Komentaras. „Gallup“ instituto (tai Amerikos institutas, tiriantis viešąją nuomonę) statistiniais duomenimis, 2016 metais amerikiečių, kurie yra išlaikomi valstybės, skaičius viršys 50 milijonų.
Kitaip tariant, plačiai nuskambėjusi „amerikietiška svajonė“ virsta svajone tapti valstybės išlaikytiniais.
Amerikoje yra ištisų šeimų, kurios niekada nedirbo. Ir ši tendencija nuolatos auga.
Atsakymas. Žinoma, tai jau nėra vaikymasis ypatingų laimėjimų versle ir kitose gyvenimo sferose.
Esmė ta, kad dabartiniu metu einame į socializmą – valstybė taps socialinė. Ir jei sugebėsime paskirstyti visiems maistą, drabužius, suteikti gyvenamąją vietą, juk šiandien, turint norą, visa tai galima štampuoti, beje, nieko iš žmogaus nereikalaujant, tai, bendrai paėmus, žmonėms nereikės dirbti.
Kyla klausimas, kam to reikia? Kam egzistuoja įvairūs gyvūnai? Galima sakyti, kad jie – būtina bendros gamtos šaka, kuri turi atsverti visa kita, kad palaikytų ypatingą pusiausvyrą, homeostazę.
Ir kuo žmonės skiriasi nuo jų? Turime suprasti, kad mes sudaryti iš gyvūninės ir žmogiškosios dalių. Gyvūninei daliai mumyse reikia tik vieno: leisk man ramiai šildytis saulėje kaip katinui, ir nieko daugiau nereikia.
O žmogiškoji dalis reikalauja atskleisti gyvenimo prasmę, nors mes dabar stengiamės nuo šito pabėgti, ir čia truputį padeda narkotikai, antidepresantai ir visa kita. Vis dėlto šis klausimas bus  labai rimtai keliamas, ir mums teks į jį atsakyti.
Klausimas. Ar pamatys tai mūsų karta?
Atsakymas. Viskas priklauso nuo kabalos platinimo pasaulyje, bet kol kas nepuoselėju didelio optimizmo.
Tačiau būsenos pasaulyje labai greitai keičiasi. Iš esmės, žmonija kiekvieną kartą patenka į neramų snaudulį, kuris užsitęsia, įtraukia kaip siurblys, ir tu vis įsitrauki ir įsitrauki į jį. Ir paskui įvyksta didelis vidinis blykstelėjimas.
Klausimas. Ar tai iš tikrųjų turi būti vidinis blyksnis, ar baisus karas?
Atsakymas. Kad kančios sukrėstų žmoniją, jos turi būti labai didelės fiziniame lygmenyje. O jei blyksnis įvyksta vidiniame suvokimo ir supratimo lygmenyje, tai kančios žymiai mažesnės. Jos nepalieka jokių fizinių pėdsakų, ir žmogus gali greitai nuo jų pereiti prie teisingo savo žemiškojo egzistavimo paskirties įgyvendinimo.
Todėl labai tikiuosi, kad galėsime suteikti pasauliui galimybę realiai ir teisingai atskleisti gyvenimo tikslą, egzistuojantį gamtoje.

Iš 2016 m. kovo 21 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Metas dirbti mažiau

