Klausimas. Ar mumyse lieka dvasinis nueito kelio įrašas?
Atsakymas. Mumyse lieka absoliučiai visa dvasinė informacija to, ką patyrėme istorijos eigoje. Ir dabar turime palaipsniui tai savyje atgaivinti ir realizuoti.
Todėl kabalistinių žinių platinimas turi sklisti iš tų, kurie jaučiasi tiesiogiai su jomis susiję.
Klausimas. Ką galvojate apie dešimt prarastųjų genčių, kurios, neaišku kur yra?
Atsakymas. Tai ne mano reikalas. Mano darbas užsiiminėti tais, kurie nori eiti į priekį. Po truputį mes visur išbarstome žinių sėklas, kad visi, kurie nori atskleisti dvasingumą, pasiekti gyvenimo tikslą, „įeiti į Izraelio žemę“, į tikrąją kūriniją, galėtų tai realizuoti dabar, šiame gyvenime.
Klausimas. Ar galima sakyti, kad jūsų ne žydų kilmės mokiniai kažkokiu būdu priklauso toms prarastosioms gentims?
Atsakymas. Dabar tai neturi reikšmės. Jeigu žmogus turi norą, vadinasi, jis pasiruošęs atskleisti dvasinį pasaulį.
Į mūsų kongresus atvažiuoja žmonių iš viso pasaulio, skiria pinigus ir laiką, kad kelias dienas pabūtų kartu su mumis. Tai toks stiprus ir aukštas noras! Mums reikia juos gerbti, mylėti, dievinti, – ne išorinį jų apvalkalą, o norą priartėti prie Kūrėjo, kurį Kūrėjas juose ir atgaivina.
Klausimas. Kai jūs sakote, kad mylite žmogų, jūs mylite būtent šį tašką jame?
Atsakymas. Būtent tai! Daugiau nieko! Visa kita – tai gyvūnas, kuris šiandien gyvena, o rytoj mirs.
Klausimas. Ar jūs turite tokią maldą, kad šis siekis gyventų žmoguje, ir jis galėtų įsikabinti į jį dantimis?
Atsakymas. Aš laikau savyje nuolatinę maldą už visus savo mokinius, kiek tai priklauso nuo manęs. Visa kita priklauso nuo jų. Valios laisvė duota kiekvienam, ir kiekvienas ją turi realizuoti. O mes tikėsimės, kad tai atsitiks visiems pasaulyje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką žmogus atsakingas?

Kiekvienas nors kartą gauna galimybę

Dvasiniai ir materialieji norai

Klausimas. Jei įsivaizduosime, kad žmonija – didžiulis ir galingas egoistinis organizmas, ar, staiga pajutęs ląstelę, tapusią jam priešinga – altruistine, nenukreips jis visos savo jėgos, kad ją sunaikintų?
Atsakymas. Mes, kabalistai, būtent tai ir jaučiame. Per visą žmonijos istoriją kabalistus menkindavo, be to, visi, kas tik norėjo, įskaitant pačius artimiausius žmones.
Toks požiūris į tuos, kurie studijuoja kabalą, vyrauja iki šiol. Sunku pasakyti, kad šį užsiėmimą palaiko, skatina ir gerbia kiti. Didžiulis egoistinis mechanizmas iš tiesų veikia, kad nuslopintų altruistinę ląstelę.
Deja, pasaulio požiūris į kabalą negali būti teigiamas. Jis ypač negatyvus, nepagarbus, niekinantis, grindžiamas baime ir dogmomis. Mūsų egoizmas išradinėja viską, kas įmanoma: įvairiausią mistiką, tikėjimus, praktikas, kad atitolintų žmones nuo kabalos.
Klausimas. Ir tai niekada nepasikeis?
Atsakymas. Turi pasikeisti. Manau, kad jau mūsų kartoje. Galbūt išgyvensime dar keletą nemalonių akimirkų, bet, galiausiai, viskas pasikeis.
Klausimas. Bet jei sakote, kad tokia žmogaus prigimtis, vadinasi, nekaltinate savo priešininkų?
Atsakymas. Aš jų nekaltinu. O kuo juos kaltinti? Jie neturi jokios valios laisvės, juos valdo Kūrėjas. Žinoma, aš nemyliu lazdos, kuri mane muša, bet ir suteikti jai kažkokią reikšmę, priskirti laisvę priimti asmeninius sprendimus negaliu, – taip yra valdoma iš aukščiau.
Todėl, kai girdžiu apie išpuolius prieš mane ir mūsų pasaulinę organizaciją, matau juos kaip stimulą mūsų darbui ir dar vieną patvirtinimą, kad Kūrėjas mūsų nepamiršta.
Klausimas. Jums nebaisu, kad šios jėgos gali sustabdyti platinimą?
Atsakymas. Aš turiu atlikti savo darbą tame fone, koks yra.

