Virusas gyvuos, kol visi žmonės ir valstybės supras, kad būtina atsisakyti egoizmo ir laikyti save viena visuomene, šeima, visuma. Tai priklauso nuo mūsų požiūrio į gamtą: laikyti ją protinga, Kūrėju, ar nesiskaityti su ja kaip iki koronaviruso. Rinkitės…!
***
Senasis pasaulis mirė, jis neegzistuoja! Ateisime į naują pasaulį ir patys būsime naujais žmonėmis. Tai nėra paprastas procesas, bet jis jau prasidėjo. Jis nesustos, kol koronavirusas nevirs į karūną (Kėtėr), ir atves mus į ryšį su Kūrėju įvairiomis formomis, visuose lygmenyse…
***
Gyvename savo jausmuose. Jei mūsų santykiai egoistiniai, tai vadinama gyvenimu šiame pasaulyje. Jei taps altruistiniai, grįsti meilei, vienybe, tai šitai bus dvasinė, aukštesnioji sistema, būsimas pasaulis. Jausdamiesi viena visuma liausimės jausti asmeninė mirtį…
***
Aukštesnioji jėga, Kūrėjas, per koronavirusą taiso pasaulį, keičia visą tikrovę, į viską žvelgia kaip į vieną kūną. Tai didis veiksmas, skirtas mus suvienyti, paversti mus viena sistema, viena žmonija, vienu žmogumi su viena širdimi, leisti mums atskleisti Kūrėją.
***
Jau negrįšime prie to, kad buvo. Senasis pasaulis mirė! Ateisime į naują pasaulį ir patys būsime naujais žmonėmis. Žinomą, tai nutiks palaipsniui. Kaip išeinant iš Egipto. Tai nėra paprastas procesas, bet jis prasidėjo ir nesustos, kol koronavirusas atves mus į ryšį su Kūrėju.
***
Atsidūrėme tokioje situacijoje, kai norom nenorom priklausome vieni nuo kitų: galiu užsikrėsti nuo svetimų žmonių, o jie – nuo manęs. Virusas parodė netinkamus ryšius tarp mūsų. Jis privertė mus rūpintis kitais, o kitus – mumis. Taip gamta ėmė ugdyti mus, kas yra integralus tarpusavio supratimas ir rūpestis!
***
Koronavirusas atskleidžia, kokie iš tiesų yra mūsų tarpusavio santykiai. Jei suprasime, kad galime gyventi kitaip, išlaikydami harmoniją su gamta bei gerus tarpusavio santykius, pakilę virš ego, tai įstengsime greitai išsivaduoti iš epidemijos. Virusas atskleidžia, kad išvedėme pasaulį-gamtą iš pusiausvyros.
***
Koronavirusas – tai jėga, žadinanti žmoniją atlikti išsamią savo būsenos reviziją. Esame prieš perversmą. Pirmąkart su žmonija vyksta dvasinė revoliuciją. Reikia pritraukti grąžinančią į Šaltinį Šviesą, kuri pakeis visą žmoniją, ir pagreitinti laiką!
***
Virusas stumia mus į pokyčius, vedančius į vienybę, kad visi nuo mažo iki didelio pažintų aukštesniąją gamtos jėgą; ir visos tautos susirinks į vienus bendrus „maldos namus“, kitaip tariant, visi susijungs viename bendrame nore, abipusio vienybėje, o tai ir vadinama Kūrėjo namais.
***
Gamta kalba mums per virusą: „Pasiekėte integralią formą savo egoizmu susijungdami apie Žemę, tapote Ego-žmonija! O dabar per šį virusą parodysiu jums, kaip vienam kūnui, kad su jumis netvarka. Imkite gydytis nuo egoizmo!“
***
Jums reikia pagalvoti, kaip reaguoti į virusą, kuris pažeidžia visą žmoniją, jums reikia veikti kartu. Susivienykite tarpusavyje, veikite išvien, imkite keisti valstybines sistemas, tarpvalstybinius santykius, santykius visuomenėje. Paverskite save viena visuma!
***
Kol kas vystomės kančių, natūralios raidos keliu (beito). Tačiau yra kelias, kur laikas pagreitintas (achišėna), kai laikydamiesi to, ką rašo kabala, suprantame, ką reikia daryti, ir kuriame gerus tarpusavio ryšius, mokydamiesi, kaip tapti viena vieninga žmonija.
***
Koronavirusas rodo mums, kad mūsų egoizmas neatitinka integralios gamtos (altruizmo). Pradėkite pamažu gydytis! Egoizmas verčia mus viena žmonija, o jame atsiskleidžiantis blogis per gamtos smūgius (gyvūniniu lygmeniu – virusus) skatina mus taisyti egoizmą.
***
Kaip išeiname iš egoizmo? Išeiname iš savęs, savo noro mėgautis į mūsų tarpusavio ryšius, kai kiekvienas jau nekreipia dėmesio į save, o tik į tai, kas tarp mūsų. O tarp mūsų yra dvasinė erdvė! Į ją ir nurodo koronavirusas!
***
Vieninga, integrali gamta vis labiau atsiskleidžia mums ir todėl jaučiamės esą nukritę, vis labiau neatitinkantys vieningos gamtos. Jos reakcija į neatitikimą – kataklizmai ir virusai. Tačiau tai nėra bausmė, tai siekis subalansuoti mus su gamta!
***
Po epidemijos žmonės nebus tokie, kaip anksčiau, jie pripras prie naujos būsenos. Imsime suvokti pasaulį, jausdami, kad jis yra valdomas aukštesniosios jėgos. Visi klausia: iš kur ši problema, kas bus? Mes netekome jėgų vaikytis šio pasaulio malonumų – svarbiausia gyventi ramiai…
***
Koronavirusas – disbalanso pasekmė, jį sukėlė žmogus gamtoje, nes tarp žmonių nėra draugiškų tarpusavio santykių. Turime egzistuoti integralioje sistemoje, o mes, priešingai, tolstame vieni nuo kitų. Egoizmas auga ir vis labiau skiria mus, sukeldamas vis kenksmingesnius virusus.
***
Ši epidemija kilo dėl to, kad esame paskutiniame žmonijos vystymosi etape, kuris vadinamas „paskutiniąja karta“. Užbaikime egoistinę raidą ir pereikime prie aukštesnio egzistavimo lygmens, kuris vadinamas gyvenimu aukštesniajame pasaulyje.

