Klausimas. Ar per sapnus gali atsiskleisti tiesa?
Atsakymas. Kartais sapnai suteikia teisingą informaciją apie ateitį, juk ateitis visiškai tiksliai užprogramuota. Yra tokių žmonių, kaip Volfas Mesingas, kurie jaučia ateitį. Kabalistai tuo ne itin užsiima.
Tačiau sapne, kai perkuriami, perrūšiuojami, peradresuojami visi mūsų įspūdžiai gali atsirasti ir būsimos būsenos, mat nesate egoizme, būnate nuo jo atsiskyrę daugiau ar mažiau ir priklausomai nuo to galite pajausti ateitį.

Iš 2016 m. sausio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pakeisti įrašus gyvenimo dienoraštyje

Atsibudome ar tik sapnuojame?

Iš kur atkeliauja sapnai?

Tyrimas. Maždaug 70 % planetos gyventojų išpažįsta vieną iš didžiausių pasaulinių religijų, jose – visažinio, baudžiančio už nusižengimus Dievo idėja.
Šios religijos išstūmė tikėjimus, kur šios idėjos nebuvo. Mokslininkai tyrė, ar tikėjimas padeda plėtoti žmonių bendradarbiavimą ir taip paspartina civilizacijos raidą.
Pasirodė, kad tikintysis visažiniais dievais, stebinčiais, ar laikomasi moralės normų ir baudžiančiais už nusižengimus, kur kas „sąžiningiau“ elgėsi su kitais.  Tikintieji griežtu, viską valdančio Dievu, „sąžiningai“ laikosi taisyklių kitų žmonių atžvilgiu, net jeigu jų niekada nematė.
Tyrinėtojai mano, kad panašūs tikėjimai padėjo sukurti socialinius ir ekonominius institutus, o jie – civilizacijos pagrindas. Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad iš šių tyrimų rezultatų, negalima daryti išvados, kad religingi žmonės geresni už kitus – jie tiesiog labiau linkę bendradarbiauti (beje, tik su to paties tikėjimo žmonėmis).
Komentaras. Kitaip tariant, religija, tikėjimas visažiniu, baudžiančiu ir apdovanojančiu Dievu, įpareigoja žmogų elgtis sąžiningiau, nes jis bijo bausmės ir nori apdovanojimo. Jeigu ne mūsų egoizmas, niekaip nereaguotume į šiuos reikalavimus. Apskritai, jei nebūtų Dievo, būtų verta jį išgalvoti…
Kabala remiasi noru pasiekti gyvenimo prasmę, kaip pasakyta „Įvade į Mokyma apie dešimt sfirų“. Ir todėl kabala skirta tik tiems, kas iš tikrųjų trokšta sau atskleisti šia paslaptį.
Gyvenimo prasmės atskleidimas atveda žmogų prie vienintelės gamtos jėgos – Kūrėjo atskleidimo. Bet tai ne tikėjimas išgalvotu Dievu, o Jo kaip Elokim – Gamtos pažinimas, kaip pasakyta „Ir pažins mane visi“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokslininkai tiki Dievu

Ar Dievas egzistuoja?

Sunku būti Dievu

Komentaras. Praėjus metams po žudynių, įvykusių prancūzų satyros žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje, vėl išleistas numeris su viršeliu, kuriame pavaizduotas Dievas su kalašnikovo automatu ir kruvinomis rankomis. Vatikanas iš karto pasipiktino…
Atsakymas. O kodėl Vatikanas piktinasi? Argi tai padarė ne Dievas?! Kas sukuria visas problemas pasaulyje? Juk Dievas taip ir skelbia: „Aš sukūriau blogio pradą“. Iš kur kyla visi šie baisūs nusikaltimai ir visa kita? Dėl mūsų blogio prado, kurį mumyse sukūrė Kūrėjas. Štai ir kreipkimės į Jį.
Tačiau Jis mums davė tokį pradą, kad išsitaisytume, persiauklėtume, bet mes to nedarome. Juk antroji frazės „Aš sukūriau blogio pradą…“ dalis skamba taip: „…ir daviau Torą jam ištaisyti.“ Todėl reikia ją paimti ir teisingai pritaikyti.
Kalbama apie kabalos mokslą, kuris aiškina, kaip reikia pakeisti savo prigimtį iš blogosios, egoistinės, į gerąją, altruistinę. Ir tada mumyse atsiras teisingas Dievas! Tada mes ir blogąjį, ir gerąjį pradą nukreipsime teisingai ir pakilsime iki Kūrėjo lygmens. Štai dėl ko Jis visa tai sukūrė.
O kai naudojiesi tik viena savybe be kitos, nėra ką kaltinti, išskyrus save. Vis tiek – ir tai tavyje sukūrė Kūrėjas.
Tai ir kreipkis į Dievą, tačiau nuo antrosios Jo pareiškimo pusės.

