Išmokyti galvoti
Klausimas. Kaip mūsų mintys veikia mūsų gyvenimą?
Atsakymas. Viską lemia minties jėga. Mums atrodo, kad svarbūs mūsų veiksmai, bet iš tikrųjų, nėra nieko stipresnio už mūsų mintis.
Kuo akmenys skiriasi nuo augalų, augalai nuo gyvūnų, gyvūnai nuo žmonių? Tiktai minties jėga. Jeigu išmatuotume fizinę jėgą, tai gyvūnai būtų kur kas stipresni nei žmonės.
Tik mintis pakelia žmogų virš visų būtybių. O mintis priklauso nuo noro. Kuo stipresnis noras, tuo galingesnė mintis reikalinga, kad jį užpildytų ir aptarnautų.
Jeigu vaiko noras neišvystytas ir reikalauja nedidelio užpildymo, tai ir jo mintys trumpos. Įsivaizduokite, kas nutiktų, jeigu norai būtų didesni už mintis: pavyzdžiui, noras – 10 gramų, o minties jėga – 5 gramai.
Tuomet vaikas galėtų elgtis neprotingai, juk jo mintis nepadengtų ir nekontroliuotų visų norų. Toks vaikas būtų pavojuje. Todėl visąlaik mokome vaikus, kaip reikia elgtis, stengiamės, kad vaiko norai neištrūktų iš minties kontrolės.
Klausimas. Nejau galima išmokyti galvoti?
Atsakymas. Mes nuolat to mokome vaiką. Netgi gyvūnai taip moko savo jauniklius. Ne kartą mačiau dokumentinius filmus apie tai, kaip liūtė išveda savo liūtukus iš guolio, moko, kaip elgtis atvirame pasaulyje, ką galima daryti, o ko ne.  Ji parodo, kaip gaudyti grobį ir ko derėtų saugotis.
Ir visa tai žinant, kad gyvūnai turi įgimtus instinktus, padedančius jiems tinkamai elgtis. Vaikas tokių instinktų neturi, ir mums būtina juos pakeisti protu, mintimis.
Priėjęs prie krašto vaikas gali nukristi žemyn. O gyvūnas nenukris, juk jis turi jį sustabdančias vidines jėgas. Instinktas – tai minties programa žmogaus ar gyvūno viduje, ji veikia pasąmoningai, nevalingai.
Žmoguje beveik nėra tokių minties programų, kurios vadintųsi instinktais. Juk žmogus turi įgyti tokias programas, kurios jo ne apribotų, o priešingai, pakeltų į gerokai aukštesnę pakopą.
Jeigu mus kaip gyvūnus veiktų tokie užprogramuoti instinktai, neleidžiantys mums nukristi ir priartėti prie pavojaus, niekada negalėtume pakilti į daug aukštesnį, žmogaus lygmenį. Tačiau žmogus gali pakilti aukščiau savo lygmens, nes yra pasirengęs statyti save į pavojų, rizikuoti netekti savo gyvenimo.
Juk kopti nuo pakopos ant pakopos – reiškia prarasti ankstesnįjį save, kad pakiltum aukščiau. Todėl žmogaus lygmenyje nėra tokių įgimtų instinktų kaip kad gyvūnų, idant turėtume galimybę vystytis.

Iš 2016 m. vasario 9 d. 689-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Numalšinti troškulį minties jėga

Gyventi ir mėgautis, I d.