Iš 2020 m. balandžio 1-7 d. M. Laitmano twitter

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys apie koronavirusą II dalis

Mintys apie koronavirusą III dalis

Mintys apie koronavirusą IV dalis

Koronavirusas – jėga, žadinanti žmoniją atlikti išsamią reviziją. Visas mūsų egoistinis vystymasis, visa žmogaus evoliucija nuo to laiko, kai jis paliko urvus, nulipo nuo medžio ir ėmė skirtis nuo beždžionės, vyksta tik egoizmo viduje. Dabar pirmąkart istorijoje keičiame savo raidos metodą.
Egoistinis metodas išseko, atvedęs mus į „Egiptą“ ir privertęs tapti visiškais noro mėgautis vergais. Dabar žmonija turi pereiti prie ketinimo duoti, t. y. išeiti iš „Egipto“ į „Izraelio žemę“.
Dabar esame posūkio taške prieš visišką perversmą. Tai istorinė akimirka, pirmąsyk su žmonija vyksta dvasinė revoliucija. Būtina dirbti, kad pritrauktume grąžinančią į Šaltinį Šviesą, kuri pakeis žmonijos veidą. Privalome būti ta grupė, tas įrankis, kuris traukia šį siūlą, dėl kurio visa žmonija ima eiti į priekį.
Kas kad mūsų, siekiančių Kūrėjo, ne taip daug. Svarbiausia užmegzti pradinį ryšį, kaip sakoma: „Atverkite Man ertmę kaip adatos auselę“. Daugiau nieko nereikia. Žmogus iš savo pusės visoje erdvėje tarp mūsų turi atverti Kūrėjui tik mažytę skylutę, lyg dūrį adatos galu, ir per ją ims skleistis ir vystytis įvairiausi ryšiai ir mes pateksime į dvasinę davimo sistemą.
Jau negrįšime prie ankstesniųjų dalykų. Senasis pasaulis mirė, jo nebėra! Ateisime į naująjį pasaulį ir patys būsime nauji žmonės. Žinoma, tai nutiks ne iškart, o etapais. Kaip rašoma pasakojime apie išėjimą iš Egipto: kiek kartu Mozė ėjo pas Faraoną ir grįžo.
Tai nėra lengvas procesas, bet jis jau prasidėjo. Ir jis nesustos, kol koronavirusas taps tikra karūna, Kėtėr, ir atves mus į ryšį su Kūrėju skirtingomis formomis visuose lygmenyse. Jis būtinai tai atliks.
Todėl turime vertinti laiką, kuriuo gyvename. Žmonija neįstengia to suvokti, juk ji nežvelgia į šį procesą visos istorijos mastu, pradedant nuo pasaulio sukūrimo ir iki jo vystymosi pabaigos. Tačiau mes matome, kad viskas atsiskleidžia taip, kaip aprašyta kabalistinėse knygose.
Dar prieš šimtą metų Baal Sulamas rašė, kad pradedame „Mesijo dienas“, t .y. tą laikotarpį, kai mus ima veikti didžiulė, traukianti dvasinė jėga ir veda mus pirmyn.
#262587

