Komentaras: Sakote, kad mes, žmonės, savo santykiu veikiame žemesnes gamtos dalis.
Atsakymas: Visuomet taip. Negyvąją gamtą labiausiai veikia augalija, abu lygmenys
aktyviausiai sąveikauja tarpusavyje. Augaliją veikia gyvūnija – jie maitina kitas kitą.
Gyvūniją veikia žmogus, nors jis apskritai nesiskiria nuo gyvūnų, tik geba pavergti gamtą, neprotingai pavergti.
Galiausiai visos gamtos dalys turės sąveikauti tarpusavyje taip, kad papildytų viena kitą.

#273298

Iš 2020 m. rugpjūčio  21 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus ir gamta: ryškėja santykiai

Gamtos pusiausvyra priklauso tik nuo mūsų

Pasikeisime mes, keisis ir gamta

Klausimas: Yra keletos rūšių motyvacija: vidinė ir išorinė, teigiama ir neigiama, pastovi (troškulio, alkio numalšinimas ir t. t.) ir nepastovi (mesti rūkyti, laikytis dietos).
Yra motyvacija, kuri akina žmones veikti (įsitvirtinimas, pagarba, valdžia, savirealizacija).
Kokie procesai vyksta žmoguje, kai jis motyvuotas? Ką jis jaučia?
Atsakymas: Jame atsiranda aiški kryptis, ko jis turi pasiekti, kokia forma, kokia ateitis, kaip tai sau įsivaizduoti. Motyvacija apima savyje aiškų ateities matymą, įskaitant problemos sprendimą, kaip pasiekti tos ateities, kaip ją realizuoti.
Klausimas: Ar galima atsekti ryšį tarp norų vystymosi ir motyvacijos?
Atsakymas: Žinoma, nes norų vystymasis ir yra motyvacijos vystymas. Jei anksčiau žmogus turėjo tik norą susirasti maisto, tai vėliau atsirado poreikis pratęsti giminę, sukurti šeimą, namus.
O paskui jau atsirado noras pakilti virš kitų, kova už patogesnį būvį ir pan. Visas tas ribas, graduotes, pakopas perėjome per istoriją.
Klausimas: Šiandien vidinė motyvacija, t.y. savirealizacija, veikia geriau nei išorinė. O išorinė motyvacija, pvz., pinigai ir karjera veikia mažiau. Kodėl?
Atsakymas: Esmė ta, kad mums vystantis mus vis labiau traukia dvasinės, o ne materialos vertybės. Mes vis labiau tolstame nuo gyvūninės būsenos.

#273353

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. TV laidos „Vadovavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Jei šio pasaulio norai neduoda ramybės…

Kabalos žinios ir žemiškos vertybės

Žmogus – aukščiausia gamtos pakopa

Komentaras: Būna taip, kad žmogus turi potencialą, yra talentingas, tačiau neturi jokios motyvacijos atlikti kokį nors darbą, nors ir galėtų. Gamtoje, berods, taip nėra. Jei gyvūnas turi potencialą, jis jį visiškai išnaudoja.
Atsakymas: Jų motyvacija „gyvūninė“, todėl ten nėra jokių problemų. Gyvūnai dažniausiai neserga depresija, motyvacijos nestinga. Tiesa, pastaruoju metu ir tai ėmė atsiskleisti, bet tik dėl to, kad jie tai perima iš žmogaus. Tačiau iš prigimties juose to nėra.
Klausimas: Kodėl žmogus turi potencialą, gebėjimus, o motyvacijos trūksta?
Atsakymas: Priežastis ta, kad žmogus išauga virš savo „gyvūninės“ būsenos ir gamta reikalauja iš jo būtent motyvuotų poelgių. „Kam gyvenu?“ – tai ir yra klausimas, iš kur kyla motyvacijos nebuvimas ir visos neigiamos problemos.

#273508

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. TV laidos „Vadovavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalisto motyvacija

Atskleisti savo dvasinį potencialą

Besišypsanti depresija

Klausimas: Kaip kabala traktuoja sąmonę? Kaip ji susijusi su ketinimu, su noru?
Atsakymas: Sąmonė kuriama jaučiant išorinį šaltinį (informacinį lauką) ir pati savaime neegzistuoja. Kiek jaučiame išorinės jėgos poveikį sau, tiek galime kalbėti apie mumyse kylančią sąmonę.
Prie ne žmoguje esančios sąmonės galima pasijungti per vidinį vystymąsi. Egzistuojame šiame informaciniame lauke, ir todėl nukreipiame save į jį, įgyjame sąmoningumą.
Klausimas: Kas yra pasąmonė?
Atsakymas: Visa tai psichologija, ten taip dalijama. Kabala tuo nesinaudoja.
Komentaras: Ir vis dėlto yra dalykų, kuriuos atlieku sąmoningai, ir yra tokių, kuriuos nesąmoningai.
Atsakymas: Žinoma. Mūsų veiksmai ir gamtos poveikis mums – tai praktiškai du mūsų egzistavimo šaltiniai. Sakymas terminą „sąmonė“ omenyje turiu, kaip suvokiame gamtos poveikius, kaip juos analizuojame ir priimame sprendimus, kaip veikiame jų spaudžiami.

#273350

Iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, mirtis ir sąmoningumas

Kabala – sąmonės išplėtimo priemonė

Sąmonė – tai tam tikrą struktūrą turinti šviesa

Klausimas: Mūsų pasaulyje gimęs žmogus iš prigimties visuomet išnaudoja kitus. Žinoma, svarbus auklėjimo ir genų vaidmuo, tačiau pasitaikius pirmai galimybei be jokių apmąstymų žmogus renkasis asmeninę, o ne visuomeninę naudą. Išeitų, kad neturime jokio pasirinkimo?
Atsakymas: Žinoma, visi mūsų veiksmai tiksliai apibrėžti. Vienintelis pasirinkimas – visąlaik eiti pirmyn ir pamažu kelti laisvės lygį: kiek galiu teikti pirmenybę tam, kas bendra, o ne sau pačiam.
Klausimas: Koks skirtumas tarp laisvės ir anarchijos?
Atsakymas: Gamtoje nėra jokios anarchijos. Esmė ta, kad žmonės veikia mūsų pasaulio lygmenyje, visiškai neišmanydami tikrųjų gamtos dėsnių. Ir žmogaus elgesys nėra anarchiškas, viskas apibrėžta, viskas aišku.
Viena, ką galimą, – pritraukti supančią Šviesą. Bet ir tai vyksta veikiant aukštesniajai jėgai, ir jokios anarchijos nėra.
Anarchija – tai tam tikra sistema. Bet gamta jos netoleruoja. Gamta – tai itin rimtas, griežtas, absoliutus dėsnis.

#273779

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Kur slypi laisvas pasirinkimas?

Sukurti naują suvokimo sistemą

Klausimas: Mes kalbame apie daugelį problemų, katastrofų, apie dar didesnes nelaimes, kurios gali užgriūti pasaulį. Ką galėtume pasakyti malonaus ir optimistiško žmonėms, kurie seka jus?
Atsakymas: Aš patarčiau visiems žmonėms atkreipti dėmesį į tai, ką su mumis daro gamta.
Gamta – tai gyva būtybė, kuri pagimdo ir jungia mus visus. Ji yra aukštesnio lygio nei mes, todėl mumyse nėra nieko, kas negimtų iš gamtos. Taigi, mums reikia atkreipti dėmesį, ko būtent iš mūsų reikalauja gamta.
Žvelkime į ją ne su panieka, kaip į kažką negyvą ar, daugiausia, augalinį ir gyvūninį, o kaip į aukštesnę būtybę, suprasdami, kad tai ji veikia protingai, sąmoningai, selektyviai, kad atvestų mus į kitą lygmenį.
Gamta išvystė mus iš nieko, nuo nulio atvedė į šią padėtį ir veda toliau. Nemanykime, kad jau baigėme mūsų evoliuciją. Mes turime pasiekti jos galutinę būseną – visišką tarpusavio sąveiką ir harmoningą sąveiką su pačia gamta. Ir šį žingsnį mes dabar turime žengti.
Šį žingsnį galime atlikti, arba priversti grubios gamtos jėgos, arba protingai, sąmoningai. Aš manau, kad jau prie to priėjome. Dabar viskas priklauso nuo to, kaip paaiškinsime šią galimybę visiems žmonėms ir juos pritrauksime.
Klausimas: Vadinasi, žmonija ne tik turi galimybę, bet jūs tikite, kad ji šia galimybe pasinaudos ir galės rasti teisingus sprendimus, veiksmus?
Atsakymas: Žinoma.
#268233