Iš 2016 m. kovo 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo ypatinga mūsų organizacija?

Kodėl mus kritikuoja

Ar ne per anksti kabalos mokslas atsiskleidė pasauliui?

Klausimas. Ar Jums neatrodo, kad kabalos mokslas atsiskleidė per anksti? Jis labai atitrūkęs nuo šiuolaikinio pasaulio. Juk yra daug praktiškesnių metodikų, kuriomis galima pasiekti tegul ir laikiną, tačiau harmoniją su pasauliu.
Atsakymas. Nustebsite, iš tikrųjų draudimas atskleisti kabalos mokslą baigėsi XVI a. Jis buvo paslėptas I a. pradžioje iki XVI a. vidurio, kol į didžiojo mokslininko ir kabalisto Ari rankas pateko knyga „Zohar“. Nuo tada kabalos mokslas palaipsniui tapo prieinamas visiems.
Bet faktas yra tai, kad kabala skleidėsi labai lėtai ir tik tiek, kiek būtina. Žmonės vengė, bijojo jos, nes kabalistai šimtmečius ją slėpė, patys kūrė draudimo užsiimti kabala mitą, skatino laikytis atokiau nuo jos ir taip toliau.
Ari sekėju tapo didysis Baal Šem Tovas, kuris gyveno Rytinėje Europoje. Dauguma paskutiniųjų šimtmečių kabalistų, pradedant Ari, buvo išeiviai iš šių vietų. Todėl šiose vietose liko jų galingų jėgų dvasia.
Taigi kabalos mokslas yra atskleistas labai seniai. Nors tik dabar jį tapo būtina paskleisti po visą pasaulį, nes pasauliui būtina ši metodika. Jis gal dar to nesuvokia, tačiau tai ir nebūtina, nes natūraliu būdu tas poreikis atsiskleistų per karus ir baisias problemas.
Geriau mes platinsime kabalistinę metodiką, ją reklamuosime, pasakosime apie ją vis daugiau ir dažniau, ir taip paruošime žmoniją praktiškai panaudoti ją tada, kai pasaulio būsena taps nebepakeliama.

Iš 2016 m. balandžio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Brendimo laikas

Kas pasikeitė šiandien?

Visgi kodėl kabala buvo uždrausta?

