Pranešimas (Eurostatas, laikraštis „Frankfurter Allgemeine“): Europos šalių vyriausybės ir toliau didina skolas – euro zonos valstybių skola išaugo iki 92,2% BVP (8,7 trilijonais eurų). Ekonominė padėtis pablogėjo. Vidutinis kiekvienos Europos ekonomikos skolos dydis sudaro 85,9% BVP. Vokietija skolinga 2,15 trilijonų eurų, kas atitinka 81,2% jos BVP. Prancūzijos valstybės skola – 91,9%BVP.
Komentaras: Tai rodo, kad mes išėjome ir jau senai išėjome iš kapitalistinės ekonomikos ir plaukiame, tiksliau, lekiame, nežinia kur. Bet, kadangi politikai ir ekonomistai nežino kitos mūsų būsenos, jie plaukia toje pačioje valtyje, tiksliau, ant plausto, kartu su mumis… Vienintelė išeitis – nurašyti skolas ne sukeliant karą, o pereinant į integralią ekonomiką. Bet tai įmanoma tik iš anksto perauklėjant žmones. Kitaip išeis kaip  komunistinio teroro bolševikinėje Rusijoje atveju.

Pranešimas. Europos Komisija sugalvojo sukurti Europos Sąjungos šalių darbuotojų mainų programą. Kita ES idėja susijusi su pameistrių, tiesiogiai darbo vietoje įgyjančių profesiją, atgimimu. Visapusė pameistrių schema – tai geras pavyzdys, kuria kryptimi turėtume judėti. Jei norime sukurti daugiau darbo vietų jauniems žmonėms, turime į tai investuoti.
Idėjos sukėlė stebėtojų kritiką. Europos lyderiai susitarė skirti milijardus eurų kovai su jaunimo nedarbu, ir štai dabar Europos Komisija jau sugalvojo, kaip išleisti šiuos pinigus. Vargu ar tai kažkokiu būdu pakeis situaciją darbo rinkoje, nebent darbininkai iš neturtingesnių šalių, beje, kaip ir studentai, vykstantys į kitas šalis pagal mainų programą, gaus papildomą galimybę įsitvirtinti užsienyje.
Komentaras. Jei anksčiau visi iš ES vadovybės laukė kažkokių išmintingų sprendimų, tai šiandien pasireiškia visuotinis nusivylimas jos veiksmais, negalėjimu ir nesugebėjimu ką nors pakeisti. Tik ir pakeisti jos nėra kuo! ES vadovai laiko save didžiais, nesuvokdami, kad atrodo kaip laidotuvėse grojantis orkestras. Kol jie nepriims Integraliojo švietimo programos, tol ES nesiliaus smukusi žemyn…

Daugiau šia tema skaitykite:

ES pradės kovoti su jaunimo nedarbu

Bedarbystė – nauja Europos jaunimo ideologija

Pranešimas: Vienišų žmonių skaičius auga, vedybos pasaulyje tampa vis nepopuliaresnės. Vienatvė auga beveik visur. Amerikoje pusė suaugusiųjų nėra susituokę, palyginti su 22%, buvusiais 1950 metais.
Vienišių  gausėja ir besivystančios ekonomikos šalyse, kas keičia vartojimo struktūrą: paruoštų patiekalų, kuriuos taip mėgsta vienišiai, pardavimas per penkerius metus padvigubėjo, sriubų pardavimas išaugo trigubai.
Japonijoje moterys atsisako keisti savo karjerą į santuokos pančius. Netgi islamiškame Irane kai kurios moterys renkasi išsilavinimą, o ne vedybas. Tai didina krūvį jaunajai kartai, kuri priversta išlaikyti senstančią visuomenę.
Vieniši žmonės atrodo labiau pažeidžiami nei tie, kurie turi partnerį: tyrimai patvirtino, kad stabilūs santykiai suteikia žmogaus sveikatai psichologinę ir fizinę naudą. Bet gyvenimas atskirai, vienišas gyvenimas ir vienišumo pojūtis – tai trys skirtingos socialinės būsenos.
Priešingai nei atsiskyrėliai, vienišiai praleidžia daug laiko su draugais ir dažnai sutinka būti savanoriais.  Daugelyje didelių miestų ir Skandinavijoje yra stiprūs socialinio aprūpinimo tinklai, padedantys žmonėms pasiekti savo tikslų. Tai paaiškina, kodėl tokiuose miestuose ir šalyse didėja viengungystė.
Komentaras: Žmonijos  vystymasis artėja prie būsenos, kai žmogus privalės atsakyti į klausimą „Dėl ko jam gyventi?“, kad  toliau tęstų gyvenimą. Bet dar iki pasieks tokią būseną, jis palaipsniui atsisveikins su daugybe ankstesnių normų, nušluodamas visas pareigas ir sąlygiškumus, nesąmoningai  braudamasis  prie savo dvasios ir siekdamas likti tiktai joje…

Pranešimas: Atėjo eilė ir Kinijai: šešėliniai bankai išpūtė nekilnojamojo turto prekybos burbulą, kuris ruošiasi sprogti, sukeldamas visuotinę finansinę krizę. Finansų ministras susirūpinęs šešėliniais Kinijos bankais, suteikusiais daugybę kreditų, kurių praktiškai neįmanoma grąžinti. Negrąžinimas gali destabilizuoti finansinę padėtį. Tokia finansinių organizacijų veikla gali išprovokuoti visuotinį finansinį sukrėtimą, koks prasidėjo JAV 2007 metais.
Komentaras: Bet kuriuo atveju krizė tarsi cunamis užlies visų šalių ekonomikas ir ne kartą, kol nepasikeis žmonių suvokimas ir tarpusavio santykiai. Privalome persitvarkyti naujiems santykiams: kiekvienam – tik tiek, kiek reikia racionaliam egzistavimui, ir iš kiekvieno – pagal galimybes bei visuomenės poreikius, būnant visiškai pasirengus jai pasitarnauti.

Daugiau šia tema skaitykite:

Krizė vyksta dėl ateities

Finansinių modelių netobulumas

Nuomonė. Robotai tarnai ir sodininkai atsiras apie 2030 metus ir visam laikui pakeis žmonijos gyvenimą. Pasiturintys žmonės robotais atsiribos nuo kito pasaulio ir atims darbą iš daugelio, laikui bėgant robotai atsiras kiekvienuose namuose.
Šiandien dauguma robotų naudojama pramoninėje gamyboje, automobilių ir elektronikos surinkimo gamyklose.
Kiekvienas robotas kol kas gali atlikti tik vieną užduotį, bet jau atsiranda sudėtingų robotų, kuriuos galima perprogramuoti.
Robotų technika bus trečioji pramoninė revoliucija. Ji apjungs daugybę technologijų, 3D spausdintuvus, nanotechnologijas ir big data technologijas.
Vyriausybės visame pasaulyje investuoja į robotus. Skalūnų revoliucija JAV ir kiti išradimai buvo robotų technikos plėtros rezultatas.
Robotai padės pramoninei gamybai grįžti į išsivysčiusias šalis. Įmonės FOXCONN gamyklose dirba 1,2 milijonų kinų, kurie surenka 40 proc. pasaulio vartotojiškos elektronikos – ši bendrovė per trejus artimiausius metus nupirks milijoną robotų…
Amerikos įmonė Willow Garage sukūrė robotų operacinę sistemą ir žmogaus dydžio robotą su dviem rankom, galintį šią operacinę sistemą panaudoti.
Baxter robotas: į žmogų panašus robotas, kuris geba kartoti žmogaus judesius, dirbti prie konvejerio šalia žmonių, mokytis ir reaguoti į aplinką, kainuoja tik 22 000 dolerių.
Kompiuteriai ir internetas jau pertvarkė kasdienį gyvenimą ir darbo vietas. Tapo nebereikalingi daugelis specialistų: per artimiausius keletą metų robotai pakeis žmones lengvojoje pramonėje, žemės ūkyje, įvedinėjant ir analizuojant duomenis, pakeis lakūnus ir vairuotojus. Robotai nustatinės diagnozes, išvežios vaistus ir slaugys pagyvenusius žmones – tokių robotų jau yra Japonijoje.
Vis dėlto, kaip pasekmė, visuomenė pasidalys: neturtingieji neteks darbo vietų, o visos pajamos susikoncentruos technologijų savininkų rankose. Išsipildys pačios blogiausios antiutopijos…
Komentaras. Žmogaus egoizmas privers jį atsikratyti nereikalingų rankų ir burnų, palikti tiktai reikalingas – 1 milijardą žmonių. Vis dėlto Gamtos programa – atvesti visą žmoniją kančiomis arba įsisąmoninant vienybės būtinybę į naują pavidalą, į vienybę. Dėl šios priežasties primygtinai svarbu platinti integralųjį švietimą ir integralųjį auklėjimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus be darbo – ne žmogus