Mes ir kaip mus valdo

Komentaras. Melburno ir Kalifornijos universitetų mokslininkai įrodė, kad nepagrįstai rizikingas elgesys užkrečiamas. Matome, kaip įtraukia azartiniai žaidimai, greitas vairavimas ir net teroristinės organizacijos. Juk aplinka mums daro labai stiprią įtaką.
Atsakymas. Svarbu ne aplinka, o tai, kad tokiu būdu tu prisilieti prie nežinomybės.
Žmogus jaučia, kad yra kažkas nepažinta, kas jį valdo. Egzistuoja kažkokia jėga, kuri yra aukščiau jo. Kasdieniame monotoniškame gyvenime jis negali kontaktuoti su ja, ir tik jei pabandys kaip nors išsiveržti, pateks šios jėgos valdžion ir galės pajusti su ja ryšį.
Tai vidinis, labai stiprus poreikis. Juk ką reiškia „azartinis žaidimas“? Jei iš anksto žinočiau, kad išlošiu ar pralošiu, tada tai virstų verslu. O žaidimo esmė ta, kad nežinau jo baigties, ir būtent tai malonu ir pageidautina, nes kai pakylu aukščiau nežinomybės, pakylu aukščiau egoizmo ir pajuntu jėgą, kuri yra virš mūsų, – mūsų pasaulį valdančią jėgą.
Tai ir įtraukia žmones į azartinius žaidimus, įvairiausias teroristines organizacijas, – kalbu ne apie tuos, kuriuos traukia būsimasis rojus, o būtent apie avantiūristus, ieškančius nuotykių, ar apie mokslininkus, kurie išdrįsta daryti su savimi įvairiausius bandymus, ir t. t.
Bet visa tai niekis – nelaimingas žmogus neturi kitos galimybės susijungti su aukštesniuoju valdymu, aukštesniąja paskirtimi, pakilti aukščiau savęs, išsiveržti iš savęs. Kas iš to, kad jis krinta žemyn galva laikydamasis virvės?
Mano buvęs pažįstamas dievino šuolius be parašiuto, o jo draugas turėdavo pagauti jį ore, ir tai šokančiajam teikdavo kažkokį vidinį pripildymą. Paprastus žmones sulaiko baimė, o jis aiškindavo labai paprastai: „Aš patiriu malonumą, kuris yra aukščiau baimės. Aš negaliu susilaikyti!“
Klausimas. O jeigu šiuos žmones nukreiptume dvasinių paieškų link?
Atsakymas. Problema! Užsiimdamas dvasinėmis paieškomis žmogus patiria būsenas, kurias sukuria savo pastangomis. Suprasdamas savo priklausomybę nuo Aukštesniosios jėgos, jis išryškina šias būsenas, ir tada Aukštesnioji jėga jam atsiskleidžia. Bet tai įvyksta labai sunkioje vidinėje kovoje, tam rimtai ruošiamasi.
Tai ne išsiveržimas, ne avantiūra. Tai gyvenimas. Užtat, kai žmogus gyvena tokį gyvenimą, jis pasikelia į Aukštesniosios valdančios jėgos lygmenį ir pradeda kartu su ja dirbti. Tada jam atsiveria antrasis kvėpavimas: jis vienu metu yra dabartyje, praeityje ir ateityje, ir visa tai susilieja į visumą.
Pojūtis, kuris jį pripildo, pašalina visus laiko, erdvės, judėjimo įspūdžius, ir jis jaučiasi nuolat sklandantis šioje būsenoje.
Todėl, kai žvelgi į vaikiškus bandymus, esant didžiulei rizikai „pagauti tokį pojūtį už uodegos“, supranti, kad žmonės tokiu būdu nori bent akimirkai pripildyti save, o juk tai galima jausti nuolatos.

Iš 2016 m. kovo 27 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Pranešimas. Mokslininkai išsiaiškino, kad kiti žmonės įsipina į mūsų sąmonę neuronų lygmenyje. Ką nors įsileisdami į savo gyvenimą, mes tai tiesiog įleidžiame į savo smegenis. Žmonės gali su artimaisiais integruotis neuronų lygmenyje.
Evoliucijos procese mūsų sąmonė tapo dalimi „neuronų gobeleno“, į kurį įpinti tie žmonės, kuriems esame neabejingi. Kuo daugiau laiko žmonės leidžia kartu, tuo panašesni vienas į kitą tampa.
Tyrimai atskleidžia smegenų gebėjimą modeliuoti sąmonę kitų žmonių atžvilgiu. Artimi žmonės tampa mūsų pačių dalimi, ir tai yra realybė. Mes iš tikrųjų jaučiame grėsmę, kai partneriui iškyla grėsmė. To nebūna, jei pavojus gresia nepažįstamajam.
Komentaras. Apskritai mes visi esame bendrame tinkle, absoliutaus tarpusavio ryšio voratinklyje, mums dar teks atskleisti jo universalumą. Iš to suprasime, kaip kiekvienas iš mūsų formuoja kitų gyvenimus. Vadinasi, būtent absoliutus mūsų tarpusavio ryšys prives prie tobulo egzistavimo. Visi turime tapti artimi, nes ne savo valia esame susieti į bendrą tinklą!