Iš 2020 m. balandžio 3 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Egipto koridorius

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Koronavirusas – gamtos bumerangas

Tarpusavio laidavimas – tai visiems nuo vaikystės žinoma sąvoka. Mus visuomet mokė, kad turime palaikyti vienas kitą, kitaip, visi pražūsime. Bet šiandien laidavimas, ryšys tarp žmonių tampa neįprastai aktualia tema, įgyjančia naują, ryškų atspalvį.
Pasaulį apėmusi koronaviruso epidemija suteikia mums galimybę sužinoti šį tą naujo apie mūsų gyvenimą ir tarpusavio santykius globaliame pasaulyje. Be to, ji parodo kokią jėgą turi kiekvienas, net ir mažiausias gamtos elementas. Pasaulis atrodo toks didžiulis, bet staiga paaiškėja, kad mažytis virusas gali jį panardinti į chaosą ir tamsą.
Tai rodo mums, kokią asmeninę atsakomybę kiekvienas iš mūsų šiais laikais prisiimame už pasaulį, kad nebūtume jame kenkėjais ir neužkrėstume kitų. Pagalvokite, koks nors paprastas prekybininkas iš Kinijos turgavietės atliko tokius dramatiškus pokyčius pasaulyje. Tai parodo, koks galingas kiekvienas iš mūsų globaliame pasaulyje ir kokia atsakomybė tenka kiekvienam visų kitų atžvilgiu.
Kabalos moksle yra paprastas dėsnis: „dalis ir visuma lygūs“. Visuma – tik atskirų elementų suma, todėl ji priklauso nuo kiekvieno iš jų. Neįmanoma iš visumos ištraukti net mažiausio elemento, nesugriovus visumos. Be vienos dalelės ji bus ydinga, juk jai jos trūks.
Todėl žiūrime į koronavirusą ir nesuprantame, kaip tokia mikroskopinė dalelė sugebėjo pridaryti tiek daug bėdų pasaulyje? Tačiau iš tikrųjų virusas parodo mums, kokią žalą padarėme visoje didžiulėje sistemoje biologiniu, aukščiausiu gamtos lygiu. Virš jo yra tik žmogaus mintys ir ketinimai.
Reikia suprasti, kad viskas prasideda nuo galvos. Tad jei vyksta biologinės sistemos gedimas, jis yra minties ir noro sistemos gedimo, esančio aukščiau biologinio lygmens, pasekmė. Reikia išsiaiškinti, kokie nesklandumai yra žmogaus santykiuose su savimi, su kitais, ir su visa žmonija bendrai, per kuriuos biologiniame lygmenyje sukeliame tokius iškraipymus kaip virusai.
Matyt, mūsų santykiuose yra problema, ir jie nėra integralūs. Jau pažeidėme visus integralios gamtos dėsnius ir neleidžiame jai normaliai egzistuoti. Ir todėl naikinimai bendroje gamtoje, kur viskas turi būti sujungta ir harmoninga, tapo tokie reikšmingi, kad smogė visiems kaip virusas.
Epidemija išties palietė visus, juk gyvename integraliame pasaulyje. Ir todėl, nesvarbu, kas ir kur gyvena: nukentėjo visi – ar tai būtų kinų valstietis, ar biržos makleris Honkonge, ar amerikietis, mat esame bendroje, sujungtoje sistemoje.
Kažkada gyvenome labiau izoliuoti ir priklausėme tik nuo savo vietovės, nes pasaulis nebuvo globalus. Tačiau šiandieninis pasaulis yra toks integralus, kad bet kuris kinų kaimas per prekybinių santykių tinklo grandinę yra susietas su visa žmonija. Pripratome, kad pasaulio likimą sprendžia vyriausybės ir staiga vadelės atsidūrė mažyčio viruso rankose.
Visi esame vienos integralios sistemos, vadinamos Adam, dalys ir be išimties priklausome vieni nuo kitų. Ir jeigu ši sistema vis labiau atskleidžia mūsų priklausomybę ir įpareigoja ją tobulinti, tada išmokime, kaip prilygti šiai sistemai, kitaip, mums bus blogai. Priešingu atveju kasdien atsiskleis nauji, mirtini virusai.
Sistema rodo, kad esame įpareigoti užmegzti gerus tarpusavio ryšius. Tačiau turime išsiaiškinti, ką reiškia „gerus“, juk mūsų egoizmas vertina tik tai, kas jam naudinga.
Norint sužinoti, kas iš tikrųjų gerai, reikia išstudijuoti visą sistemą, o paskui kiekvienam ir visiems kartu palaikyti jos integralumą. Be šito, daugiau nieko nereikalaujama, tik rūpintis kitais, kaip savimi.
Mus turi sieti globalus, abipusis laidavimas, kuris aukščiau už bet kokius atskyrimus ir asmeninius tikslus. Laidavimas, ryšys tarp mūsų – aukščiau visko ir jis turi nulemti visus mūsų asmeninius ryšius. Laidavimas – aukščiausias, vienintelis gamtoje egzistuojantis dėsnis. O visi kiti dėsniai bei elgesio formos remiasi juo.
Dėl koronaviruso laidavimo dėsnis dabar atsiskleidžia visame pasaulyje. Gamta nusprendė parodyti mums, kas mes tokie ir kokie esame priešingi gamtai.
Galbūt iš šios krizės išmoksime, ką verta daryti, kad taptume integralia gamtos dalimi. Laikydamasis laidavimo dėsnio, žmogus atves gamtą į pusiausvyrą. O pasiekti visišką gamtos jėgų pusiausvyrą ir harmoniją – tai tikras rojus.
#261737

