Klausimas. Kūrėjas, Acmuto, verčiama „Pats Sau“, skamba labai egoistiškai. Tai ir yra kraštutinio egoizmo taškas?
Atsakymas. Mes atskleidžiame Kūrėją iš apačios į viršų tiek, kiek tampame panašūs į Jį. Mes – absoliutus noras gauti. Jis – absoliutus noras duoti.
Tiek, kiek mes galime prilyginti savo norą gauti Jo norui duoti, tiek Jį atskleisime. Bet Jis Pats (Acmuto) mums neatskleidžiamas. Mes atskleidžiame tik savo panašumą į Jį nuo nulio iki šimto procentų, t. y. ne Kūrėją, o save ištaisytos būsenos. Mes negalime Jo pajausti. Mes galime pajausti save, kai tampame į Jį panašūs.
Klausimas. Taigi, be mano pojūčio šiuo momentu Kūrėjo nėra?
Atsakymas. Teisingai. Kūrėjas yra mūsų subjektyvus aukštesnės jėgos, kuri mus formuoja, kontroliuoja, užpildo – pojūtis. Išskyrus tai, mes nieko negalime pasakyti.
#247945

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar Kūrėjas turi pavidalą?

Kas yra acmuto?

Išeiti už materijos ribų

Klausimas. Kai kalbame apie Aukštesniąją jėgą, naudojame tik vieną žodį „Kūrėjas“, t. y. kuriantis. O ar galima suvokti visų Jo vardų esmę?
Atsakymas. Aš dabar jums nesiūlyčiau tuo užsiimti, nes Kūrėjo vardai susiję su žmogaus atskleidimo lygmenimis. Juk siela, kildama dvasinio pasaulio pakopomis, kiekvienoje iš jų gauna įvairius savo vardus, apibrėžimus, kodus.
Pavyzdžiui, tarnaujantiems kariuomenėje suteikiami įvairūs rangai: vyresnysis seržantas, vyresnysis leitenantas, majoras, papulkininkis, pulkininkas ir t. t., ir kiekvienas iš jų nurodo žmogaus kilimą. Taip ir čia, žmogus vadina Kūrėją įvairiais vardais pagal savo suvokimo lygmenis.
Atskleisdamas Kūrėją ir suteikdamas Jam įvairius epitetus: „Geras ir kuriantis gėrį“, „Žiaurus“, „Užsispyręs“, „Padedantis“, tu nurodai savybes, kurias atskleidi.
O Jame visos tos savybės turi vieną paprastą formą – siekį pakelti, pradžiuginti savo kūrinius. Tačiau tu jas atskleidi paeiliui ir todėl vadini įvairiais vardais. Taigi, tai ne paties Kūrėjo, o Jo pajutimo žmoguje vardai. Kaip vaikas sako, kad mama bloga, nes šiandien jį barė už kažkokį poelgį. Ar ji iš tiesų bloga?
Todėl mes negalime šių žodžių, epitetų, pavadinimų priskirti tiesiogiai Kūrėjui, o tik tam, ką žmogus jaučia, dar nebūdamas visiškai ištaisytas. O kai iki galo atskleisime Kūrėją, tada jis mums bus tik Geras, kuriantis Gėrį.
#246978

Iš 2019 m. sausio 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi kūrimo sumanymo pusės

Kodėl Kūrėjas turi daug vardų?

Kaip atskleisti Kūrėją

Klausimas. Jei Kūrėjas Vienas, Vienintelis, tai kodėl Jis turi daug vardų?
Atsakymas. Priklausomai nuo to, kaip žmogus suvokia Kūrėją, jis suteikia Jam vardus. O kada žmogus Jį atskleidžia, tai vardas iš viso išnyksta, lieka tik keturių raidžių pavadinimas, kuris parodo, kaip mes Jį suvokiame savo pojūčiuose. Kitaip tariant, egzistuoja šaknis, arba nulinė stadija, po to pirma, antra, trečia ir ketvirta.Visos jos, išskyrus šaknį, yra Kūrėjo vardai, t. y. Kūrėjo pasireiškimas mumyse. Šaknis – tai davimo savybė, tai yra tai, kas išeina iš Kūrėjo. Vėliau tai įeina į mūsų norą.
Klausimas. Net jei aš jaučiu, kad Jis žiaurus ir taip Jį vadinu, tai irgi Kūrėjo vardas?
Atsakymas. Taip. Tai, ką tu jauti, ir yra Kūrėjo vardai. Be to, ir tai, ką tu dabar jauti kasdieniniame gyvenime, tai irgi Kūrėjas ir Jo pasireiškimai tavo noruose. Taigi, nėra nieko, išskyrus Jį, ir dabar taip pat.
Kyla klausimas: kaip galima įsivaizduoti Kūrėją, vietoj to, kas vyksta aplink mus negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame pasaulio lygmenyse, kaip Jo savybių pasireiškimą mūsų atžvilgiu? Jei mes tinkamai visa tai įtraukiame į save, tai mus veikia tik šaknis.
#246214

Iš 2019 m. sausio 27 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Kada atskleidžiu Kūrėjo vardą: kritimo ar kilimo metu?
Atsakymas. Bet kokia mano būsena sudaryta iš noro gauti ir Šviesos, kuri jį užpildo.

Bendras jų derinys, t.y. kli/indas, užpildytas Šviesa, vadinasi „Kūrėjo vardas“.
Kūrėjo vardas – tai ta būsena, kurią pasiekiau, ir pagal savo būseną vienaip ar kitaip įvardiju Kūrėją. Iš esmės Jis visuomet lieka Acmuto – Pats Savaime.
#248131

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar Kūrėjas turi pavidalą?

Dvi kūrimo sumanymo pusės

„Jūs Mane sukūrėte“

Klausimas. Nors Jūs jau sakėte, kad Dievas, kaip asmenybė, neegzistuoja, ir kartu vis tiek kreipiatės į Jį, kaip į fizinį asmenį, kuris galvoja, nori, jaučia, džiaugiasi, liūdi ir t. t. Kaip reaguoti į Jūsų žodžius? Yra kažkokia asmenybė? Ar Dievas – tai kažkokia jėga? Bet jėgos neturi emocijų, todėl jų neįmanoma panaudoti Dievui aprašyti.
Atsakymas. Kažkada turėjau seną automobilį, kuris keldavo man daug rūpesčių. Aš pats jį taisiau ir veždavau remontuoti. Ir aš, ir tas mechanikas, kuris jį taisė, abu keikėme jį paskutiniais žodžiais, tarsi jis būtų buvęs gyvas.
Taigi, kai mes kreipiamės į kažkokį objektą, mes įdedame į tą objektą, tą jėgą, tą reiškinį savo savybes, savo jausmus, kurių jame, aišku, nėra. Taip ir su Kūrėju.
Tiek, kiek galiu savyje sukurti davimo, meilės, susijungimo savybę, tą savybę vadinu Kūrėju. O be šios savybės, kurią aš sukūriau, Kūrėjas neegzistuoja.
Čia mes turime suprasti, kodėl Kūrėjas vadinasi „Bore“: „Bo“ – „ateik“, „re“ – „pamatyk“.
Tu turi „ateiti ir pamatyti“, t. y. pasiekti tokią būseną, kai atrasi šią savybę. Dar šią savybę vadiname „Elokim“. Ją sudaro dvi sielos dalys. Viena dalis vadinasi AXAP, kita – GE (Galgalta Enaim – siela).
Klausimas. Jei kalbame apie sielą, tai kuo čia dėtas Kūrėjas? Siela juk susijusi su žmogumi? Mes juk apskritai nekalbame apie tai, kas egzistuoja ne žmoguje.
Atsakymas. Mes kalbame apie atskleidimą žmoguje, kai jis pasiekia davimo, meilės savybę. Ši savybė viršgoistinė, ją ne taip paprasta sukurti ir išvystyti savyje. Ją įgaudami mes ją vadiname „Kūrėju“. Ir tada galime kalbėti apie tai, kad atskleidžiame Kūrėją.
#244326

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo pasireiškimas

Kūrėjas – tobula altruistinė sitema

Kaip pažinti Kūrėją?

Klausimas. Jeigu Kūrėjas mato tik sistemą, kaip Jis valdo kiekvieną asmeniškai?
Atsakymas. Kūrėjas nevaldo kiekvieno iš mūsų. Yra bendros sistemos valdymas, kuris veda visus pirmyn. Kūrėjas jokiu būdu nedirba su kiekvienu asmeniškai ir nenuleidžia tau jokio ypatingo valdymo.
Visa sistema iš pradžių užprogramuota nuo pradžios iki pabaigos. Nuo mūsų priklauso, kaip patiems prie savo judėjimo pridėti asmenines pastangas ir taip paspartinti procesą. Greitindami jį mes tarsi pabėgame nuo lazdos ir judame pirmyn savo pastangomis.
Tokiu atveju raidos kelią suvokiame kaip gerą. O jei šiek tiek užtrunkame, tai mus tučtuojau veikia neigiama jėga, kuri sukelia įvairiausius neigiamus poveikius, aplinkybes, pojūčius, ir tuomet, kelias savaime virsta kančių keliu.
#248222

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Asmeninis valdymas

Kaip aukštesnysis valdymas vysto mus?

Ar galima judėti į priekį be kančių?

Klausimas. Ar keičiasi Kūrėjo pavidalas, kai žmogus užsiima kabala? Kas nors keičiasi suvokiant Jį? Ar tai visuomet nekintantis pavidalas?
Atsakymas. Mano mokytojas duodavo tokį pavyzdį. Tarkime, stovite lauke ir matote praskrendantį lėktuvą. Šalia stovi jūsų draugas, kuris sako: „Nuo lėktuvo iki čia du kilometrai.“ Jūs nesutinkate: „Ne, penki kilometrai.“ Jis sako: „Lėktuvas tikriausiai 20 metrų ilgio.“ Jūs atsakote: „Ne, 50 metrų.“
Kas iš jūsų teisus? Tam reikia imti ir išmatuoti lėktuvo ilgį. O jei stebėsime iš toli, niekada nieko nenustatysime.
Todėl jūsų klausimas beprasmis. Į jį nieko neatsakysi.
Kūrėjas kinta tik mano pojūčiuose ne daugiau. Todėl hebrajų kalba Jis vadinasi „Borė“ („bo“ –ateik ir „rė“ – pamatyk, atskleisk).
#246059

Iš 2019 m. sausio 27 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Matrica, kurioje yra Kūrėjas

Už visko yra Kūrėjas

Kodėl Kūrėjas ne egoistas?

Klausimas. Kūrėjas egzistuoja mumyse ar mūsų išorėje? Sakote, kad Jis egzistuoja tik mumyse. Kas tada „Acmuto“?
Atsakymas. Nėra nieko, kas egzistuotų „išorėje“, „viduje“, „nuošalyje“ ar „kur nors ten“. Tiesiog egzistuoja ir viskas.
Acmuto – tai, ko nesuvokiame. Mes suvokiame tam tikrą poveikį sau ir tai vadiname „Kūrėju“, nes Jis kuria.
Aš vadinuosi kūriniu, nes Jis sukūrė mane. Be mane sukūrusio Kūrėjo, yra aukštesnė, labiau vidinė Jo esmė, kuri vadinasi Acmuto, kitaip tariant, Jis pats savaime, be jokio santykio su manimi.
Galima įsivaizduoti, kad Acmuto – tai vidinė aukštesniosios jėgos dalis, o Jo santykis su manimi – tai Jo išorinė dalis, vadinama Kūrėju. Ir paskui jau esu aš, kuris suvokia tai.
#245565

Iš 2019 m. sausio 27 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra Dievas?

Ar Kūrėjas turi pavidalą?

Ar egzistuoja Šviesa?

Klausimas. Kabaloje kalbama apie Kūrėjo atskleidimą. Nuo ko Kūrėjas slepiasi ir kodėl?
Atsakymas. Kalbėdami apie paslėptį, turime omenyje tai, kas paslėpta nuo žmogaus. Kažkada nuo žmogaus buvo paslėpti didžiuliai žinių apie mūsų pasaulį klodai, ir mes palaipsniui juos atskleidėme.
Tas pats ir kabaloje: vystydami įrankius, su kuriais dirbame, atskleidžiame tai, ko anksčiau nematėme, negalėjome pajausti, palyginti, sujungti.
Kūrėjas – tai bendras gamtos dėsnis. Ir mes jį studijuojame. Net mūsų pasaulio mokslai tiria Kūrėją, nes tiria gamtą.
Paslėptis egzistuoja tik žmogaus atžvilgiu ir pasireiškia tuo, kad iki tam tikro laiko jis kažko nesupranta, nežino, nejaučia. Kaip mažas vaikas – ką jis iš pradžių mato pasaulyje? Augdamas jis mato vis daugiau. Taip ir mes su metais išplečiame savo žinių rėmus.
Jei norime pažinti mūsų pasaulį, turime nuolatos vystyti savo natūralius jutimo organus, o kabalos suvokimui reikia naujų jutimo organų, kurių kol kas neturime. Todėl kabalos mokslas vadinamas slaptuoju. Tačiau tai, ko jis moko, egzistuoja. Kalbama apie atskleidimą žmogaus atžvilgiu.
#228808

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Kas paslėpta nuo kabalisto?

Valios laisvę suteikianti paslėptis

Kai ateina įvairiausios mintys, problemos, kliūtys, reikia iškart išsiaiškinti, kiek jos mums padeda apibrėžti, kad „be Kūrėjo nėra nieko“.
Nesvarbi pati kliūtis ir situacija, svarbu, kiek ji atitraukia mane nuo principo „Nėra nieko kito, tik Jis“, o teisingai dirbant su ja, galiu grįžti prie jo ir apibrėžti, kad yra tik viena jėga.
Kitaip tariant, į visą savo gyvenimą reikia žiūrėti per šį vieną parametrą: kaip tai susieja mus su Kūrėjo vienatiškumu, arba kaip įveikti kliūtį ir per ją nukreipti save į „Nėra nieko kito, tik Jis.“ Ir tuomet visą gyvenimą suvoksime kaip pakvietimą atskleisti vienintelę Kūrėjo jėgą visomis formomis.
Nekreipsime dėmesio į įspūdžius prote ir jausmuose, į gaunamas problemas, pakilsime virš jų tikėjimu aukščiau žinojimo ir viską susiesime tik su Kūrėju, siunčiančiu mums visa tai su vienu tikslu: padėti mums prisijungti prie Jo virš kiekvienos kliūties.
Tuomet kliūtys iš problemos virs pagalba, pagalbininku, nukreipiančiu mus į Kūrėją. Ir toks taps visas mūsų gyvenimas. Taip mes pateisiname Kūrėją, pateisiname kūriniją ir pakeliame save į teisuolio pakopą.
#240238

Iš 2019 m. sausio 28 d. rytinės pamokos rengiantis kongresui dykumoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską valdo tik Kūrėjas

Kliūtys dvasiniame kelyje

Gyventi tikrovėje, kur „Nėra nieko kito, tik Jis“