tai, ko reikia žmonijai.
Todėl nebijau šio viruso. Mes turime vilties! Jei sugebėsime atsakyti, kam gyvename, ir toliau egzistuosime. Jei negalime rasti atsakymo į šį klausimą, tuomet nėra prasmės tęsti.
Juk turiu toliau vystytis kaip žmogus. Gyvenimo prasmės klausimas yra žmogaus ypatybė. O jei gyvenu be tokio klausimo, vien tik dėl egzistavimo, tai mano klausimai yra gyvūniniai.
#262037

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV pokalbio „Naujas gyvenimas“ Nr. 1214

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsauga nuo baimių

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Koks bus pasaulis po epidemijos

Patys neįstengėme užbaigti egoistinės globalizacijos epochos – tai atėjo gelbėjantis virusas! Norėjome pašalinti sienas neanuliavę egoizmo – virusas primeta mums kur kas griežtesnes ribas. Koks tausojantis vaistas yra virusas palyginus su pasauliniu karu!
***
Koronavirusas be nereikalingų šiukšlių nieko iš mūsų neatėmė. Taip praeiname etapus, vedančius iš šio pasaulio egoizmo. Virusas padeda mums pakilti, išsilaisvinti iš egoistinės vergystės, priartėti prie aukštesniosios jėgos, tikslo, dvasinio pasaulio atskleidimo. Vadinasi jis – vaistas!
***
Dabar per koronaviruso epidemiją aukštesnioji jėga atskiria mus: „Nepriartėkite vieni prie kitų! Daugiau dviejų nesirinkti!“ Kol neįsisąmoninsime, kokie atskirti esame. Mumyse turi atsirasti poreikis susijungti širdimi, gerais jausmais. Taip išgysime…
***
Dabar pasaulyje visi turi vieną problemą: sugriuvo visa gyvenimo tvarka, visas žmogaus pasaulis, atsirado tuštuma. Kabala aiškina: pasaulis gali susimažinti iki būtino egzistavimui lygmens. O mums svarbiausia – pasiekti amžiną dvasinį gyvenimą.
***
Koronavirusas pasiėmė iš mūsų tik šiukšles. Materialiai išgyvensime. Bet svarbiausia – atsirado galimybė atskleisti, dėl ko mums gyventi! Šiame pasaulyje esame formaliai. O viduje virusas kaip tik padeda mums ištrūkti iš Ego nelaisvės, priartėti prie aukštesniosios jėgos ir atskleisti dvasinį pasaulį.
***
Ateina nauja valdžia, „koronavirusas“, ir nušluoja mums vystymosi kelią tarsi cunamio banga, nuplaunanti viską, ko nereikia. Turime eiti šiuo keliu, kol išeisime iš egoizmo į altruizmą, iš materialaus pasaulio į dvasinį.
***
Koronaviruso epidemija parodė ES beprasmiškumą. Ji naudinga nebent viršūnėlei. Tapo aišku, kad pasitelkus rezoliuciją apie ryšius ir solidarumą nacionalinio egoizmo neištaisysi. Čia būtina aukštesnioji jėgą, o ES valdžia jos neturi! Virusas padės tašką „vieningai Europai“!

Iš 2020 m. kovo 25-28 d. M. Laitmano twitter

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys apie koronavirusą I dalis