Iš 2020 m. kovo 10 d. laidos „Naujasis gyvenimas“ Nr. 1212

Daugiau šia tema skaitykite:

Karantinas – pirmas žingsnis išeiti iš krizės

Ties raudona linija

Egoizmas ir yra virusas

Remiantis dvasinių šaknų ir materialių šakų ryšiu, kaip būtų galima paaiškinti, kodėl pagrindinė priemonė apsisaugoti nuo koronaviruso – rankų plovimas?
Virusas atsiranda mūsų silpniausioje vietoje. Tačiau kalbama ne apie rankas, suteptas materialiu purvu, o apie gavimo indus, kuriuos simbolizuoja rankos.
Be perstojo tepame savo rankas tuo, kad norime pasiglemžti sau vis daugiau. Ir todėl koronavirusas iš esmės plinta per nešvarias rankas, seiles, orą, tiesiogiai pažeisdamas mūsų gavimo organus.
#262779

Iš 2020 m. balandžio 4 d. pamokos moterims, „Klausimai ir atsakymai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas – tai ir yra virusas

Kas padės judėti pirmyn?

Dabar pats metas veikti!

Klausimas. Pačioje epidemijos pradžioje žmonėms buvo leista rinktis iki 5000 žmonių, po to iki 2000 žmonių, po to – 500, 100, 10. O šiandien negalima susiburti ir dešimčiai. Kitaip tariant, gamta prievarta mus atskiria, bet kokiu tikslu? Kas bus toliau?
Atsakymas. Kabaloje sakoma: „Nusidėjėlių susirinkimas – bloga jiems ir bloga pasauliui. O nusidėjėlių atitolimas – gera jiems ir geria pasauliui.“
Klausimas. Kokia yra mūsų nuodėmė?
Atsakymas. Ta, kad iš pat pradžių gimėme su nuodėme. Ir tai nėra religinės frazės. Žmogaus prigimtis nuodėminga, nes jis egoistas ir galvoja tik apie save, kaip padaryti sau geriau, o kitam blogiau. Viską pažįstame lygindami. Žmogus gyvena tuo, kad nuolat lygina savo asmeninę būseną su kitais.
Todėl žmonių atskyrimas, iš principo, silpnina pavydą, pavyduliavimą ir taip ramina visuomenę. Juk kiek visuomenė yra draugiška, tiek žmonės gali suartėti. O kiek ji egoistinė, tiek žmonės turėtų nutolti tarpusavyje.
Klausimas. Kitais žodžiais tariant, gamta mus sukūrė egoistais, ir mums kaip ir nėra jokių pretenzijų?
Atsakymas. Taip. Toroje sakoma: „Aš (Kūrėjas) sukūriau egoizmą“. Tyrinėdami gamtą, matome, kad visų dalių trauka ir atitolimas, visi gamtos dėsniai grįsti egoistinėmis materijos savybėmis.
Klausimas. Taigi, jei tinkamai nenaudojame savo egoizmo, tai gamta generuos visokius virusus ir įvairiausius kataklizmus, kad įsisąmonintume būtinybę ištaisyti ego. Kitaip tariant, egoizmas yra tas pats virusas?
Atsakymas. Kiekvieną akimirką norime gauti maksimalų malonumą, o dar geriau, jei jis kitų sąskaita. Visa mūsų egoistinė prigimtis – tai virusas. Negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmogus yra jo valdžioje ir tik taip reiškiasi.
#262648

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virusas nuveda mus nuo bėgimo takelio

Mintys apie koronavirusą III dalis

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Visada verta prisiminti, kad Kūrėjas siunčia viską, kas mums nutinka, ir veikia mūsų labui. Tačiau iš pastarojo įvykio su koronavirusu ypač ryškiai matomas Kūrėjo veikimas. Ryšys su Kūrėju įmanomas tik su sąlyga, kad kūriniai prašo ko nors iš Jo arba dėkoja Jam už tai, ką Jis jiems padarė.