Bedarbystė – nauja Europos jaunimo ideologija

Nuomonė (politikos konsultantas A. Vasermanas): Postindustrializmas neužkirto kelio krizei, nes pasaulyje kūrėsi viso labo jo maketas – visuomenė, kurioje pramonė veikia be žmogaus įsikišimo, o žmogus kuria ir užsiima plėtra.
Buvo manoma, kad žmonės, atlaisvinti nuo gamybos, užsiims kūrybine veikla, kultūra, menu. Gi organizuoti šį žmonių užimtumą niekas nesiteikė. Išaiškėjo, kad žmonėms nereikia tiek daug paslaugų, kiek jiems gali pasiūlyti atsilaisvinusieji nuo gamybos.
Viskas baigėsi tuo, kad daugybė žmonių gyvena iš bedarbio pašalpos, maskuojamos niekam nereikalinga veikla. Šių algų, o tiksliau, užslėpto nedarbo pašalpų išmokėjimui reikalingi finansiniai manevrai, kuriantys iliuziją, kad mokama už kažką reikalingo.
Komentaras: A. Vasermanas teisus, tačiau sprendimo jis nepateikia. Problemą isšspręsime, įvedę visuotinį integralųjį lavinimą ir auklėjimą, o tada pamažu pertvarkydami visuomenę į nuosaikių poreikių visuomenę, nutraukdami perteklinę gamybą, artindami žmoniją prie vienodo gyvenimo lygio, vienydamiesi, kol šiame susivienijime bus atskleistas Kūrėjas – amžinas ir tobulas būvis.

Nuomonė (ekonomikos mokslų dr. M. Deliaginas): Globalusis verslas siekia įtakos, kad gautų monopolį, o per jį – didžiulį pelną.
Jis ir yra pagrindinė šiuolaikinės visuotinės krizės priežastis ir šaltinis: jis suformavo pasaulinio lygio monopolį, kuris ėmė pūti.
Globalusis verslas neturi atsakomybės, nes neturi nei rinkėjų, nei mokesčių mokėtojų.
Globalusis verslas praaugo daugelį valstybių, dėl savo prigimties jis diegia efektyvumo firmai, bet ne visuomenei principą. Remiantis šiuo principu visa, kas iškart neduoda pelno, turi nustoti vartoti ir būti sunaikinta.
Pirmiausiai, išsivysčiusių šalių vidurinioji klasė.
O šiuolaikinė rinka be viduriniosios klasės paklausos – tai žiauraus centralizuoto paskirstymo ekonomika.
Demokratija be viduriniosios klasės – tai informacinė diktatūra, pagrįsta žiauriu „smegenų plovimu“. Tendencija neša pasaulį būtent ten, į naujuosius kol kas dar kompiuterinius Viduramžius…
Norėdami, kad visuotinės krizės šaltinis įveiktų krizę, garantuotai gauname jos paaštrėjimą ir griaunančias pasekmes. Sveiki sulaukę visuotinio nuopuolio!
Komentaras: Žemiškai, blaiviai mąstant galima padaryti tik vieną išvadą – sprendimo nėra. Jeigu remiamės įgimtomis savybėmis, jausmu ir protu. Tačiau yra savybių, jausmų ir proto aukščiau žemiškosios prigimties, jų galima įgyti, būtent tam mus skatina krizė. Sprendimas yra!

Daugiau šia tema skaitykite:

Didis ekonomisto naivumas

Valstybės silpsta

Nuomonė (žurnalas „Ekonomistas“): Eilinė JAV vyriausiojo finansų stratego kalba pasirodė kaip reta neturininga. Benas Bernankė – JAV Federalinės rezervų sistemos pirmininkas, vienas iš autoritetingiausių specialistų finansų pasaulyje.
Į jo prognozes įsiklauso visi pasaulio ekonomistai, prekybininkai, finansų analitikai, bankų ir kompanijų vadovai.  Specialisto kalba pasirodė panaši į pradedančio modelio interviu: gali būti, kad viskas bus taip, o gal – kitaip. Iš ankstesnio ryžtingumo nelikę nė pėdsako, planai gali būti peržiūrėti, apie kokį nors tvirtą kursą negali būti nė kalbos.
Pasaulio rinkos į tokį nesusipratimą išvis niekaip nesureagavo. Amerikos ekspertai mano, kad judėjimas JAV rinkoje prasidės pasibaigus rugsėjui ir kad ekonomikos perspektyvos yra geros.
Komentaras: O štai apie geras perspektyvas –  tam, kad nesugadintų atostogų laikotarpio. Nieko gero laukti nereikia. Krizė ne tik tęsis, bet ir gilės, kol žmonija nepripažins visiško savo bejėgiškumo. O įkandin šio pojūčio taps pasiruošusi įsiklausyti į „netikusius“ kabalistų patarimus apie integralaus vystymosi metodiką.