Iš 2016 m. sausio 7 d. TV programos su Michaeliu Laitmanu

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį?

Didžiulė Kūrėjo malonė

Komentaras. Prieš keletą metų vienas mano pažįstamas dirbo Libijoje ir Šiaurės Irake. Jis pasakojo, kad 2007-2008 metais šių šalių gyventojai liovėsi investuoti pinigus į vaikų švietimą, kapitalo statybą, verslą ir ėmė gyventi šia diena.
Dar tuomet man kilo mintis, kad žmonės nesąmoningai ruošiasi kažkokiam katastrofiniam įvykiui.
Racionaliai jie to nesuprato, kitaip būtų tiesiog palikę šį regioną. Ir štai ten atsitiko tai, kas atsitiko. Kitaip tariant, žmonija nujaučia, kas įvyks.
Atsakymas. Žmones patraukė ideologinė tarpusavio jungtis. Jie suprato, kad žmonijai būtina suartėti, būtinas koks nors ypatingas uždavinys, tikslas.
Taip buvo sukurta „Islamo valstybė“ (ISIS) ir kitos organizacijos, išplėtojusios terorizmo metodiką, patrauklią visų pasaulio šalių jaunimui. Juk ši metodika suteikia jiems šiokią tokią ateitį ir svarbiausia – telkia po šūkiu: „Kartu mes ko nors pasieksime, kai ką pakeisime!“ Šis šūkis labai vilioja žmones.
O mes turime atskleisti pasauliui paralelinę metodiką su patraukliu šūkiu, kviečiančiu kurti ne blogį, o gerais būdais gerus darbus. Kitaip visus prarasime.
Juk kasdien daugėja žmonių, vartojančių narkotikus arba įsitraukiančių į įvairias teroristines organizacijas, kurios, nepriklausomai nuo ISIS, ir toliau kursis vis kitose vietovėse.
Klausimas. Per pastaruosius dešimt metų didžiulio populiarumo sulaukė politinis radikalusis islamas, vadinamas džihadizmu. Tačiau kartu matome tokių pačių radikaliųjų srovių, nors ir ne tokio didelio masto, augimą arba atgimimą kitose religijose. Ar tai senosios civilizacijos pabaigos liudijimas?
Atsakymas. Visos religijos sukurtos to paties egoizmo. Nė viena iš jų, nors tai ir skelbia, nemoko „mylėti artimo, kaip paties savęs“. Ir negali mokyti, kitaip niekas pas juos neateis. Natūralu, kad religijos neturi ateities: nei judaizmas, nei krikščionybė, nei islamas.
Ateitis – tik žmonių tarpusavio ryšio stiprinime. Reikia tikėtis, kad šis ryšys remsis ne visuotine neapykanta, kaip ISIS, o tarpusavio meile ir įtrauks į šią teisingą sąveiką visus pasaulio žmones.
Mes visi tarpusavyje susiję ir esame vienoje bendroje sistemoje. Skiriasi tik mūsų tikslai ir jos naudojimo būdai. Arba taip, kaip ISIS ir įvairios džihadistinės organizacijos, arba su geru tikslu dėl bendro žmonijos sambūvio, kuriame visi būtų lygūs ir kur jokia ideologija ar metodika neverstų, nebandytų išnaudoti kitų.
Klausimas. Ar mes patys galėsime valdyti savo vystymosi procesą?
Atsakymas. Ne. Tam turėsime visiškai atsisakyti senosios paradigmos: savo egoizmo, savo prigimties, turėsime norėti ją pakeisti. O tai dar neprasidėjo. Pirmiausiai turime norėti rasti gyvenimo prasmę.
Toks dabartinis mūsų darbas – iškelti žmonijai gyvenimo prasmės klausimą. O tada palaipsniui rasime teisingą tikslą ir kelius jam pasiekti.