Vienas iš dviejų: arba prašymas, arba dėkingumas. Antraip, nebus ryšio tarp kūrinio ir aukštesniosios jėgos. Tegausime minimalų švytėjimą, suteikiantį mums galimybę egzistuoti laukiant. Bet tokia laukimo būsena nėra pageidautina nei kūriniams, nei Kūrėjui.
Todėl turime suprasti, kad pažadindamas mus koronavirusu, Kūrėjas padeda mums susiorganizuoti ir kreiptis į Jį. Dabar visa žmonija sąmoningai ar nesąmoningai kreipiasi į Kūrėją.
Taip stiprėja ryšys tarp kūrinio noro mėgautis ir Kūrėjo noro duoti. Iš mūsų reikalaujama maksimaliai sustiprinti šį ryšį, išplėsti, pagilinti ir, svarbiausia, atlikti tai kartu, paverčiant jį bendra malda. Tokia malda naikina visas kliūtis ir atveria teisingą, tikrą ryšį su Kūrėju.
Atskleidžiame ryšį, kuris jau egzistavo anksčiau, bet nebuvo jaučiamas, tai primena kūdikį, kuris yra ant motinos rankų ir to neįsisąmonina. Kol kas tai nesąmoningas, įgimtas ryšys. Bet kai vaikas užauga, jis ima stiprinti šį ryšį, suprasdamas, kad šis gali ir nutrūkti. Taip jis auga.
Visas mūsų vystymasis ir kilimas dvasiniais laiptais, tarpusavio artėjimas skatina mus vis labiau ruoštis maldai, kreiptis į Kūrėją ir dėkoti Jam. Taip stipriname ryšį, kuris mums tampa svarbesnis už viską.
Visą mano gyvenimą lemia tik tai, kiek esu susijęs su Kūrėju: daugiau ar mažiau, kaip stipriai laikausi už Jo. Nuolat sukuosi aplink šį vieną parametrą, kaip apie patį brangiausią savo gyvenime.
Visų kartų kabalistai sakė, jog „viskas pasiekiama tik maldos jėga“ ir „būtų gerai, kad žmogus melstųsi visą dieną“. Juk jie atskleidė, kaip svarbu, kreiptis į Kūrėją sąmoningai iš mūsų vienybės. Visus savo veiksmus reiktų vertinti atsižvelgiant į tai, kaip jie padeda kreiptis į Kūrėją. Tai vienintelė mūsų darbo pasekmė.
Tėra dvi jėgos: Kūrėjas ir kūrinys. Kūriniai visuomet iš visų jėgų turėtų siekti Kūrėjo, kreiptis į Jį, prašyti, dėkoti.
Dabar Kūrėjas pažadina koronavirusą, siųsdamas pasaulio vadovams mintis ir norą mus užrakinti, sustabdyti, priversti ramiai sėdėti namuose, kad vis labiau susitelktume į kreipimąsi į Kūrėją.
Tai centrinis kūrinio taškas, kurį turime vis labiau plėsti, kol visa tikrovė, visi pasauliai tilps į šį tašką, kur kūriniai it vienas kūrinys kreipiasi į vieną Kūrėją. Štai tuomet galėsime pasakyti, kad tarpusavyje susivienijome, susiliejome.
Pagrindinis dalykas, kurio laukia Kūrėjas, – mūsų bendras kreipimasis. Jei milijardas žmonių kreipiasi į Kūrėją atskirai, arba, jei šis milijardas tarpusavyje susivienija ir kreipiasi į Kūrėją, tada skirtumas tarp šių dviejų prašymų prilygsta skirtumui tarp šio pasaulio ir būsimo, galutinio ištaisymo pasaulio. Svarbiausia, kad malda būtų bendra.
Todėl iš viršaus mums suteikiama proga susivienyti aplink vieną problemą, kad su ja kreiptumės į Kūrėją. Pažadinti iš viršaus jau galime susijungti tarpusavyje ir su Kūrėju. Nors šis ryšys užsimezgė ne dėl pačių kūrinių, tačiau jis irgi užskaitomas ir įtraukiamas į bendrą išsitaisymą.
#262310

Iš 2020 m. kovo 29 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Prognozė: kas bus su koronavirusu

Jau nebebūsime kaip buvę

Šiuo sudėtingu koronaviruso epidemijos metu moterys gali nuveikti daug daugiau nei vyrai, nes jos labiau susietos su gyvenimu, turi stipresnį gyvenimo pojūtį savo šeimos, vaikų atžvilgiu.
Po šios epidemijos žmonės nebebus tokie patys. Praeis keletas mėnesių, ir visi pripras prie šios naujos būsenos. Imsime naujai suvokti pasaulį, jausdami, kad jį kontroliuoja aukštesnioji jėga.
Dabar visiems kyla klausimas: iš kur atsirado ši problema ir kodėl, kas bus toliau? Staiga netekome jėgų vaikytis paskui įvairius šio pasaulio malonumus, svarbiausia išgyventi ir ramiai gyventi šiame pasaulyje mums ir mūsų vaikams.
Tai labai svarbus žmonijos ugdymo etapas. Virusas ugdo taip, kad nebebūsime tokiais žmonėmis, kaip anksčiau. Įsivaizduokite, kad praeis keturi–šeši mėnesiai, ir pamatysime, kaip epidemija silpsta ir koronavirusas nustoja cirkuliuoti tarp mūsų – tuomet jau būsime kitokie.
O kol kas reikia tiesiog palaikyti vieniems kitus ir paaiškinti, kad šis smūgis iš gamtos, nes pažeidžiame jos dėsnius, integralumą ir globalumą.
Naikiname gamtą ir dėl to prievarta ištraukiame visus šiuos virusus iš jos, verčiame juos atsirasti. Jei ir toliau nekeisime požiūrio į gamtą, tai atsiras vis naujų virusų, daug baisesnių už koronavirusą. Tad nėra pasirinkimo, esame įpareigoti pakeisti požiūrį į tarpusavio santykius ir į gamtą, tuomet viskas susitvarkys.
Visų pirma, turite suprasti, kad koronavirusas – žmogaus sukurto disbalanso gamtoje pasekmė. Ir šis disbalansas atsiranda dėl draugiškų ryšių trūkumo tarp žmonių.
Turėtume egzistuoti integralioje sistemoje, tačiau, atvirkščiai, vis labiau tolstame vienas nuo kito. Egoizmas visą laiką auga ir vis labiau priešina mus vienus su kitais. Jei nesustabdysime bendro susiskaldymo proceso, iššauksime dar kenksmingesnius virusus.
Visi sutinka, kad žmonėms būtina vienytis, tačiau netiki, kad tai įmanoma pasiekti, laiko tai gražia svajone. Tačiau esmė ta, kad iš mūsų nereikalaujama susivienyti, – turime tik panorėti tai pasiekti.
Siekdami vienybės, jau dedame savo pastangas į gamtą, nuo kurių gamta taisosi ir tampa geresnė. Tuomet iš jos nebeatsiras jokie kenkėjai, įskaitant virusus.
#262771

