Klausimas. Kai studijuoju kabalą, aš jaučiu, kad gyvenu dviejuose pasauliuose. Jaučiu kančias žmonių, kurie nėra mūsų studijose.
Jaučiuosi tam tikroje naujoje tikrovėje ir stengiuosi jiems papasakoti, kad problema yra vienybės tarp mūsų nebuvime. Bet jie manęs negirdi. Ką aš galiu padaryti? Tai – mano pats didžiausias rūpestis.
Atsakymas. Kas tave labiau jaudina: žmonių požiūris į tave, tavo požiūris į žmones ar Kūrėjo požiūris į tave ir tavo požiūris į Kūrėją? Pagalvok apie tai. Nes tavo požiūris į žmones ir žmonių požiūris į Kūrėją – viskas kyla iš Kūrėjo. Taip Jis viską pateikia tau.
Nepriimk to už tikra. Visa tai – teatras, kurį Kūrėjas režisuoja tau. Jis tikrovės kūrėjas. Todėl per daug neįsijausk. Bet kuriuo atveju viskas turi būti nukreipta tik į Kūrėją, nes Jis – visko pirminė priežastis.
Jis sustatinėja visas šias lėles scenoje, visą žmoniją ir tave kartu su jais tik tam, kad jūs truputį atgytumėte ir tarpusavio ryšyje taptumėte panašūs į Jį. O jeigu ne, jūs liksite lėlės, marionetės.
Kuo labiau jungiasi, skudurinės lėlės vis labiau atgyja ir virsta gyvomis. Dėl jų tarpusavio susijungimo jos susirenka į vieną gyvą formą – ne materialaus žmogaus, o formą „Adomo“, kuris panašus į Kūrėją.
Tai davimo ir meilės forma, dar viena be Kūrėjo. Ji tiksliai tokia pat, kaip Kūrėjas, bet savarankiška ir randasi priešais Jį. Būtent šią formą mums reikia sukurti. Mes esame jos kūrėjai.
O tai, kad tau rūpi žmonija, yra mūsų judėjimo kelyje rezultatas, mes turime taip veikti. Tai teisingi išgyvenimai. Bet vis dėlto pažiūrėk truputį plačiau. Sėkmės!
#246194

Iš 2019 m. balandžio 7 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Kaip nebijoti pojūčio, kai ištirpsti?
Atsakymas. Jeigu žmogui labai blogai, tai jis pasirengęs ištirpti ir nesibaimina. Kiekvieno gyvenime yra tokių akimirkų, kai jis pasirengęs dingti, nieko negirdėti, neegzistuoti.
Jei suprantame dvasingumo svarbą, pasiekiame tokią būseną, kai verta ištirpinti savo egoizmą, kad pasiektume dvasinį pasaulį.
#253399

Iš 2019 m. rugsėjo 6 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 2

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis praktikumas

Pakilti virš egoizmo

Ar reikia vystyti egoizmą?

