Pateikti įrašai priklausantys Ekonomika ir pinigai kategorijai.

Skyrybos pagal anglus, 3 dalis

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Europos „Titanikas“
Klausimas. Kodėl Jūs manote, kad Didžiajai Britanijai bus naudingas išėjimas iš Europos Sąjungos?
Atsakymas. Jei „Titanikas“ skęsta, tai verta kuo greičiau jį palikti, nelaukiant, kol jis nusitemps visus su savimi. Geriau iššokti į jūrą ir plaukti kiek galima toliau nuo skęstančio laivo.
Klausimas. Bet visas pasaulis susijęs integraliais, globaliais ryšiais ir niekas negali tiesiog imti ir išeiti. Iškart po referendumo prasidėjo griūtis biržoje, kuri sukėlė trilijono dolerių nuostolį. Jei tai tęsis, pasekmes pajus kiekvienas. Ką daryti? Negalime iššokti iš laivo ir plaukti kuo toliau, nes šis laivas – visas šis pasaulis.
Atsakymas. Turime suprasti, kad neįmanomas toks didelis, galingas ir glaudus susivienijimas visose srityse ir visuose šio pasaulio lygiuose kaip Europos Sąjunga, jei jis neturi dvasinio pagrindo. Tokia sąjunga negyvybinga, ir tai buvo aišku iš pat pradžių.
Jiems reikėjo skirti bent 10–20 metų specialiam lavinimui, sujungiančiam žmones ir šalis, o ne tiesiog atidaryti sienas.
Vienijimosi pagrindas turi būti visai kitas: kitaip sakant, dėl ko mes vienijamės? Europa norėjo susijungti dėl to, kad įgytų didžiulę ekonominę galią, kuri galėtų pasipriešinti Kinijai ir JAV. Bet tai neįmanoma, juk Kinija turi tvirtą pagrindą – tai viena tauta. JAV – irgi susiformavusi tauta, nors ji jau taip pat pradėjo byrėti, bet dar išsilaikys keletą dešimtmečių.
Neįmanoma egzistuoti taip, kad šios trys šalys grasintų viena kitai ir galvotų kiekviena apie save, nesirūpindamos kitais. Ekonomistams rūpi tik finansinė nauda, todėl juos taip jaudina trilijonų dolerių praradimas. Bet ar galima tikėtis kažko kito, jei veikiame prieš gamtos dėsnius? Akivaizdu, kad viskas baigsis žlugimu ir nuostoliais. Šis laivas neišvengiamai paskęs.
Jei prieš 30–40 metų būtų paklausę žmonių, kurie supranta gamtos sistemas, t. y. kabalistų, tai jie iš karto būtų pasakę, kad ši idėja žlugs. Todėl nereikia stebėtis trilijonų praradimu – tai tik pradžia.
Bus tęsinys…

Iš 2016 birželio 24 d. pamokos „Brexit“ tema

Daugiau šia tema skaitykite:

Skyrybos pagal anglus, 1 dalis

Skyrybos pagal anglus, 2 dalis

Spręsti Anglijai

Komentarų nėra

Dvasiniai pinigai – tiesos atitikmuo

Dvasinis darbas, Ekonomika ir pinigai

Klausimas. Ar pinigų dvasinė šaknis susijusi su „tiesos“ sąvoka?
Atsakymas. Taip. Dvasiniai pinigai (ekranas) yra tiesos ekvivalentas, nes tai davimo, meilės, ryšio su kitais savybė. Kuo daugiau dvasinių turtų turiu, tuo teisesnis esu, mat mano ryšys su Kūrėju stipresnis, arčiau tiesos.
Ekranas – tai pinigai, o atlygis – tai ne pats ekranas, o davimas, pasitelkę ekraną duodame dėl Kūrėjo, dėl vienas kito.