Būsimos kartos ekonomika

Komentaras. Naftos kainos pasaulyje krito, todėl daugelis valstybių imasi priemonių, kad sutaupytų visur, kur tik įmanoma. Pavyzdžiui, Venesueloje, siekiant taupyti elektros energiją, valstybės tarnautojams trumpinama darbo diena. Dabar jie dirbs nuo 7.30 iki 13 valandos.
Atsakymas. Šiandien visi materialūs dalykai vis labiau pinga ir tampa prieinami visiems. Todėl bado negali būti. Atvirkščiai, atsiras visuotinė gausa, kuri bus niekam nereikalinga. Žmonės apsiribos normaliu, paprastu vartojimu.
Ir, žinoma, pasaulyje bus milžiniškas nedarbas, kuriam likviduoti prireiks ypatingų dotacijų: visi piliečiai gaus stabilius darbo užmokesčius ar pašalpas, neįpareigojančias dirbti. Žmonės gaus pinigus už tai, kad nedirba. Tai pirma.
Antra, reikia padaryti taip, kad tam tikras auklėjimas ir švietimas jiems būtų privalomi, kad jie neleistų laiko tuščiai.
Juk jeigu šiandien nereikia eiti į darbą ir esu aprūpintas visam gyvenimui, išeina, kad nereikia mokytis nei mokykloje, nei universitete, nereikia įgyti specialybės ir apskritai ką nors veikti. Vadinasi, sėdėsiu namie, žiūrėsiu televizorių, maigysiu kompiuterį ar išmanųjį telefoną, ir viskas. Todėl būtinas priverstinis auklėjimas ir švietimas.
Aš tikiuosi, kad dalis atsilaisvinusių žmonių persikvalifikuos į dėstytojus, auklėtojus, dalis taps mokiniais ir tokiu būdu ugdys save iki reikiamo dvasinio lygmens.
Auklėjimas bus nukreiptas į tai, kad iš kiekvieno būtų išugdytas Žmogus tikrąja žodžio prasme: ne dvikojis gyvūnas, kuris naudojasi primityviais instinktais, šiuolaikiniais ginklais ir narkotikais, o žmogus, suprantantis savo paskirtį ir jai realizuoti priverstas susivienyti su tokiais pat kaip jis.
Labai tikiuosi, valstybės supras, kad tik tai yra jų išsigelbėjimas, kitaip jos pačios save prarys.
Klausimas. Tai ir bus valstybės prievarta – priversti žmogų užsiimti saviugda?
Atsakymas. Valstybė – tai prievartos organas. Ji turi daryti spaudimą gyventojams, kad išugdytų iš jų piliečius! O kitaip mes matome, kas išeina. Europa šiandien tampa neigiamu pavyzdžiu visam pasauliui, nors dar prieš 30–40 metų ji buvo teigiamas pavyzdys.
Viskas dėl to, kad europiečiams suteikta galimybė gauti nemokamas pašalpas ir nieko neveikti. Visi mato, prie ko tai priveda. Taigi pavyzdys yra.
Todėl būtina įvesti prievartinį, visuotinį valstybinį auklėjimą, ir tai taps pačiu svarbiausiu valstybės organu.

Iš 2016 m. vasario 29 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Būsimos kartos ekonomika

Protingo vartojimo valstybė

Augimo ekonomikos galas

Pranešimas. Ispanijoje vienai laisvai darbo vietai tenka 80 bedarbių, nedarbo lygis jaunimo tarpe – 51%. Lygiai tas pats Graikijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje. Tai tikra bomba, jeigu prisiminsime migrantų antplūdį ir kokį aktyvų vaidmenį atlieka jaunimas šiuolaikinėse gatvių revoliucijose.
Europos socialinė sistema akivaizdžiai nebekontroliuojama. Bedarbių, gaunančių pašalpas skaičius pranoko leistinas ribas, paprastai šios problemos neišspręsi.
Dabar turi vykti viena iš dviejų: arba Europos politikai ims devalvuoti eurą, sumažins pašalpas, panaikins minimalų atlyginimą, ims aktyviai vyti migrantus, arba užleis savo krėslus kam nors ryžtingesniam. Artėjančią katastrofą mato visi, o dabartinėje situacijoje aštresnis judėjimas gali sugriauti ES ekonomikos kortų namelį. Krizė tik prasideda, Europai teks patirti dar daug nemalonių akimirkų.
Komentaras. Krizė tik prasideda, Europa turi suprasti, kad krizė sisteminė ir ją įveikti galima tik visiškai perkuriant visuomeninius santykius, o tai įmanoma tik ugdant visuomenę vienybės dvasia. Būtent tai ir turėjo būti ES kūrimo pagrindas, tačiau ES kūrėjų aplaidumą kuriant ES pagrindą kaip ES tautų suartėjimą dar teks ištaisyti. Po ilgų ieškojimų jie bus priversti priimti kabalos siūlomą vienijimosi metodiką.

Daugiau šia tema skaitykite:

Europa patiria sudėtingiausią laikotarpį

ES – kančių keliu į laimę

Senosios Europos bejėgiškumas

Nuomonė. Išsivysčiusių šalių piliečiai gauna tiesioginę finansinę išmoką vien dėl to, kad yra šios šalies piliečiai. Juk geriausi rezultatai kovojant su skurdu yra ne socialinės programos, o tiesioginė pinigų išmoka namų ūkiui. Tačiau ši politika tiesiogiai stimuliuoja vartojimo paklausą.
Automatizacija panaikina milijonus darbo vietų. Ekonomikoje piliečio pareiga tampa ne gamyba, o vartojimas – dalyvavimas grandinėje, nuo kurios ima tekėti kraujas ekonomikos kraujagyslėse. O pinigų dalinimas atgaivina paskirstymo sistemą, iš kurios anksčiau buvo pašalinti vargšai.
Tai skamba, kaip pasaka apie komunistinę ateitį, kur „iš kiekvieno pagal gebėjimus, kiekvienam pagal poreikius“. Angliavandenilio epochos saulėlydis išstumia Rusiją iš naftos rojaus į tikrovę.
Centralizuota valstybė tirpsta, užleisdama vietą vietinei valdymo sistemai, viršvalstybinėms struktūroms, tarpvalstybinėms ekonominėms ir politinėms sąjungoms. Ateities valstybė ir ateities pilietis taps visiškai skaidrūs.
Komentaras. Džiaugiuosi nuomonėmis, kurias pastaruoju metu išsako specialistai – jos tampa vis panašesnės į tai, ką apie mūsų kartą jau daugelį metų sako kabala.

Komentaras. Danijoje kasmet išmetama apie 700 tūkstančių tonų maisto. Ten įkurtas pirmasis pasaulyje prekybos centras, kuriame prekiaujama maisto produktais su besibaigiančiu galiojimo terminu, todėl kainų nuolaidos siekia 30-50 procentų. Sakoma, kad tai – pasaulio ateitis.
Atsakymas. Iš esmės viskas, ką valgome, savyje turi tiek plastiko, popieriaus, medienos, sintetikos, kad nebeaišku, koks gali būti jų galiojimo terminas.
Įdėjus dar šio bei to, bus galima apskritai neberašyti vartojimo termino, atidarysime kokią nors dėžutę po dvejų metų, o ten – viskas kaip buvę. Nėra nei mikrobų, nei vabaliukų, nes jiems tai nevalgoma. Žmonėms – valgoma, o jiems – ne. Esu tikras, kad jei pasiūlytume žvėrims savo maisto, tai pusės to jie net neragautų.
Klausimas. Manote, kad tokie prekybos centrai ilgai neišsilaikys, nes viskas bus be galiojimo termino?
Atsakymas. Nemanau, kad jie turi ateitį. Greičiau „nugalės“ žmogaus sveikas protas: „Kam iš viso tai daryti? Geriau tiesiog viską iš eilės konservuoti be jokio galiojimo termino – amžiams“.
Pavyzdžiui, palyginkime pomidorus, seniau augintus normaliomis sąlygomis, ir auginamus dabar. Anų pomidorų neatvežtum iki parduotuvės, o šiuolaikiniai gali pragulėti mėnesį ir nieko jiems neatsitinka. Dar galėtume ir futbolą su jais pažaisti, o paskui suvalgyti.   Taigi, šiais laikais visa tai nebeaktualu.
Klausimas. Ar aktualus šių atliekų panaudojimo metodas?
Atsakymas. Žinoma. Juk mūsų maiste beveik nėra natūralių sudedamųjų dalių be konservantų ir įvairių priedų. Ir nepaisant to, mes gyvename! Tai koks skirtumas? Ar verta tikrinti, ko ten yra ir ko nėra? Matome, kad žmonės gyvena, tai ir gerai. Seniau gyvendavo 40 metų, o dabar – 80.
Klausimas. Ką galėtumėte pasakyti apie visa tai iš kabalisto pozicijos?
Atsakymas. Aš ir kalbu iš šios pozicijos. Jei šiuo metu esame tokie, kokie esame, o mūsų organizmas sugeba visa tai suvirškinti ir egzistuoti, tai nereikia kabinėtis bei kelti reikalavimų, kurie buvo aktualūs prieš 40 metų.
Prieš keturiasdešimt metų nebuvo šiuolaikinių vaistų ir žmonės gyveno iki 40 metų. O dabar visi geria įvairiausias tabletes ir gyvena 80 metų. Taigi, kas geriau?
Lygiai tas pats ir su maistu. Anksčiau valgėme šviežius, normalius pomidorus, nulaužtus tiesiai nuo šakelės dėjomės į burną, nes rytoj jie imtų pūti, o šiandien jie normaliai atrodo net po mėnesio, juos lėktuvais veža į visas šalis. Niekur nedingsi, toks tad mūsų vystymasis.

Iš 2016 m. vasario 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Planeta ant ribos

2015-ieji – blogio įsisąmoninimo metai

Sriuba visiems

Klausimas. Pirmąsyk per dešimt metų sumažėjo pasiturinčių žmonių skaičius pasaulyje. Turinčiųjų daugiau nei 30 milijonų dolerių skaičius per metus sumažėjo 5500. Ar manote, kad tendencija augs?
Atsakymas. Be abejo, bet tai nereiškia, kad bendras žmonijos turtas mažės. Turtuolių skaičius mažės, bet likę augs kokybiškai, t.y. sukauptų pinigų kiekis didės.
Tarkime, aš turtuolis, mano valdžioje garlaiviai, geležinkeliai, bankai, gamyklos ir pan. Nejau būsiu suinteresuotas, kad kiti irgi pasiektų mano lygį? Ne! Priešingai, noriu, kad jie būtų paprasti žmonės, kurie valgo iš to, ką šiandien užsidirbo, o rytdienai tegu nieko neturi ir priklauso nuo manęs.
Klausimas. To nori turtuolis iš vargšo?
Atsakymas. Žinoma. Ir todėl savaime pasaulyje mažės turtuolių skaičius, bet likusiųjų kapitalas augs. Taip skurstančiųjų mūsų planetoje skaičius pasieks 99,9999 nuošimčius, nes visas turtas bus sutelktas poros tūkstančių žmonių rankose.
Klausimas. Žvelgiant iš kabalos pozicijų taip ir turi būti?
Atsakymas. Taip, netgi taip, kad liks tik vienas turčius, o visi kiti bus visiški vargšai. Tai natūralus egoizmo vystymasis. Klausimas tik tas, kas su tuo bus toliau, kuriuo etapu kils maištas iš apačios. Tačiau mano nuomone nebus nei revoliucijų, nei karų nebus. Mes jau išėjome iš to.
Žmonės artėja prie brandos etapo. Kaupiasi pykčio debesys Kūrėjui, Gamtai, likimui – viskam. Ir tai gerai, mat žmonės pradeda suprasti, kad iš tikrųjų reikia perdaryti patį žmogų. Viskas priklauso nuo individų, nuo to, kaip žmonės tarpusavyje susiję. Tik ryšys tarp mūsų ir gali pakeisti visuomenę.
Žmonės suvoks, kad jiems būtinas kokybiškas pokytis. Jie ieškos, kol nesuras kabalos metodikos. Norisi tikėtis, kad šis etapas bus dabar, nes visos galimybės išsemtos. Niekas neturi idėjų, nei geresnių sprendimų: nei filosofai, nei politikai, nei politologai, nei ekonomistai ir t. t. Todėl mums, kabalistams būtina išeiti ir garsiai skelbti, ką turime.
Per ypatingą ugdymą, mūsų turimą metodiką, galima padaryti taip, kad per trumpą laiką, vos po keleto užsiėmimų ar specialių susitikimų žmonės supras, kad čia slypi ypatinga, galinti pakeisti visuomenę jėga.
Pasaulyje yra viskas, problema – padalijimas. O padalinti galima tik bendraujant, esant ryšiui tarp žmonių, ir būtent šį ryšį mums reikia užmegzti. Santykiai turi būti lygūs, lygiaverčiai, paprasti, ir tada visiems bus gerai.