Daugiau šia tema skaitykite:

Didis ekonomisto naivumas

Ar yra išeitis?

Tyrimai: Amerika virsta šalimi, kuri dirba ne visą darbo dieną arba laikinai. Tai yra pavojingiau nei nuolatinis nedarbas, nes ištrūkti iš laikinų uždarbių jungo sunkiau nei susirasti naują vietą. Nedarbo lygis trypčioja vietoje.
Rekordinis skaičius 28 milijonai darbingų piliečių dirba ne visą darbo dieną. Priežastis: pinigų trūkumas, kurį patiria įmonės, naujovės, susijusios su sveikatos apsaugos sistemos reforma (stambioms įmonėms ir net privačioms firmoms pelningiau paversti visą darbo dieną į „dalinę“, išvengiant privalomųjų išmokų į medicinos draudimo fondą), rinkos struktūros pasikeitimas.
Komentaras: Mums meluoja – mažinimas vyksta visur, o skaičiai išpūsti, kad nuramintų rinkas. Visuomenė palaipsniui deformuojasi į nieko negaminančią visuomenę, paslėptas nedarbas yra visur.  Žmones reikia kažkaip ir kažkuo užimti – valstybės galvoja, kaip ir kuo juos užimti. Bet tai nenuramins, juk Gamta veda mus prie suvokimo, kad  būtina pereiti į naują vystymosi lygmenį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nedidelis daržas galės pamaitinti visus

Ekonomistai turi atsisakyti įprastų teorijų

Nuomonė: Ekonominė tarpusavio priklausomybė yra didelė. Grėsmės, su kuriomis susiduria tautos, internacionalinės: klimato pokyčiai,  pandemijos, terorizmas, ginklų platinimas ir migracija. Kapitalo mobilumas, tarptautiniai tiekimo kanalai ir socialiniai tinklai naikina valstybių galią.
Tikrovė stumia bendradarbiauti, JAV atsisako pasaulinio žandaro vaidmens. Europoje, kur siekiant išgelbėti eurą reikalingas drastiškas integracijos žingsnis, vyksta nacionalinių ir virš nacionalinių tendencijų kova, euro krizė pažadino nacionalizmo vaiduoklį.  Amerika, susidūrusi su Kinijos ir uždaros Rusijos iššūkiais, pavargo nuo internacionalizmo.
Vienpolis pasaulis užleido vietą savarankiškos supervalstybės epochai.  Tarpusavio priklausomybė neišvengiama ir didžiulėms, ir  mažoms valstybėms – globalizacija lieka dienos realija.  Maža to, valstybinės valdžios silpimo ir nevalstybinių žaidėjų stiprėjimo procesas tapo dar intensyvesnis.
Europa priversta veikti kaip viena visuma, bet valstybinio suvereniteto kaina išaugo. Tačiau jei suverenitetą suprantame kaip gebėjimą veikti, tai šis gebėjimas vis labiau suvaržytas. Pasenusi pasaulinė tvarka turi būti pakeista nauja tvarka, kai būtų laikomasi ir bendrųjų, ir nacionalinių tikslų.
Komentaras: Suderinti visus šiuolaikinės visuomenės ir Gamtos reikalavimus – įmanoma tik ištaisant žmogaus prigimtį ir tarpusavio santykius. Sujungti šias priešingybes įmanoma tik pakilus aukščiau mūsų prigimties, kad ir kaip neįmanoma tai atrodo, bet žmonija pirmą kartą istorijoje sąmoningai pereidinėja iš gyvūninės egzistavimo pakopos (prigimtinės, egoistinės) į Žmogaus pakopą – sąmoningą altruistinį elgesį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio studijavimas – tai žmogaus studijavimas

Ekonomistai turi atsisakyti įprastų teorijų

Optimalioji ekonomika