Klausimas. Kaip ir kam Kūrėjas sukūrė materialųjį pasaulį?
Atsakymas. Mūsų pasaulis sukurtas specialiai tam, kad žmogus išsiugdytų galimybę pakilti į aukštesnės būsenos suvokimą, laipsniškai ištaisytų visus savo norus, pradedant mažiau egoistiniais, baigiant labiau egoistiniais.
Mūsų pasaulis yra tai, ką jaučiame ir suvokiame savo neištaisytais norais.
Kai mes ištaisome save ir pakylame į aukštesniojo pasaulio suvokimą, juntame dviejų pasaulių skirtumą, jų kontrastą, iš kurio mums ir atsiranda aukštesniojo pasaulio suvokimo gilumas. Dviejų pasaulių potencialų skirtumas žmogui suteikia vidinio suvokimo pojūtį.
Klausimas. Kodėl materialusis pasaulis taip įtraukia žmogų?
Atsakymas. Tai vyksta specialiai tam, kad mumyse būtų sukurta pasipriešinimo aukštesniojo pasaulio suvokimui sistema. Ir tada, kuo daugiau skirsis potencialai, tuo giliau pajausime dvasinį pasaulį.
Bet kuris žmogus gali ištrūkti iš mūsų pasaulio. Viskas priklauso nuo jo aplinkos ir kilimo metodikos tinkamo naudojimo.
Klausimas. Ar egzistuos materialusis pasaulis, visoms sieloms susijungus su Kūrėju?
Atsakymas. Ne. Mūsų pasaulis dings iš mūsų pojūčių todėl, kad jis pasireiškia tiktai mūsų neištaisytose savybėse ir mes jį juntame kaip negyvąją, augalinę ir gyvūninę materiją. Visa tai – mūsų viduje.
Kai pradedame jausti aukštesnįjį pasaulį, mums atsiskleidžia mūsų pasaulio iliuziškumas. Ir mums taisant savo egoistines savybes mūsų pasaulis pamažu dingsta kaip miražas.

Iš 2015 m. spalio 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Iliuzinis pasaulis

Dvigubas gyvenimas

Ar ateis pasaulio pabaiga?

Komentaras. Tel Avivo universitete atlikti tyrimai atskleidė, kad vyrų ir moterų smegenų sandara yra vienoda.
Atsakymas. Žinoma, juk smegenys – tai mašina, kompiuteris.
Vyrų ir moterų smegenų sandara niekuo nesiskiria. Viskas priklauso nuo norų, kaip sakoma, nuo širdies. Bet širdis – tai tiesiog motoras, siurblys. O žmogaus norai nesislepia po jokiu materialiu pavidalu.
Mūsų kūne nėra norų generatoriaus. Jis yra ne mumyse, kūnas tėra norų imtuvas, kuris jį priima ir apdoroja bei tam tikru būdu į jį reaguoja. Todėl vyrai gauna vienos rūšies norus, o moterys – kitos, ir pagal tai jų smegenys ima veikti. Bet pačios savaime jų smegenys jokių skirtumų neturi.
Norai ateina iš oro. Jie yra mus tarpusavyje jungiančiame tinkle, kurio nejaučiame. Ten nueina ir visi mūsų veiksmai, kad ir kokiame lygmenyje jie būtų: minčių, fiziniame, moraliniame ar etiniame. Visos mūsų reakcijos įvairiuose lygmenyse taip pat nukeliauja į šį tinklą.
Iš šio tinklo man siunčia dirgiklius, į juos reaguoju, ir šios reakcijos grįžta atgal į tinklą. Problema ta, kaip išmokti gauti ir tiksliai gaudyti mums ateinančius signalus, tinkamai į juos reaguoti, atsakyti.
Jeigu tai darau, tuomet jaučiu šį tinklą kaip naują pasaulį – aukštesnįjį, man atsiskleidžiantį pasaulį. Kabalos mokslas būtent ir aiškina, kaip tinkamai reaguoti į šią sistemą, ją naudoti ir valdyti.
Ateities kibernetika ir yra kabalos mokslas.

Iš 2015 m. gruodžio 10 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl svarbi kabala?

Pažinti patį save

Gyvenimo programa, II d.