Iš 2020 m. birželio 18 d. TV programos „Pokalbiai. Leonidas Makaronas ir Michaelis Laitmanas apie tarptautinę padėtį“

Klausimas: Kaip jūs suvokiate apibrėžimo, kad žmogus yra egoistinis socialinis gyvūnas, prasmę?
Atsakymas: Egoizmą mums suteikia gamta, o norint realizuoti ego, žmogui reikia visuomenės. Todėl jis yra sociali būtybė.
Klausimas: Yra buvę atvejų, kai vaikas, mažas patekęs į vilkų ar kitų gyvūnų būrį, vėliau nebegalėjo pritapti prie gyvenimo žmonių visuomenėje ir tapti visaverčiu žmogumi. Kuo ypatinga mūsų aplinka, dėl kurios esame žmonės?
Atsakymas: Žmogaus aplinkoje iš kartos į kartą mes kuriame naujus komutacijos dėsnius ir pradedame save transformuoti taip, kad taptume visuomenės vaikais. Kadangi tai yra dirbtinė mūsų būsena, gyvūnai negali patekti į mūsų bendruomenę. Jie gali gyventi šalia mūsų ir kažkaip užimti savo vietą, jausdami savo mažą egoistinį lygmenį ir suprasdami, kas jiems naudinga, o kas ne. O žmogus, įpratęs suvokti aplinką kaip gyvūnų bendruomenę, gimęs ar augęs tarp gyvūnų, praranda gebėjimą prisitaikyti prie žmonių visuomenės. Todėl vaiką turi auklėti žmonės. Iš gamtos gauti instinktai negali kompensuoti ryšio su socialine aplinka, į kurią jis vėliau patenka. Kad ir koks žmogus pats būtų, bet jei jis nesukūrė socialinių ryšių tiesiogine prasme nuo pat gimimo, jausdamas savo motiną, šeimą ir pan., jis nebegalės jų iki galo realizuoti.
#267776

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?

Žmogus – dvasinė būtybė ar gyvūnas?

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Klausimas: Gamta – tai kažkas gyvo, protingo, ji turi emocijas, mintis, planus ir galimybę apgalvotai reaguoti į mūsų poveikį?
Atsakymas: Gamta – tai griežta sistema, susidedanti iš negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogiškos dalių. Viso jos tarpusavyje išlaiko tam tikrą dinamišką pusiausvyrą. Jeigu savo egoistiniu poveikiu sugriauname šią pusiausvyrą, tai gamta reaguoja į tai priešinga kryptimi, kaip švytuoklė, siūbuodama į kitą pusę. Tai patiriame šiandien koronaviruso akivaizdoje.
Dabar gausime tokius smūgius, kurie privers mus integraliai susisieti, juk egzistuojame „paskutiniojoje kartoje“. Paskutinioji karta – tai paskutinė egoistinė karta, kai ištaisomas egoizmas. Egoizmą ir turime ištaisyti.
Klausimas: Vadinasi visos tos kančios kyla iš gamtos?
Atsakymas: Žinoma. Visos kančios iš to, kad sugriauni gamtos integraciją, jos pusiausvyrą. Tik dėl tavo kaltės netekus pusiausvyros gamtoje, sulauki iš gamtos reakcijos, kurią jauti kaip skausmą, nemalonumą, problemas.
Žmogus pats savaime itin silpnas. Jį šiek tiek paspausi, ir jis jau dejuoja, verkia, pasirengęs viską atlikti, kaip reikia. Taip gamta privers mus suaugti, tapti gerais, o svarbiausia – geromis viena kitai gamtos dalimis.
#266598

Iš 2020 m. gegužės 10 d. rytinės pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Gamta ima mus mokyti

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Klausimas: Mes matome gamtoje, kaip atomai jungiasi į molekules, molekulės – į sudėtingesnes medžiagas. Šis vienijimosi procesas mums yra aiškus. Augalai jungdamiesi gali sukelti lietų. Skruzdėlės organizuojasi į kolonijas ir taip toliau. O kaip žmonija? Mes žvelgiame į negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą ir nematome pavyzdžio, kaip turime sukurti mūsų visuomenę. Mums nepavyksta.
Atsakymas: Kodėl ne? Kuo žmogus skiriasi nuo negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos? Tuo, kad jis turi valios laisvę. Jis gali elgtis kaip gamtos integrali dalis ir gali elgtis priešingai.
Komentaras: Bet skruzdėlės bendrauja tarpusavyje instinktyviai.
Atsakymas: O mes turime veikti ne instinktyviai, o sąmoningai. Aš turiu sąmoningai atsiriboti nuo savo egoistinių impulsų, kad nepakenkčiau gamtai, neišeiti iš integralaus paveikslo rėmų.
Klausimas: Ar turi žmogus kažkokį ypatingą vaidmenį?
Atsakymas: Taip. Kai siekiame panašumo su gamta, mes pradedame ją suprasti, jausti. Mes tampame integraliai neatsiejami su ja ir palaipsniui pradedame matyti jos vidinę prasmę, vystymosi programą.
Mes esame įjungti į šią programą, bet nenorime jos laikytis. Norime viską daryti pagal savo egoistinę programą. Tuo esame prieštaroje su gamta.
Klausimas: Jei mes, žmonės, pradėsime artėti vienas prie kito, į ką pavirs žmonija? Kokia įvyks transformacija?
Atsakymas: Visų pirma, kad suartėtume, mums reikia pakilti kiekvienam aukščiau menkaverčio, asmeninio egoizmo. Mes turime jį nužeminti, valdyti jį. Tokiu būdu būsime savo žmogiškos prigimties valdymo lygmenyje, pakilsime aukščiau jos.
Susijungdami mes sukuriame sistemą, panašią į negyvąjį, augalinį ir gyvūninį lygmenį. Tada mes sukursime gamtos lygmenį, vadinamą „Žmogus“. Tai vieninga sistema, kaip negyvoji, augalinė ir gyvūninė, turinti vieną protą, vienus jausmus, vienas savybes, kurios susijungia, papildydamos viena kitą.
Kurdami šią sistemą suprasime, kad joje egzistuoja vienas protas, kurį suvoksime kaip gimstantį būtent tarp mūsų – egoistų. Taip pajausime aukštesnįjį gamtos valdymą, Aukštesnįjį pasaulį.
#265206

Iš 2020 m. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam gamta sukūrė žmogų?

Ant žmonijos atsinaujinimo slenksčio

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Klausimas: Kai žmogus kyla virš egoizmo, jis mato, kad egoizmo nėra?
Atsakymas: Priešingai. Žmogus mato egoizmą ir kaip virš jo kyla.
Be egoizmo niekaip! Jis niekur nedingsta! Mes tiesiog subalansuojame jį su gera gamtos jėga – Kūrėju.
Kūrėjas sukūrė priešingą Sau jėgą – egoizmą. O norint subalansuoti ego, mums reikia atskleisti Kūrėją, pritraukti Jį.
Ir tuomet egzistuosime tarp egoizmo ir Kūrėjo. Išvysime pasaulį nuo krašto iki krašto, mums viskas bus absoliučiai aišku. Ir viskas bus gera, subalansuota, nuostabu.
#267955

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mes negalime subalansuoti savęs?

Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?

Dviejų jėgų pusiausvyros centre