Klausimas: Kur nori mus nukreipti knyga „Zohar“?
Atsakymas: Knyga „Zohar“ kreipia mus į tai, kad savyje atskleistume pasaulį ir jame atrastume įvairiausias vidines sąvokas – aš, pasaulis, negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogaus lygiai.
Juk viskas, ką dabar galiu įsivaizduoti, įtraukiant mane patį, yra manyje.
Jeigu aš tokiu būdu žiūriu į save ir į knygą „Zohar“, kuri man atskleidžia mane, tai ši knyga pasakoja apie mane. Viskas, ką skaitau knygoje „Zohar“, vyksta manyje.
Iš esmės, aš esu ekranas, o noro jėga piešia mano ekrane įvairiausias formas, pavidalus, veiksmus.
Skirtinguose mano noro mėgautis lygiuose ši jėga vaizduoja man arba negyvus objektus, arba augalinį, gyvūninį ar žmogaus pasaulį.
Visi šie vaizdai kyla mano noro mėgautis viduje, o juos piešia noro jėga.
Panašiai, kaip matome vaizdą kompiuterio ekrane, mūsų viduje yra tam tikras „fotoaparatas“, sukuriantis mums esančios prieš mus realybės iliuziją.
O iš tiesų, nėra jokios realybės – tai mūsų noras mėgautis gauna tokius įspūdžius iš jėgos, veikiančios jo viduje ir piešiančios jame, t. y. nore, įvairiausius pavidalus, kuriuos mes skiriame kaip negyvuosius objektus, augmeniją, gyvūniją ir žmones – priklausomai nuo to, kokiame noro lygmenyje yra piešiama.
Todėl, skaitydamas knygą „Zohar“, privalau įsivaizduoti, kad aš – tai mažas pasaulis, kad viskas yra manyje – vandenynai, kalnai, spalvos, garsai, medžiai, žmonės, ir kad visi įvykiai vyksta manyje.
Tuomet pamažu pereinu nuo pavidalų, kuriuos aprašo „Zohar“, prie savybių ir kokybių.
Užuot įsivaizdavęs, kad knyga kalba apie gyvūnus, medžius ir visa, kas su jais vyksta, aš palaipsniui imu skirti savyje šias kokybes ir savybes.
Iš esmės yra tik dvi savybės – gavimas ir davimas, kurios daugiau ar mažiau reiškiasi įvairiausiomis formomis.
Taip turime stengtis atpažinti viską, kas aprašyta knygoje.
Vos tik iš tikrųjų pereinu į jėgų pasaulį, pradedu matyti tiesą ir suprantu, kad visi dabar mano matomi pavidalai tėra pramanytas pasaulis ir kad tai vien tik jėgos.
O už tų jėgų aš pamažu pradedu skirti Vieną Vienintelę jėgą – Kūrėją. Taip turime skaityti knygą „Zohar“.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kaip reikia skaityti knygą „Zohar“

„Slapti knygos „Zohar“ ryšiai“

„Kaip suprasti knygą „Zohar“

Turi įsivaizduoti savyje Nojų, o priešais jį – kupiną nusidėjėlių pasaulį. Abi šios savybės tavyje.
Kūrėjas sako Nojui, davimo savybei, kaip reikia pasislėpti arkoje, Binos, davimo savybėje.
Pasislėpti Binoje – reiškia visiškai save anuliuoti prieš davimo savybę, kaip vaisius motinoje.
Kūrėjas nurodo Nojui tavyje, kaip jam, šiai savybei, išlikti ir augti: dabar tu privalai pastatyti tokią Nojaus arką, kurioje galėtų tilpti visos rūšys, visos tavo kli dalys.
Privalai paklusti davimo savybės, Binos, viešpatavimui, jos valdžiai, kad ji karaliautų tavyje visu 100 procentų.
Kad stovėtų  prieš visas tavo egoistines savybes, kurios auga tavo akyse, kildamos aplinkui tave (tavyje) lyg potvynio vandenys, lyg naikinanti jėga.
Ir jeigu laikysies Binos viduje ir išbūsi ten reikiamą dienų skaičių, tik tada gimsi! Išeisi į naują pasaulį!
Tai labai didelis darbas, kurį turi atlikti Nojus, ši mažytė savybė, kuri vos šiek tiek siekia Binos, davimo.
Tačiau dabar, dėl potvynio ir šio didžiulio darbo, kai turėjo pasislėpti Binos viduje – jis augina save. Jis  kuria save likusių išorėje nuosidėjėlių sąskaita.
Ir tada jis išeina, įžengia į naują žemę ir ima daugintis visuose lygmenyse: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogiškame – visa tai yra jo viduje, visose jo savybėse. Taip prasideda naujas pasaulis!
O visas savybes, kurios nuskendo jūroje, potvynio vandenyse, jam dar prireiks kada nors grįžti ir ištaisyti.
Tačiau kol kas jam šios savybės neegzistuoja, jos nepasireiškia! Vėliau jos vėl atgims.
Pasistenk savyje parašyti savąjį romaną. Ir įsivaizduodamas visus šiuos dalykus nepamiršk, kad „Nėra nieko, išskyrus Jį“.
Įsivaizduok save, grupę ir visą pasaulį, kuris tau atrodo išorėje, nors iš tikrųjų tavyje.
Svarbiausia nesusipainioti, laikytis vieno vaizdo, kai kalbama apie vieną būseną, nupieštą skirtingomis spalvomis.
Lyg kurtum paveikslą, po to simfoniją, o dar vėliau pasakojimą, tik jie visi pasakoja apie vieną ir tą pačią būseną.

