Nuomonė. JT užfiksavo stiprų maisto produktų kainų kritimą, bet tai netrukdo daugelio šalių neturtingiems žmonėms badauti, pirkėjai turi mažai pinigų. Kainos mažėja jau seniai. Skurdas ateina visur, neturtingiausiesiems ypač sunku.
Nacionalinių valiutų kursai kris prieš valdžios valią. Tarptautinė maisto prekyba patenka į neregėtą krizę. Maisto kaina mažėja ir visur mažėja jo vartojimas. Mėsos kaina krito aštuoniolika procentų.
Tai rodo, kad maisto racionas tapo kuklesnis, tai natūralu, kai pinigų trūksta daugeliui planetos dirbančių žmonių. Žemos maisto kainos nereiškia, kad maisto produktai mažai kainuoja ir tampa labiau prieinami viso pasaulio žmonėms, kurių pajamos sumažėjo.
Komentaras. Žinoma, viskam atsiras paaiškinimas, ir ne vienas. Bet tikroji priežastis, kodėl visa tai vyksta, yra žmonijos vystymosi vėlavimas – mes privalome atitikti bendrą valdymo schemą: jeigu žmonija mato save priklausomą visais savo raiškos aspektais (politiniais, ekonominiais, kultūriniais ir pan.), bet ši priklausomybė pasireiškia iš išorės, priverstinai, o mes šios tarpusavio priklausomybės neatitinkame, tai, neatitikdami priklausomybės, kurią atskleidžia gamta, jausime krizę.
Be to, kadangi mūsų tarpusavio priklausomybė nuolat stiprės, patirsime vis didesnių problemų, įskaitant karus.

Daugiau šia tema skaitykite:

Beprotiškas požiūris į maistą

Gresia maisto produktų gamybos deficitas

Nuomonė. Žymus vokiečių sociologas Chainzonas paskelbė gąsdinantį spėjimą apie tikrąjį prasidėjusį tautų kraustymosi potencialą. Pagal jo skaičiavimus, artėjant 2050 metams, 950 milijonų arabų patrauks į Europą. Į paskutinę imigracijos į Europą bangą tinka žvelgti kaip į demografinį karą.
Kalbama apie trečiųjų pasaulio šalių gyventojų įsiveržimą į Europą, kuris mažai kuo skiriasi nuo karinio įsiveržimo. Europa bus užgrobta pabėgėlių iš Rytų.
Spėjimai remiasi 2009 m. duomenimis, kai neegzistavo tokios organizacijos kaip Boko Charam, kai Libijoje buvo ramu ir kai Sirijoje niekas negalvojo apie artėjantį pilietinį karą. Artėjant 2040 m., pusę žemės gyventojų iki 25 metų amžiaus sudarys afrikiečiai.
Šis procesas sukels Europos senbuvių senėjimą ir išmirimą, aukštos kvalifikacijos europiečiai sieks patekti į tris pabėgėliams neįveikiamas tvirtoves – Australiją, Kanadą ir Naująją Zelandiją. Kiekvienam 100 pagyvenusių žmonių Vokietijoje ir Austrijoje teks 700 įniršusių afrikiečių ir arabų – be išsilavinimo, perspektyvų ir aiškių gyvenimo tikslų.
Komentaras. Tautų persimaišymo nesustabdysime. Problemos sprendimas – tik platinimas žinios, kad būtina visiems susivienyti, naudojant abipusio laidavimo metodiką, kad pakeltume žmoniją į naują egzistavimo lygmenį, apie kurį kalba kabala.

Nuomonė. Metodai, naudoti 2008 metų krizei įveikti, dabar neveikia.
2008 metais amerikiečiai privertė pasaulį „nupirkti“ jų krizę. Tačiau dabar pasaulis jau nepajėgus susidoroti su nauja Amerikos krize.
Nors JAV jau išeina iš krizės, tačiau šis judėjimas liečia tik viršutinį trečdalį gyventojų. Tuo tarpu skurdžiausias trečdalis gyventojų ritasi į dar didesnį vargą.
Pati paprasčiausia išeitis, kurią paprastai taiko gyvenimo šeimininkai, kai nesusidoroja su krize, – tai karas. Karas padidina kreditą. Amerikiečiai ne kartą bandė tai naudoti, bet karai jiems jau nepadeda. Vienpolis pasaulis negali žmonijai garantuoti taikos – nestabili sistema vis labiau stumia mus į globalų karą.
Komentaras. Aš sutinku: dabartinės krizės be karo įveikti neįmanoma! Jos prigimtis ne ekonominė, ne demografinė ir pan., t. y. ji kyla ne dėl visuomenės struktūrų, kurias sukūrė žmogus, o dėl pačios žmogaus prigimties. Visų problemų šaltinis – mūsų egoistinė prigimtis, todėl būtina su ja kariauti.
Ir todėl atsiskleidžia kabalos mokslas – karo su visuotiniu egoizmu metodika. Būtent šį pasaulinį karą prieš egoizmą mums reikia kuo greičiau pradėti! Ir nuo pat tokio karo pradžios gyvensime taikoje – naujame aukštesniajame pasaulyje!

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus išsitaisymo procesas prasidėjo

Pasaulinio egoizmo viršūnėje

Kai karas atrodys kaip išsivadavimas

Pranešimas. Prancūzijos ekonomikos ministro E. Makrono paviešintas planas šokiravo vieningos Europos politikus: Valiutos fondas turi būti pertvarkytas finansinio solidarumo linkme, turtingos šalys turi finansuoti neturtingas – tai vienintelis kelias norint išgelbėti euro zoną.
Jeigu šalys narės nebus pasiruošusios pinigų pervedimams monetarinėje sąjungoje, mes galime pamiršti eurą ir euro zoną. Pervedimai turi būti atliekami iš bendro euro zonos biudžeto, kurio valdymas bus koordinuojamas Briuselyje. E. Makronas griežtai pasisako prieš „ortodoksinę“ Berlyno politiką.
Komentaras. Yra kviečiančiųjų tapti solidaresniems ir lygesniems, tačiau tai jau nebepadės – Gamta pradeda smūgiais mokyti žmones savo taisyklių (kančių kelias). Laikas mokytis Gamtos taisyklių švelniuoju būdu, studijuojant kabalos mokslą (Šviesos kelias), baigiasi.
Stengdamiesi suvokti gamtos sumanymą, mokomės tinkamai jį vykdyti, neklysdami, pagal gerąsias kabalistų instrukcijas. Juk patys suprasti, kaip sutvarkyta integrali gamta, mes negalime.
Priežastis ta, kad mes „surinkti“ į žmonių visuomenę pagal priešingą, egoistinį principą ir suprasti altruistinio susivienijimo (surinkimo) negalime.
O mūsų pasaulinė bendruomenė pamažu, veikiama paslėptų gamtos jėgų, tampa vis integralesnė, suvienyta. Taip mes pradedame nesuprasti pasaulio, kuriame atsidūrėme, nemokame jame orientuotis.

Nuomonė (Egon von Greyrts, Matterhorn Asset Management įkūrėjas, Šveicarija). Nė viena didelė Vakarų šalis negali grąžinti savo skolų. Netrukus matysime dvigubą – 200 $ trilijonų dolerių ir 1,5 $ kvadrilijonų – pasaulinės skolos žlugimą.
Tai lems patį didžiausią pasaulinių rinkų turto smukimą istorijoje, kai akcijos ir nekilnojamojo turto rinka kris 95%.
Pasaulinė prekyba smarkiai sumažės, sunkumų patirs visas pasaulis. Išnyks socialinio aprūpinimo (draudimo) sistemos. Bus prispausdinta šimtai kvadrilijonų dolerių – pinigai taps beverčiai.
Visos popierinės valiutos per paskutinius 100 metų jau prarado iki 97 proc. vertės lyginant su auksu nuo to laiko, kai buvo sukurta FED. Taigi liko ne daugiau kaip 3% vertės, kol ji visiškai dings.
Komentaras. Sistema, valdanti mūsų pasaulį, t. y. mūsų egoizmą, visais gamtos (negyvoji, augalinė, gyvoji ir žmogaus) lygiais vieninga, dėl to pasireiškia mūsų pasaulyje vienu metu – nuo ekologijos iki žmogaus.
Aukštesnysis valdymas veda visas gamtos dalis, pradedant žmogumi, kaip aukščiausiu, protingiausiu ir jautriausiu kūriniu, į kurį ir nukreiptas visas valdymas, per visus gamtos sluoksnius ir dalis.
Nes nuo žmogaus priklauso, kad visas mūsų pasaulis, visa sistema, būtų pusiausvyra. O kol mes neprieisime prie šito, prie mūsų artės pasaulio žlugimas – Armagedonas. Ne tam, kad sunaikintų, o tam, kad priverstų mus subalansuoti gamtą.

Klausimas. Europą užliejo milžiniška pabėgėlių banga. Vien pernai žemyno krantus pasiekė 260 tūkstančių imigrantų ir pabėgėlių. Jie bėga nuo karų, genocido, humanitarinių krizių ir tiesiog nuo blogo gyvenimo.
Šio škvalo rezultatas – didelis apkrovimas ir nekontroliuojama situacija.
Ypatingai sunku šalims, kurios ir taip jaučia ekonominės krizės poveikį. Artimųjų Rytų problemos užtvindo Europą ir neleidžia gyventi įprasto ramaus gyvenimo.
Iškyla daugybė klausimų, kaip susidoroti su tuo, kas vyksta. Reiškiamos įvairios nuomonės. Vieni kviečia solidarizuotis, kiti reikalauja sustabdyti šį srautą. Kokia jūsų nuomonė?
Atsakymas. Tegul tie, kurie solidarizuojasi su pabėgėliais, atveria savo namų duris ir priima keletą žmonių bei juos išlaiko. Galbūt taip problema bus išspręsta?
Žmogus turi būti ištikimas savo idealams, o ne deklaruoti principus, ir tikėtis, kad juos vykdytų kas nors kitas. Jeigu manau, jog reikia rūpintis pabėgėliais, tai einu ir rūpinuosi. Kitaip, aš tik laidau gražius žodžius į orą.
Atėjo laikas nustoti laikytis dvigubo požiūrio. Kas įgyvendins mano nuostatas, jeigu ne aš? Jeigu palaikau svetingumą, tai privalau prisiimti šią naštą.
Klausimas. Ir vis dėlto, ar čia ne reikalingas visapusiškesnis sprendimas? Ištisos šalys prašo pagalbos iš Europos Sąjungos.
Atsakymas. Valstybė čia bejėgė. Ne tik Graikija, bet ir pačios turtingiausios šalys, tokios kaip Prancūzija ir Vokietija, negalės priimti visų tų imigrantų, kurie norėtų jose įsikurti. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, o ypač gilėjant krizei, nėra jokių įsikūrimo galimybių.
Todėl kartoju: kiekvienas, deklaruojantis solidarumą, turi jį realizuoti. Tokiu atveju sprendimas būtų toks: pabėgėlis stabdomas prie sienos, statomas į eilę, kuri juda tokiu greičiu kokiu europiečiai asmeniškai gali juos priimti ir jais pasirūpinti. Gavęs leidimą įvažiuoti, kiekvienas pabėgėlis nukreipiamas konkrečiu adresu.
Pavyzdžiui, kai daugiau nei prieš keturiasdešimt metų su šeima repatrijavomės į Izraelį, oro uoste mums išdavė pažymėjimus ir nurodė, kur vykti. Be to, mums skyrė automobilį. Susikrovėme savo daiktus ir mus nuvežė į Haifos viešbutį „Karmelija“.
Ar Europa pajėgi taip priimti pabėgėlius? Ar pajėgi aprūpinti juos darbu, padengti socialinį draudimą ir kitus valstybinio mechanizmo reikalavimus? Juk kitaip jų įsikėlimas tampa visiškai nesuprantamas.
Todėl šiandien vienintelė alternatyva – asmenys, visuomeninės organizacijos ir net administracija ar imigracijos tarnyba, kurios prisiimtų atsakomybę už pabėgėlių absorbciją. Čia būtina tvarka.
Tačiau šaukštai po pietų, o sprendimas nerastas nei šiandienai, nei rytdienai, nei porytdienai. Jeigu pabėgėlius sustabdytų prie sienos pačioje pradžioje ir neįsileistų į ES, tai po jų nesiveržtų nauja banga. Tik radus atitinkamus sprendimus galima suteikti leidimą gyventi. Ir priešingai, kol nėra sprendimo, nėra ir imigrantų.
Antraip neįmanoma. O jeigu kas nors galvoja, kad įmanoma, tegul pats įgyvendina savo idėją.
Vietoj to, Europa siūlo savo nekviestiems svečiams apsigyventi parkuose, pliažuose ar laikinose prieglaudose. O kas paskui?

