Klausimas. Teigiate, kad kabala nekalba apie šį pasaulį. Ką gi tada reiškia, kad ji realizuojama visuomenėje?
Atsakymas. Kabala nekalba apie mūsų pasaulį, netiria jo dėsnių, o tiesiog pasakoja apie juos, kaip apie duotybę. Ji tiria – kaip pakilti į kitą dėsnių lygmenį, kur dėsniai, grindžiami davimo savybe.
Mūsų pasaulio dėsniai remiasi gavimu, o dvasinio – davimu. Tai du priešingi pasauliai. Todėl negalime būdami mūsų pasaulyje, turėdami materialias jusles jausti aukštesniojo pasaulio, aukštesnės erdvės, juk ji jaučiama davimo savybe.
Kol kas šios savybės neturime. Jos atsiradimas vadinamas „siela“. Kitaip tariant, šiame pasaulyje gyvename kūne, o dvasiniame – sieloje.
Tačiau iš principo yra dvi valdymo sistemos: arba dėl savęs – mūsų pasaulyje, arba dėl davimo – aukštesniajame pasaulyje. Todėl, kai suvoki dvasinį pasaulį, dingsta laiko pojūtis, mat išeini „iš savęs“, užmezgi išorinius santykius.

Iš 2017 m. spalio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką tyrinėja kabalos mokslas?

Kabalos suvokimo etapai

Kur yra dvasinis pasaulis?

Klausimas iš Facebook. Kam Kūrėjui toks kiekis žmonių planetoje Žemė?
Atsakymas. Žmonių skaičius Žemėje, įskaitant mirusiuosius ir tuos, kurie dar gims, griežtai apibrėžtas, mat tai priklauso nuo egoistinio noro (kurį turime ištaisyti) apimties. Kiekvienas iš mūsų – miręs, gyvenantis ir dar ne gimęs – šio noro nešiotojas.
Pagal tai artėjame prie išsitaisymo pabaigos. Noras tampa vis didesnis, tad kyla būtinybė jį padalinti į daugybę kūnų. Ir todėl mūsų pasaulyje auga gyventojų skaičius.
Klausimas. Vadinasi, jei būtų mažiau kūnų, jie neišlaikytų egoistinės įtampos?
Atsakymas. Žinoma. Viskas visiškai reglamentuota.

Iš 2017 m. lapkričio 23 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos ir žmonių skaičius

Kelyje į užjūrio šalį

Sielos ir kūnai

Klausimas. Jei viskas, kas materialu, turi dvasinę šaknį, tai ir mano šeima man duota neatsitiktinai? Jeigu Kūrėjas egzistuoja, tai aš turiu Jį atskleisti ir šeimoje?
Atsakymas. Yra du komponentai – gyvūninis ir dvasinis.
Gyvūninis komponentas – tai šeima, kurioje gyvenu ir kuria turiu rūpintis. Dvasinis komponentas susijęs tik su dvasia, t. y. su siela. Ir nereikia jų painioti.
Šiame pasaulyje turiu rūpintis savo vaikais, žmona, artimaisiais, tėvais, tačiau tai nesusiję su mano siela. Taip ir parašyta Toroje, kad žmogus atitrūks nuo savo motinos ir tėvo ir prisišlies prie Kūrėjo.
Klausimas. Kaip galima žiūrėti į santykius šeimoje tik kaip į gyvūninius? O jei šeimoje tikrai kartu aptariami ir sprendžiami įvairūs dvasiniai klausimai, įsiklausoma į artimųjų nuomonę, – visa tai irgi gyvūninis pradas?
Atsakymas. Yra įvairių šeimų, žiūrint kas aptarinėjama ir kaip manoma. Tai jūsų reikalas. Aš neatmetu šeimos, bet manau, kad jokie patys giliausi šeimyniniai sprendimai nesusiję su dvasingumu.
Komentaras. Bet anksčiau mes kalbėjome, kad geri santykiai tarp vyro ir žmonos gali jiems padėti atskleisti Kūrėją.
Atsakymas. Gali, žinoma, jei tik jiems pasiseks.

Iš 2016 m. gruodžio 11 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas kaip akimirka arba akimirka kaip gyvenimas

Žemiška veikla ir dvasinis vystymasis

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis