Klausimas: Kokia yra priežastis, dėl kurios žmonės prarado ryšį vieni su kitais, bijo kurti šeimas, neranda partnerio?
Atsakymas: Egoizmas. Nėra jokios kitos jėgos, kuri neutralizuotų visus mūsų tariamai gerus ketinimus ir impulsus. Tik mūsų ego verčia mus norėti daugiau nei kiti, nepaisant kitų, prieš kitus. Mes nieko negalime padaryti. Kovoti su juo beprasmiška.
Norint subalansuoti ego, reikia žinoti, kaip gauti aukštesniąją jėgą. Tai yra aukščiau egoizmo kylanti metodika, leidžianti egoizmą panaudoti savo ir kitų labui, kad pasiektume Kūrėjo lygmenį.
Visa mūsų evoliucija yra egoizmo augimas mumyse. Tūkstančius metų kiekvieną dieną žmonijos egoizmas vis didėja.
Kabalos mokslas aiškina, kaip mes galime jį teisingai panaudoti. Čia mums padeda vidinė, galingiausia aukštesnioji jėga, kuri viską kontroliuoja ir moko, kaip pamatyti, kaip vertinti, kaip su viskuo susisieti, kaip tinkamai naudoti egoistinę jėgą. Taip elgdamiesi mes iš esmės keičiame savo likimą.
Klausimas: Evoliucijoje mūsų egoizmas iš tikrųjų auga?
Atsakymas: Žinoma! Būtent egoizmo augimas lemia evoliuciją.
Klausimas: Kur tai mus nuves?
Atsakymas: Arba iki žūties, arba į teisingą egoizmo pritaikymą.
Klausimas: Kaip įsitikinti, kad tai mūsų neveda į mirtį?
Atsakymas: Viskas jau numatyta gamtos programoje. Taigi, mes vis tiek nemirsime ir niekur nedingsime. Paskutinę minutę mūsų egoizmas virs priešinga savybe. Jis pamatys, pajus – bet tai paskutinėje pakopoje – kad jei jis nepadarys tokio žingsnio, jis pats žus. Tai egoistiškai paskatins jį veikti priešingai, prieštarauti sau.
#267652

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką taisyti?

Kuo neutralizuoti egoizmą

Ne evoliucija, o degradacija

Klausimas: Kaip jūs kovojate su egoizmu, jeigu jis staiga iškyla jūsų gyvenime?
Atsakymas: Nuolat, kiekvieną sekundę egoizmas mane įveikia ir panardina į tam tikras mintis. Bet tai nereiškia, kad noriu vogti, apgaudinėti, padaryti ką nors žalingo kitiems.
Egoizmas – tai, kas mums įsakinėja kiekvieną laiko akimirką atliekant mažiausius veiksmus: kaip aš noriu atsisėsti, keltis, eiti. Jis pasireiškia viskame: mintyse, jausmuose, ketinimuose, žodžiuose, veiksmuose. To ar kito pasirinkimą, kalbėjimo būdą, elgesį – viską egoizmas tyrinėja žmoguje, ir žmogus turi visa tai studijuoti ir palaipsniui save taisyti. Bet tai – įdomus darbas.
Klausimas: Ar man reikia kiekvieną kartą užduoti sau klausimus, kodėl aš tai darau?
Atsakymas: Ne. Jei studijuosite kabalą, neklausinėsite, nes Aukštesnioji šviesa pradės jus veikti, o tai – kita energija, ne egoistinė, o altruistinė. Abi šviesos, veikdamos jus, ves į priekį, tarsi raitelis, valdantis žirgą dviem vadelėmis. Ir jūs pajusite, kuri iš jėgų šiuo metu jums vadovauja, su kuria ir kaip turėtumėte eiti į priekį, kaip jas subalansuoti tarpusavyje. Iš esmės visa gyvenimo išmintis yra teisingai subalansuoti abi jėgas.
#267872

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką gali duoti aukštesnioji jėga?

Kas mus išjudina: egoizmas ar aukštesnioji meilė?