Iš 2015 m. rugpjūčio 27 d. 616-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus išsitaisymo procesas prasidėjo

Kas laukia Europos?

Senosios Europos bejėgiškumas

Individualistų perlydymas
Nepakanka jausti ryšio su kitais, nepakanka susikibti rankomis it paklusniems vaikučiams. Turiu pajausti, kad mes su jais esame kaip vienas, viena širdis, vienas jausmas, vienas protas, vienas sumanymas. Viskas bendra. Nuo to niekur nepabėgsi ir šiame bendrume aš išnykstu, ištirpstu. Mes tampame viena „mase“ ir aš nebesirūpinu niekuo asmenišku. Drabužiai, avalynė, gyvenamas plotas, lova, maistas – visa tai ne mano. Nieko mano. Ir tik po radikalaus vidinio perversmo, pasijusiu gerai, tapsiu laisvas.
Kitaip tariant, man reikia perdirbti, performuoti savo egoizmą.
Tai nereiškia, kad teks gyventi tam tikroje ultra komunistinėje komunoje, tačiau per nerealizuotus mūsų išsitaisymus, per neatvertą širdį ir nepajaustą „apskritą“ pasaulį Gamta mus spaudžia.
Ir ypač spaudžia europiečius, individualistus iki kaulų smegenų. Jiems „mano namai – mano tvirtovė“. Ir nuo to niekur nedingsi, prie individualizmo linkstama ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Kiekvienas žmogus, kiekviena tauta gaus savąją individualizmo porciją, formą, kad panortų atsikratyti egoizmo.
Taps aišku, kad kitaip tiesiog neišgyvensime. Ir štai tada imsime ieškoti: kaip išsikapstyti iš šios bėdos? Kaip pakeisti, „sulaužyti“ save? Kaip sudaužyti į šipulius savo prigimtį?
Antraip padėtis taps nepakenčiama. Verčiau mirti, nei taip gyventi. Juk aplinkiniai „laužo“ mano egoizmą, jie spaudžia mano individualistinę pasaulėjautą ir to neįmanoma ištverti. Aš jau nebežinau, kaip būti: sunaikinti juos ar pačiam susinaikinti…
Tačiau Gamta neleis mums to padaryti. Juk jos tikslas, programa – kad mes pasirūpintume savimi, kad išsitaisytume. Čia niekas nepadės: nei marihuana, nei raminamieji, nei antidepresantai…
Kiekvieno žmogaus laukia didžiulės permainos, ir mums vis dėlto teks išsitaisyti, „perlydyti“ save – iš egoistų į altruistus, taip, kad jaustumėmės tarsi viena šeima.
O šeimoje galiu miegoti su savo mažyliu vienoje lovoje. Arba užleisti visą lovą vaikams, o pats atsigulti šalia. Toks turėtų būti požiūris. Ir mes ieškosime sprendimo: kaip pakeisti savo prigimtį, kad kiekvieną laikytume už savo mylimą vaiką?
Kitos išeities nėra. Ir žmonės tai supras.

Iš 2015 m. rugpjūčio 27 d. 616-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Senosios Europos bejėgiškumas