Bėgimas per gyvenimą su kliūtimis
Klausimas. Technologijų vystymasis leis artimiausioje ateityje patobulinti ir išvystyti visus žmogaus jutimo organus. Vietoj akinių akyje turėsime mikroschemą, vietoj telefono rankoje – po mikroschemą ausyje ir smegenyse. Ar tai paskatins žmonių giminės vystymąsi?
Atsakymas. Ne, šitaip žmogus nesivysto, o tik suteikia galimybę kitiems valdyti save. Jei kompiuterį ir mobilųjį telefoną kas nors įaugins kaip mikroschemas į mano smegenis, galės į mane įsijungti ir vietoje šio gyvenimo transliuoti kokį nors filmą. O aš visą gyvenimą gulėsiu ir manysiu, kad kažkur keliauju.
Ir kaip mums sužinoti, kad dabartinis mūsų pasaulis, net be jokių mikroschemų smegenyse, – ne haliucinacija? Gyvename matricoje, programoje. Žmogus vystosi ne dėl išorinės, o tik dėl vidinės technologijos. Kabalos mokslo padedamas jis išmoks priimti naująją būseną, Aukštesnįjį – amžiną ir tobulą – pasaulį.
Šis metodas atvers žmoguje naują jutimo organą – meilę artimui, kuriuo jis pajus naują pasaulį. Tik turime įveikti  psichologinį barjerą. Tą padaryti įmanoma, juk tai ne siena, o tik nedidelė kliūtis, tarsi barjeriniame bėgime. Kartu mes galime įveikti šį psichologinį barjerą ir pradėti jausti naująją tikrovę.
Tada pamatysime, kad viskas priklauso tik nuo mūsų santykių. Galėsime iš Aukštesniojo pasaulio grįžti į šį, jei sugadinsime santykį su kitais, ir vėl galėsime ten pakilti, šį santykį ištaisę.

Iš 2015 m. rugsėjo 8 d. 623-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo programa, I d.

Tiesa ims staiga pati skleistis

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Klausimas. Ar egzistuoja sąvokos „aukštesnysis protas“‚ „Kūrėjas“?
Atsakymas. Žinoma. Netgi astronomai ir fizikai patvirtins, kad egzistuoja aukštesnysis protas, aukštesnioji programa.
Astronomai sako, kad Visata – tai mintis. Tik mes jos nesuvokiame, nesuprantame, bet ji pasireiškia. Viskas, kas supa mus, yra kūrimo sumanymo realizacija. Dievas, Kūrėjas – tai Gamta.
Komentaras. Daugelis žiūrėjo filmą „Matrica“. Ten taip pat yra programa, ir viskas sudėta į ją.
Atsakymas. Iš dalies taip ir yra. Žmonijos spėjimai teisingi. Bet kabala kalba apie tai, kaip visa tai realizuoti.
Mūsų užduotis – įsitraukti į šią programą, užimti joje savo vietą ir valdyti savo likimą. Juk ten kiekvienas turi vietą, skirtą būtent jam.
Per savo likimą aš valdau pasaulį, gerindamas jį būtent tuo, kad įeinu į Gamtos programą. Ir negaliu sugadinti šio pasaulio, nes protu įsitraukdamas į aukštesniąją sistemą galiu tik jį pagerinti.
Klausimas. Ar nėra pavojaus, kad prie pasaulio valdymo prisijungs tikri niekšai?
Atsakymas. Jie negalės prisijungti! Egzistuoja aiškios taisyklės ir apribojimai. Kuomet tu prisijungi prie įėjimų į valdymo sistemą, tampi jų integralia, neatsiejama dalimi. Kitaip tariant, žmogus nustoja būti niekšas. Čia nėra jokios galimybės ką nors sugadinti. Tegu ateina visi!

Iš 2015 m. rugsėjo 20 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Šis pasaulis – sapnas sapne, kuris sapne…

Filmas pagal žiūrovų užsakymą

Klausimas. Ar žmonijos sąmonė yra kolektyvinė, ar individuali?
Atsakymas. Sąmonė visada kolektyvinė, bet žmogaus pasaulio įsisąmoninimo lygis priklauso nuo to, kiek jis įsitraukia į bendrą sąmonę. Be to, mes įsitraukiame į ją holografijos forma.
Tai yra, viena vertus, aš visada egzistuoju bendroje sąmonėje. Kita vertus, mano suvokimas priklauso nuo to, kiek aš joje dalyvauju. Išeina, kad nors mano paveikslas holografinis (vadinamosios „dešimt sfirot“), šios dešimt sfirot pasireiškia individualiu mastu.
Tad, kalbant apie aukštesnį, kito lygmens suvokimą, nors aš ir susisieju su visa pasaulių sistema, mano lygis priklauso nuo mano individualaus dalyvavimo bendroje hologramoje.
Bendras paveikslas egzistuoja iš pat pradžių. Aš imu jį jausti, ir susijungdamas su visomis kitomis šį paveikslą suvokiančiomis sielomis jaučiu vis didesnį, tikresnį pasaulį.
Bet vėl, visa tai jaučiu tik savyje. Mes neišeiname už dešimt sfirot ribų.
Komentaras. Nieko nėra, išskyrus Kūrėją ir mane?
Atsakymas. Ir Jo nėra. Jis – manyje. Galiausiai, išskyrus mane, nieko nėra.