Iš 2015 m. lapkričio 29 d. pokalbio su Michaeliu Laitmanu

Daugiau šia tema skaitykite:

„Islamo valstybės“ paslaptis

„Islamo valstybė“ ir natūrali istorijos eiga

Komentaras. Britų dienraštyje „The Guardian“ paskelbtas slaptas „Islamo valstybės“ dokumentas. Tai smulkus kalifato sukūrimo Irako ir Sirijos teritorijoje planas, kuriame numatytas pasaulio užkariavimas ne tik kalaviju, bet ir kruopščiai sustyguotu administraciniu, biurokratiniu, visuomeniniu ir tarptautiniu aparatu.
24-iuose dokumento puslapiuose aprašytos visos būsimos valstybės žinybos: propagandos mašina, diplomatijos skyrius, atsakingas už tarptautinius santykius, centralizuota naftos kontrolė ir t. t. Didžiulis dėmesys skiriamas augančios kartos auklėjimui, jos gebėjimui naudotis naujausiomis technologijomis.
Atsakymas. Jie – protingi žmonės ir žino, ko nori. Nuo pat pradžių jie laikosi labai tikslaus ideologinio kurso, visos jų nuostatos išsamiai patikrintos. Jei turėsime omenyje, kad jų planas – pasaulinis viešpatavimas, tai tokia taktika teisinga.
Ir iš tiesų, jie visur kuria savo centrus: ir ideologinius, ir atskirai – teroristinius, į kuriuos gabenami šiuolaikiniai masinio naikinimo ginklai: cheminiai, dujiniai, radioaktyvūs ir kt. Jie moka šiuos ginklus išskirstyti ir paslėpti. Be to, jie verbuoja užsienio mokslininkus, kad šie minėtus ginklus pritaikytų partizaniniam karui.
Vienintelė silpna jų vieta – neturėjimas savo valstybės, kurios vardu galėtų plėstis.
Todėl visos Vakarų valstybių pastangos turi būti nukreiptos į šios valstybės, kurią ruošiamasi sukurti Sirijos ir Irako teritorijoje, užuomazgos naikinimą, užkertant galimybę šia dvasia auklėti ir mokyti jaunąją kartą.
Kai tik Vakarų Europa ir Amerika leis atsirasti tokiai valstybei, ji, kaip piktybinis auglys, ims plisti po visą pasaulį. Tai pirma.
Antra. Jie pritraukia tokiomis kalbomis: „Mes norime susivienyti ir taip apsaugoti pasaulį nuo ideologinių prieštaravimų ir susipriešinimo, nuo naujo pasaulinio karo. Jei bus sukurta viena valstybė, viena nuomonė, vieninga ideologija, tai karo nebus.“
Slaptas motyvas toks: jei pasaulis mums pasiduos, viskas bus normalu. Todėl pasauliui iš esmės prieš šią ideologiją yra tik viena galimybė: pasiduoti jai.
Tik kabalos, kuri šiame fone prabus ir vis stipriau reikšis, ideologija pasipriešins „Islamo valstybės“ ideologijai.
Galiausiai pasaulis pamatys šią priešpriešą ir supras, kad kabalos ideologija skelbia gerąjį vienijimąsi – ji padeda žmonėms ne tik vienytis, bet ir, neprarandant laisvės, žengti pagal gamtos planą. Juk ši metodika nėra dirbtinai išgalvota, ji paimta iš gamtos gelmių, jos dėsnių ir būtent todėl turi teisę egzistuoti.
Kabala moko, kaip žmonija gali pakilti į kitą savo raidos pakopą – pereiti į kitą dimensiją, kurioje galėsime egzistuoti visi kartu kaip vienis. Tuomet savo vienybėje pajusime bendrosios gamtos jėgos, vadinamos Kūrėju, pasireiškimą.
Komentaras. „Islamo valstybė“ taip pat nori būti vieniu.
Atsakymas. Taip, bet šis vienis – egoistinis, jis ne taiso žmogaus prigimtį, o visus vienija baime ir spaudimu, todėl nėra gyvybingas. Taigi laikotarpis, kurį žmonės bandys vienytis diktatūros verčiami, bus trumpas ir kruvinas.
Kabalos požiūriu vienybė – tai mus jungiančios Aukštesniosios jėgos pasireiškimas. Tai yra vienijamės ne iš baimės ar verčiami kokio nors žmogiškojo faktoriaus, o Aukštesniosios gamtos jėgos veikiami.
Jaučiame, kaip ji mus vienija! Tik ji mums vadovauja. Tuo ir skiriasi šios dvi ideologijos. Pasaulis vis tiek susivienys, tik norėtųsi, kad ne baisios ir kruvinos diktatūros verčiamas, o geruoju. Manau, kad taip ir bus.
Šiuo metu visai žmonijai svarbiausia neleisti Irako ir Sirijos teritorijoje užgimti islamo valstybei.