Klausimas: jeigu aš abejingas knygai Zohar, kur turėčiau pasistengti?
Atsakymas: suprantama, kad iš pradžių dirbtinai sužadiname jausmą. Jeigu tai viliotų mano egoizmą, man būtų lengva.
Todėl būtinas pasirengimas, darbas grupėje, tarpusavio laidavimas. Visa knyga Zohar parašyta tokia grupine forma.
Įspūdis pats nekils, reikia veržtis jo link, kad patirtum kaip įdomų nuotykį.
Tave išmeta, o tu iš naujo į jį įeini – ir taip daug kartų, kas akimirką įeini – išeini. Tokia mūsų užduotis: tu prasiverži, o tave vėl išmeta!
Įsivaizduok, kiek daug draugų, esančių šalia tavęs, jaučia vidinę knygos Zohar vibraciją. O tu ne! Taip yra, nes tu jų nepaisai.
Panorėk su jais susijungti! Juose veikia Kūrėjas ir nesvarbu, supranta jie tai ar ne.
Viskas priklauso tik nuo tavęs, nuo to, kaip su jais susijungsi ir šiame susijungime atskleisi Kūrėją. O jie to net neįtars.
Reikia įsisąmoninti, kad tai būtina pasiekti. Reikia save dirbtinai pakelti nuo visiško nulio iki kol „užsivesi“.
Visai kaip bandant užvesti mašiną – kol nepradės veikti variklis. Taip tu tyrinėji save, tiksliau, tyrinėji tokį save, kokį sukūrė Kūrėjas.
Bandyk prieiti prie savęs skirtingais būdais, veik atsargiai ir jautriai, lyg tyrinėtum nežinomą gyvūną, kuris kaskart tau atsiskleidžia naujai ir tu kiekvienąsyk turi vis kitaip su juo elgtis.
Čia nėra nieko išskyrus norą, suvokimą, kad man tai būtina. Visa teorija, aiškinimai, brėžiniai – liko praeityje.
Dabar, studijuodami Zohar, mes įžengiame į dvasinių pojūčių pasaulį… Po to, pajutę, vėl atsigręšime į protą ir pradėsime analizuoti savo pojūčius.
Tačiau dabar dar neturime jausmų, kaip tas kūdikis, kuris nemoka kalbėti, nes nesupranta, ką jaučia.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kam atsiskleidžia knyga Zohar?“