Mintys apie koronavirusą II dalis

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Po koronaviruso epidemijos pasaulis taps kitoks, naujas. Virusas atėjo tam, kad išvalytų iš mūsų visas šiukšles. Gamtoje nėra nieko kenksmingo. Virusas atlaisvina vietą gėriui.
Visos šiukšlės, kurios užpildo mūsų sukurtą žmonių visuomenę, bus sunaikintos, o vietoj to atsivers galimybė užpildyti mūsų santykius gėriu ir meile, kuriant gražų, šviesų pasaulį mūsų vaikams ir anūkams.
Tikėkimės, kad mums pavyks tai atlikti, ir neperkelsime į naująjį pasaulį visos neapykantos, konkurencijos, elgesio, kuriuo naikiname Žemės rutulį ir savo pačių rankomis pasmerkiame save mirčiai dėl klimato katastrofų ir karų. Nūnai esame pajėgūs sukurti naują pasaulį!
Vyriausybės dabar investuoja milijardus dolerių, tikėdamosios sugrįžti į praeitį. Bet, neduok Dieve, jei grįšime į savo ankstesniąją būseną. Nemanau, kad yra šalis, kuriai tai būtų gerai. Juk dar prieš pasirodant virusui buvome krizėje, mums grėsė karas, finansų ir pramonės griūtis. Augo konfrontacija tarp Amerikos ir Rusijos, Kinijos, Europos.
Mums neverta grįžti į senąjį pasaulį, nes jame nebuvo nieko gero nei piliečiams, nei valstybėms, nei armijai, nei finansams, nei pramonei, nei prekybai. Mes niokojome žemės rutulį, siurbdami iš jo visus išteklius. Netgi mintimis negalima sau leisti grįžti į vakarykštį pasaulį, apie tai galvoti gali tik beprotis.
Niekas nesimėgavo tokiu gyvenimu, apgaudinėjome patys save lyg mums būtų gerai. Bet kas tame buvo gero? Ką matėme gyvenime? Dabar pats laikas išvalyti žmonių visuomenę nuo šiukšlių, kuriomis ji buvo užkimšta. Kaip užpildėme vandenynus plastikinėmis ir radioaktyviomis atliekomis, taip prišiukšlinome ir žmonių visuomenę.
Reikia sukurti naują, gerą pasaulį! Tegul šis virusas padeda mums susimąstyti ir įsisąmoninti, kur atėjome. Palyginti su tomis problemomis, kurios mums grėsė, šiandienos epidemija yra tiesiog niekas. Tai yra didžiulis aukštesniosios jėgos gailestingumas, kad ji taiso mus taip tausojančiai.
Jokiu būdu nereikia grįžti į ankstesnįjį pasaulį: tik eiti į priekį, į naują pasaulį, kuriame nebus dešimties darbo valandų per dieną, daugiavalandinio stovėjimo kelių spūstyse, pamirštų vaikų, nepamatuojamų skolų ir gyvenimo nuolatiniame minuse. Ženkime visi vieną žingsnį į priekį ir negrįžkime į senąjį pasaulį. Bet kokia kaina tik į priekį, ir, pirmiausia, verta pagalvoti apie naujus tarpusavio santykius.
Šiuo metu esame namuose, laikomės karantino ir turime išeiti iš šios situacijos naujais žmonėmis, kad galėtume pradėti naujai megzti tarpusavio ryšius. Kaip naujai? Kol esame priversti likti namuose, gausime gerą naujojo ugdymo porciją, kaip gyventi naujame pasaulyje, naujoje visuomenėje. Visi supranta, kad tai būtina, tad padarykime tai! Antraip, ką, kokį pasaulį paliksime savo vaikams ir anūkams?
#261901

Iš 2020 m. kovo 19 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienoje valtyje

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Tegu tai būna gėrio epidemija

Koronaviruso epidemija paliečia kiekvieną pasaulio žmogų, nesvarbu, iš kur jis kilęs: iš Italijos, Izraelio, Korėjos, Rusijos ir t. t. Visas pasaulis jaudinasi. Virusas plinta nepripažindamas jokių sienų ir kol kas nesimato pabaigos. Ekspertai prognozuoja, kad epidemija tęsis metus, kol neatsiras kokių nors kovos su virusu priemonių.
Koronavirusas itin pakeitė žmonių tarpusavio santykius visuomenėje ir kelia mums rimtus klausimus. Ką reikia daryti, kad grįžtume į normalų gyvenimą, ko gamta reikalauja iš mūsų, ir kodėl ji mums pateikia tokių netikėtumų? Kaip išspręsti visas problemas, su kuriomis susiduriame gyvenime?
Viena vertus, šios problemos rodo mums, kiek esame susieti ir priklausomi vieni nuo kitų. Kita vertus, mūsų ryšys nėra geras, ir turime mokytis, kaip jį pakeisti. Koronavirusas tik padėjo atskleisti mūsų būklės sunkumą. Kol kas padėtis nėra tokia bloga.
Pažiūrėsime, kas nutiks, kai Šiaurės ir Pietų Amerika, taip pat Europos šalys uždarys savo sienas. Žmonija vėl grįš prie pasienio užtvarų, užkardų.
Ir vienintelė išeitis – atidžiai išsiaiškinti, koks turėtų būti tinkamas ryšys tarp mūsų, ir kaip užmegzti gerus santykius, kad neprasiskverbtų jokie virusai. Virusas – tai ženklas, kad mūsų tarpusavio ryšys neteisingas, blogas.