Klausimas. Kaip tie jūsų mokiniai, kurie savo kilme ne žydai, supranta žydus ir savo ryšį su jais? Ar ne Izraelyje esančioje grupėje, kurioje beveik visi ne žydai, gali kilti neapykanta žydams (tam tikro laipsnio antisemitizmas) ar nenoras platinti žydams?
Jeigu jiems duodama tokia būsena, kaip teisingai su tuo dirbti?
Atsakymas. Mano mokiniai turi tašką širdyje , kuri traukia juos į Kūrėją, ir ji užgožia visus kitus siekius ir polinkius, tarp jų ir prigimtinį (natūralų) antisemitizmą.
Jie su tašku širdyje iš esmės tapo kaip Abraomo mokiniai Senovės Babilone, jis juos pavertė žydais, kitaip tariant, siekiančiais vienybės (yehudim). Juk žydai savo kilme ne tauta, o grupė, susibūrusi iš siekiančiųjų atskleisti Kūrėją, klausiančiųjų apie gyvenimo prasmę.
Kadangi esame neištaisyti, tai savaime suprantama, kad neapykanta yra mumyse ir retkarčiais išsiveržia. Tačiau, jei siekiame tikslo, tai pageidautina įsivaizduoti save jau ištaisytais, įsivaizduoti, kaip tuomet matytumei Šviesos nusileidimo piramidę, kaip tai aprašo Baal Sulamas „Įvade į knygą Zohar“ (66 p.).
„Mūsų draugams ne žydams dažnai itin sunku klausytis apie platinimo žydams svarbą lyginant su bendra integralaus ugdymo (nekabalistinio) platinimo kryptimi.
Jiems sunku sutikti, mat pirmiausia organizuojame ratus žydų tarpe, ir tik po to, jeigu liko daug laisvų žmonių, užsiimame integraliu ugdymų 99 % . Žmonėms sudėtinga kalbėti apie Izraelio viršenybę taisant pasaulį. Jie stengiasi tai uždangstyti savo formuluotėmis, tarsi beperstojo teisintųsi.
Tai itin sudėtingas darbas. Jie nemato prasmės, o svarbiausia – konkretaus rezultato, kaip pvz., dirbdami su MAK  studentais. Tai ypač aktualu žmonėms iš Baltijos šalių, lenkams, Balkanų tautoms – dėl didžiulio natūralaus antisemitizmo, ten šios temos visiškai nekeliamos ir žydams neplatinama“. (Iš laiško)
Todėl, kol mūsų draugai dar neišsitaisę, kol nėra nuolat pakilę virš savo egoizmo, jie matys pasaulį ir žydus per savo neištaisytą egoizmą. Tačiau mes turime suprasti šią jų būseną ir visi turime siekti kilti aukščiau.
Bendrai tariant, būtent tam ir daviau jiems tą pratimą – platinti vienijimosi metodiką žydams jų šalyse. O kad geriau save suprastų, Kūrėjas leidžia jiems pajausti jų egoizmą būtent per platinimą žydams.
Iš esmės juos suprantu: našta sunki, todėl ten, kur negali, tegu nedaro, juk taisymosi procesas vyksta pakopomis.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atneškime pasauliui gėrį!

Šeimos ištaisymas – būdas ištaisyti pasaulį

Izraelis – pasaulio širdis

Klausimas. Kuo ypatingas laikotarpis, kuomet atsiskleidžia tokia didi siela kaip ARI? Kas tuomet vyksta pasaulyje?
Atsakymas. Izraelio tauta per savo istoriją patiria keturias tremtis ir keturis išsilaisvinimus, kurie atitinka keturis noro vystymosi lygmenis (AVAJA).
Šie lygmenys slypėjo dar pirmojoje AVAJA – keturiose šviesos sklidimo stadijose , kad būtų sukurtas bendras kūrinio kli. Ir pagal tai visas kūrinys, bet kuri jo dalis egzistuoja ir vystosi pagal keturias AVAJA stadijas. Kiekvienas pasaulis, bet kuris dvasinis objektas ar veiksmas visuomet turi AVAJA – ir menkiausia dalelė, ir visa kūrinija.
Todėl žmonija šiame materialiame pasaulyje, kuris yra dvasinės šaknies pasekmė, irgi vystėsi AVAJA pakopomis. Dėl šios priežasties buvo keturios tremtys ir trys išsilaisvinimai, ir šiandien stovime ant paskutinio išsilaisvinimo slenksčio.
ARI simbolizuoja išsitaisymo, ketvirtos tremties pabaigą ir išsilaisvinimo pradžią. Todėl, kai atsiskleidė jo siela, ji galėjo suvokti visą sistemą ir savo paaiškinimais šiame pasaulyje suteikti daugybei žmonių galimybę suvokti, pritraukti šviesą per jų sielas. Tai pradėjo Baal Šem Tov ir tęsė visi kabalistai po jo, iki Baal Sulamo ir Rabašo.
ARI suteikė kabalos metodiką visiems ketvirtame, paskutiniame lygmenyje. Po ARI, Baal Sulamas pritaikė ją mūsų kartai, bet iš esmės tai metodika ARI.
ARI gyveno ant ribos tarp besibaigiančios ketvirtosios tremties ir beprasidedančio išsilaisvinimo pradžios. Tai itin ypatingas laikotarpis, prasidėjęs XVI amžiuje. Tačiau dvasiniai procesai materialiame pasaulyje nėra įgyvendinami akimirksniu, o pamažu atsiskleidžia vystantis šviesoms ir norams, tai užima laiko. Todėl tai gali tęstis metų metus, kol neatsiskleis.
Juk norai turi etapas po etapo vystytis, kol atsiras žinių, pojūčių, ir bus realizuoti laisvai pasirinkus, pritraukiant šviesą . Šis procesas apima daugybę stadijų, kurių neįmanoma peršokti.
Žmogus turi įgyti išlavintus jausmus ir protą, galimybę dirbti prieš savo prigimtį, susijungti su kitais, kas visada atstumia jo egoizmą, išsiaiškinti visą savo sudužimą. Tai nėra paprasta ir todėl reikalauja laiko, kaip matome, nuo ARI iki Baal Sulamo.
Dar ravas (iš žodio didis – vert. pastaba) Chaim Vital – pirmas ir galima sakyti vienintelis mokinys, supratęs ARI metodiką, rašo įvade į „Sėfėr Hakdamot“ apie tai, koks jis liūdnas ir nusivylęs, kad neateina Mašijach . Ir tai XVI amžiuje. Nors jis buvo didis kabalistas, bet vis dėlto laukė ir tikėjosi.
Suprantama, kad tai itin ilgas procesas, tačiau kiekviena karta prisideda prie tos „įmonės“, kurią atidarę ARI.
Nusipelnėme dar plačiau skleisti ARI ir Baal Sulamo metodiką, jų knygas. Kas žino, galbūt prireiks dar vienos kartos, kad šis darbas būtų pabaigtas. Tikėsimės, kad mums pavyks visiškai užbaigti viso pasaulio taisymo procesą.

Iš 2016 m. rugpjūčio 5 d. pamokos, skirtos prisiminti ARI

Daugiau šia tema skaitykite:

Didi ARI siela I d.

Šiomis dienomis prisimename ARI (Icchakas Lurija Aškenazi) – ypatingą žmogų. Esmė ta, kad aukštesnioji jėga, ta tikrovė, kurioje egzistuojame, atsiskleidžia mums šiame pasaulyje palaipsniui. Iš pradžių ji atsiskleidė žmogui vardu Adomas, kuris dėl to ir laikomas „pirmuoju žmogumi“.
Po to šis atskleidimas buvo perduodamas eilei kabalistų iki Abraomo ir nuo jo Izaokui (Icchak), Jokūbui (Jaakov), Mozei (Mošė), Aaronui, Juozapui (Josef), Dovydui (David) ir t. t. Visa Tora atsiskleidžia etapiškai, nes visa mūsų raida – egoistinė. Iš kartos į kartą egoizmas auga, žmonija vystosi, o kartu su ja vystosi kabala, kabalistai.
Iki Abraomo buvo tik nedidelės kabalistų grupės, bet jis subūrė didžiulę grupę, kuri vystėsi ir pasivadino Izraelio tauta, tai reiškia „tiesiai pas Kūrėją“ (Isra-el). Ši grupė dvasiniame kelyje patyrė daugybė pakilimų ir nuopuolių, sudužimą, leidosi į paskutinę tremtį, t.y. paskutinį nuopuolį.
Ari siela simbolizuoja išėjimą iš šios paskutinės tremties ir išsilaisvinimo pradžią, kitaip tariant, dvasinio pasaulio, aukštesnės jėgos atskleidimo visai žmonijai pradžią, kuri jau iš šio pasaulio galės atskleisti Begalybės pasaulį, sujungti du priešingus kūrinijos polius ir nuo laikino, mirtingo gyvenimo pereiti prie amžino, tobulo.
ARI ypatingas tuo, kad visiškai atskleidė mums kabalos mokslą. Jo laiku baigėsi paskutinės tremties laikotarpis ir todėl jis atsidūrė atsiskleidusio didžiulio egoistinio noro viršūnėje, ištaisęs šį norą, pasiekė visą kūriniją ir išsamiai aprašė šią išmintį.
Jis suprato, kaip susiję visos kūrinijos dalys, kokia forma, pagal kokius dėsnius, formules, kaip jie vystosi, ir kaip mes, žmonės, t. y. žmogiškos sielos, pradedama vis labiau juos atskleisti, artėjame prie visiško atskleidimo – savo galutinio išsitaisymo.
Visa tai ARI atskleidė ir aprašė šiuolaikinio žmogaus suvokimą, mūsų sielas, atitinkančiu būdu. Todėl kabalistai, suprantantys, kas buvo ARI, itin vertina ir gerbia jį. Tai iš tiesų išskirtinė siela.
Baal Sulamas rašo, kad jam trūksta žodžių, kad įvertintų ypatingą ARI sielą ir jo indėlį plėtojant kabalą. ARI paliko mums visus raktus, kad atvertume dvasinį pasaulį. Nūnai neįstengiame, bet tikėsimės, kad kada nors galėsime įsisąmoninti visą jo didybę.
Baal Sulamas rašo, kad nusipelnė įimti ARI sielą (ibur nešama) ir todėl galėjo parašyti komentarus „Sulam“ (Laiptai) „Knygai Zohar“ ir „Mokymą apie dešimt sfirų“ (Talmud ėsėr ha sfirot) – komentarai „Ec Haim“ (Gyvybės medis) knygai. Visa tai dėl to, kad ARI siela įsijungė į jį – tai ypatinga siela, unikalaus noro, kurį ištaisė šis didis kabalistas.
Žinoma, mums reikia stengtis nors šiek tiek prilipti prie šios didžios sielos. Ir kiek įstengsime įsijungti į jį, susijungti, nusilenkti priešais jį, tiek galėsime šiek tiek mėgautis jo šviesa ir galbūt suvokti ką nors iš jo atskleidimų.
ARI kalba itin ypatinga, sklandi, graži, minkšta, artima mums. Jis smulkiai aprašo kiekvieną detalę, kurią nusprendžia paaiškinti. Ir visi jo paaiškinimai iš esmės skirti, kad pritrauktume supančią šviesą, kad per studijavimą galėtume pasiekti dvasinio suvokimo.
Štai taip ARI pradeda knygą „Ec haim“ (Gyvenimo Medis):

Žinok, prieš kūrimo pradžią buvo tik aukščiausia,
viską savimi užpildanti Šviesa,
Ir nebuvo laisvos neužpildytos erdvės –
Vien begalinė, lygi Šviesa, viską savimi užliejusi.
Ir kai nusprendė Jisai sukurti pasaulius ir kūrinius, juose gyvenančius,
Šitaip atskleisdamas tobulybę savo…
Spinduliu nusileido Šviesa
Į pasaulius, esančius juodoje tuščioje erdvėje.
Ir kiekvienas kiekvieno pasaulio ratas ir artimi šviesai – svarbūs,
Kol centriniame taške nerandame mūsų pasaulio materijos,
Visų apskritimų viduje – atsivėrusios tuštumos centre…

Iš 2016 m. rugpjūčio 5 d. pamokos, skirtos prisiminti ARI

Klausimas. Pastaruoju metu jus itin aštriai pasisakote, kaip dešiniųjų pažiūrų atstovas, turite griežtą požiūrį į arabus Izraelyje. Nejaugi jus to moko kabala, metodika, kaip pasiekti visuotinį ryšį tarp žmonių ir meilę artimui, kad visi taptų „artimais“?
Atsakymas. Pripažįstu, kad mano pasisakymai aštrūs, bet taip mane kreipia siekis taisyti pasaulį. Jį gali atnešti būtent susibūrę į tautą žydai ir būtent iš Izraelio žemės. Kitos galimybės perduoti pasauliui jo taisymo metodiką geruoju keliu nėra.
Kitas kelias – griaunančios atominės bombos, kurias lydi ekologinės katastrofos. Todėl aš už tai, kad įvairiausiais būdais padėtume žydams suprasti jų misiją bei ją realizuoti viso pasaulio labui. Žinoma, tokiu atveju nesutinku su tuo, jog norima anuliuoti Izraelio valstybę.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamtos dėsnių nežinojimas neatleidžia nuo tarpusavio laidavimo

Izraelis – pasaulio širdis

Augti be lazdos

Klausimas. Kaip žmogus, nepaisydamas visiškos tamsos, vis dėlto gali artėti prie tikslo?
Atsakymas. Žmonija jaučiasi pasiklydusi tamsiame miške ir mano, pati rasianti išėjimą iš jo. Miškas milžiniškas, beribis, besidriekiantis tūkstančius kilometrų į visas puses.
Argi galėsime patys iš jo išeiti? Niekada! Leisies į kairę, leisies į dešinę, mėginsi rasti kryptį pagal žvaigždes, bet nežinai, kokia kryptimi gali būti atsarginis išėjimas, kur rasti žmones, kurie tau padės. Nieko nežinai.
Tačiau mūsų pasaulis – tai ne gūdus miškas, kuriuo klaidžiojame, palikti likimo valiai. Egzistuoja sistema, atsiradusi dar iki žmogaus sukūrimo, kuri valdo mus ir viską kontroliuoja. Žmogus nieko nedaro be komandos iš viršaus. Turime tik galimybę susitapatinti su šiuo procesu, su programa ir taip paspartinti savo vystymąsi.
Kuo labiau solidarizuosimės su šiuo procesu, suprasdami ir jausdami jį, arba net nejausdami priimame tikėjimu aukščiau žinojimo ir norime jame dalyvauti, tuo smarkiau jį pagreitinsime. Suvokiame, jog ši programa duota iš viršaus ir mums verta joje dalyvauti.
Visais savo veiksmais tiktai prisidedame prie šios sistemos, kuri mus valdo. Ir net jeigu nieko nesiimtume be pačių įprasčiausių, sąlygiškai pasyvių veiksmų: truputį mokintumės ir stengtumės platinti šias žinias, jau eitume pirmyn. Netgi taip spartiname procesą.
Ir paprastas, kabalos nestudijuojantis žmogus irgi eina pirmyn. Matome, kaip greitai mūsų laikais keičiasi pasaulis ir keisis vis greičiau. Nuo ryto iki vakaro pasaulis pasikeis neatpažįstamai. Ir šie pokyčiai vyks kasdien, jų greitis smarkiai išaugs.
Mums tereikia laikytis kabalistų patarimų, ir viskas. Žmonija atsidūrė tamsiame miške ir nežino, kur eiti. Bet įsivaizduokite, jog staiga surandame žemėlapį, paslėptą medžio drevėje. Aišku, kad kitos išeities nėra – tik pasitelkti šį žemėlapį.
Tokia tad mūsų pasaulio būsena, žmonės pamažu pastebi, kad užėjo į tamsą. Ir todėl jie neturi kitos išeities, tik imti šį žemėlapį, juk kitaip jis prapuls. Ir tada kabalistai perduos šį žemėlapį pasauliui ir išmokys jį, kaip išeiti.
Bet kuriuo atveju, išeisime iš šio miško – klausimas tiktai tas, kiek paskubinsime laiką. Spartindami laiką, anuliuojame kančias! Tarp kančių kelio ir šviesos kelio yra milžiniškas skirtumas.

Iš 2016 m. balandžio 20 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis ant naujos eros vystymosi slenksčio

Žaidimas pagal gerumo taisykles

Energija, išgelbėsianti pasaulį

Klausimas. Kokia kabalos užduotis mūsų laikais?
Atsakymas. Perkurti pasaulį, kad iš mūsų pasaulio būtų aukštesnis pasaulis, perdaryti mūsų pasaulį, pakeisti jo paleidimo sistemą, visai kaip egoistinį kapitalizmą pakeisti altruistiniu komunizmu.
Tačiau visi mūsų jausmai ir mintys (širdis ir protas) iš prigimties dirba pagal egoistinę programą, tad perprogramuodami protą ir širdį, kad atliktų altruistinius veiksmus, imame jausti visiškai kitokį pasaulį, matome tai, ko anksčiau neregėję ir pan.
Pagal kabalą XXI am. Žmonija turi pereiti prie naujos programos, o kabalos platinimas leis žmonės suprasti, kas su jais vyksta, ir kaip palengvinti patiriamus pokyčius.

Klausimas. Ką galėjo atlikti žydų tauta, kad išvengtų katastrofos? Nacistai tyčia elgėsi su žmonėmis kaip su gyvuliais, varė juos į prekinius vagonus ir atvesdavo žmogų iki tokios būsenos, kai jam sunku išlaikyti žmogišką orumą.
Atsakymas. Žydų tauta privalo perduoti pasauliui išsitaisymo metodiką, stoti pasaulio priešakyje ir tapti šviesa kitoms tautoms.
Turėjome parodyti vienybės pavyzdį, kurį lemta pasiekti žmonijai, kad visi žmonės atskleistų Kūrėją – nuo mažo iki didelio, kaip pasakyta: „Mano namai taps maldos namai visoms tautoms“.
Tačiau jeigu neatliekame savo misijos, tai šitaip skatiname blogio jėgų atgijimą pasaulyje. Tad galima sakyti, kad būtent dėl žydų naciai galėjo ateiti į valdžią – dėl mūsų neveikimo.
Naciai persekiojo būtent žydų tautą, nes jai leidžiame įsigalėti blogajai jėgai, tai šioji pirmiausia valdo mus. Visa blogio jėgų kova nukreipta būtent į Izraelio tautą, o ne į kitas tautas, juk pagrindinė karas – ideologinis.
Fašizmo ideologai tikslingai išstudijavo judaizmą ir jautė, kad turi sugriauti dvasinių jėgų valdžią, kuri yra žydų tautoje. Taip ji tikėjosi perimti valdžią iš mūsų į savo rankas.
Vienijimosi metodika (kabalos mokslas, tikrosios Izraelio tautos mokymas) neatsiskleidė ir neėmė veikti žmonijoje, kuriai jos taip reikėjo. Ir todėl vietoj jos, kilo kita jėga – nacistinė, kuri sugriovė viską, suskaldė žmoniją, išvaikydama ją į skirtingus kampus ir nutolino nuo vienybės.
Iš esmės, fašistai tarsi pareiškė: „Jeigu jūs nepajėgiate suvienyti viso pasaulio abipusiu davimu, tai mes sujungsime juos pagal nacistinę metodiką.“ Juk žodis fašizmas kyla iš itališko žodžio „fascio“, pėdas, ryšulys, surinktas iš daugybės stiebų. Kitaip tariant, bet kuriuo atveju teks susijungti – geruoju ar bloguoju.
Žydų tauta turi metodiką kaip susijungti geruoju, pasitelkus aukštesniąją jėgą, susijungus pasiekiamie visuotinę lygybę, saviraiškos laisvę. Kabalos mokslas moko mus, kaip prie to prieiti.
Bet jeigu negalime ir nenorime, nes Izraelio tautoje daug šio metodo priešininkų, tai šitaip leidžiame veikti nacistinėms, fašistinėms jėgoms. Būtent tai ir nutiko prieš aštuoniasdešimt metų, ir yra didžiulė grėsmė, kad ši katastrofa darsyk pasikartos.

Iš 2016 m. balandžio 28 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“, 723 laida

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsklaidyti katastrofos šešėlį, I d.