„Kaip suprasti knygą Zohar“

„Paragaukite“ Zohar“

Klausimas: Kokį vidinį darbą turi atlikti žmogus, žiūrėdamas Zohar pamoką internetu ar per televiziją?
Dauguma žmonių dabar su virpuliu laukia šių pamokų, pirmą kartą gyvenime keliasi 3 valandą nakties, kad žiūrėtų jas tiesiogiai…
Atsakymas: Zohar – tai galimybė mums visiems atskleisti tikrąją realybę.
Tikroji realybė atsiskleidžia žmogaus viduje, kuris supranta, kad ir dabar visą tikrovę suvokia savo viduje, ir gali teisingai sutvarkyti, išrūšiuoti, atskleisti savo vidinį pasaulį taip, kad be šio pasaulio savyje dar pajaustų ir dvasinį pasaulį. Taip darant jam nekyla jokių prieštaravimų, iliuzijų arba abejonių dėl jo dvasinių pojūčių tikrumo – viskas atsiskleidžia žmogaus nore.
Taisydami norus mes tik atskleidžiame savyje galimybę matyti juos ir pajausti juose dvasinį pasaulį.
Netgi „nepasirengę suvokti knygos Zohar“ žmonės, t. y. tie, kurie kelis metus rimtai nestudijavo kabalos pagrindų, gali prisijungti prie mūsų ir nusipelnyti tų pačių atskleidimų. Panašiai kaip kūdikis mūsų pasaulyje, kurį supa viskuo jį aprūpinantys suaugusieji.
Ir nesvarbu, kad gimęs XXI amžiuje kūdikis nežino apie ankstesnes kartas, paruošusias jam viską, kas nūnai jį supa. Jis gauna priklausomai nuo to, kokiame lygmenyje dabar yra pasaulis.
Mūsų pareiga perimti viską iš ankstesnės kartos, parengti ir atnešti tai kūdikiui – kitos kartos atstovui.
Todėl prie mūsų prisijungiantys mūsų naujieji bičiuliai – „kūdikiai kabaloje“ gali nusipelnyti tų pačių atskleidimų, kurių laukiame mes.
Ir nėra jokio skirtumo tarp mūsų – su sąlyga, kad jie stengsis išgirsti, ir kaip galėdami prie mūsų prisijungs.
Baimintis, laukti, jausti nuolankumą šios didžios Knygos atžvilgiu yra labai svarbu norint įgyti ryšį su ja.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Paragaukite“ Zohar“

„Zohar“ – bilietas į dvasinį pasaulį“

„Slaptoji Zohar jėga“

Klausimas: Ir knyga „Zohar“, ir „Įvadas į kabalos mokalą“, ir „Mokymas apie dešimt sfirot“ kalba apie kūrinijos viršūnę. Kodėl gi knygos Zohar poveikis stipriausias?
Atsakymas: Nė viena knyga nėra parašyta dešimties kabalistų, dešimties sfirų šaltinių, tokiame aukštame lygmenyje.
Visi dešimt pasiekė Visišką Egoizmo Ištaisymą, praėjo visas 125 pakopas, ir susijungė Begalybės pasaulio Malchut.
Jie visose pakopose, nuo žemiausios iki pačios aukščiausios, taip anuliavo save, kad sugebėjo pritraukti mums Begalybės Šviesos stulpą.
Ir dabar ši Šviesa yra priešais kiekvieną ir kiekvienas gali ją gauti mokydamasis knygos Zohar.
Joks kabalistas ir jokia kabalistų grupė per visą kabalos istoriją nuo Adomo iki mūsų dienų, per 5770 metų, neturėjo galimybės atlikti kažko panašaus.
Knygos Zohar autoriai, dešimt kabalistų, dešimt amžinų sfirų, atliko ištaisymą nuo šio pasaulio iki paties aukščiausio, ir todėl gali atnešti mums tokią galinčią ištaisyti visus jėgą.
Todėl knyga Zohar atsiskleidžia būtent mūsų laikais, kai keroja egoizmas ir visa mūsų civilizacija patiria krizę.
Nors dėl tos pačios priežasties praėjusiais amžiais buvo uždrausta atskleisti šią knygą ir iš jos mokytis.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Apie ką kalbama knygoje „Zohar“

„Slapti knygos „Zohar“ ryšiai“

„Zohar“ – bilietas į dvasinį pasaulį“

Skaitau knygą „Zohar“ ir noriu, kad ji mane pakeistų: palydėtų per nuopuolius, pakilimus,  įspūdžius ir išgyvenimus.
Nenoriu girdėti žodžių, noriu pajausti, kaip manyje keičiasi jausmai.
Tai nutinka ne iš karto. Kaip kūdikiui, kuris pirmosiomis savo gyvenimo dienomis negirdi, nemato, o paskui, net jei jau girdi ir mato, dar nesupranta.
Tik po to vaikas pradeda aktyviai pažinti pasaulį – ir jau nebenurimsta! Jis viską griebia, visur lenda, viską nori pajusti ir viską sužinoti! Mokykitės iš jo!
Taip mes palaipsniui gimstame dvasiniame pasaulyje. Mums reikia mokytis iš kūdikio – nepaliaujamai veržtis dvasinio pasaulio link.
Dvasinis pasaulis – tai visų norų pasiekti Kūrėją susiliejimas į vieną, kuriame ir pajuntamas Kūrėjas.
Skaitant knygos „Zohar“  tekstą, reikia ieškoti savyje pojūčių: „Kas tai yra – Atik, Arich Anpin, ką reiškia pakilti, nusileisti, kaip aš prisijungiu prie Aukštesniojo ACHAP, jis pakelia mane – kaip tai?“ Taip tu tapsi panašus į besivystantį kūdikį!
Todėl sakoma: „Stengeisi – ir radai“. Mūsų užduotis stengtis ir trokšti atsiskleisti, siekti vienybės ir  savybės duoti. Ir mes tai rasime!
Vieniems tai pajusti sunkiau, kitiems – lengviau, o mokantis „Zohar“  grupėje, visi susilygina.
Jeigu mes visi to siekiame, kiekvienas pagal savo galimybes, – anksčiau ar vėliau tai pajus visi, sėdintys klasėje ar žiūrintys pamoką internetu ar per televiziją.
Tik reikia nuolat savyje ieškoti tų pojūčių – ir pamažu patirsite juos, atsiliepiančius į kiekvieną knygos žodį.
Svarbu ne teisingas ar neteisingas įsivaizdavimas, o pastangos, skiriamos jausmams pažadinti, reakcija į knygos „Zohar“  žodžius.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Stengeisi – ir radai“