Iš 2015 m. spalio 7 d. TV programos „Kabala ir mokslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Automatizmas ar sąmoningumas

Pakeisti požiūrį į pasaulį

Greičiau praeiti paslėpties etapą

Klausimas. Kodėl turiu taisyti save tokį, kokį sukūrė Kūrėjas, tarsi protestuočiau?
Atsakymas. Mes privalome protestuoti tam, kad susijungtume tarpusavyje, nepaisydami savo egoizmo. Tai panašu į dėliones, kokias tėvai perka vaikams ir prašo surinkti palaidas 50–100 dalių į vieną paveikslą.
Šios pastangos ugdo vaiką, juk jis turi įsivaizduoti, kaip reikia sujungti išsklaidytas dalis. Taip ir mes, jei susijungsime į teisingą vientisą dėlionę, pamatysime paveikslą, kuris vadinasi „aukštesnysis, būsimasis pasaulis“.
Klausimas. Būsimasis pasaulis – tai tas, į kurį patenkama po mirties?
Atsakymas. Būsimąjį pasaulį mes matome šiame gyvenime. Būsimasis pasaulis – tai mūsų tolesnė, nauja būsena, patiriama mums pasiekus nuostabią visų vienybę, tapus tarsi vienu žmogumi su viena širdimi, mylint artimą kaip patį save. Dėl šio susijungimo mes pradedame atskleisti tarpusavyje visai naują lygmenį.
Mes viduje keičiamės taip, kad pradedame jausti visus tarpusavio saitus. O dėl to, kad žmonija susivienija, visa likusi gamta – negyvoji, augalinė ir gyvūninė – taip pat prisijungia prie žmogaus. Tuomet žmogus pradeda suprasti ir jausti visą pasaulį, įtraukdamas jį į save.
Taip pradeda jausti kiekvienas: aš, tu, jis – visi. Juk mes visi susijungėme į vieną jėgą, į vieną norą, į vieną mintį ir dėl to patenkame į visiškai gerą pasaulį. Mes pakylame virš gyvenimo ir mirties, virš visų problemų ir nelaimių čia ir dabar, šiame pasaulyje, kaip parašyta: „Savo pasaulį pamatysi šiame gyvenime.“
Visa tai mes galime padaryti, išnaudokime šią galimybę teisingai: pagalvokime apie tai, kad tik mūsų susivienijimas – mūsų ir viso pasaulio išsigelbėjimas.

Iš 2015 m. rugsėjo 20 d. radijo stoties „103FM“ laidos

Daugiau šia tema skaitykite:

Rinkis – priimti vaistą ar mirti

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą?