Iš 2016 m. kovo 27 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne piniguose laimė

Visos aplinkybės – dvasiniam tikslui

Laimingus mus daro pojūtis, o ne priteklius

Komentarų nėra

Ekvadore sumokės kiekvienas

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Klausimas. Po žemės drebėjimo Ekvadore valdžia visiems piliečiams įveda mokestį, kad būtų padengtas trijų milijardų dolerių nuostolis.
Šalies piliečiai, valdantys daugiau nei vieno milijono dolerių kapitalą, privalės sumokėti valstybei beveik 1 proc. savo turto.
Tie piliečiai, kurių pajamos sudaro tūkstantį dolerių per mėnesį, sumokės už vieną savo darbo dieną, uždirbantieji du tūkstančius dolerių per mėnesį – už dvi dienas ir taip toliau. Iš esmės, šalies prezidentas uždėjo savo šalies piliečiams savotišką duoklę.
Kaip jūs žiūrite į tokią „lygybę“?
Atsakymas. Šaliai, žinoma, reikalinga pagalba, kad atsistatytų po tokio galingo žemės drebėjimo. Bet jie susitvarkys. Jie pasirinko teisingą metodą, nes nukentėjo visi.
Pietų Amerika – tai ypatinga teritorija. Ten dar jaučiasi persikėlėlių ir indėnų dvasia, jiems būdingas bendrumo jausmas. Jie žiūri vienas į kitą su didesne užuojauta, supratimu, didesniu širdingumu, nes dar ne visai sugadinti egoizmo ir šiuolaikinio pasaulio.
Aš manau, kad tai jiems padės. Kai kyla problema ir pradedi su ja rimtai dirbti, tai nenugrimzti į tas pačias ligas, kuriomis serga visas pasaulis, o užsiimi sveikimu.
Taigi ekvadoriečiai atsistatys ir jiems bus gerai. Baisus žemės drebėjimas ir jo pasekmės atves juos į geresnę būseną. Tai juos sustiprins ir sutelks.

Iš 2016 m. balandžio 21 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šiaurės Korėjos vandenilinė bomba

Išmokti gyventi po saule

Kur nukreipsime mums duotą jėgą?

Komentarų nėra

Komunizmo vaiduoklis grįžta

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas. Švedijoje, Japonijoje, Šveicarijoje ir dalinai Europos centriniame banke įvestos neigiamosios palūkanos. Tai skamba kvailai – mokami pinigai už tai, kad juos skoliniesi, tačiau tai – tikrovė.
Technologijų pažanga, darbo robotizacija lemia gamybos sąnaudų mažinimą. Tokiomis sąlygomis produktai pinga, rinka užsipildo, o įdėtas į gamybą kapitalas negali atnešti maksimalios pridėtinės vertės. Ir vartotojas jau negali remti paklausos: jis aprūpintas viskuo, ko jam reikia, su kaupu.
Galų gale paskolos už palūkanas ar užmokestis už darbą – ne itin reikalingi. Pinigai pinga, dirbti už juos tampa nenaudinga. Darbdaviai turi trumpinti darbo laiką arba dalinti pinigus veltui – įvesti įmokas visam gyvenimui kiekvienam piliečiui, nepriklausomai nuo to, dirba jie ar ne – tiesiog pragyvenimui.
Pinigų nuvertėjimas, defliacija, negalėjimas paskirstyti pridėtinės vertės, veda į gamybos priemonių nuvertėjimą; jos įgaus nulinę ir net neigiamą vertę, o dėl galimybės nedirbti atsiras kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.
Galiausiai korporacijos pradės dalyti savo akcijas darbuotojams – tiesiog kaip premiją. Darbuotojai galės išpirkti įmonę ir padaryti ją savo nuosavybe. Marksas numatė tokią galimybę – darbininkai išperka gamybos priemones, siekiant išvengti konfrontacijos ir įmonių nusavinimo per jėgą.
Visa tai sukels giliausią kapitalizmo krizę, o žmoniją atves į komunizmą, nors kelias bus labai sunkus. Galbūt šis suvokimas privers FED ieškoti galimybės išsaugoti palūkanų normą, išlaikant skolinimosi išlaidas. Tačiau 18 trilijonų valstybinė skola visas pastangas smarkiai nuvertina.
Komentaras. Pildosi tai, ką sakė kabalos mokslas ir aš prieš daugelį metų. Gaila, kad nežiūrint į vis didėjančią kruvinų konfrontacijų grėsmę, sprendimas, kurį kabalos mokslas siūlo, lieka nepaklausus…