Pasaulis ant naujos vystymosi eros slenksčio

Žmogaus išsitaisymo procesas prasidėjo

Klausimas. Pastaruoju metu į Rytų Europą ir Skandinaviją atvyksta daugybė vadinamųjų pabėgėlių iš Artimųjų Rytų.
Šiame procese mane stulbina europiečių tolerancija, mat jie šį reiškinį priima kaip savaime suprantamą.
Remiantis tam tikrais skaičiavimais Švedijos gyventojų per metus padaugėjo 10 nuošimčių, o tai didžiulis prieaugis! Nors natūralių mirčių skaičius ten itin didelis.
Žmonių sąmonėje įsitvirtino požiūris, kad reikia padėti pabėgėliams, apgyvendinti, maitinti, aptarnauti. O pastarieji dažniausiai nedirba.
Kodėl formuojasi toks požiūris? Juk seniau šios šalys kovojo už savo teritorijas, kariavo vienos su kitomis, įgijo tam tikrą padėtį, o dabar lengva ranka atiduoda savo teritorijas.
Atsakymas. Toks žmonių visuomenės vystymosi dėsnis. Taip pasireiškia mentalinė, moralinė visuomenės senatvė. Europa paseno, nukriošo, susilpnino save savąja tolerancija.
O kadaise krikščionybė labai griežtai saugojo žmonių elgesio šeimoje, visuomenėje ir visur kitur rėmus. Bet per paskutiniuosius 200-300 metų ji palaipsniui nusilpo ir šiuo metu nebėra patraukli, ribojanti ir nurodanti jėga, nebeturi nei valdžios, nei įtakos.
Žmonės patys negali susiorganizuoti, jiems būtina kokia nors aukštesnė valdžia: arba bažnyčia, arba stipri vyriausybė. O stipri valdžia – tai diktatūra, to Europoje apskritai jau nebegali būti, nebent susidarytų tokia situacija, kaip prieš 100 metų Vokietijoje.
Todėl Europos valstybės pamažu visiškai užleis savo pozicijas, leis su savimi daryti bet ką. Įteisinti homoseksualizmą? – Prašom. Narkotikus? – Prašom. Atverti sienas musulmonams? – Prašom.
O jei į Europą ims plūsti indai arba kinai? Ką reiškia Kinijai perkelti kur nors šimtą milijonų savo piliečių? Kam jiems vykti į Sibirą, kai Europoje viskas paruošta?
Dar pamatysime daug įdomių persikėlimų – didįjį tautų kraustymąsi, koks vyko senovėje. Europa baigė savo istoriją, dabar tai jau ne ta visuomenė, kuri visam pasauliui keldavo kultūros ir mokslo kartelę. Šito jau nebėra.

Iš 2015 m. rugpjūčio 19 d. TV programos „Paskutinė karta“, Nr. 16

Daugiau šia tema skaitykite:

Pusiausvyros ekonomika

„Viena šeima“ – ne utopija

Racionalus vartojimas harmoningoje visuomenėje

Klausimas. Šiandien žmogus mėgaujasi savo turtais, tuo pagrįsta visa ekonomika. Jis savo tikslu laiko materialųjį vystymąsi: svajoja pirkti naują mašiną, namą. Ar naujajame vystymosi etape žmogus pajus malonumą ne nuo materialių pirkinių, bet nuo visuomeninių ryšių?
Atsakymas. Žmogus mėgausis Aukštesniosios jėgos pažinimu.
Materialaus vartojimo visuomenė atsidurs aklavietėje. Esant nusivylimo būsenai, kurią patirs žmonija, reikės paaiškinti, kad egzistuoja sprendimas – naujas švietimas, skirtas visiems.
Baal Sulamas rašo, kad pagrindinė Rusijos revoliucionierių klaida XX a. pradžioje buvo ta, kad jie veikė ne dėl Kūrėjo.
Būtent dėl to jie nepajėgė sukurti teisingos valstybės. Jie negalvojo apie bendrą sistemą, reikalaujančią iš žmonių vienytis, kad pasiektų aukštesnį, dvasinį, laiptelį.
Jie nekėlė sau tokio aukšto tikslo, o jis būtų leidęs išspręsti ir materialaus gyvenimo problemas, ir garantuoti amžiną egzistavimą.
O pačiame materialiajame gyvenime nėra jokio sprendimo. Galima tik užmerkti akis prieš faktą, kad esame pasmerkti mirčiai, lyg mūsų nejaudintų, kas bus toliau. Deja, kiekvienam aišku, kad žmogus ne amžinas.
Visos šiandieninės žmonijos problemos kilusios iš to, kad žmonės neturi atsakymo, dėl ko jie gyvena. Dėl to ir plečiasi teroristinės organizacijos, religiniai karai, vedantys pasalį naujo pasaulinio karo link.
Iš kur visa tai, jei šiuolaikiniame pasaulyje materialinių daiktų apstu? Priežastis ta, kad žmonės nesupranta, dėl ko verta gyventi. Dėl to pasaulyje tokia netvarka.
Tačiau yra sprendimas, kurį siūlo kabalos mokslas. Jis neapsiriboja ekonomikos taisymu tiek, kad visus aprūpintų trokštamais materialiais daiktais, o duoda daug daugiau.
Ekonomika skirta tik materialiam egzistavimui aprūpinti, bet svarbiausias tikslas – pakilti į aukštesnį egzistavimo lygį.
Aš nenoriu, kad mano vaikai gyventų tokį patį gyvenimą, susentų kaip aš ir numirtų, ir kad ta pati lemtis ištiktų mano anūkus ir visą būsimą kartą. Aš noriu jiems duoti daugiau nei laikiną egzistavimą!

Iš 2015 m. birželio 24 d. TV programos „Sprendimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Racionalus vartojimas harmoningoje visuomenėje

Pasaulis pasiruošęs išgirsti

Pasaulis ant perpuvusio plausto

Viskas prasideda nuo švietimo, taip pat ir nauja ekonomika. O ekonomistai nori pasilikti senąjį metodą ir gyventi kaip anksčiau, nekeisdami žmonių. Deja, taip neištaisysime ekonomikos krizės.
Visų pirma reikia išauklėti žmogų ir paruošti jį naujam žmonijos vystymosi etapui: gyvenimui harmoningoje visuomenėje, kur kiekvienas gauna, kas būtina gyvenimui, racionalu. Turime sutikti su racionaliuoju vartojimu, tada visa visuomenė pasieks pusiausvyrą.
Ekonomikos vystymasis neturi susitelkti į tai, kad šiandien būtų 500 sūrio rūšių, o rytoj prisidėtų dar 200. Mūsų gyvenimas turi būti racionalus. O racionalus vartojimas toks, kai mums nereikia nieko nebūtino, kad teiktume sau, visuomenei, šeimai, visam savo gyvenimui maksimalią naudą.
Tai nereiškia, kad reikia išpumpuoti iš gamtos visus išteklius ir įpareigoti žmogų dirbti iki senatvės daugybę valandų per dieną, griaunant visą jo gyvenimą. Žmogus turi turėti laisvo laiko, laiko auklėti vaikus.
Mažyliai neturi būti palikti vaikų įstaigose nuo 7 ryto iki pat vakaro, nematydami tėvų. Kai tėvai pasiima vaikus vakare namo, jie jau nebeturi jėgų ir laiko su jais užsiiminėti.
Komentaras. Bet žmogus nesijaučia nelaimingas. Statistinės apklausos rodo, kad daugelis žmonių patenkinti savo gyvenimu.
Atsakymas. Žmogus nėra mokomas tikėtis kažko kito, nežino kitokio gyvenimo. Jis yra suklaidintas ir gyvena taip, kaip jį išmokė, o iš to gaunami gražūs statistiniai grafikai. Bet mes kalbame apie gyvenimo esmę!
Pasaulis vis giliau grimzta į krizę, tad greit prieisime tokią betvarkę, kad ekonomistai nebegalės veikti senaisiais metodais. Prieš 100 metų žmonės dirbdavo po 10-12 valandų per dieną ir šiandien – lygiai tas pats, nors turime didžiulę technologijų pažangą.
Kaip žmogus gali būti laimingas nuo tokio gyvenimo? Tiesiog anksčiau jis dirbo prie staklių, o dabar – prie kompiuterio, bet gyvenime niekas nepasikeitė. Vyras visą gyvenimą būdavo darbe ir nematydavo vaikų, bet bent jau žmona būdavo namie. Šiandien ir moterys priverstos dirbti visą dieną.
Komentaras. Šiuolaikiniam žmogui darbas labai svarbus. Jei merginos klausia, kas jos jaunikis, tai ji atsako, kuo jis dirba. Kiekvienas vertina save pagal pareigas ir uždarbį.
Atsakymas. Tai aplinkos poveikio žmogui pasekmė: holivudinių filmų, reklamos. Pro tokios aplinkos suformuotus akinius žmogus pradeda žvelgti į gyvenimą.
Mes neauklėjame žmogaus, tik duodame žaislų: mobiliųjų telefonų, kompiuterių ir darome iš jų vartotojus, kad padėtų vystyti ekonomiką. Žmonės tik dirba ir perka, padėdami kažkam praturtėti.
Komentaras. Bet žmogus nežino, kas yra tas racionalus vartojimas!
Atsakymas. Todėl, visų pirma, būtinas švietimas. Nieko daugiau nereikia keisti – tik auklėti žmones ir pradėti – nuo ekonomistų.

Iš 2015 m. gegužės 24 d. TV programos „Sprendimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Optimalioji ekonomika

Pusiausvyros ekonomika

Harmonija, kurią kuriame mes patys