Klausimas. Ką reiškia, kad mes nenaikiname egoizmo, o statome ryšių tiltus virš jo? Jeigu keičiu fokusą virš atsiveriančio egoizmo, vis tiek jį kažkaip transformuoju? Ar man tik atrodo, kad jis lieka toks pat?
Atsakymas. Priartėję prie dvasinio pasaulio pradedame jausti, kad kyla problemų su mūsų jausmais ir protu. Panašu į tai, kaip fizikai atskleidžia dvejopą šviesos pusę: jos korpuskuline, arba banginę sandarą.
Elektronai praeina priklausomai nuo to, ar mato juos žmogus, ar ne. Vadinasi, suprantame, kad šiuo atveju veikia ne fizikiniai, o mūsų suvokimo dėsniai.
Fizikoje yra paribio efektai, patvirtinantys, kad mes ne visiškai suprantame, su kuo turime reikalų. Nors fiziškai visa tai atsispindi formulėse, grafikuose, vektorių strėlytėse arba skaičiukų mirgėjime ekrane, tačiau mes vis tiek nesuvokiame, kas vyksta iš tikrųjų.
Mūsų žemiškas protas pagrįstas aiškiu egoizmo ir negali suvokti sau priešingo, kuomet kažkas pagrįsta antiegoizmu. Be to, ne tiesiog antiegoizmu, kai pakeistum pliusą vietoj minuso, ir viskas, t. y. aš manau taip, o tu – priešingai, kai iš vienos pusės tavo egoizmas, iš kitos – mano. Tai nieko neduoda.
Kalba eina apie tai, kad mes esame viename objekte. Viename nore egzistuoja dviejų rūšių pojūtis: vienas – egoistinis, kitas – priešingas jam, tačiau vienu metu, viename nešiklyje. Galime pateikti pavyzdį iš Toros, kuomet Kūrėjas sako Abraomui: ,,Izaokas – tavo ateitis, jis toliau ves žmoniją į tikslą.“
Ir čia pat prideda: ,,Paimk ir užmušk jį, paaukok“. Kaip šios dvi priešingybės gali egzistuoti kartu? Žinoma, pasitaiko komentarų, kad per mirtį jis kaip ir pereina į kitą gyvenimą.
Mums reikia suprasti, kad čia turimas omenyje visai kitas suvokimo lygmuo, kita matrica, kuomet priešingumai ne tiktai gali egzistuoti kartu, o papildo vienas kitą, kartu išlaikydami ir priešybes.
Tačiau kalbėdami apie priešingumus mes turime mintyje, kad jeigu vienas egzistuoja, tai kito nėra, ir atvirkščiai. Tai kaip jie egzistuoja vienu metu? Šito mes nesuprasime. Tam kad suprastume, turi nusileisti aukštesnioji šviesa ir išplėsti supratimą, pojūčius, ir tuomet, kai jie taps dvasiniai, mes tai suvoksime.
Būtent šito siekiame dešimtuke – pamatyti pasaulį kitame lygmenyje, t. y. su kita galva, kita širdimi, su kitu suvokimu, su kitu žinojimu. O iki tol nieko negalėsime padaryti.
Pažiūrėkite, kas vyksta Izraelyje rinkimų išvakarėse. 20 partijų riejasi tarpusavyje, pasiruošusios viena kitą gyvą suėsti. O kas vyksta Europoje arba visame pasaulyje? Tai – tik pradžia. Mes pamatysime didžiulių problemų! Jų nebus galima niekaip išspręsti mūsų žemiškame lygmenyje. Niekaip!
Esmė ta, kad aukštesnysis valdymas artina mus tarpusavyje, o mes nepajėgūs surasti bendros platformos, dėl to, kad egoizmas kiekvienos valstybės, kiekvienos tautos auga. Jeigu anksčiau galėjome proporcingai augant egoizmui atsitolinti vienas nuo kito, tai dabar aukštesnysis valdymas spaudžia mus, stumia link vienas kito, ir neįmanoma nieko padaryti.
Arba pradėsime reikalauti, kad mums pakeistų pasaulio suvokimą į teisingą, dvasinį, arba linijiniu būdu priartėsime vieni prie kitų kare. Juk jeigu mus pastoviai artins, o mes būsime vis labiau priešingi vienas kitam, tai nieko kita neliks daryti.
Kūrėjas veika dviem jėgomis: iš vienos pusės Jis iš vidaus vysto mūsų egoizmą, o iš kitos pusės, iš išorės stumia vis arčiau vienas kito. Jeigu anksčiau gyvenome atitolę vieni nuo kitų ir bendravome tik tuomet, kai reikėjo, tai šiandien esame viename bendrame kieme.
Rytoj būsime viename, bendrame bute, o vėliau viename bendrame kambaryje. Kaip mes galėsime vienas kitą pakęsti? Be to, artėjimas vyksta tuo pačiu metu, kai auga ir vidinis egoizmas kiekviename. Taip Kūrėjas verčia mus kreiptis į Jį.
Tačiau kreipsis į Jį tik tie, kurie yra teisingos būsenos. Tiesiog šiaip sau šaukti negali. Žmonės virkauja jau tūkstančius metų, niekas nepadeda.
Pagal kabalos metodiką mums reikia susirinkti į dešimtuką, sukurti jame atitinkamą formą, kurioje mes norėtume pamatyti klausimo sprendimą: kaip dešimtukas gali tapti vienetu.
Tuomet visas pasaulis susiskirstys į dešimtukus, ir tokiu būdu visi išsitaisys. Nors mums atrodo, kad dešimtuką patys kuriame, tačiau iš tikrųjų yra ne taip. Vėliau pamatysime, kad visas tas mintis, jausmus, sprendimus įdiegia mums aukštesnysis valdymas.
#241589

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmonijos vystymasis – tai ryšių plėtra