„Zohar“ – bilietas į dvasinį pasaulį“

„Slaptoji Zohar jėga“

Pamoka pagal knygą „Zohar“, skyrius „Noach“ 153 d.

Pamoka pagal knygą „Zohar“, skyrius „Noach“ 124 d.

Studijuojant knygą „Zohar“ reikėtų prisiminti, kad ją parašė grupė kabalistų, ir tik studijuojant grupėje galima ją suprasti.
Norėdami suprasti šią knygą, pirmiausia turime susivienyti, turime stengtis per knygą atrasti ryšius tarp mūsų, nes tik taip galėsime ją suprasti.
Viskas, apie ką pasakoja knyga „Zohar“, yra tarp sielų, tarp mūsų.
Jei panorėsime atiduoti vienas kitam, šis noras vadinsis mūsų „siela“, ir joje, šiame ryšyje tarp mūsų, atrasim Kūrėją, Šviesą, jungiančią mus.
Knyga „Zohar“ pasakoja, kaip atrasti Šviesą, o ji atrandama tik esant norui duoti ir mylėti, todėl pasiruošimas knygos „Zohar“ studijoms – tai pasiruošimas įgyti davimo ir meilės savybes, tai mintys apie vienybę, apie laidavimą, apie būseną „mylėk artimą, kaip patį save“, apie tai, kaip atrasti davimo ir meilės Šviesą. Tada „Zohar“ mums padės.
Mūsų laikais, kai žmonija pajuto būtinybę įgyti šią savybę, ir atsiveria kabalos mokslas.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kaip reikia skaityti knygą Zohar“

„Slapti knygos „Zohar“ ryšiai“

„Kas atsiskleidžia knygoje „Zohar“

Klausimas : Ką atskleidžiu skaitydamas knygą „Zohar“?
Atsakymas: Man atsiskleidžia tai, kas vyksta ant aukštesnės pakopos.
Taip auga mažas vaikas – mato, supranta, jaučia pasaulį. Stebėdamas vaiko elgesį ir reakcijas matai, kad jis vis labiau supranta gyvenimą, suvokia, kas vyksta, sąmoningai reaguoja į tai.
Kai suvokiame dvasinį pasaulį, mumyse staiga per jausmus atsiskleidžia vaizdai kaip knygos „Zohar“ pasakojimų projekcija.
Pasakojimas „nusileidžia“ į mano norą ir atsispaudžia jame – aš imu jausti, o po to ir suprasti tai, kas pasakyta – taip, kaip atskleisdavau šį pasaulį vaikystėje.
Dvasinis atskleidimas – ne racionalus, o jausminis, naujuose jutimo organuose. Tai vadinama „grąžinančia į šaltinį Šviesa “. Ji tiesiog leidžia man suprasti Jį – ir aš tampu kaip Jis.
Tai gali pasirodyti nerimta: „Kur čia mokslas? Kur protas? Kur žmogus?“
Juk mes viso labo skaitome knygą – ir itin trokštame atsirasti tame paveiksle, toje tikrovėje, apie kurią ji pasakoja.
Tai it kūdikio veiksmas: „Aš noriu!“ Bet iš mūsų nereikalaujama nieko daugiau tik šio noro.
Taip rašo Baal Sulamas („Įvade į Mokymą apie 10 sfirų“, 155 punktas.): nors skaitome, nesuprasdami prasmės, tačiau savo troškimu suprasti, iššaukiame sau Šviesą iš aukštesnės pakopos.
Taip kūdikis trokšta žinoti, koks gi tas pasaulis, kuriame jis gyvena. Aš irgi noriu! Ir todėl jis man staiga atsiskleidžia!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Apie ką kalbama knygoje „Zohar“

„Kam atsiskleidžia knyga „Zohar“

„Kaip reikia skaityti knygą „Zohar“