Iš 2016 m. kovo 3 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulinio egoizmo viršūnėje

Greitai kiekvienas norės turėti atskirą planetą

Augimo ekonomikos galas

Nuomonė. Apie augantį BVP sprendžiame iš didėjančios visuomenės gerovės. Tačiau per pastaruosius dvidešimt metų išsivysčiusiųjų šalių BVP augimas sulėtėjo. Norint išvengti stagnacijos ir atgaivinti ekonomiką reikėtų žmonėms dalinti pinigus.
Vyriausybė galėtų išmokėti po tūkstantį dolerių kiekvienam piliečiui. Žmonės juos išleistų maistui, rūbams, baldams, atostogoms. Tokiu būdu padidėtų paklausa, šios priemonės poveikis būtų proporcingas naujai sukurtų pinigų vertei.
Atsižvelgiant į tai, kad vyriausybės numato išleisti daug naujų pinigų bankrutuojantiems bankams ir stambioms įmonėms, būtų naudingiau juos duoti tiems, kurie išleis juos ekonomikai.
Nesvarbu kokia forma žmonės gaus pinigų – papildant banko sąskaitą, mažinant mokesčius ar tiesiant naujus kelius. Svarbiausia, kad vyriausybė skatins ekonomikos augimą ir nesukurs papildomų skolų.
Komentaras. Taip palaipsniui suvoksime būtinybę kurti „paskutiniosios kartos“ ekonomiką, kai visi gaus tai, kas būtina egzistavimui, o dirbti bus privaloma tiek, kiek to reikalaus visuomenė. Visą laisvą nuo darbo laiką žmonės skirs savo dvasiniam augimui, t. y. susivienijimui ir aukštesniojo pasaulio – Kūrėjo – atskleidimui.

