Penkta pamoka

Šešta pamoka

Trečia pamoka

Ketvirta pamoka

Klausimas: Kongrese „Zohar“ 2010 – atveriame naują realybę“ susirinko labai daug naujų žmonių. Kaip mums bendrauti, kad ir po kongreso išsaugotume ryšį su jais?
Atsakymas: Mes – ne sekta, mes netempiame žmonių atgal į religiją, nesistengiame gaudyti naujų sielų! Mes visiškai atviri tiek ateiti, tiek išeiti.
Atėjęs žmogus niekuo neįsipareigoja – jei tau patinka, užeik ir sėsk, mokykis kartu su mumis. Nepatinka – tau netgi nereikia atsisveikinti, tu išeisi ir niekas nepaklaus, ar išėjai minutei, ar visam laikui.
Todėl ir kongreso metu, ir po jo mes nieko nesistengsime prie savęs pririšti. Ir visi tai žino.
Niekas nieko neprivalo – atėjo žmogus, sudalyvavo ir išėjo. O toliau jis jau pats sprendžia, kiek norės būti susijęs su mumis, tiksliau – su kabalos mokslu.
Ir esmė netgi ne ryšyje su mumis: tarpusavyje susiję turėtų būti visi žmonės – iš pradžių tarsi broliai turi susivienyti visas Izraelis, o po to ir visas pasaulis. To mes ir tikimės.
Kadangi knyga „Zohar“ ir kabalos mokslas geba tai padaryti, mes ir stengsimės to siekti.

Pirma pamoka

Antra pamoka

Klausimas: Artėja didelis kongresas, tvyro artėjančios šventės nuotaika. Kokią būseną svarbiausia išlaikyti?
Atsakymas: Svarbiausia – susikaupti ketinimui. Šventė – puiku, tačiau mes renkamės rimtam dvasiniam darbui. Todėl pirmiausiai turėtume jaudintis dėl ketinimo, tai visų svarbiausia!
Svarbu viena – ar sugebėsiu šiomis  dienomis jausti teisingą ketinimą kartu su tūkstančiais kitų žmonių, esančiais su manimi vienoje salėje, ir dar su milijonais žmonių visame pasaulyje, kurie viduje susivienys su mumis.
Tik ketinimas mus atves į tikslą – taip mes pritraukiame jėgą, kuri mus taiso ir vienija, atkuria ryšį, kurį suvokiame kaip nutrūkusį.
Tai yra, mes taisome nusidėjimą, ir tai įmanoma tik dėl ketinimo arba MAN, prašymo, „ašarų vartų“.
Jaučiu, kad esame istoriniame taške, ir labai jaudinuosi, kad mums pasisektų. Turime bijoti nepasiekti to, ką sumanėme, nes pasakyta: viskas dangaus rankose, išskyrus Kūrėjo baimę.
Jei iš aukščiau mums suteikiama galimybė įgyvendinti tokį dalyką ir apskritai siunčiama tokia idėja, vadinasi, mes iš tikrųjų pasiekėme tokią būseną, kai galime mokytis „Zohar“ ir atskleisti ją žmonėms.
Matome, kaip tai atveria žmones ir patraukia prie dvasinio tikslo.
Mes norime žmonėms perduoti „Zohar“, ir perduoti ją atsargiai, su meile, – kaip draugams, mylimiesiems, didžioms asmenybėms.
Tai istorinis įvykis, juk knygoje „Zohar“ parašyta, kad ji skirta Galutinio ištaisymo laikmečiui, Mašiacho dienoms, kad Izraelį (tai yra, tuos, kurie siekia Kūrėjo), iš tremties išvestų į laisvę.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kongresui – parengtis numeris vienas!“