Iš 2015 m. gruodžio 8 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentaras. Vienas iš žymiausių pasaulio religinių veikėjų Dalai Lama davė interviu Italijos laikraščiui, kuriame pasakė, kad reikia mokytis draugiškai gyventi su islamistais.
Jis pareiškė: „Jūs turite įsiklausyti, suprasti ir gerbti kitus. Kito kelio nėra. Kas nepakantus, tas daro žalą savo broliams.“
Jis mano, kad islamas yra pasaulio religija, ir pakvietė kurti draugiškus santykius su teroristinės grupuotės kovotojais.
Atsakymas. Tegul pabando. Tik ne pasiduodant jiems, o taikiai egzistuojant šalia jų su savo ideologija. Norėčiau, kad jis taip pažvelgtų į esamą padėtį.
Jis nesupranta, apie ką kalba. Gaila, bet aš jau seniai tai matau. Vienu metu jis įnirtingai priešinosi komunistinei Kinijai ir taip išgarsino savo vardą.
Dalai Lamos siūlymas dėl dialogo su islamistais absoliučiai nerealus. Juk kad į juos „įsiklausytum“, reikia nusipjauti ausį ir ne klausytis, o paklusti.
Neįmanoma visą laiką kalbėti apie taiką ir draugystę, nekreipiant dėmesio į tai, apie ką kalbi. Tokiu būdu tu privesi pasaulį prie dar didesnio karo, prievartos ir diktatūros. Jo žodžiai skamba kaip vaikelio vapaliojimas.
Komentaras. Bet, vienaip ar kitaip, jūs irgi kalbate apie žmonių susivienijimą?
Atsakymas. Aš kalbu apie susivienijimą žmonių, kurie nepaklūsta kažkam, kad išgelbėtų savo kailį, juk tuo jie nieko neišgelbės.
„Islamo valstybė“ tarytum siūlo: „Jei jūs priimsite mūsų ideologiją, būsite kartu su mumis, prisieksite ištikimybe, tapsite musulmonais, o ne netikraisiais…“ Dalai Lama taip pat jų akimis netikrasis – „Tada jūs liksite gyvi ir turėsite teisę egzistuoti.“
Vadinasi, Dalai Lama iš pradžių turi išsiaiškinti, ką jis darys su savo religija, su savo tauta, su savo ideologija. Jei jis jau neturi šios ideologijos, tada kita kalba – tai jo reikalas. Bet negalima skelbti tai visam pasauliui!..
Ką jis nori parodyti? Kad visada dirba pasauliui? Šis darbas karui! Jei prie jo prisijungs, pasaulyje atsiras dar pora milijonų žmonių, kurie visur mėtys bombas ir kels žmonėms baimę, kad suvarytų juos po juoda vėliava.

Iš 2015 m. gruodžio 8 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis laukia širdžių, o ne kapitalų sujungimo

Pasaulis ant naujos vystymosi eros slenksčio

Išlikimo sąlyga

Klausimas. kuo kabalistinė grupė iš dešimties žmonių skiriasi nuo sektos, kuri mane išnaudos?
Atsakymas. Esmė ta, kad kabalistinė grupė grindžiama visiška meile, joje nepaklūstama vadovams, tik jos dvasiniam pašaukimui. Tad jei norite – ateikite, nenorite – nereikia.
Sekta – itin sąlygiškas pavadinimas. Kokie kriterijai leidžia grupę vadinti sekta?
Uždarumas? Kabalistinė grupė neuždara.
Ypatingi principai? Tik tarpusavio meilės, tarpusavio įsijungimo, susiliejimo, tarpusavio pagalbos principas.
Kokie nors bendri veiksmai, bendros maldos, ceremonijos? Visiškai nieko! Vienintelė rekomenduojama ceremonija – valgyti kartu.
Daugiau jokių sąlygų. Bet kokios tautybės, rasės, kilmės žmogus, norintis ateiti į kabalistinę grupę yra priimamas, panorėjęs išeiti – išeina. Viskas atvira ir laisva. Visa mokomoji medžiaga internete visomis kalbomis, jokio uždarumo. Kodėl tai sekta?
Sekta – tai kažkas riboto, uždaro, kur egzistuoja savita, tiksli ideologija, ir kuo ji arčiau tos grupės centro, tuo labiau slepiama. Sektai būdingos tam tikros vienijimosi formos, tam tikri fiziniai veiksmai: maldos, meditacijos ir pan. Kabaloje viso to nėra.
Kabala už tai, kad būtų galima suvienyti visą pasaulį per tarpusavio meilę, įsijungimą, be jokios prievartos ir visiškai lygiai visiems.