Daugiau šia tema skaitykite:

Empatija – mūsų ląstelėse!

Sąmonė – tai tam tikrą struktūrą turinti šviesa

Pasiūlymas, naudingas vyriausybei ir visiems

Klausimas. Ar per sapnus gali atsiskleisti tiesa?
Atsakymas. Kartais sapnai suteikia teisingą informaciją apie ateitį, juk ateitis visiškai tiksliai užprogramuota. Yra tokių žmonių, kaip Volfas Mesingas, kurie jaučia ateitį. Kabalistai tuo ne itin užsiima.
Tačiau sapne, kai perkuriami, perrūšiuojami, peradresuojami visi mūsų įspūdžiai gali atsirasti ir būsimos būsenos, mat nesate egoizme, būnate nuo jo atsiskyrę daugiau ar mažiau ir priklausomai nuo to galite pajausti ateitį.

Iš 2016 m. sausio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pakeisti įrašus gyvenimo dienoraštyje

Atsibudome ar tik sapnuojame?

Iš kur atkeliauja sapnai?

Klausimas. Kas yra žmogaus mintis?
Atsakymas. Norų realizavimo vidinė programa. Yra troškimas, ir yra tikrovė.
Kaip iš mano esamos būsenos pereiti į trokštamą? Tai atliekama pasitelkus minties jėgą.
Klausimas. Jeigu noriu gerti ir išgeriu stiklinę vandens, ar atlieku tai minties pagalba?
Atsakymas. Šioje situacijoje jauti troškulį ir įsivaizduoji būseną, kurioje būsi pripildytas.
Vystai programą, kaip iš būsenos Nr. 1 pasiekti būseną Nr. 2 – ši programa vadinama mintimi.

Mintis – noro pasekmė. Tau reikalinga mintis, kad aktyvuotum norą ir pasiektum, ko trokšti. Noras ir mintis atveda tave prie realizacijos – užsipildymo.

Iš 2010 m. spalio 21 d. programos „Kabala pradedantiesiems“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi ir mėgautis, III d.

Smegenų tyrinėjimai

Gyventi ir mėgautis, I d.

Klausimas. Sakote, kad kabala – tai jausminis mokslas, bet juk mokslo neįmanoma tyrinėti be intelekto, be mąstymo?
Atsakymas. Žinoma, neįmanoma! Kabalos mokslą patiriame per pojūčius. Paskui šiuos pojūčius, jausmus tikriname: atskiriame, lyginame tarpusavyje, suteikiame numerius, numeruojame, tarsi juos pasveriame.
Iš tikrųjų kabala – tai žaidimas su pojūčiais. Ji sistematiškai surikiuoja juos ir mes pradedame matyti norų sąveiką, kokie jausmai kyla kiekviename iš jų.
Kabalos mokslas labai tiksliai išmatuoja visus pojūčius ir suteikia jiems skaitmenines reikšmes, apibrėždamas jais galią, kryptį, savybes ir t. t. Todėl turime mokslą apie pojūčius, juk noras – vienintelė mūsų pasaulio materija.
Tai, kas jaučiama nore, vadinama pojūčiu. O juntama tik Šviesa, kuri šį norą veikia. Kitaip tariant, matuodami nore vykstančius pokyčius, matuojame jį veikiančią Šviesą.
Klausimas. Bet žmogaus protas pirminis ar priešingai?
Atsakymas. Noras pirminis, protas – antrinis. Taip mes ir vystomės. Iš kur vaikas gauna proto? Tik vystantis norams.
Kuo daugiau žmogus turi norų, tuo daugiau jam reikia proto, kad galėtų įsisavinti šiuos norus, juos valdyti.