„Kaip pasiruošti kongresui?“

„Laikas dovanoti ir laikas gauti“

Turime suprasti, kad visi esame „vienoje lėkštėje“, visi – vienos sielos dalys.
Susirinkus tokiai daugybei žmonių, siekiančių dvasingumo, kaip kad ankstesniame kongrese, kiekvienas turi suprasti, kad tai tikra dangaus dovana.
Kūrėjas man suteikė galimybę dalyvauti ypatingame įvykyje, kuriame suartėja mano sielos dalys.
Ir jei aš suprasiu, kad dalyvauju pačių artimiausių man sielų susitikime, kurios pasiruošusios su manimi susivienyti, ir taip manys kiekvienas ir visi kartu, tada tai bus visai lengvai pasiekiama!
Viską lemia pasiruošimas. Visas iki kongreso likusias dienas privalau nuolatos ruoštis ir nuteikti save, kad būtent taip ten elgsiuosi, galvosiu ir jausiu.
Ir visai nesvarbu, kada tai bus – ar šiandien čia, ar rytoj ten! Laikas ir vieta nieko nelemia!
Tai, kad aš šiandien galvoju apie tai, kas bus rytoj, padės man vėliau, kai kongrese susidarys visos sąlygos, būtinos bendroms pastangoms.
Tai labai svarbu ir viską lemia. Tai lyg pasiruošimas mūšiui.
Jei viskas paruošta ir tu pasirengęs dvasingumui, išvysi, kad viskas klostosi taip, kaip ir planavai.
Jei stengeisi iš visos širdies, viskas taip ir bus. Nebus jokių nemalonių siurprizų. Viskas bus gerai…
Įsivaizduokite, kad vagių grupuotė susirinko tamsoje eiti grobti banko. Kiekvienas iš jų jaučia, kad priklauso nuo kitų, ir jais rūpinasi. Turime ko iš jų pasimokyti…
Tik tikslai skirtingi. Jei tikslas egoistinis ir akivaizdus, susivienyti labai lengva.
O jei tikslas – įgyti davimo jausmą, kuris yra aukščiau asmeninių egoistinių interesų, pasiekti šį tikslą nebus lengva…
Tačiau net mūsų pasaulio pavyzdžiuose galime pamatyti, kokią naudą duoda susivienijimas.
Problema ta, kad niekas, išskyrus Šviesą, negali jo sukelti. Suvienyti gali tik meilė.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tramplinas, kurio galia tarsi 600 000 tūkstančių žmonių“

„Kaip pasiruošti kongresui?“

„Nė neįtarėme, kokia jėga esame“

Klausimas: Kokias išvadas galime padaryti savo darbe remdamiesi principu, jog Kūrėjo atžvilgiu visa realybė yra jau tobula?
Atsakymas: Tai rodo, jog visi trūkumai yra tik mumyse, o ne Kūrėjuje, ir mums tereikia ištaisyti save, kad pajaustume tobulybę, kurioje jau esame.
Tikiuosi, jog ruošdamiesi mūsų kongresui, kuris vyks vasarį ir susirinkę kartu, taip stipriai susijungsime, kad galėsime tai pajausti.
Juk dvasinis pasaulis atsiskleidžia tik susijungus sieloms, o ne pačiose sielose. Jose galima pajausti tik mūsų pasaulio egoizmą – o dvasinis pasaulis jaučiamas ryšyje tarp sielų.
Šį ryšį galima užmegzti kokybiškai, tada pakanka nedaug žmonių – dešimties. Bet kad taip įvyktų jie turi būti labai stiprūs!
Arba galima tokį ryšį užmegzti kiekybiškai ir tai kompensuos trūkstamą kokybę. Kokybė padauginę iš kiekybės gausime galią.
Tikėsimės, kad pavyks į vieną visumą sujungti naujus ir seniai besimokančius žmones, ir tada kiekvienas iš šios vienybės gaus visą jam reikiamą jėgą, galinčią pamėtėti mus į viršų ir mes suprasime ar net pajausime naują dvasinę tikrovę, papildančią įprastinę, šiandien jaučiamą tikrovę.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Nė neįtarėme, kokia jėga esame“

„Klausimai kelyje – 7“

„Laikas dovanoti ir laikas gauti“

Klausimas: Kaip pasiruošti kongresui?
Atsakymas: Visas pasiruošimas yra atvažiuoti ir įsilieti į darbą, anuliavus save, – nesvarbu, kas būtum: pradedantysis ar seniai besimokantis.
Bendros vienybės atžvilgiu – visi lygūs! Juk kūne nėra ląstelės ar organo, kuris būtų svarbesnis už kitus.
Vienas kur nors praduria valtį – ir visi skęsta. Tai nuo nieko nepriklauso – nei nuo stažo, nei nuo pasiekimų.
Todėl viena, kam turime pasiruošti, – tai anuliuoti save prieš šį didį susirinkimą ir susivienijimą.
Tereikia suprasti – jeigu susivienysime, atskleisime dvasinį pasaulį.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Machsomo ataka“

„Kritinė kongreso masė“

„Atvažiuokite, jūs labai laukiami!“