Iš 2015 m. lapkričio 29 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Kaip kabala susijusi su judaizmu, ir kokia iš gyvuojančių religijų artimiausia kabalai?
Atsakymas. Šiuolaikinis judaizmas atsirado prieš 2000 metų, kai žydai nukrito iš lygio „pamilk artimą kaip save“ į nepagrįstos neapykantos lygmenį.
Tada tauta prarado Aukštesnio pasaulio suvokimą, tai yra dingo kabala. O iki to ji gyveno dviejose dimensijose, jausdama du pasaulius!
Nes iki Antrosios šventyklos žlugimo, prieš 2000 metų, žydų tauta gyveno jausdama Aukštesnįjį pasaulį. Jiems buvo atviras visiškai kitas pasaulis! Bet jie nukrito į nepagrįstą neapykantą, ir pradingo Aukštesnio pasaulio jautimas, o vietoj kabalos prasidėjo šiuolaikinis judaizmas, tai yra paprastų apeigų vykdymas – tai, kas egzistuoja iki šių dienų.
Be judaizmo, pasaulyje yra apie 3800 religijų, metodikų, vadinamųjų dvasinių praktikų. Nė viena iš jų neturi jokio ryšio su kabala, nes visos jos pagrįstos žmogaus egoizmu.
Aiškiai matome, kad visos jos priešina žmones tarpusavyje. O kabala nukreipta į žmonių sujungimą ir žmogaus pakėlimą virš jo egoistinės prigimties.
Kabala – ne religija. Kabalistas niekuo netiki. Kabaloje tikėjimu vadinama davimo savybė. Jeigu žmogus įgyja davimo savybę, jis atskleidžia Aukštesnįjį pasaulį tiek, kiek išvystyta jo davimo savybė.
Tikėjimą turi ir žmogus mūsų pasaulyje: jam kažką pasakė, ir jis tiki tuo, ką jam pasakė. Tai ne tikėjimas Kūrėju, o tikėjimas žmogumi, kuris jam apie Kūrėją papasakojo. Kabala atmeta tokį požiūrį.
Kabala – tai mokslas! Jis atskleidžia Aukštesnįjį pasaulį pagal taisyklę „neturi kabalistas daugiau, nei mato jo akys“. Tai reiškia, kad reikia atskleisti Aukštesnįjį pasaulį, ir tiktai apie tai, kas tau atsiskleidžia, turi teisę kalbėti.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateizmas, religija ir kabala

Vienas kintamasis nekintančioje tikrovėje

Kodėl Dievas vienas, o tikėjimai skirtingi?