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Klausimas: Mūsų siela evoliucionuoja per egoizmo suvokimą. Vadinasi, tik tada, kai mūsų ego bus susinaikinimo taške, mes galėsime iki galo save suvokti ir pereiti į šviesos pusę?
Atsakymas: Ne. Mes tai darome jau gerokai anksčiau. Čia slypi laipsniškas, pakopinis žmogaus vystymasis, kai jis suvokia savo egoizmą ir supranta, kad juo naudodamasis nieko nepasiekia. Nepaisant to, jis neturi jo atsikratyti. Egoizmo neįmanoma sunaikinti, tai – gamtos jėga. Mums reikia tik pakeisti jo taikymo tikslą.
Klausimas: Jūs sakėte, kad kabala moko pakilti aukščiau egoizmo. Kuo didesnis ego, tuo aukščiau pakyli virš jo. Kitaip tariant, tai – tavo evoliucinis augimas. Ar teisingas egoizmo suvokimas yra vienas iš mūsų vystymosi elementų, kai didiname jį, dirbtinai ar kontroliuodami, nukreipdami jį į altruizmą?
Atsakymas: Taip. Tu jį prisijaukini, kaip laukinį žvėrį, ir jis tampa daugiau ar mažiau prijaukintas.
Klausimas: Vadinasi, su juo nereikia kovoti, o reikia jį suprasti?
Atsakymas: Visai teisingai! Teisingai jį valdyti. Tada jis taps tavo pagalbininku.
Klausimas: Kitaip tariant, tai nėra kova, o greičiau panirimas, suvokimas, šios vidinės jėgos naudojimas, kai tu per savo laimės pojūtį pradedi įgyvendinti altruistinį polėkį, perduodamas šią būseną pasauliui?
Atsakymas: Taip. Tau altruistiniai polėkiai iš tikrųjų yra patys geriausi. Iš esmės, mūsų pasaulyje altruizmas suprantamas, kaip neatlyginamai duoti kažką kažkam. Ne! Tu tiesiog matai, kad tu pradedi sąveikauti su aukštesnėmis gamtos jėgomis. Ir tai yra gerai.
#268024

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas trukdo būti laimingiems?

Brangesnė už gyvenimą tiesa

Kuo neutralizuoti egoizmą?

Klausimas: Mokslininkai teigia, kad kuo labiau visuomenė ar organizmas išvystytas, tuo pažeidžiamesnis jis tampa. Dabar net patį mažiausią smūgį žmogus jaučia labai stipriai. Pavyzdžiui, izoliaciją namuose daugelis priima kaip stiprų sukrėtimą: „Mes sėdime mėnesį ir nebegalime to pakęsti!“ Žmonės eina iš proto. Anksčiau jie niekur nevaikščiojo, gyveno savo kaimuose ir bendravo tik su kaimynais. Ar čia pastebimas ryšys tarp egoizmo ir mūsų norų? Ar egoizmas ir noras yra tas pats? Ar noro užsipildymo forma vadinama egoizmu?
Atsakymas: Žmonės iš kartos į kartą gyveno tame pačiame kaime neišeidami, ir su jais nieko baisaus neatsitikdavo. Šiandien žmogus gyvena dideliame mieste ir to jam neužtenka: jis kelis kartus per metus skraido į kitas šalis. Jam reikia pokyčių, nes keičiasi, auga jo norai.
Komentaras: „Egoizmo“ sąvoka kilo iš lotyniško žodžio „ego“ – „aš“. Tai reiškia tokį žmogaus elgesį, kurį lemia mintis apie jo paties naudą, kai žmogus iškelia savo interesus aukščiau kitų.
Atsakymas: Visiškai teisingai.
Klausimas: Ar tai, kad žmogus daug skraido po pasaulį, užsiima muzika, menu, vadinama egoizmu? Aš negaliu tuo pakenkti kitam. Kodėl tai yra blogai?
Atsakymas: Tai – jau visiškai kita sritis. Kam skirtas žmogus ir ar jis atlieka savo funkciją gamtos sistemos atžvilgiu? Jam gali atrodyti, kad jis yra ramus, normalus, gyvenime nieko bloga nedarantis, o iš tikrųjų jis daro didelę žalą visai gamtai. Jis tarsi varžtelis didžiuliame automobilyje, kuris nesisuka – nieko nedaro, bet dėl jo visas automobilis stovi. Jis galėtų pasakyti: „Aš nieko nedarau. Ko norit iš manęs?“ O iš tiesų jis svarbus, nes be jo mašina nepajudės.
Klausimas: Ar manote, kad kiekvienas žmogus daro žalą gamtai?
Atsakymas: Be abejo! Nes mes visi esame integralioje sistemoje. Visa gamta yra absoliuti ir integrali! Visos jos dalys yra sujungtos. Kiekviena iš jų turi savo programą, savo tikslą, kuris įeina į bendrąją programą ir į bendrą visos gamtos tikslą ir juda kaip sudėtinga mašina. Visas gamtos mechanizmas priklauso nuo kiekvieno dalyvavimo.
Klausimas: Kokią žalą visiems daro paprastas žmogus, gyvenantis, tarkime, Lotynų Amerikoje? Jis nepumpuoja naftos, neskraido į kitas šalis, net nenaudoja šios naftos. Kaip jis gali kažkam kenkti?
Atsakymas: Jis yra neatsiejama žmonijos dalis, mažas jos varžtelis. Jis turi išsiaiškinti, ką ir kaip turi veikti, kad būtų susietas su visa žmonija ir atliktų savo funkciją. Jei jis neatlieka šios funkcijos – daro žalą.
#267214