Meilė – tai tiltas virš neapykantos

Siekti pusiausvyros

Kūrėjas nori, kad jausčiau savo būseną tokią, kokią ją jaučiu: negerą, darančią žalą, blogą, ligotą.
O man asmeniškai turi būti nesvarbu, kaip jaučiuosi, nes noriu dirbti, kad duočiau. Jeigu taip, svarbiausia, turiu tarnauti Kūrėjo vardan. (Rabašas, Straipsnis Nr. 3, 1985 m. „Apie tiesą ir tikėjimą“)
Svarbiausia, jei nukreipiu save į tai, ką gaunu iš Jo, turiu pagalvoti, patikrinti save, ar jaučiu ką nors nemalonaus ar netgi skausmingo, o gal priešingai, jaučiu džiaugsmą? Tai priklauso tik nuo žmogaus.
Todėl savo gyvenime turime nuolatos tikrinti, ar tikime, t.y. ar jaučiame Kūrėją, ar esame kažkaip su juo suartėję, ar krypstame į Jį ar tik krentame į savo egoizmą?
Jeigu esu nukreiptas į tikslą, į kūrinį, į dešimtuką, į Kūrėją patirdamas bet kurią savo būseną, kad ir kokia ji būtų, tai tuomet nepajausiu nieko baisaus, nieko žalingo.
Aš ne šiaip noriu patirti tą būseną, joje nejausiu jokio skausmo, priešingai, imsiu atskleisti joje didžiulį malonumą. Mat būtent virš nemalonumų, skausmo, problemų, baimės, tamsos galėsiu atskleisti Šviesą ir siekti jos, savo ryšio su ja.
Todėl esant bet kokioms aplinkybėmis turiu būti patenkintas savo likimu, savo darbu, savo būsena ir žiūrėti į tai, kaip į didžiulį nuopelną, kad Kūrėjas leido man priartėti prie Jo.
#254093

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 4

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją mintyse ir jausmuose

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Didžiulė Kūrėjo malonė

Klausimas. Kūrėjas tiksliai žino, ką ir kada pasieksiu ir tiesiog stebi kiną, kur kenčiu mėgindamas Jį pasiekti?
Atsakymas. Ne, Kūrėjas ne šiaip stebi. Jis visa tai pastatė, sukurė taip, kad sąmoningai judėtume į priekį, drauge su Juo, kad su juo būtume partneriai. Kitaip tariant, jis aktyviai dalyvaujant mums judant aukštyn.
Klausimas. Kas dvasinėje erdvėje yra kompasas ir nurodo į šiaurę?
Atsakymas. Tik grupė, tik Kūrėjas esantis grupės centre.
Todėl eiti pas Kūrėją – reiškia vis labiau suartėti tarpusavyje mūsų norais, nukreiptais į Jį, t. y. į grupės centrą. Ir niekuomet nesuklysite. Pamatysite, kad tuomet Kūrėjas padeda jums, tampa jūsų partneris.
#253757

Iš 2019 m. rugpjūčio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai Kūrėjas tampa partneriu

Dvasinis darbas – Kūrėjo darbas

Darbas su Kūrėju

Klausimas. Itin rimtai žiūriu į kabalos mokslą ir manau, kad esu čia neatsitiktinai. Tačiau mokantis, pažįstant save, ypač grupėje ir tarp žmonių labai norisi pasitelkti humorą, pajuokauti.
Atsakymas. O kodėl ne? Kabalistai labai mėgsta juoką, pokštus, anekdotus. Sakyčiau, kad Rabašas čia buvo itin sėkmingas.
Klausimas. Bet ar taip nekvailioju?
Atsakymas. Ne, nekalbama apie kvailiojimą, nors kartais kvailiojimas pabrėžia kokias nors savybes ir aplinkybes kur kas geriau nei rimtas išsiaiškinimas. Humoras – tai ne lengvumas. Tai kokių nors gilių aplinkybių perteikimas lengvai. Todėl kabaloje tai neneigiama.
#253556

Iš 2019 m. rugsėjo 5 d. pamokos Moldovos kongrese Nr. 0

Daugiau šia tema skaitykite:

Humoras – apsauga nuo nerimo

Humoras dvasiniame pasaulyje

Juokas padeda gyventi

Klausimas iš Facebook. Valios laisvė – kaip pasiekti Kūrėją. Bet jeigu visi veiksmai užprogramuoti, tai ir Kūrėjo suvokimas taip iš anksto nulemtas?
Atsakymas. Kelias pas Kūrėją susideda iš dviejų šakų. Vienas kelias tiesus, lygus, patogus, kaip greitkelis. Kitas – duobėtas, toks, kad su mersedesu po jį nepavažiuosi, tik vežimu, kurį traukia pora arkliūkščių. Tad pasirinkimas – kelyje. Jūs renkatės!
Tikslas duotas, pradinis taškas – taip pat. Tik kelias priklauso nuo jūsų. Yra žmonių, kurie jį įveikia greitai, jau yra kelio pabaigoje, ir mėgaujasi suvokta amžinybe, tobulybe – aukščiau mūsų pasaulio. Tam nebūtina mirti, tai galima pasiekti mūsų pasaulyje.
Yra žmonės, kurie dar ilgai keliaus iki galutinio punkto. Vis tiek visi ateis į jį, tačiau kiek kančių jiems teks iškęsti.
Kabalos mokslas apibrėžtas iš anksto, ji egzistuoja tam, kad žmonėms suteiktų instrukciją, kaip greitai ir lengvai pasiekti iš anksto nustatytą tikslą.
#250591

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar tikrovė suplanuota?