Klausimas. Japonų patarlė sako: „Nelaimės pavers tave brangakmeniu“. Kaip Jūs tai pakomentuotumėte?
Atsakymas. Tai – samurajų filosofija, juk kalbama apie kančių kelią. Aš manau, kad mums tai visiškai nereikalinga, mes eisime savo keliu. Kam mums siekti laimės per kančias? Galime iškart, žydiškai, įšokti į ją.
Tiesa, kol kas mums tai nepavyksta, nes nenorime įsiklausyti į tą metodiką, kurią gavome prieš tūkstančius metų. O ji mus gali atvesti į laimę vienu šuoliu.
Komentaras. Vis dėlto, kai Jūs turėjote problemų su sveikata, Jūsų mokytojas sakė, kad pavydi Jums, kadangi mato tame ženklą, kad Jūs žengiate pirmyn.
Atsakymas. Žinoma, per kančias žmogus tampa geresnis, nes kančios veikia prieš egoizmą, kuris visą laiką siekia mėgautis, ir todėl kaip priešprieša jam susikuria kita gyvenimo tyrinėjimo ir supratimo sistema. Bet kančios nėra teisingas kelias!
„Jeigu gavai į vieną žandą – atsuk kitą“, „aš atlyginsiu“ – visa tai – neteisinga. Mes turime eiti kitu keliu.
Kabala aiškina viską labai paprastai: „Ir bus gyvybė, ir bus šviesa“. Tai yra Kūrėjas sukūrė gyvenimą ir mirtį, – todėl rinkis gyvenimą. Mes turime visomis jėgomis siekti gėrio, meilės, lengvumo, o ne tyčia įkniubti į kančias.
Kančios mums nereikalingos. Savanoriškai rinktis tremtį, manant, kad nuo mūsų kančių žmonėms bus lengviau, – visiškai neteisinga! Egoizmas tyčia mus į tai įtraukia. Tai ne kabalistinis požiūris į pasaulį, savo istoriją, savo paskirtį.
Kūrėjas laimina mus taika, laime, šviesa, šiluma, bet jokiu būdu ne kančiomis. Juk kenčiantis žmogus nepajėgia laiminti Kūrėjo. Jis negali vienu metu ir verkti, ir sakyti: „Kaip man gera su Tavimi!“. Tai – melas.
Todėl mums negalima vystytis per kančią. Tuo pagrįsta krikščionybė, o iš kabalos požiūrio taško – tai visiškai neteisinga.
Klausimas. Tada, kas tai yra „džiaugtis nusidėjėliais, kurie atsiskleidžia tavyje“?
Atsakymas. Tai reiškia džiaugtis savo ydomis, kurios atsiskleidžia dabar. Bet tu tuo atskleidimu džiaugiesi, o ne kenti dėl jo.
Tai džiaugsmas, kuris kyla iš savo asmeninių savybių, kurios šiuo metu atsiskleidžia, analizės, kai matai, kad jau gali jas ištaisyti. Jeigu tau jau teko jas pamatyti, reiškia, tu jas tikrai ištaisysi.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nereikalingos kančios

Kančia kaip pakėlimo trigeris

Linkstu duoti

Nuomonė: Judėjų ir krikščionių sociokultūrinėse tradicijose užfiksuotas Abelio, kurį užmušė Kainas, vaizdinys. Nuo to laiko, kai Kainas užmušė Abelį, ir iki šių dienų smurtas – neatskiriama žmonijos istorijos dalis. Kyla klausimas: religija yra smurto šaltinis ar kelias į taiką? Smurtas užprogramuotas pačiose monoteistinėse religijose? Anksčiau buvo manoma, kad religiniai karai liko praeityje, bet jie staiga grįžo su ypatingu žiaurumu, juodos spalvos ženklais, jie naikina viską, pradedant žmonių gyvenimu ir baigiant kultūros paminklais. Kai nėra kuo karus pateisinti, prisidengiama Dievu, naudojant kovos toną: žudoma su Dievo vardu, paverčiant jį patį žudiku.
Filosofas Martinas Buberis sakė: Žodis „Dievas“ labiausiai nuvalkiotas iš visų žmonių kalbos žodžių. Nė vienas kitas nėra taip gėdingai pažemintas, manipuliuojant juo savais tikslais. Žmonių kartos, skirtingų religinių požiūrių suskaldytos, sutrypė šitą žodį. Jie žudė ir buvo pasiruošę už jį numirti. Šis žodis turi savo pirštų antspaudus ir kraują. Žmonės piešia vienuolį ir apačioje užrašo žodį „Dievas“. Žudo vienas kitą ir sako: „Mes darome tai Dievo vardu.“ Matyt, pats Dievas nusprendė pasitraukti iš visų religijų…
Komentaras: Iš tiesų, religija tik skiria, atstumia žmones, nustato juos vieną prieš kitą, kadangi visos pasaulio religijos grindžiamos žmogaus prigimtimi – egoizmu. Tik kabalos mokslas žmogų moko, kaip pakilti aukščiau savo egoizmo ir susivienyti, atskleidžiant aukštesnįjį pasaulį – būsimą žmonijos egzistavimo pakopą. Tuo kabala skiriasi nuo judaizmo ir visų kitų religijų. Mes privalome greičiau atskleisti pasauliui galimybę pakilti į kitą vystymosi pakopą ne kančios, bet susivienijimo keliu.