Gyvenimas akvariume

Yra veiksmai, kuriuos žmogus turi atlikti, keisdamas savo egoistinę prigimtį. Juk ji verčia mus mylėti tik save ir norėti naudos artimo sąskaita, nepaisant jo kančių ir netgi džiaugiantis jomis. Lygiai taip pat mes elgiamės su Kūrėju. Jeigu ne baimė prieš Aukštesniąją jėgą, iš viso apie ją negalvotume. Tačiau egzistuoja paslėptis, dėl kurios žmogui nežinoma, kas atsitiks su jo gyvenimu, su jo vaikais, artimaisiais. Negaliu būti tikras, kad dar būsiu gyvas kitą akimirką, nežinia, ką ruošia man kita diena. Todėl apsvarstau ir nusprendžiu, kad verta elgtis gerai.
Manoma, kad Kūrėjas turi tam tikrų įsipareigojimų žmogaus atžvilgiu, kai žmogus vykdo savo prievoles Kūrėjo atžvilgiu. Vadinasi, jeigu žmogus elgiasi gerai, tai Kūrėjas jam yra palankus. Tačiau, yra dar viena sąlyga, kuri įpareigoja mus gerai elgtis ne tik Kūrėjo, bet ir viso pasaulio atžvilgiu: negyvosios gamtos, augalų, gyvūnų ir žmonių. Mano santykis su visu mane supančiu pasauliu turi būti tarytum su savimi, todėl pasakyta: „Pamilk artimą kaip pats save.“ „Artimas“ – tai viskas, kas yra aplinkui.
Įsivaizduokite, kas būtų, jei su viskuo, kas ne manyje, elgčiausi taip pat jautriai, su tokiu pačiu rūpesčiu, meile, kaip su savimi! Tada nebejausčiau skirtumo tarp savęs ir to, kas yra mano išorėje. Visas negyvasis pasaulis augalai, gyvūnai, žmonės – tarytum aš pats.
Jausčiau, kad aš ir mane supantis pasaulis, visa Visata – tai vienas pyragas, kuriame esu aš. Nėra jokio skirtumo tarp to, kas yra mano viduje ir išorėje. Jeigu pasiekiame tokią būseną, tai tuo panaikiname visus apribojimus ir įgyjame papildomą jutimo organą, leidžiantį jausti tai, kas yra mūsų išorėje. Visą laiką jaučiau išorinį pasaulį per save, vertindamas, kiek man tai naudinga. Dabar atmetu savo egoizmą, išankstinį požiūrį, ir tiesiog jaučiu išorinį pasaulį.
Staiga pamatau, kad išorinis pasaulis ir aš susilieja į vieną visumą, vadinamą aukštesniuoju pasauliu arba Rojaus sodu. Pasaulis pilnas šviesos, energijos, gyvybės, malonumų. Yra tik Aukštesnioji Šviesa, esanti visiškoje ramybėje. Nėra ribų, apribojimų, nėra laiko.
Aš ištrūkstu iš šio egoistinio pasaulio ribų, mūsų egoistinio suvokimo ir atskleidžiu naują, tikrąją realybę, neribojamą mano egoizmo sienų.
Jeigu pasiekiu tokį suvokimą, kai visą pasaulį jaučiu kaip vieną visumą, kurioje susijungia aukštesnysis ir žemesnysis pasauliai, ir jaučiu visą juos pripildančią šviesą, vienintelę Kūrėjo jėgą, tai atskleidžiu tiesą, dėl kurios ir gyvenu šiame pasaulyje.

Iš 2015 m. rugsėjo 17 d. TV programos „Naujasis gyvenimas“ Nr. 627

Eksperimentas. Kai augalų sėklas iškeikė keiksmažodžiais, jos prarado daigumą. Išvada: keiksmažodžiai ir prakeikimai pažeidžia genetinę struktūrą ir sukelia neišvengiamą mirtį.
Žodžiai, kaip elektromagnetiniai virpesiai, tiesiogiai veikia DNR molekulių savybes ir struktūrą. Šios molekulės atsako už žmogaus paveldimumą.
Todėl žmogaus kalbos turinys tiesiogiai veikia jo genomą. Jeigu žmogus nuolat vartoja necenzūrinius posakius, chromosomų struktūra pradeda aktyviai keistis, DNR molekulėse kuriama neigiama programa.
Palaipsniui pasikeičia DNR struktūros vaizdas, jis perduodamas palikuonims. Neigiamų savybių sankaupą galima pavadinti susinaikinimo programa. Keiksmažodžiai sukelia mutageninį poveikį, analogišką radioaktyviam tūkstančio rentgenų galios spinduliavimui.
Žodis – dviašmenis kardas. DNR suvokia kalbą ir jos prasmę. Banginės DNR molekulės ausys tiesiogiai sugeria garso vibracijas. Žodžiais, kalba, mintimis (nes kalba – tai mąstymo rezultatas) žmogus kaip skulptorius formuoja savo genetinį aparatą.
Taigi, iš kartos į kartą kaip nuo kalno besiritantis sniego kamuolys dauginasi destruktyvūs procesai, kuriuos žmogaus genome įskiepija jo kalba. Be to, DNR nėra skirtumo, ar pašnekovas yra gyvas asmuo, ar koks televizijos herojus.
Komentaras. Viskas, kas egzistuoja, įskaitant tai, ko nejaučiame, persmelkta begalinėmis ryšių linijomis ir priklausomybėmis, užpildančiomis visą erdvę tarp bet kurių objektų.
Mes atskleidžiame tiktai labai mažą viso, kas egzistuoja, dalį ir dar mažesnę dalį ryšių, esančių tarpuose tarp dalių. Dar daugiau, mes atskleidžiame iliuzinį pasaulį, visai neegzistuojantį, tiksliau, egzistuojantį tik mūsų vaizduotėje.
Bet svarbiausia, mes būtinai turime suprasti, kad visos mūsų mintys, veiksmai daro didžiulę įtaką visam pasauliui!
Kabalos mokslas mums būtent tai ir aiškina, rodo, kaip turime elgtis, vadovaudamiesi ne tuo, ką jaučiame (nes jaučiame iliuzinį pasaulį), o tuo, kas egzistuoja iš tikrųjų. Dėl to taisyklės, kurių kabala siūlo laikytis (davimas ir meilė artimui) mums atrodo tokios netikroviškos, iliuzinės.