Kūrėjas kol kas laukia…

Panorėsime dabar – bus dabar!

Klausimas. Kam Kūrėjas rūpestingai saugo ir neleidžia sunaikinti blogio pasaulyje?
Atsakymas. O kas gi taisysis? Ir blogiečiai, ir geriečiai turi vienu metu taisytis, nes dėl jų visų pasireiškia blogis.
Klausimas. Kitaip tariant, gėris irgi yra taisymosis priežastis?
Atsakymas. Žinoma! Ir gėris, ir blogis vienodai atsakingi už kokio nors neigiamo reiškinio atsiskleidimą. Ir jeigu pašaliname negatyvų reiškinį, vadinasi tas pats gėris, ir tas pats blogis su savo vidiniais trūkumais lieka ir kitąsyk atsiskleis dar didesnis blogis.
#251683

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Blogis – pasaulio pagrindas

Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį?

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Tau netrūksta nieko, tik išeiti į „lauką, kurį palaimino Kūrėjas“, surinkti visas tas atitrūkusias nuo tavo sielos dalis ir sujungti jas į vieną kūną. (Baal Sulamas, Laiškas Nr. 4)
„Laukas, kurį palaimino Kūrėjas“ – tai būsena tarp mūsų. Tai neliestas laukas, kurį žmogus turi pamažu suarti, apsėti ir gauti derlių.
Sunkiausia – įsitikinti, kad turime surinkti visas atitrūkusias bendros sielos dalis ir sujungti jas į vieną kūną. Esame pasirengę studijuoti kabalą, įvairias išmintis, užduoti suktus klausimus, neva vystyti protą. Netgi esame pasirengę jausti ne kitus, o savo asmeninius išgyvenimus, bet visa tai – visiškai ne tai, ko reikia.
Mums reikia galvoti tik apie tai, kaip savo vidiniais norais prisijungti prie Kūrėjo. Kiekviename iš mūsų yra toks noras, Kūrėjas iš anksto davė jį mums; ir tai didžiulė dovana. Tačiau mums reikia visus siekius sujungti draugėn.
Kaip galime įsitikinti, kad mums reikia susijungti su draugais tik savo norais, nukreiptais į Kūrėją: mano, tavo, jo(s), visų? Viso kito nepaisome, visa kita – gyvūninė dalis.
Kaip sujungti visus tuos norus, siekius, ketinimus į vieną bendrą norą? Nusivylimas – tegu būna mūsų visų bendru nusivylimu, siekis – bendru siekiu, ir visa tai nukreipsime į Kūrėją. Kitaip tariant, dirbsime su Juo: štai tai galime, to ne, to prašome, dėl šito esame nusivylę, dėl šito verkiame ir pan.
Tai ir reiškia „surinkti visas tas dalis, kurios atitrūko nuo tavo sielos, ir sujungti jas į vieną kūną.“ Šie mėginimai jau iššauks Šviesos poveikį ir tuomet susijungsime.
#253429

Iš 2019 m. rugsėjo 6 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – viena visiems?

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Ar yra ryšys tarp žmonių sielų?

Klausimas. Norint pasiekti Kūrėją, reikia maksimaliai vystyti savo egoizmą. O jeigu žmogus nėra egoistas?
Atsakymas. Nereikia vystyti egoizmo. Tai visiškai neteisinga. Jis vystysis pats!
Mes neturime rūpintis tuo, kad būtume blogi. Priešingai, mums reikia rūpintis, kaip būti gerais, ir tuomet būsime blogi, nes mumyse ims skleistis vis labiau neigiamos savybės, kad jas ištaisytume.
O jeigu taisydamasis būsiu blogas ar man nesiseks, tai man pridės dar blogesnių savybių. Kam? Juk negaliu susitvarkyti su tuo, ką turiu.
Klausimas. Egoizmas panašus į danties nervą – be jo dantis negyvas. O kabalistai kaip stomatologai turi išgydyti sergantį dantį arba jį išrauti?
Atsakymas. Ištraukti nepavyks. Mes vis tiek turėsime taisyti egoizmą ir nieko kito nebus. Tik dar ilgai kankinsimės dėl „skaudančio danties“.
#253436

Iš 2019 m. rugpjūčio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką taisyti?

Išskirtiniai egoistai

Būsime priversti tapti altruistais