Komentaras. Amerikoje (USA) užfiksuotas didžiausias laimėjimas loterijoje – pusantro milijardo dolerių! Kaip visada nežinomas laimėtojo vardas. Jis nupirko bilietą atsitiktinai Kalifornijoje ir staiga, pasirodo, išlošė.
Loterijos laimėjimas visada sukelia didelį atgarsį, istorijos įkvepia, o kartu būna keistos.
Atsakymas. Dažniausiai loteriją išlošia ne tie žmonės, kurie žino kokią nors skaičių kombinaciją, daro sistemingus skaičiavimus, perka loterijos bilietą vienoje ir toje pačioje vietoje arba spjauna per kairįjį petį ir t.t. Iš tiesų – visa tai – visiškas atsitiktinumas.
Klausimas. Kaip likimas tai duoda žmogui?
Atsakymas. О! Tai didelė nelaimė! Nuo to momento ir toliau jo galva bus užimta mintimis, kaip pasinaudoti šiais pinigais. Taigi, žmogus tampa nelaisvas!
Kabalos požiūriu egzistuoja didelė atsakomybė: ką aš darau su ta jėga, kurią gaunu iš Kūrėjo ir kuria Jis davė man galimybę naudotis šiame pasaulyje – kaip aš galiu ja teisingai pasinaudoti.
Jeigu turiu mažai jėgų, esu mažas žmogelis – tai krutu savo gyvenime: čia nedaug pakenkiau, ten nedaug pagerinau – tai normalu, kai mažos apimtys.
O kai turiu didelę jėgą, ir ji duota iš aukščiau… Kūrėjas davė ir pasakė: „Dabar patikrinsiu, koks tu. Kaip naudosiesi tokiomis priemonėmis. Kokį padarysi pasaulį už tuos 500 milijonus arba milijardą dolerių.“
Štai ir problema. Mes matome, kaip visokie bilai geitsai aukoja pinigus, ir visa tai dingsta kaip vanduo Afrikos smėlyje ar kur kitur, ir nieko tai neduoda.
Kalbant apie Sorošo Fondą, jį, beje, iškeldina iš Rusijos. Tuo pačiu naikina viską, ką jis padarė: bibliotekas, kompiuterius – viską! Nenori, kad apie jį liktų nors koks prisiminimas. O jo pinigais daug buvo padaryta.
Bet tai jau nelaikoma geru: tiesiog nuostabu, kaip mūsų pasaulyje į tai žiūrima! Dėl to visi žmonės, kurie nori įdėti savo kuklų indėlį, kaip nors padėti, yra nelaimingi.
Klausimas. O jeigu Jūs gautumėte milijardą?
Atsakymas. Jokiu būdu! Negalima! Turi gauti tiek, kiek gali teisingai panaudoti! Tai labai didelė atsakomybė!
Tam kad paimčiau milijardą, reikalingi šimtai tūkstančių teisingai apmokytų žmonių, kurie galėtų naudodamiesi šituo milijardu sukurti mokymosi, auklėjimo sistemą ir perauklėti visą žmoniją. Pinigų suma atrodo didelė, bet, iš principo, ji maža, nes perauklėti žmoniją su vienu milijardu neišeina.
Deja, mes dar tam nepasiruošę, tad jeigu turite norą man duoti tokią dovaną, tai prašau lukterėti.

Klausimas. Nūdienos ekonominė sistema nepatenkina žmonių poreikių. Daugiau nei pusė planetos gyventojų gyvena sunkiomis ekonominėmis sąlygomis ir tik vienas milijardas naudojasi visomis gėrybėmis.
Negana to, ekonominis vystymasis – kapitalistinės civilizacijos pagrindas – iš esmės sustojo.
Tačiau greta egzistuoja kitokio tipo ekonomika, pavyzdžiui, robototechnika, dirbtinis intelektas ir t. t. Ar galima teigti, kad tai  – naujos ekonomikos pagrindas? Kaip atrodys ekonomika po perėjimo į naujosios žmonijos fazę?
Atsakymas. Manau, kad perėjimas bus būtent fazinis – kokybiškai naujas. Svarbu ne ekonomika ir ne ekologija, o tai, kad žmonija egzistuos pagal naujus principus, kitame lygmenyje.
Išorinę erdvę suvoksime ne penkiais žemiškais, egoistiniais jutimo organais, kuomet supantį pasaulį juntame savo viduje. Tai yra, kokį dabar jį matome, tokį vaizduojamės savo viduje.
Tarpusavyje vienydamiesi, vystysime jutimus, kurie perduos pasaulio, nesančio mumyse, nefiltruojamo mūsų materialių jutimo organų, vaizdą. Juk būtent dėl to dabar pasaulis mums atrodo toks siauras, blausus, ribotas.
O naujasis pasaulis – visiškai kitoks. Tai jėgų ir savybių, o ne objektų ir reiškinių, atsispindinčių mūsų egoistinėje vaizduotėje, pasaulis. O tada, suprantama, ekonomika ir kultūra bei visas mūsų gyvenimas įgis visiškai kitą, nežemišką prasmę.
Tapsime būtybėmis, kurioms nereikės jokių materialių gėrybių, savybių, išorinių atributų ir t. t. Maitinsimės energija, gaunama iš sinergetikos, tarpusavio sąveikos, teigiamų ir neigiamų Gamtos jėgų, tarp kurių egzistuosime, pusiausvyros.
Kitas žmonijos lygmuo – ne materialusis, o minčių, ketinimų, energijų lygmuo. Todėl nemanau, kad iš mūsų ekonomikos, ekologijos ir visuomenės kas nors liks. Turime atgimti. O šio atgimimo esmė – išeiti iš savęs ir suvokti pasaulį už savo ribų.
Komentaras. Kitaip tariant, nėra prasmės kalbėti apie tolimesnį technologijų vystymą…
Atsakymas. Nėra. Visa tai atmirs, praras prasmę. Dabar mūsų galimybės praktiškai neribotos. O kam mums jos? Vienintelė sritis, kurioje žmonija pažengė – tai kančios.
Todėl visa gerovė, kurią įgijome dėl ekonominių ir technologinių galimybių, mūsų nedžiugina. Nebejaučiame jokio tos gerovės poreikio. Žmonės vartoja narkotikus, kad užsimirštų, nenori tuoktis, gimdyti vaikų. Žmogus tarsi šaukia savo viduje: „Palikite mane ramybėje su savo technologijomis. Manęs nedomina šis pasaulis!“
Tikiuosi, kad žmonėms pateiksime atsakymą, dėl ko jie iš tikrųjų egzistuoja. Pirmiausia, žmonija privalo tai išgirsti ir suprasti, o po to galvoti, kaip kurti naują gyvenimą. Kitaip nesinori gyventi.