Iš 2020 m. balandžio 4 d. pamokos moterims, „Klausimai ir atsakymai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Universalūs skiepai nuo visų virusų

Kada pasibaigs koronavirusas?

Dabar visas pasaulis bando sukurti vakciną nuo koronaviruso. Tačiau yra dvasinė vakcina nuo šios epidemijos, ir, be abejo, galų gale ji taps tikrąja apsauga nuo ligos.
Bijau, kad po šio koronaviruso atsiras dar daugybė jo mutacijų, ir negalėsime išeiti iš šio rato. Smūgiai bus itin dažni, vienas po kito: ne šis virusas, tai kas nors kito. Esame jau tokiame laikotarpyje ir negalime to išvengti.
Sprendimas paprastas: įgyvendinti vienijimosi metodiką, kurią mums siūlo kabalos mokslas, paaiškindamas, kaip teisingai ir geranoriškai susijungti tarpusavyje. Kai pakeisime destruktyvius, egoistinius santykius į draugiškus, koronavirusas išnyks.
Matome, kad šis virusas veikia labai selektyviai: jis mus atskiria, naikina visus gamybinius ryšius, valdymo ir bankų sistemas, įmones.
Tarsi jis savo kalba mums paaiškina, kad visas mūsų pastatytas pasaulis yra neteisingas, savanaudiškas, grįstas vienas kito išnaudojimu. Tai prieštarauja integraliai gamtos formai ir abipusiškumui, kurio gamta taip pat reikalauja iš žmogaus pakopos.
Visuose kituose gamtos lygmenyse: negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame yra visiška simbiozė. Ir tik žmogaus lygmenyje nuolatos vyksta karas. Gamta reikalauja iš mūsų, kad pasitelkę protą bei jausmus, savo supratimą, užmegztume reikiamą ryšį. Ir čia virusas mums padeda.
#262486

Iš 2020 m. kovo 25 d. pokalbio su Davidu Bliumenfeldu

Daugiau šia tema skaitykite:

Skiepai nuo koronaviruso

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Apsauga nuo baimių

Koronavirusas veikia nepripažindamas ribų ir socialinių skirtumų. Jis neišskiria nei tautybės, nei odos spalvos: juodos, baltos, geltonos, raudonos. Žmonių sistema gamtos atžvilgiu yra tokia pati kaip skirtingi vienos motinos vaikai. Motina myli visus!
Nematome to savo egoistinėmis akimis, bet turime ištaisyti savo požiūrį. Išsitaisyti – tai pakeisti žmonių tarpusavio ryšio pobūdį į integralią tarpusavio pagalbą. Jei taip neatsitiks, mūsų laukia daugybė nenutrūkstamų gamtos smūgių, kurie vis dėlto privers daryti teisingas išvadas.
#262491