***
Koronavirusas – bendra visų problema, reikalaujanti iš visos žmonijos tinkamo susivienijimo ir abipusio laidavimo. Kodėl kaskart pritraukiame naujas negandas? Kodėl gamta visada muša mus rimbu, kiekvieną atskirai ir visus kartu?
Kodėl šie smūgiai kasmet stiprėja ir plečiasi taip, kad apimtų visą žmoniją? Gamta bando priversti mus įsisąmoninti tarpusavio laidavimo poreikį, kad taptume kaip vienas žmogus, viena sistema.
Kiekvienas žmogus pasaulyje turi suprasti:
– Koronavirusas nėra atsitiktinumas, o proceso dalis, per kurį gamtos jėgos veda žmonių visuomenę, siekdamos sujungti mus į vieną sistemą.
– Šioje vienoje sistemoje yra įstatymai, kuriuos gamta įpareigos mus vykdyti, jei ne savo noru, tai per kančias. Ir koronavirusas yra viena iš nelaimių, siunčiamų žmonijai, kad ją supurtytų ir priverstų susimąstyti, kaip teisingai gyventi.
Idealiu atveju turėtume tapti kaip vienas žmogus, su viena širdimi, vienoje sistemoje. Nėra išeities, turime prie to priartėti.
Koronaviruso epidemija yra pirmoji bausmė iš serijos bausmių, kurios atsiskleis kas mėnesį. Juk jeigu blogai elgiamės vieni su kitais, tai šitaip sukuriame vietą virusui. Virusas atsiranda ten, kur nepakanka tarpusavio laidavimo, kurį turime sukurti.
Kūrimo tikslas – atvesti žmogų į gerą vienybę ir meilę artimui kaip pačiam sau. Ir jei taip neatsitinka, tada ima rastis įvairios problemos, kurios iš tikrųjų tarnauja kaip vaistas, stumiantis mus susivienyti.
Žiūrime vieni į kitus ir nelinkime kitam gero. Taip virusas perduodamas iš vieno žmogaus kitam dėl netinkamo žvilgsnio, smerkiančių žodžių, kurie materializuojasi kaip virusai.
Žmonija vis labiau tarpusavyje priklausoma pramonėje, prekyboje ir visur kitur, tačiau drauge nekuriame gerų tarpusavio santykių. Jie prieštarauja stiprėjantiems ryšiams tarp mūsų, nes susisiekiu su kiekvienu žmogumi žemėje tik norėdamas iš jo išspausti visus syvus. Ir, žinoma, kai šie ryšiai tampa visiškai nepakeliami, gamta smogia ir juos nutraukia.
Įsivaizduokite, kad pasaulis atsiribos nuo Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos – kaip tai palies gamybą. Pakanka sustabdyti kokio nors mažo elektroninio elemento gamybą ir pusė pasaulio aiktels. Ir viskas todėl, kad nesame tinkamai susiję žmogaus lygmenyje, nesivadovaujame tarpusavio laidavimo dėsniu. Elitas, norėdamas uždirbti dar kelis milijardus, iš žmonių išspaudžia paskutinį lašą.
Virusas jau atvedė prie masinių atleidimų. Nepanašu, kad ši banga nurims, matyt, tai sujudins visą žmoniją, kad pajaustume pasiekę raudoną liniją ir gamta nebeleis mums taip egzistuoti.
Pirmą kartą žmonijos istorijoje įsisąmoniname, kad tai smūgis iš viršaus. Taip Egipto žyniai faraonui pasakė apie vieną bausmę, kad tai yra Dievo pirštas. Visi pajaus, kad tai yra aukščiausia bausmė, kad mus stato į vietą iš viršaus.