Iš 2015 m. lapkričio 29 d. pokalbio su Michaeliu Laitmanu

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio griūtis

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Optimalioji ekonomika

Nuomonė. Pasaulinė tvarka tampa vis gležnesnė ir 2016 m. sisteminė krizė tik augs.
Vakarų globalizacijos projektas yra svarbiausia visuotinio šaltkrėčio priežastis, tačiau jo griūtis jau neišvengiama ir dabar visi svarbiausi pasauliniai jėgų centrai rūpinasi, kaip pastatyti ir sutvirtinti laikinas saugumo konstrukcijas, kurios suminkštins smūgį, staiga sugriuvus „pasauliui pagal amerikiečius“.
Pasaulinė krizė sisteminė: globali ekonomika ir tarptautinių santykių sistema priėjo logišką aklavietę. Iš inercijos ir toliau juda ankstesne kryptimi, tačiau visi supranta, kad šitas kelias į niekur.
Netgi Vakarai netiki, kad sugebės sutelkti žmoniją. JAV ir NATO karinės, ekonominės, ideologinės galios nepakanka norint palaikyti dabartinę finansinę – ekonominę, politinę tarptautinių santykių sistemą.
Vietiniai karai jau vyksta, į juos įsitraukę kitos valstybės, bet jie neužprogramuoti peraugti į globalinį Trečiąjį pasaulinį karą. Kariniai konfliktai – tai galimybė reformuoti pasaulinę tvarką.
2016 m. pradės reikštis prieštaravimai, kurie susikaupė Vakaruose, auga susipriešinimas tarp dviejų Vakarų dalių, anglosaksiškos JAV ir D. Britanijos bei Europos Sąjungos šalių. JAV 2016 m. taps vidaus politikos metais – į valdžią užtikrinai eina nesisteminis kandidatas Donaldas Trumpas – jis rodo amerikiečių nenorą būti hegemonija.
Komentaras. 2016 m. taps žmonijos praregėjimo metais, bus įsisąmoninta, kad nesuprantame pasaulio ir jo vystymosi plano, atsiskleis būsena „pasaulis patamsyje“.  Kadangi egoizmas vystėsi kiekviename žmoguje, atitolome vieni nuo kitų, ir tuo žmonija tapo priešinga globaliai gamtos sistemai.
Šis prieštaravimai sužadina taisančias jėgas – karus ir stichines nelaimes. Jie skirti, kad stumteltų žmoniją spręsti problemą – buvimas priešingais gamtos globaliai sistemai, kitaip tariant, kaip padaryti, kad visuomenė būtų globaliai tarpusavyje susaistyta gerais ryšiais.

Daugiau šia tema skaitykite:

2016-ieji: nauja tendencija

Kol sena nenumirs – nauja neužgims

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse