Brendimo laikas

Kabala, Platinimas

Baal Sulamas, „Metas veikti“: štai jau ilgą laiką kiekvieną dieną mane persekioja sąžinės graužatis, skatinanti išeiti iš įprastų rėmų ir sukurti fundamentalų veikalą, telkiantį tikrąsias žinias apie kabalos mokslą, ir išplatinti jį tautoje tam, kad jam padedant žmonės susipažintų su kabalos pagrindais ir deramai suprastų pačias svarbiausias bendrąsias kategorijas, jų tikrąsias formas ir pasireiškimus.
Turime suprasti, kaip sunku kabalistui išeiti iš įprastų rėmų. Juk yra griežčiausi kabalos mokslo atskleidimo apribojimai.
Netgi dabar, kai dar toli gražu ne viskas atskleista, matome: didžiąją dalį savo būties, esančios aukščiau už gyvūnų lygmenį, pagrindų žmonija įgijo iš kabalos mokslo. Skirtingais istorijos periodais įvairiais būdais kabala turtino pasaulį: per senovės graikų išminčius, per vienus ar kitus mokinius, skelbusius jos žinias. Iš čia kilo religijos: iš pradžių judaizmas, o po to – krikščionybė ir islamas. Taip Rytų tautose pasklido įvairiausi tikėjimai, kuriems pradžią davė dar Abraomas.
Galiausiai viskas kyla iš kruopelių kabalos mokslo, kuriame kalbama apie jėgas, veikiančias pasaulyje ir kreipiančias žmogų iš anksto numatyto ištaisymo link.
Remdamiesi šiomis kruopelėmis žmonės kūrė filosofines kryptis, metafizinius mokymus, teologines doktrinas ir panašiai. Vėliau tokios teorijos labai trukdydavo rasti tiesą.
Juk žmonės susipainiodavo, iš kabalos mokslo paimdami atskirus sisteminius aprašymus ir savo nuožiūra sudarydami iš jų įvairiausias koncepcijas. Taip jie stengėsi patvirtinti savo pretenzijas į tiesą bei galybę, neigdami tikrąją kabalą. Verta pasimokyti iš šių pavyzdžių: iš kabalos mokslo žmonės gauna sisteminį matymą ir paverčia jį tuo, kas jiems naudinga.
Dėl šios priežasties ir egzistavo kabalos mokslo atskleidimo draudimas. Juk jeigu Šviesa liejasi į neparuoštą indą, tai vadinama „nesubrendusiu vaisiumi“ ir neša didžiules nelaimes tiek pasaulio tautoms, tiek ir Izraelio tautai. Tautoms tai trukdo pažinti tiesą, o Izraelio tautai užtraukia neapykantą ir atitolina ją nuo ištaisymo.
Dėl to išminčiai buvo itin atsargūs ir slėpė kabalos mokslą. Net jeigu žmogus girdėdavo apie ją, nieko negalėjo apie ją sužinoti. Tik per pastaruosius 30 metų kabalos knygos užėmė savo vietą parduotuvių lentynose, bet ir tai ne visur. O anksčiau tokių knygų tiesiog neįmanoma buvo rasti.
Be to, potencialiems mokiniams kabalistai sudarydavo sunkias sąlygas ir net skleisdavo negatyvius gandus, norėdami neprileisti žydų tautos prie kabalos mokslo. Juk jeigu žmogus nėra tam skirtas, nedega tikru noru, tai jam dar negalima siekti šios išminties. Iš pradžių jis turi užbaigti tam tikrus vystymosi etapus. Juk visi mes – bendro noro, kuris palaipsniui bręsta, dalys.
Ir tik šiandien atėjo laikas, kai bijoti nebėra ko. Atvirkščiai, mes turime platinti kabalos mokslą, t. y. veikti priešingais metodais.
Iš esmės Baal Sulamas buvo pirmasis kabalistas, atskleidęs ši mokslą masėms. Jis paruošė daugybę informacijos, skirtos plačiajai auditorijai, įskaitant laikraštį „Tauta“ ir įvairius straipsnius. Kas žino, kiek apmastymų, nerimo bei pastangų jam tai kainavo, kai dar Varšuvoje praeito amžiaus pradžioje jis nusprendė, kad nėra kitos išeities ir reikia kreiptis į visus.

Iš 2012 m. rugpjūčio 23 d. pamokos pagal straipsnį „Metas veikti“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sudaužytas dvasingumo atspaudas

Ar reikalinga kabala masėms?

Kas pasikeitė šiandien?

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.