Iš 2016 m. sausio 17 d pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasiniai ir materialieji norai

Norų gilinimas

Pajusti gyvenimą!

Klausimas. Kas yra kūnas ir siela?
Atsakymas. Prieš pradedant kalbėti apie sielą ir kūną, reikia suprasti, kokiu būdu mes jaučiame save ir mus supančią tikrovę.
O jaučiame televizoriaus principu: atsiranda elektroninės jėgos ir ekrane pasirodo vektoriai, sukuriantys paveikslą, kurį mes ir suvokiame.
Tas pats vyksta mūsų galvoje. Kaip rašo Baal Sulamas, galvoje egzistuoja toks pats ekranas, per kurį perduodami vektoriai – jėgos, piešiančios mums įvairius paveikslus. Tik šie vektoriai – mūsų asmeninės vidinės jėgos, kurios baltos šviesos fone paišo mums mūsų įprasto pasaulio paveikslą.
Šis suvokimo principas būdingas ir dvasiniam pasauliui. Jeigu imsime ne egoistinius, o altruistinius santykius, tai gausime dvasinio pasaulio paveikslą. Tai yra viskas, ką aš suvokiu savo egoistiniuose noruose, piešia man mūsų pasaulio paveikslą. Viskas, ką suvoksiu savo altruistiniuose noruose, jeigu juos įgysiu, vadinsis aukštesniojo arba dvasinio pasaulio paveikslu. Ir daugiau nieko. Tokie ir skirtumai.
Mūsų pasaulyje egzistuoja fiziniai kūnai, kuriuos jaučiame kaip savo nuosavybę, nors tai taip pat vektoriai, taip pat jėgos, kurie mūsų jausmų organuose (pojūčiuose) leidžia mums pajausti, kažkokią šilumą, gyvybę. Siela mes vadiname vitalinę jėgą, suteikiančią gyvybę materialiam kūnui. Tai – „gyvūninė siela“. Iš principo, ir viena, ir kita tėra tik jėgos, kuriančios mums šiuos įsivaizdavimus.
Kas dėl dvasinio pasaulio, tai jeigu viską piešiu ne egoistinėse, o altruistinėse jėgose, tuomet mano dvasinis kūnas bus noras duoti, priešingas dabartiniam – norui gauti. Vitalinė jėga, kuri tą norą duoti užpildo, būtų siela, turinti davimo ir meilės, o ne gavimo jėgą, kaip dabar.
Deja tas, kuris neįgijo šių jėgų (kol kas yra pereinamajame laikotarpyje), negali šito pamatyti.
Kabalos mokslas nieko neįrodo ir nerodo. Ši metodika žmogų moko matyti dar vieną, visapusiškesnį, tikresnį pasaulio vaizdą, į kurį šiandieninis pasaulio suvokimas įeina kaip mažas fragmentėlis.
Taikydamas sau šią metodiką, žmogus vysto savo jutimo suvokimo organus tol, kol su davimo jėga įgyja galimybę piešti savyje aukštesniosios šviesos (bendros davimo savybės) fone dvasinio pasaulio paveikslą.
Tuomet žmogus vienu metu egzistuos ir mūsų, ir aukštesniajame pasaulyje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas akvariume