Komentarų nėra

ES politikų siaubinga klaida

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas. 27 ES šalių lyderiai pareiškė, kad darbo jėgos laisvas judėjimas yra pagrindas. Londonas negali pasirinkti jam patinkančių privilegijų.
Pripažinta pokyčių būtinybė. Reikia laiko, norint virš nesutarimų atkurti ES vienybę. „Kalbama ne apie vienybę Europoje, o apie rezultatų gerinimą“ – pareiškė A. Merkel.
Komentaras. Būtent šiuose žodžiuose slypi visa ES problema. Europos Sąjungoje niekada nebuvo vienybės, nes pasiekti vienybę galima tik per ilgalaikį tautų ugdymo ir švietimo procesą, o tam visiškai neskiriama dėmesio.
Būtina įsisąmoninti skirtumą tarp „Europos valstybių bankų ir pramonės sąjungos” ir „tautų sąjungos“ ir nepainioti šių dviejų sąvokų. Tai tragiška ES politikų klaida. Jiems reikia ugdytojų… Todėl „brexit“ tik ES griūties pradžia!

Komentarų nėra

Visos aplinkybės – dvasiniam tikslui

Ekonomika ir pinigai

Klausimas. Kodėl mūsų pasaulyje vieniems žmonėms lemta būti turtingiems, o kitiems vargšams?
Atsakymas. Skurdas, turtas, sveikata, ligos – kad ir ką atsiųs Kūrėjas, nepriklauso nuo mūsų. Mes turime tai priimti kaip duotybę.
Jeigu studijuosite kabalą, suprasite, jog visos jūsų savybės ir visos gyvenimiškos aplinkybės labai tiksliai parinktos jums, kad realizuotumėte savo paskirtį ir užmezgę ryšius su draugais sukurtumėte savo sielą – ekraną, kuriame jausite Kūrėją.
Tad, kai jus užvaldys mintis, koks jūs nelaimingas, tai bet kuriuo atveju turėkite omenyje, kad taip kas akimirką Kūrėjas siunčia jums pačias geriausias būsenas dvasiškai tobulėti.

Iš 2016 m. kovo 27 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – kūrinio viduje