Iš 2020 m. kovo 25 d. pokalbio su Davidu Bliumenfeldu

Ar yra ryšys tarp materialių įvykių, vykstančių pasaulyje dėl koronaviruso epidemijos, ir mūsų vidinių pokyčių? Visi pradedame nuo šio pasaulio, nuo gyvūninės būsenos, ir iš pradžių mumyse nėra nieko dvasiško.
Bet staiga ateina virusas ir mums padeda. Kalbu ne apie kančias, kurios lydi šį procesą, o tik apie dvasinius rezultatus. Mūsų gyvenime neįmanoma vien laimėti nieko nemokant.
Pažvelkime tik į dvasinę naudą. Dėl viruso atsiribojome nuo savo ankstesniojo gyvenimo, kuris buvo vaikymasis paskui įvairiausius, dirbtinai išgalvotus malonumus.
Išsikėlėme sau tuos išgalvotus tikslus šiame pasaulyje ir visą laiką varžėmės, kas greičiau juos pasieks. Tai leido mums didžiuotis ir vis labiau užpildyti savo egoizmą, siekti dalykų, kurių visiškai nereikia, ir viskas tik tam, kad girtumės aplinkiniams.
Toks buvo mūsų gyvenimas, tačiau atėjo virusas ir po kelių savaičių išvalė visą žemės rutulį nuo vartotojiško požiūrio, nuo visų šiukšlių. Jis liepė mums grįžti namo ir apgalvoti savo gyvenimo formą: ar norime taip tęsti ir grįžti prie varžymosi ir beprasmių lenktynių?
Ar norime ir toliau užpildyti visas savo dienas nuo gimimo iki mirties skirtingais žaidimais, kad tik negalvotume apie gyvenimo prasmę? O gal dabar pagalvokime apie gyvenimo prasmę, dėl ko verta gyventi?
Koronavirusas pirmiausia auklėja mus, verčia mus naujais žmonėmis. Anksčiau apie tai negalvojome. Tiesiog žiūrėjome į kitus ir darėme kaip visi, kad nebūtume blogesni už kaimyną. Tam švaistėme visą gyvenimą. Egoizmas visą laiką siekė, kad būčiau sėkmingas, kad nebūtų gėda lyginant save su kitais.
Tačiau virusas sugriauna mums visą egoizmo pagrindą. Šiandien apie tai jau negalvojame. Pažiūrėkite, kokią pagalbą gavome, dvasinį smūgį. Dabar kyla klausimas, kaip išnaudosime šią patirtį.
Virusas mus sustabdo ir nustumia nuo bėgimo takelio. Prieš epidemiją jau buvome pradėję baimintis, kad pasaulis ritasi į prarają. Gyvenome laukdami artėjančios krizės, ekologinės katastrofos ar III pasaulinio karo, nuo kurio visi žūsime. Bet dabar matome, kad galime ateiti prie visiškai kitokios gyvenimo formos. Gyvenimas gali būti užpildytas kitokiu turiniu, kaip sakoma: „Pamatysite savo pasaulį šiame gyvenime“.
Jei pradedame išeiti iš egoizmo davimo link, tai pamažu savo noruose judame į kitą realybės pusę, peržengdami horizontą ir išeidami už egoizmo, už šio pasaulio ribų.
Taip judame amžinojo gyvenimo link. Mums nereikia mirti, numarinsime savo egoistinį norą ir nereikės patirti fizinės mirties. Keisime kūną tarsi keistume senus marškinius. Numetei senus marškinius skalbti, apsivilkai naujus ir pradėjai gyventi iš naujo. Taip eina vienas gyvenimo ratas po kito. Manyje atsinaujina norai ir kaskart atnaujinu savo gyvenimą. Nėra ko bijoti.
Dabar suprantame šio pasaulio ir aukštesniojo pasaulio esmę. Iš esmės, jie skiriasi tik noru. Jei keičiu savo norą iš gavimo į davimą, tai taip pereinu iš pasaulio į pasaulį, peržengdamas ribą tarp šio materialaus gyvenimo ir dvasinio (tai vadinama materialia mirtimi).
Sunaikiname savo norą mėgautis ir tampame laisvi. Išsilaisvinu iš egoistinio noro ir imu duoti.
Dar prieš du mėnesius nebuvo įmanoma kalbėti apie tokius dalykus. Kiekvienas galvojo apie tūkstantį gyvenimo problemų, apie savo verslą. Ir dabar virusas visus išleido atostogauti, kad pagalvotų apie dvasinį gyvenimą. Jis pakelia mus į kitą lygį ir priverčia susimąstyti apie amžinybę, apie gyvenimo prasmę. Koronavirusas – tai dvasinė jėga, kuri įeina į mus ir pakelia nuo materialios mirties iki dvasinės amžinybės laiptelio.
#262544

Iš 2020 balandžio 2 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš juodosios skylės į laisvę

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Koks bus pasaulis po epidemijos?