* * *
Žvelgdamas į kitą nedraugišku žvilgsniu, perduodu virusą jam. Juk esame sujungti į vieną sistemą ir, blogai galvodamas apie kitą, įnešu virusą, neigiamą signalą į visą tinklą ir sugriaunu laidavimą. Tegul tai tik mintis, bet mus visus jungia mintys, pokalbiai ir veiksmai.
Norime ar nenorime, esame užrakinti vienoje bendroje sferoje. Todėl nesvarbu, aš kalbu, rašau, galvoju ar dirbu rankomis. Minčių poveikis dar didesnis, nes sakoma, kad „viskas išsisprendžia mintyse“. Mintis materializuojasi fiziniuose veiksmuose.
Tarp mūsų ištempti nematomi siūlai, esame ryšių lauke. Ir pats aukščiausias ryšių lygis –mintis, kuri vėliau nusileidžia į paprastesnius lygius. Tačiau mes galime ištaisyti visus virusus mintyse. Laidavimas – tai teisingi mūsų tarpusavio ryšiai minties lygmenyje. Ir jeigu jie sies mus, tada nieko daugiau nereikės, jokių materialių vaistų.
#261406

Iš 2020 m. kovo 7 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Tegul tai būna gėrio epidemija

Gamtos tikslas ir pasaulinio masto epidemija
Klausimas. Ar kabalos požiūriu gamta yra protinga? Ar viskas, kas mums nutinka, kokie nors smūgiai – visa tai yra suplanuota? Ar yra aukštesnis protas? Ar tai stichiška?
Atsakymas. Gamta absoliučiai protinga. Ji turi vystymosi pradžią ir pabaigą, t. y. negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos ir žmonių vystymo planą, ir jis griežtai įgyvendinamas.
Tačiau jį vykdant kyla įvairiausių problemų. Kadangi į šį planą įeina negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmogus, tai žmogaus prigimtis, kaip pati aukščiausia, patiria visokiausius svyravimus ir pakitimus į vieną ir į kitą pusę.
Žmogus turi valios laisvę, jis gali save keisti, būti panašus ar ne visai panašus į gamtą. Pagal tai, jis keičia savo judėjimo trajektoriją. Bet vis tiek jo judėjimas nukreiptas į tą patį tašką, to paties tikslo link.
Klausimas. Ar gamtos dėsniai nėra nulemti žmogaus, sociumo lygmenyje?
Atsakymas. Žmogus turi valios laisvę, tai reiškia, kad vis dėlto jam suteikiama galimybė įvairiais būdais nuvykti iš taško A į tašką B.
Klausimas. Kitaip tariant, galutinis tikslas vis tik nulemtas?
Atsakymas. Ne tik galutinis tikslas, bet ir visas mūsų judėjimas. Jį galima suskirstyti į mažas atkarpas ir kiekvienoje iš jų galime judėti geresniu ar mažiau geru keliu.
Klausimas. Dabartiniame kelio ruože pasireiškė pasaulinė epidemija – koronavirusas. Visi suprantame, kad tokių virusų būta daug ir kur kas pavojingesnių. Kuo ši situacija skiriasi nuo kitų mūsų istorijoje? Ar tai, kad šiandien esame labiau priklausomi vieni nuo kitų, integralūs ir, savaime suprantama, tai suteikia savo atspaudą?
Atsakymas. Taip. Jei anksčiau epidemijos Europoje ar atskirose pasaulio dalyse nepaliesdavo kitų žemynų ir tautų, tai dabar to nėra. Šiandien esame taip tarpusavyje susiję per kultūrą, ekonomiką, pasaulinę prekybą ir kt., kad negalime nebūti kaip vieninga žmonija.
Todėl virusai užkrečia mus visus, palaipsniui plisdami iš vieno Žemės krašto į kitą. Ir niekur negalime dingti, negalime nutraukti tarpusavio ryšių.
Komentaras. Šios situacijos ypatingumas – šiandieninė mūsų tarpusavio priklausomybė, ir svarbiausia, tie neproporcingi vyriausybių įvesti apribojimai. Juk buvo įvairios epidemijos, tačiau niekas taip nereaguodavo.
Atsakymas. Bet tai buvo anksčiau, kai nebuvome taip susiję vieni su kitais. O šiandien šis ryšys tapo visuotinis. Sunku įsivaizduoti, kur jo nėra. Ir paaiškėja, kad dėl viruso esame įpareigoti atsiriboti vieni nuo kitų, kiekvienas žmogus privalo izoliuotis nuo kitų, o tai dabartiniame pasaulyje neįmanoma.
#261698

Iš 2020 m. kovo 12 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Karantinas – pirmas žingsnis išeiti iš krizės

Mintys apie koronavirusą II dalis

Antikūnai prieš egoizmą