Į laimę vienu šuoliui

Kančia klaip pakėlimo trigeris

Komentarų nėra

Naujasis pasaulinis karas jau laukia

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Komentaras. Eurazijos ekonominės bendrijos instituto direktorius paskelbė straipsnį, kuriame parašyta, kad pasaulinis karas jau vyksta, tačiau ne valstybių lygiu, kaip praėjusiame amžiuje, o vadinamosios pasaulinės rinkos lygiu.
Straipsnyje labai tiksliai parašyta, kad šiame kare kris teroristai ir samdiniai. Išvardintos valstybės, kurių teritorijose vyks pilietiniai karai. Parašyti net tikslai: visuotinis viešpatavimas ir t.t.
Atsakymas. Karas niekur nedingo, jis tik transformuojasi iš atviresnių formų į labiau užslėptas, skiriasi poveikio technologijos.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui prasidėjo rinkų vystymasis ir į priekį išsiveržė jų vadovai – stambūs magnatai. Rotšildai, Rokfeleriai ir t. t., esantys ekonominės piramidės viršūnėje, sukūrė rimtus konglomeratus, kurie yra aukščiau visų politikų. Jie turi savo požiūrį į pasaulį.
Klausimas. Ar jie valdo materialųjį pasaulį?
Atsakymas. Nieko jie nevaldo. Jie įneša pokyčių atitinkamai tam, kaip Aukštesnioji šviesa keičia pasaulį.
Visko šaknis yra Aukštesnioji šviesa, kuri per mus atlieka savo veiksmus su pasauliu. Kita vertus, būdama pasaulyje, ji veikia per jį ir mus!
Galiausiai, veikdama iš abiejų pusių, per mus ir pasaulį, ji moko mus, kokie turime būti, kad suprastume ją per atsiskleidžiantį pasaulį, per mūsų reakciją į jį, per mūsų poveikį pasauliui ir jo reakciją į mus. Būtent taip ji visą laiką vysto mus.
Jos uždavinys – išugdyti mus taip, kad taptume lygūs, panašūs, lygiaverčiai su ja.
Klausimas. Kitaip tariant, mes neturime jokios laisvės, nes Aukštesnioji jėga iš abiejų pusių spaudžia mus?
Atsakymas. Žinoma! Laisvė – tik tame, kad suvoktumei savo nelaisvę ir joje surastumei save. Kitaip tariant, kadangi ši jėga tobula, vienintelė, tai tavo siekimas sekti ja ir būti panašiam į ją, sąmoningai mokinantis, kartojant ir išryškinant savo įvairiausius  nukrypimus nuo jos, visą laiką teisingai nukreipia tave jos link.
Tu matai, kaip augi, ir supranti, su kuo dirbi. Kaip šokdamas tango.
Žmonijos uždavinys sušokti šitą tango su Kūrėju. Prie šito mus ir veja visi karai, kančios, gamtos smūgiai.

Iš 2016 m. balandžio 5 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Du Trečiojo pasaulinio karo variantai

Trečiasis pasaulinis karas nėra išeitis iš krizės

Komentarų nėra

Ne piniguose laimė

Egoizmo vystymasis, Ekonomika ir pinigai

Komentaras. Po išsamių tyrimų Jungtinės Karalystės mokslininkai nustatė, kad žmonės, gaunantys dideles pajamas, dėl to nėra laimingesni. Gauti duomenys paskelbti Asmenybės ir socialinės psichologijos biuletenyje.
Atsakymas. Nors  sakoma „ne piniguose laimė“, ir žmonės tai supranta, tačiau kiekvienas jų nori.
Jeigu žmogaus paklaustum, ko jis nori labiau – pinigų ar laimės, manau, atsakytų: „Pinigų. Už pinigus nusipirksiu ir laimę.“
Egoizmui, kuris dabar atsiskleidžia žmonijoje, daugiau nieko nereikia. Kažkada žmonės nebuvo tokie egoistiški, jiems kildavo kitų jausmų, jų egoizmas nereikalavo tokio daugiaplanio pasitenkinimo.
Komentaras. Tai jūs neigiate tyrimą, kuriame sakoma, kad žmonės laiko laime šeimą, vaikus, draugus?
Atsakymas. Prie šios išvados jie priėjo po to, kai patikrino galimybę viską nupirkti už pinigus ir pamatė, kad tai neįmanoma.
Tačiau mes dar nepasiekėme savo galutinio išsivystymo taško. Mes esame paskutiniajame vystymosi etape, kuris dar nebaigtas. Žmonija jau suvokia, kad pinigai neatneša laimės, ir laimė svarbesnė už pinigus.
Kita vertus, jeigu laimės pojūtis nepriklauso nuo materialiosios gerovės, tai šis pojūtis klaidingas, tarsi susileistum narkotikų: „Aš laimingas“. „Kas atsitiko?! Kodėl taip yra?! – „ Laimingas“.
Susileidote dozę, ir užpildo džiaugsmas, kuris neleidžia pajudėti, nes nejaučiate jokių kančių, tuštumos, jums nereikia nieko siekti, kažko daryti. Jūs net negalite suprasti kitų žmonių kančių, negalite būti susijęs su kuo nors kitu! Stovite kaip idiotas viduryje pasaulio ir jums gera.
Klausimas. Tai laimė stabdo vystymąsi?
Atsakymas. Žinoma! Jeigu didieji dailininkai, muzikantai nebūtų buvę nelaimingi,– nesvarbu ar turėjo duonos kąsnį ar ne – nelaimingi vidiniuose ieškojimuose, kančiose, argi jie ką nors būtų sukūrę?! Niekada!
Todėl laimė ne tai, ką jai priskiriame. Laimė – tai, ką jaučiame virš nelaimės, virš ieškojimo, kančios, kada siekiame ir pasiekiame, stengiamės ir pasiekiame! Kitaip – tai ne laimė!
Laimė – tai tuo pat metu ir kančia, ir malonumas virš jos. Tokia būsena pasiekiama tik studijuojant kabalos mokslą, kada užpildymas jaučiamas ne tuštumoje, o virš jos. Tuštuma ir užpildymas egzistuoja pastoviai, tuo pat metu! Tarkim, aš kažko trokštu ir dėl šio troškimo jaučiu malonumą, užpildymą.
Laimė, kaip ją apibrėžia kabalos mokslas, – tai absoliučios nelaimės ir absoliučios laimės buvimas vienu ir tuo pačiu metu, kai jos viena kitos neanuliuoja.
Tada tau nereikia pinigų ar dar ko nors, nes visos tavo tuštumos užsipildo ir tuo pat metu lieka tuščios. Pavyzdžiui, tu kažką valgai – ir visą laiką nori, kažką geri – ir visą laiką trokšti, kažką matai – ir visą laiką nori matyti. T.y. malonumas nesibaigia, tik auga į viršų, o tuštuma leidžiasi į apačią!
Tai ir yra kabalos mokslas! Mokslas, kaip pajausti tikrą laimę. O nuolatinis laimės pojūtis veda mus į amžinybę.