Klausimas. Kodėl mūsų tikrovė vadinama iliuzine, o dvasinė tikrovė – paslėpta?
Atsakymas. Mūsų tikrovę suvokiame ne tais jutimo organais, kuriais įmanoma pajausti dvasinį pasaulį. Mūsų tikrovėje išvis neįmanoma įsivaizduoti dvasinio pasaulio.
Kyla klausimas: mūsų tikrovė – tai šaka iš aukštesniosios dvasinės šaknies? Ne. Kaip ji gali egzistuoti? – Ji tik įsivaizduojama. Dėl to ji vadinama iliuzine tikrove, nes nėra jokio ryšio tarp jos ir aukštesniojo pasaulio.
Ar viskas, ką darau šiame pasaulyje, visos mano pastangos veikia aukštesnįjį pasaulį? – Tik tuo atveju, jeigu savo tašku širdyje norime priklausyti visoms dvasinėms pakopoms, visiems atradimams – iš taško širdyje, o ne mūsų penkiuose žemiškuose pojūčių organuose.
Ar mūsų veiksmai ir priesakai šitame pasaulyje turi kokį nors ryšį su dvasiniu pasauliu? – Ne, juk mūsų pasaulis įsivaizduojamas.
Visos dvasinės pakopos egzistuoja, ir visos jos įsijungia į Begalybės pasaulį, o mūsų iliuzinis pasaulis paprasčiausiai išnyksta, jo visiškai nėra.
Jis egzistuoja tik tokiu atveju, jeigu yra taškas širdyje, iš kurio žengiame ant dvasinių pakopų laiptų. Visa kita vadinama gyvūniniu egzistavimu, kaip pasakyta: „Visi panašūs į gyvūnus“.
Dėl to mūsų pasaulis nieko vertas, išskyrus darbą su tašku širdyje, siekiant pervesti ją per machsomą ir užkelti ant dvasinių laiptų. Dėl to pasaulis egzistuoja tik tam, kuris tai padaro.
Klausimas. Jeigu šis pasaulis neegzistuoja, ir jis įsivaizduojamas, tai dėl ko egzistuoja aukštesnieji pasauliai, apie kuriuos girdime šitame iliuziniame pasaulyje?
Atsakymas. Yra reali tikrovė, kuri egzistuoja, ir yra įsivaizduojama tikrovė, egzistuojanti sapne esančio žmogaus atžvilgiu. Kuo jos skiriasi? Tai dar klausimas.
Dėl ko sapnas – tai ne reali tikrovė? Kodėl gi aš dabar nesapnuoju? Kas man tai įrodys? Gal aš dabar sapnuoju, netrukus suskambės žadintuvas ir suprasiu, kad dar neatsikėliau vesti pamokos ir neatsakinėju į šiuos klausimus?
Dėl to, kol nepateksime į dvasinį pasaulį, kol nesuskambės žadintuvas, nesužinosime, ar esame iliuziniame, ar tikrame pasaulyje. Kai pradėsime atskleisti dvasinį pasaulį, „pabudę iš sapno“, tuomet pamatysime, kad „buvome tarsi sapne“.

Iš 2015 m. rugsėjo 2 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslas ir jo esmė”

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūdikis, suvystytas į šio pasaulio apklotą

Gyvenimas akvariume

Šis pasaulis – sapnas sapne, kuris sapne…

Tyrimas. Mineralinė žemės sudėtis yra unikali. Tokio žemės mineralų pasiskirstymo nerasite niekur kitur Visatoje. Pirminę Saulės sistemos materiją sudarė dešimt primityviųjų mineralų.
Iš jų susiformavo Saulės sistemos planetos, jų palydovai ir asteroidai. Dabar pasaulyje yra daugiau nei 5000 mokslui žinomų mineralų.
Mokslininkai ištyrė žemės mineralų raidą per paskutinius 4,5 milijardo metų, naudodamiesi statistiniu ir kompiuteriniu modeliavimu. Simuliacija parodė, kad planetos tarpusavyje sudaro mozaiką, sudarytą iš unikalių elementų.
Mineralų įvairumas pasaulyje aiškinamas tuo, kad du trečdaliai mineralų atsirado dėl mikroorganizmų veiklos. Dėl to Žemė niekada neturės visiškos antrininkės.
Komentaras. Dėl to, kad visa gamta, ir kalbu netik apie planetą, pritaikyta žmogui, jo konkrečiai misijai.