Klausimas: Neseniai vyko kongresas, kuriame dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, trokštančių susivienyti, – ko jiems trūko, kad peršoktų ant aukštesnio dvasinio laiptelio?
Atsakymas: Sužinojome, kad visame pasaulyje kartu su mumis mokosi labai daug žmonių, apie kuriuos nė nežinojome. Tačiau reikia kalbėti ne tik apie kiekybę – būtina sukurti teisingą ir stiprų tarpusavio ryšį. Kiekvienas vienybę kol kas įsivaizduoja savaip, tačiau jai jau paklotas geras ir stiprus pagrindas.
Dabar viskas priklausys nuo to, kaip kiekvienas sugebės suprasti ir pajusti, kad:
1) Kūrėjas sukūrė vieną vienintelį bendrą norą,
2) Tyčia padaryta, kad mes, šio bendro noro dalys, jaustumės ne susiję į vieną nedalomą visumą (Begalybės Malchut), o kaip sudaužyta Malchut, kai netgi nejaučiame savo sielos ir gyvename įsivaizduojamoje tikrovėje.
Juk visa realybė – dvasinė. O mes kol kas esame nesąmoningos būsenos, ir būtent šį dvasinio sąmoningumo trūkumą suvokiame kaip mūsų pasaulį ir  mus pačius jame.
Turime suprasti, kad visa, ką dabar matome, – tik rūkas, mūsų bendra fantazija, ir reikia stengtis grįžti į tikrąją realybę.
O tikroji realybė pagrįsta mūsų noru pajusti vienybę, visų susiliejimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Siela kitoje kompiuterio ekrano pusėje“

„Laikas dovanoti ir laikas gauti“

„Dvasingumo imitatorius“

Visas darbas vyksta „tamsoje“, jau po to, kai mes, susirinkę kartu, pajutome susivienijimą ir pakilimą.
Dabar išsiskirstėme, kad kiekviena grupė, o dar svarbiau, kiekvienas žmogus, pajustų tą patį džiaugsmo, įkvėpimo ir jėgų antplūdį, kokį pajutome bendromis pastangomis.
Tuomet į kitą susitikimą ateisime jau su nauja jėga, pakilę virš visų atsiskleidžiančių mumyse „nusidėjėlių“.
Jeigu mes visą laiką nuo šio susitikimo iki kito jausime pakilimą, kokio dar nesame jautę, – tai reikš, kad kitam susitikimui mes pasiruošėme.
O jeigu nesistengsime jaustis tokiame aukštyje, kokiame buvome susitikimo metu – visas darbas nueis veltui.
Būtent dabar turime galimybę pakilti. Kongrese mane veikė aplinka, kiekvienas veikė visus, todėl jaučiau pakilimą ir „žadinimą iš aukščiau“.
Atėjo laikas visą šį poveikį įsisavinti, kad augčiau – kaip grūdas, pasodintas į žemę.
Dabar pats tas laikas tai atlikti! Gavau iš jų viską – bet tik potencialą, o ne patį veiksmą.
Kongresas – tai laikas dovanoti, o dabar, tarp šių susitikimų, atėjo laikas gauti, kai privalau sugerti tai į save, perdirbti ir išaugti!
Tai ir yra dvasinis darbas! Tas, kuris nukrito – privalo sulaikyti save kongreso lygyje.
Tegu daro, ką besugalvoja – šoka nuo ryto iki vakaro, verkdamas dėl to, kad nesugeba daugiau. Svarbiausia – stengtis. Kitaip nerealizuos to, kas jam buvo duota.
Ir dabar mūsų vidinis džiaugsmas turėtų būti daug stipresnis, nes tai yra tikrasis pasiekimo džiaugsmas.
Keletas tokių sėkmingų bandymų, ir žmogus pajunta teisingą vidinę kryptį ir būna pasiruošęs įeiti į dvasinį pasaulį. Jis jau suprato, įsisavino ir išgyveno savyje keletą dvasinių žingsnių.
Tai dar ne tikrosios dvasinės pakopos, o pakilimas dėl „pažadinimo iš aukščiau“ ir jo pakartojimas savuoju „pažadinimu iš apačios“. Tai lyg šiokiadieniai ir sekmadienis – tarpai tarp kongresų ir pats kongresas.
Tai kaip diena ir naktis, o juk visas mūsų noro paruošimo darbas vyksta naktį.
Kai ištaisau šiuos egoistinius norus į ketinimą duoti, atskleidžiu, jog tai diena.
Keičiasi tik mano santykis (požiūris). Jaučiu, kad atėjo diena, nors išorėje niekas nesikeičia.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Įkvėpkite mane dvasingumu“

„Reikia siekti vien tik Šviesos“

Ketvirta pamoka

Pirma pamoka

Antra pamoka

Trečia pamoka

Klausimas: Kaip man įsitvirtinti grupėje, jei matau ją tik kompiuterio ekrane?
Atsakymas: Šį savaitgalį organizuojamas pasaulinis kabalistų kongresas, kuris vienu metu vyks dešimtyje skirtingų pasaulio vietų.
Kai kur susirenka šimtai žmonių, kai kur – dešimtys. Bet iš viso visame pasaulyje susirenka tūkstančiai žmonių. Jie trokšta pasijusti kartu! Būtina suprasti, kad susivienyti įmanoma tik sujungus mūsų taškus širdyje.
Pabandysime vienu metu visi kartu dalyvauti pokalbiuose, vaišėse, seminaruose, koncertuose, visuose veiksmuose. Svarbiausia – mintis! Privalau atsiminti, kad esu su tūkstančiais viso pasaulio žmonių, kurie trokšta to paties. Norui ir minčiai nėra atstumo! Tai jėga, sklindanti begaliniu greičiu, ir niekas jos negali sustabdyti. Minties ir noro jėga – pati stipriausia iš visų.
Todėl, jei pasistengsime susivienyti, be jokios abejonės, sukelsime savyje pokyčius. Nuoširdžiai tikiuosi, jog tai įvyks.
Mūsų pasaulinė grupė šiandien turi tiek jėgos, jog pajėgi kiekvienam padėti peršokti sieną ir patekti į dvasinį pasaulį.
Tam turime visas galimybes, tereikia pasistengti. Viskas priklauso nuo pasiryžimo susivienyti ir suvokimo, jog šio ryšio savo jėgomis sukurti neįmanoma!
Tai tokia pati būsena, kokia buvo Sinajaus kalno papėdėje. Mums iškelta sąlyga: susivienyti kaip vienas žmogus su viena širdimi. Bet visiems aišku, jog tai neįmanoma!
Mes stovime, apjuosę Sinajaus kalną (sina – reiškia „neapykanta“). Neapykantos kalnas skiria tave nuo manęs, tave nuo jo, visus mus! Ir yra mūsų taškai širdyje, susirinkę kalno papėdėje ir nieko negalintys padaryti.
Todėl tu reikalauji Kūrėjo atsiskleisti ir dovanoti Torą (Šviesą)! Jei galėtume patys susivienyti, mums nereikėtų Kūrėjo!
Jis sukūrė blogio pradą ir būtent šį blogį tu atskleidi, stovėdamas šio kalno papėdėje. Mes nesugebame susivienyti, nors taip stipriai to trokštame ir suprantame, kad neturime pasirinkimo, ir tai vienintelis mūsų išsigelbėjimas.
Todėl reikalaujame Toros kaip ištaisymo priemonės – tik Aukštesnioji jėga mus suvienys ir pavers vienu bendru dvasiniu indu, surinkdama visas jo atskiras dalis.
Tuomet Kūrėjas atsiskleis kūrinijai. Toros dovanojimas įvyksta, kai Kūrėjas tampa mūsų tarpusavio laidavimo liudytoju, garantu.
Būtent Jis palaiko šį laidavimą, o bendra davimo jėga sujungia mus visus.
O toliau mes jau patys tęsiame mūsų bendro dvasinio indo (kli) kūrimą, leisdamiesi į keturias dešimtis metų trunkantį klaidžiojimą po dykumą…

Daugiau šia tema skaitykite:

„Įkvėpkite mane dvasingumu“

„Viena diena lyg metai“

„Pirmasis virtualus kabalistinis kongresas“

2010 m. sausio 22-24 d. vyks pasaulinis kabalos kongresas.

Kongreso centru bus Roma (Italija). Iš ten bus transliuojamos pamokos ir renginiai visam pasauliui.
Tuo pat metu vyks kongresas Rygoje, kurį organizuoja Baltijos šalių kabalistai. Į jį registruotis galite čia.

https://www.youtube.com/watch?v=1b5XQdMORIw

2010 m. sausio 22-24 d. vyks pasaulinis kabalos kongresas.

Kongreso centru bus Roma (Italija). Iš ten bus transliuojamos pamokos ir renginiai visam pasauliui.
Tuo pat metu vyks kongresas Rygoje, kurį organizuoja Baltijos šalių kabalistai. Į jį registruotis galite čia.

https://www.youtube.com/watch?v=1b5XQdMORIw

2010 m. sausio 22-24 d. vyks pasaulinis kabalos kongresas.

Kongreso šūkis – „Prisijunk prie naujosios kartos!“

Kongreso centru bus Roma (Italija). Iš ten bus transliuojamos pamokos ir renginiai visam pasauliui.
Smulkesnė informacija apie kongresą Italijoje ir registracija.
Tuo pat metu vyks kongresas Rygoje, kurį organizuoja Baltijos šalių kabalistai. Į jį registruotis galite čia.

Klausimas: sakote, kad reikia remtis į draugo petį, bet ką man daryti, jei mokausi virtualiai ir negaliu susijungti su draugais?
Atsakymas: kas pusmetis ar metai galima atvykti į kurį nors kongresą ir susijungti su draugais.
Iš praeities užsiliko toks pasakojimas: prieš kelis tūkstančius metų Negev dykumoje gyveno žmogus, kuris tik kartą metuose dienai ateidavo į Jeruzalę mokytis Toros.
Jis neturėjo galimybės pasilikti ilgiau, nes buvo žemdirbys ir dirbo laukuose.
Per pertrauką tarp sezoninių darbų, jis atjodavo ant savo asilo į Jeruzalę, mokydavosi dieną, o vakarop leisdavosi atgal.
Jį vadino Bar Bi Joma – mokinys vienai dienai. Tiksliau vienos dienos šeimininkas, nes per vieną dieną didžiuliu savo noro jis užmegzdavo tokį ryšį su mokymusi, šaltiniu, draugais, dvasingumu, kad tapo didžiu išminčiumi.
Jei kartą per metus atvyksite į artimiausią kongresą, tai prilygs lyg būtumėte mokęsis su visais kartu ištisus metus…

Daugiau šia tema skaitykite:

„Pirmasis virtualus kabalistinis kongresas“

„Nepražiopsok progos!“

Klausimas: Jūs sakote, kad žmogaus išsitaisymo sėkmė priklauso nuo jo dalyvavimo grupėje. Sausio 22–24 dienomis rengiamas virtualus kabalistinis kongresas.
Tuo pat metu visame pasaulyje įvairiose šalyse vyks kongresai. Juose dalyvauti kviečiami visi tie, kurie studijuoja kabalą internetu vieni, kad galėtų prisijungti prie vietinių grupių.
Ką galėtumėte patarti tiems, kurie dabar svarsto: dalyvauti kongrese ar ne?
Atsakymas: Tokiu laiku negalima sėdėti namuose ir nemėginti susijungti su kitais, studijuojančiais kabalą žmonėmis. Žmogus labai daug praras.
Juk šitas kongresas skirtas tam, kad prijungtume žmones, išsibarsčiusius po atokiausias vietas.
Dabar pats metas susijungti šalies ar miesto mastu, susipažinti su žmonėmis, kurie kaip ir tu užsiima savo dvasiniu vystymusi, ir visiems susitikti per kongresą.
Virtualus ryšys gerai, bet būtinas ir fizinis ryšys. Neatsitiktinai esame materialiame pasaulyje, fizinis ryšys duoda pradžią visų kitų dvasinių ryšių vystymui.
Tuo metu aš būsiu Italijoje, kur pristatysiu savo naują knygą. Nekviečiu jūsų į Italiją, nes tai bus regioninis kongresas.
Bet reikia pasistengti tuo pat metu suorganizuoti kongresus ir visose kitose pasaulio vietose.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Nepražiopsok progos!“

„Kritinė kongreso masė“

„Apie virtualų ryšį“