Iliuzinis pasaulis

Šis pasaulis – sapnas sapne, kuris sapne…

Klausimas. Ar likimas priklauso nuo žmogaus veiksmų šiame pasaulyje – to, kas vadinama karma?
Atsakymas. Žmogus iš tiesų gali veikti savo likimą, bet ne karmos lygmeniu, o tik siekdamas vienytis su kitais.
Tada jo įtaka sau ir pasauliui bus teigiama. Jeigu jis neišnaudos galimybių vienytis, jo įtaka bus neigiama.
Šiame pasaulyje mus riboja mūsų filosofijos ir išsigalvojimai. Mes turime tik vieną galimybę: susivienyti arba nesusivienyti.
Nuo to priklauso, ar pritrauksime aukštesniąją jėgą, ar ji praeis pro mus ir veiks be mūsų, tada visuose lygmenyse atsiskleis neigiamas jos poveikis: praradimai ir kančios.
Klausimas. Visi žmonės taps tobuli ir pakils į aukštesnįjį lygmenį, ar bus kažkokia atranka?
Atsakymas. Jokios atrankos nebus, kiekvienas užims savo vietą. Juk to, kuo mes užsiimame, reikia mūsų vystymuisi paspartinti, galutinei būsenai pasiekti geru ir greitu būdu, be jokių kančių.

Iš 2015 m. lapkričio 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš anksto nulemtas kelias

Išminčių karta

Kaip pakeisti įrašus gyvenimo dienoraštyje

Mintis geba gaivinti ir kurti

Klausimas. Ar mintis yra noro materija?
Atsakymas. Mintis – tai labai galingas noras, turintis pačią didžiausią jėgą pasaulyje, didesnę už atominės bombos. Mes tiesiog nemokame jos naudoti.
Mūsų mintys yra tokios menkos, kad neturi jokios galios. Bet jeigu galėtume pakilti į tikros minties lygmenį, t. y. ketinimą, kurį pasiekiame naudodamiesi kabalos mokslu, tai ja būtų galima kurti pasaulius. Pasakyta: „Viskas paaiškėja mintyje“.
Mintimi galima pakeisti visą pasaulį, paversti kuo tik nori. Mintimi galime veikti kitas galaktikas ir tolimas žvaigždes – tai pati galingiausia jėga.
Klausimas. Kaip gali būti mintis galingesnė už atominę bombą, jeigu bomba gali sunaikinti didžiausius paviršiaus plotus? O ką gali mintis?
Atsakymas. Mintis taip pat gali ir griauti, ir gaivinti, kurti. Mes tarsi Kūrėjas galime kurti naudodamiesi vien mintimis.
Klausimas. Ar galite pateikti minties veikimo mūsų pasaulyje pavyzdžių?
Atsakymas. Kol kas tokių pavyzdžių mūsų pasaulyje nėra, juk minties jėga, apie kurią čia kalbama – tai davimo jėga. Tam reikia pasiekti būseną, kai per mus ims tekėti aukštesnioji energija. Mes tampame linze, kuri fokusuoja šią energiją ir gali veikti su ja visą tikrovę.
Įsivaizduokite, kad turime fokusuojančią linzę, per kurią teka visa Visatos energija. O mes tą linzę reguliuojame ir sprendžiame, kur ją nukreipti. Tokiu būdu kuriame naują pasaulį.
Klausimas. Kokia tai energija? Ar tai Saulės energija?
Atsakymas. Ne, tai minties, ketinimo energija, priklausoma nuo to, ką aš noriu padaryti. Jeigu noriu daryti gerus darbus: atiduoti, padovanoti, sukurti naują gerą kūrinį, tai šią jėgą gaunu ir galiu naudoti.
Netgi šiame pasaulyje, jeigu žmogus galvoja apie gėrį, jis tampa geresnis. Bet kalbama ne apie tai, o apie aukštesniąsias jėgas, kurias galime naudoti.
Įmanoma šias jėgas gauti iš gamtos, kiekvienas galėtų jas naudoti. Taptume būtybėmis, kurių neriboja nei laikas, nei judėjimas, nei erdvė.
Išnyktų riba tarp mūsų ir aukštesniojo pasaulių, mes pakiltume virš gyvenimo ir mirties, valdydami šią ypatingą jėga, kuri yra pasaulyje. Mes gebėsime ją valdyti, jeigu tapsime duodantys, mylintys, teisingai susijungsime.
Dabar kiekvienas gyvena sau, todėl neturime jėgų. Nesugebame susijungti tarpusavyje, o tai neleidžia tai energijai įeiti į mūsų sistemą.
Jeigu ši energija atsiras tarp mūsų ir ims cirkuliuoti, ji mus įtrauks į gėrio sūkurį. Mes staiga pajusime, kad esame aukštesnėje dimensijoje.