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur ateina mintys ir norai?

Kodėl mūsų norai nuolatos auga?

Pasiekti „Žmogaus“ lygmenį

Klausimas: Mes matome gamtoje, kaip atomai jungiasi į molekules, molekulės – į sudėtingesnes medžiagas. Šis vienijimosi procesas mums yra aiškus. Augalai jungdamiesi gali sukelti lietų. Skruzdėlės organizuojasi į kolonijas ir taip toliau. O kaip žmonija? Mes žvelgiame į negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą ir nematome pavyzdžio, kaip turime sukurti mūsų visuomenę. Mums nepavyksta.
Atsakymas: Kodėl ne? Kuo žmogus skiriasi nuo negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos? Tuo, kad jis turi valios laisvę. Jis gali elgtis kaip gamtos integrali dalis ir gali elgtis priešingai.
Komentaras: Bet skruzdėlės bendrauja tarpusavyje instinktyviai.
Atsakymas: O mes turime veikti ne instinktyviai, o sąmoningai. Aš turiu sąmoningai atsiriboti nuo savo egoistinių impulsų, kad nepakenkčiau gamtai, neišeiti iš integralaus paveikslo rėmų.
Klausimas: Ar turi žmogus kažkokį ypatingą vaidmenį?
Atsakymas: Taip. Kai siekiame panašumo su gamta, mes pradedame ją suprasti, jausti. Mes tampame integraliai neatsiejami su ja ir palaipsniui pradedame matyti jos vidinę prasmę, vystymosi programą.
Mes esame įjungti į šią programą, bet nenorime jos laikytis. Norime viską daryti pagal savo egoistinę programą. Tuo esame prieštaroje su gamta.
Klausimas: Jei mes, žmonės, pradėsime artėti vienas prie kito, į ką pavirs žmonija? Kokia įvyks transformacija?
Atsakymas: Visų pirma, kad suartėtume, mums reikia pakilti kiekvienam aukščiau menkaverčio, asmeninio egoizmo. Mes turime jį nužeminti, valdyti jį. Tokiu būdu būsime savo žmogiškos prigimties valdymo lygmenyje, pakilsime aukščiau jos.
Susijungdami mes sukuriame sistemą, panašią į negyvąjį, augalinį ir gyvūninį lygmenį. Tada mes sukursime gamtos lygmenį, vadinamą „Žmogus“. Tai vieninga sistema, kaip negyvoji, augalinė ir gyvūninė, turinti vieną protą, vienus jausmus, vienas savybes, kurios susijungia, papildydamos viena kitą.
Kurdami šią sistemą suprasime, kad joje egzistuoja vienas protas, kurį suvoksime kaip gimstantį būtent tarp mūsų – egoistų. Taip pajausime aukštesnįjį gamtos valdymą, Aukštesnįjį pasaulį.
#265206

Iš 2020 m. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam gamta sukūrė žmogų?

Ant žmonijos atsinaujinimo slenksčio

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Klausimas: 10 procentų žmonių pasaulyje laikomi altruistais. Jie rūpinasi kitais, gamta, bet su paslėpta nauda sau. Kaip tai reikėtų vertinti?
Atsakymas: Paslėpta nauda sau, nepakenkiant kitiems, nekelia jokio pavojaus nei žmogui, nei supančiam pasauliui. Jei tu tyčia kenki pasauliui, tai jau yra rimta.
Klausimas: Daugelis mano, kad iš vadinamųjų altruistų reikia imti pavyzdį. Bet juk ir jie yra egoistai?
Atsakymas: Egoizmas – tai vienas kito išnaudojimas, o jei žmogus normaliai gyvena mūsų pasaulyje: eina į darbą, augina vaikus, važiuoja atostogų, tai nėra laikoma egoizmu. Egoizmas yra kitų išnaudojimas dėl savęs.
Komentaras: Įdomu, kad to nejaučiame: retas pripažins, kad yra egoistas.
Atsakymas: Todėl žmogų reikia auklėti, aiškinti, rodyti pavyzdį, duoti pratimų. Kitaip gamta neatlaikys mūsų visuomenės, o visuomenė neišlaikys savęs.
#265916

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi iš Kūrėjo einančios jėgos

Altruistai – egoistai

Kaip atskirti egoistinius norus nuo altruistinių?

Komentaras: Viena vertus, gamta / aukštesnysis protas sukūrė egoizmą, kuris žmones nuolat atskiria, diferencijuoja. Jei nebūtų egoizmo, nebūtų ir gamtos įvairovės.
Atsakymas: Tai ne egoizmo, o norų įvairovė. Egoizmas nėra paprastas troškimas, tai – noras pavergti viską aplink.
Klausimas: Kita vertus, gamta turi savybę duoti, kurti integralias sistemas, vienyti. Kosmologijoje tai vadinama didelio susivienijimo periodu, kai visos elementariosios dalelės ima jungtis. Tarp žmonių taip pat vyko priverstinio jungimosi į imperijas, tautas ir kt. procesas. Šiandien mus vienija religijos, ekonomika, informacija. Kodėl jūs nuolat pasisakote prieš tokį vienijimąsi?
Atsakymas: Toks susivienijimas nereiškia, kad egoizmas bus ištaisytas. Susivieniję egoistai galų gale ims kivirčytis ir panorės vienas kitą nudėti. Bet koks susivienijimas dėl egoistinių priežasčių, iš anksto neištaisius dalyvių egoistų prigimties, yra pasmerktas nesėkmei: tarp jų įvyks sprogimas, karas, abipusis sunaikinimas, kurio būtų geriau išvengti.
Klausimas: Bet juk tai nepriklauso nuo žmonių. Iš kur jiems žinoti aukščiausią gamtos planą?
Atsakymas: Štai aš jiems tai aiškinu. Susitikau su kai kuriais Europos Sąjungos lyderiais, jie turi visiškai kitokį ketinimą, kitokį susivienijimo tikslą.
Klausimas: Sakote, kad reikia susivienyti, norint pajusti kokybiškai aukštesnę tikrovę, naują gyvenimą. Kaip žmogus gali priimti tokią informaciją?
Atsakymas: Niekaip. Bet pamažu bus priverstas. Todėl ir kyla karai, visokios katastrofos, kataklizmai, ekonominiai smūgiai, koronavirusas ir kt. Pamažu žmonija vis dėlto kaupia patirtį, kas su ja vyksta, įgyja žinių. Gavai vieną smūgį – nieko, antrą smūgį – reaguoji jau kitaip, trečią – pradedi matyti tame sistemą, ketvirtą – imi klausti: „Iš kur? Kodėl? Už ką man šie smūgiai?“ Taip pamažu žmonija mokosi ir vystosi.
Klausimas: Vadinasi, po visų šių kataklizmų žmonijoje vis tiek įvyks vidinių pokyčių?
Atsakymas: Būtinai. Tik, ar jie įvyks geruoju – sąmoningai, naudojantis protu ir tam tikromis geromis jėgomis, kurias iš principo galime savyje išvystyti patys, užbėgdami už akių galimoms katastrofoms, ar turėsime mokytis iš likimo smūgių – eisime varomi su lazda į laimę.
Komentaras: Kai prieš 40 metų pradėjote mokytis, jums taip pat buvo pasakyta, kad egzistuoja sistema, į kurią reikia ateiti, išsiugdžius panašias savybes. Jūs taip pat ne iš karto tuo patikėjote, pradėjote tikrinti, ir tai užtruko.
Atsakymas: Taip. Tai užtruko metus, bet taip buvo anksčiau. Šiandien viskas labai greitai praeina per kiekvieną žmogų: visi procesai spartėja, ir reikia greitai nuspręsti, kaip turime judėti pirmyn.
#265421

Iš 2020 m. balandžio 2 d. TV programos „Epocha po koronaviruso”

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta kreipiasi į mus per koronavirusą

Nepaisant naudos kitiems

Judėjimas egoizmui priešinga kryptimi

Klausimas: Žmonės turi kažką, kas trukdo jiems atskleisti savo priklausomybę nuo kitų. Tai mes vadiname egoizmu, o ką jūs, kaip kabalistas, laikote egoizmu?
Atsakymas: Egoizmas – tai meilė sau, kuri priešinga meilei visiems kitiems: negyviesiems, augaliniams, gyvūniniams ir žmogiškiesiems gamtos elementams.
Klausimas: „Vikipedijoje“ pateikiamas toks apibrėžimas: „Egoizmas – tai elgesys, kurį visiškai nulemia žmogaus asmeninės naudos siekis“. Ar jūs sutinkate su tuo?
Atsakymas: Reikia pridurti, kad paprastai šis vieno siekis prieštarauja tam, kas reikalinga ir naudinga likusiems. Kitaip tariant, aš ne šiaip savo norus patenkinu, o būtent išnaudodamas kitus.
Komentaras: Kartu su noro patenkinimu ateina ir tuštuma.
Atsakymas: Žinoma, juk kai žmogus kažkuo užsipildo, jis iš karto pajunta tuštumą ir dar didesnį norą prisipildyti.
Komentaras: Be to, mūsų egoizmą kontroliuojame ne mes, o visuomenė, kuri suformuoja mūsų vertybes.
Atsakymas: Mes gauname egoistinius postūmius arba iš išorės, arba paprasta forma, kai palyginame savo gerovę su tuo, ką turi mūsų kaimynas, arba tai ateina iš aukščiau, neaišku, iš kur. Kiekvieną akimirką mumyse kyla egoistiniai motyvai, egoizmas vystosi, o mes sukurti bendrame nore jį patenkinti.
#265247

Iš 2020 m. balandžio 2 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo noras gauti skiriasi nuo egoizmo?