Iš 2016 m. kovo 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne piniguose laimė

Laimingus mus daro pojūtis, o ne priteklius

Į laimę vienu šuoliu

Komentarų nėra

Skandalas su „Panamos sąrašais“

Ekonomika ir pinigai, Izraelis šiandien, Krizė, globalizacija

Klausimas. Iš pačio slapčiausio Panamos juridinio biuro nutekėjo vienuolika milijonų dokumentų.
Paaiškėjo, kad kieti verslininkai ir milijardieriai plovė pinigus ir nemokėjo mokesčių. Septyniasdešimt du iš jų esami ar buvę vyriausybių vadovai. Pasirodo, šiose machinacijose dalyvavo 600 Izraelio kompanijų, 850 izraeliečių. Kaip jūs manote, juos teis?
Atsakymas. Neįsivaizduoju, kas juos teis!
Kas beatsitiktų, bankų ir vyriausybių vadovai turi dideles paslėptas sąskaitas, kurios įformintos vaikų, anūkų vardu, ir nieko negalima padaryti. Prie nieko neprisikabinsi.
Pašalins pora smulkių susikompromitavusių ministrų, atims pinigus, ir tiek.
Komentaras. Bet mes turime prezidentą, buvusį Izraelio ministrą pirmininką.
Atsakymas. Izraelyje kol kas vyriausybė nesusiliejo su oligarchais taip, kad vienas kitą dengtų. Ir net jei esi mano politinis ar ekonominis priešininkas, tarp mūsų yra privatus susitarimas ir tam tikros sritys, į kurias nei aš, nei tu nesikišame.
Pas mus tai dar nenusistovėjo, todėl valstybėje tiek daug skandalų. Tačiau palaipsniui tai baigsis.
Kai aš prieš 40 metų atvykau į šalį, nebuvo nė kalbos apie tai, kad kažkam duotum kyšį – tai buvo neįmanomas dalykas! Tačiau po 40 metų tapome tokie pat, kaip visas pasaulis.
Galų gale visa tai atves pasaulį prie suvokimo, kad turime atsikratyti savo egoizmo, pakilti virš jo. Juk 60 ar 70 procentų to, ką uždirbame, naudojama blogiems reikalams, tarsi krenta į juodąją skylę ir neatneša jokios naudos.
Jeigu visa tai atsiskleistų tarp mūsų: kiek žmonija uždirba, kiek tai duoda naudos ir kiek atneša žalos, tai paaiškėtų, kad žala sudaro 90 procentų.
Klausimas. Ar pinigai turi dvasinę šaknį?
Atsakymas. Pinigai – tai norų danga. Jeigu aš tinkamai dirbu su savo noru, t.y. naudojuosi geriems tikslams, tada toks noras yra padengtas ekranu, vadinamu „kesef“ (sidabras), „kisuf“– pinigai.
Mūsų pasaulyje šios savybės šaka – sidabras. O auksas – tai kenksmingas metalas, kuris simbolizuoja godumą – egoizmą. Auksas – Malchut, sidabras – Bina.
Klausimas. Godumas pražudys žmoniją?
Atsakymas. Kažkada jis padės suvokti egoizmo blogį ir žmonija turės jo atsikratyti.
Klausimas. Taigi, mes negalėsime nubausti pasaulio valdovų? Ar yra kokia nors bausmė?
Atsakymas. Nėra jokios bausmės. Mes dirbame vienoje egoistinėje sistemoje, todėl tas, kuris aukščiau, tas daro viską, ką nori. Pastatyk į jo vietą kitą ir jis darys tą patį.
Klausimas. Taigi, išeities nėra?
Atsakymas. Išeitis – auklėjimas. Priverstinis visų valdančiųjų auklėjimas.