Iš radijo programos 103FM, 2015.11.29

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi ir mėgautis, I d.

Gyventi ir mėgautis, II d.

Iliuzinis pasaulis

Komentaras. Laikraščiai ir internetas perpildyti Bulgarijos pranašės Vangos pranašystėmis. Ji sakė, kad keturiasdešimt ketvirtasis JAV prezidentas bus juodaodis amerikietis.
Tiesa, ji dar pareiškė, kad jis bus paskutinis. 1989 metais ji išpranašavo, kad „amerikiečių broliai kris, pakirsti geležinių paukščių“ ir iš tikrųjų 2001 metų rugsėjo 11 dieną įvyko teroristinis aktas, sukrėtęs visą Ameriką.
1996 metai ji išpranašavo, kad 2016 metais Europa bus užgrobta pabėgėlių po 2010 m. prasidėjusio Sirijos karo. Pasak jos, „Europa bus Islamo kalifatas. Europiečiai išeis iš Europos, o kalifato sostinė bus Roma.
Atsakymas. Iš tikrųjų, visa, kas pasakyta absoliučiai yra logiška. Žmonijos istorijoje pasitaikydavo tokių pranašų. Kabalos požiūriu, tai savaime suprantami dalykai. Šia tema kalbėjau su savo mokytoju Rabašu, jis į pranašus žvelgė visiškai ramiai.
Beje, tai gali būti visiškai skirtingų religijų žmonės ir net netikintys kaip, pavyzdžiui, Volfas Mesingas. Tiesiog jie jaučia laiką ir jaučia, kaip viskas turi būti. Juk praeitis, dabartis, ateitis egzistuoja tik mūsų suvokimo atžvilgiu. Iš tikrųjų jie yra vienoje bendroje erdvėje, ir pranašas tai mato kartu.
Klausimas. Ką Jūs galite pasakyti dėl Vangos prognozių 2016 metams, kurios dabar visus jaudina?
Atsakymas. Viskas teisingai. Apie tai jau buvo pasakyta visuose kabalistiniuose šaltiniuose dar prieš 2000 metų.
Aš labai tikiuosi, kad šie metai bus metai, kai kabalistai galės visiems paaiškinti, kur ritasi pasaulis, kur mus veda bendra evoliucija, kaip tarpusavio ryšyje atskleisime Aukštesnįjį pasaulį ir pereisime į kitą egzistavimo lygmenį.
Vanga išpranašavo viską pagal kančių sistemą, juk yra du žmonijos perėjimo į kitą lygmenį keliai: arba kančių, arba Šviesos kelias.
Kabala taip pat kalba apie kančių kelią, bet kartu pažymi, kad panorėję galėsime panaudoti Aukštesniosios Šviesos jėgą, Aukštesniąją jėgą, kuri trauks mus pirmyn ir mes praeisime visas raidos būsenas greitai, patogiai ir per trumpą laiką pasieksime naują pakopą.
Klausimas. Kitaip tariant, per vieną akimirką galima prašokti 2016 metus?
Atsakymas. Dėl akimirkos nesu tikras, bet įmanoma tai įsisąmoninti per artimiausias dienas ar savaites ir taip praeiti visą likusį žmonijos vystymąsi, kol visiško susijungsime į vieną vieningą sistemą ir joje atskleisti Aukštesnįjį pasaulį.
Taigi ateitis priklauso nuo mūsų. Arba Šviesos keliu, arba kančių keliu, bet vis tiek prie to prieisime. Žinoma, pageidautina, ne taip, kaip aprašė Vanga, o taip, kaip pataria kabala.

Iš 2015 m. gruodžio 30 d. TV programos „Naujienos su Micheliu Laitmanu“