Judėjimas egoizmui priešinga kryptimi

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Klausimas: Mūsų egoistinė prigimtis turi tarsi dvi puses. Viena vertus, turtų noras pagimdė nelygybę ir skurdą, kita vertus, išvystė techniką, prekybą, komunikacijas. Viena vertus, valdžios ir šlovės noras buvo įvairiausių intrigų ir karų šaltinis, kita vertus, atsirado valstybės, įstatymai.
Šiandien patekome į unikalią situaciją, kai egoistiniai masalai daugiau neveikia. Kas bus artimiausiu metu varomoji vystymosi jėga, jei egoizmas nustojo veikti? Kitaip tariant, ir gamta neleidžia egoizmui veikti, ir iš vidaus mus taip pat mažai kas traukia.
Atsakymas: Manau, kad mes suvoksime, jog turime judėti visai į kitą pusę – priešingą egoizmui, ir vystyti žmonių visuomenės santykius su kitais gamtos lygiais, kaip absoliučiai altruistinius ir integralius.
Turime susiimti ir pradėti veikti aiškiai suprasdami, kad privalome nepaisydami savo egoizmo vienytis, rūpintis vienas kitu pagal principą „pamilk artimą kaip patį save“ ir šitaip siekti būsenos, kai „visas nuodėmes padengs meilė“, kitaip tariant, absoliutus ryšys, absoliutus abipusis rūpestis.
Tada galėsime įveikti didžiulį potencialų barjerą tarp mūsų ir bendros gamtos taip, kad imsime jausti gerąją jėgą, kuri suteikia gyvybę ir palaiko visą gamtą. Taip atskleidžiame Kūrėją.
Klausimas: Šiandien žmogui malonu rūpintis tik savimi, o jūs sakote, kad jis pradės mėgautis rūpindamasis kitais? Kaip gali įvykti tokia transformacija, juk tai – priešinga prigimčiai?
Atsakymas: Veikiant mūsų norui ir Aukštesniajai jėgai.
Klausimas: Tai kam reikalingas egoizmas ir koks jo tikslas?
Atsakymas: Kad mes patys egoizmo priešpriešoje suvoktume poreikį rūpintis ir būti sujungtiems vienas su kitu gerais ryšiais. Tai – mūsų uždavinys.
Klausimas: Kitaip tariant, egoizmas nėra panaikinamas?
Atsakymas: Ne, mes turime dirbti virš jo, t. y. nepaisydami, kad jis mus veikia.
#267602

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virusas ir toliau dirbs su mumis

Kelias į beribį malonumą

Įėjimas į naują gyvenimą atidarytas

Klausimas: Jei negalime trukdyti gamtai, tai tegul ji daro, ką panorėjusi? Reikia tai priimti, susitaikyti?
Atsakymas: Pirma, nereikia savęs priešpriešinti gamtai, nes tai – visiškai nelogiška, neprotinga. Gamta – tai visas kosmosas. Tai tokie vidiniai lygmenys, kurių visiškai nepažįstu. Kas aš toks? – Tiesiog gamtos Kūrinys. Vabalėlis prieš visatą! Net nesuvokiu, su kuo susiduriu. Kodėl turiu mąstyti kaip mažas vaikas, bandantis kovoti su vėjo malūnais? Kam reikalingas šis donkichotiškas elgesys? Mes tiesiog turime suprasti, kad esame didžiulėje, daugiapakopėje sistemoje, tačiau nežinome, kur, su kuo ir kaip. Todėl tobulėdami turėtume stengtis automatiškai į ją integruotis.
Jei būtume negyvoji, augalinė ar gyvūninė gamtos dalis, automatiškai būtume joje. Kadangi mes priklausome „žmogaus“ lygmeniui, tai be to, kad priklausome gamtai, turime ir tokį elementą kaip egoizmas: „Aš noriu būti ypatingas!“ Tuo žmogus skiriasi nuo gyvūnų. Taigi, dėl savo egoizmo jis iškrenta iš gamtos ir dėl to kenčia.
Tačiau egoizmas mumyse nuolat auga, verčia būti priešais vienas kitam ir aplinkinei negyvajai, augalinei, gyvūninei gamtai. Apskritai, tai yra mūsų blogis, mūsų problema, kuri taip ir vadinasi – žmogaus blogio pradas.
Jis buvo sukurtas tam, kad suvoktume blogį ir ištaisytume jį į gėrį. Tada galėsime suprasti visą gamtos gilumą, kaip esame su ja visapusiškai susisieti, ir dalyvauti visuose jos veiksmuose.
Todėl egoizmas mums duotas ne tam, kad priešgyniautume gamtai ir priešpriešintumės jai, o tam, kad būtent jos padedami susilietume į viena; pajustume, kaip mes nuo gamtos atitolę, priartėtume prie jos ir tinkamai su ja sąveikautume. Tada žmogus tikrai taps lygiavertis visai gamtai, kuri vadinama Kūrėju. Nes gamta ir yra Kūrėjas.
#265435

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Viename energetiniame lauke

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą

Deginančios mintys