Iš 2016 m. balandžio 4 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Turtuolio noras

Greitai kiekvienas norės turėti atskirą planetą

Pasaulinio egoizmo viršūnėje

Komentarų nėra

JAV pakartos Romos imperijos likimą

Egoizmo vystymasis, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Nuomonė. Alanas Greenspanas, buvęs JAV federalinės rezervų sistemos pirmininkas: JAV socialinės išlaidos viršija netgi karines išlaidas – 1,75 trilijono dolerių ir sudaro pusę visų federalinių išlaidų. Kuomet karo ir socialinės išlaidos peržengia valstybės galimybių ribas, valstybės žlunga.
To pavyzdys buvo Romos imperija: didelės išlaidos ,,duonai ir atrakcionams“ ištuštino imperijos iždą. Iš pradžių manyta, kad tai palengvins vargšų kančias. Nemokamo maisto programa buvo sudaryta 40-iai tūkstančių Romos gyventojų 71 m. pr. m. e. ir 320-iai tūkstančių gyventojų imperatoriaus Augusto laikais. Brangios pramogos nustekeno valstybės iždą.
Analogiška situacija susiklostė JAV: išlaidos socialiniams poreikiams viršija ekonomikos resursus, socialinei sričiai eikvojama pusė federalinio biudžeto.
Socialinėms pašalpoms mokėti federalinių mokesčių tarifus teks dvigubinti. Mažai tikėtina, kad elitas kaip federalinius mokesčius pradės mokėti 80 proc. savo pajamų.
Romėnai nebuvo suinteresuoti spręsti šią problemą. Kai tik žmonės priprato prie nemokamos duonos, prasidėjo riaušės dėl jos pristatymo vėlavimo. Valdžia susidūrė su priešinimusi, valiutos silpnėjimu.
Amerikos elitas bando problemą spręsti nekontroliuojamu pinigų spausdinimu, kad subsidijuotų federalinio biudžeto deficitą, bet nenori matyti galutinio valiutos kritimo – ir neišvengiamo JAV žlugimo.
Komentaras. Neįmanoma sustabdyti visuomenės evoliucijos, egoizmas turi pasireikšti kaip savo paties valdžios duobkasys, panašiai kaip vėžys suryja kūną ir galiausiai miršta kartu su juo. Išsigelbėti galima tiktai integralųjį ugdymą perteikiant masėms ir jį įgyvendinant visuomenėje. Tai Šviesos kelias. Priešingu atveju laukia kančių kelias – ne egoizmo išgydymas, bet viso kūno, egoizmo imperijos mirtis.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities valstybė

Būsimos kartos ekonomika

Pasaulio griūtis

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »