Visos ES šalys atsisako priimti migrantus, tačiau nepadada atremti jų plūsties Italijoje. Štai vieningos ES pavyzdys!

Klausimas. Kaip tinkamai suformuluoti grupės maldą ir kaip ją išlaikyti 24 valandas?
Atsakymas. Iš pradžių malda gali būti dirbtina, nes jūs širdyje vis dar ne itin veržiatės sirgti už grupę, už draugus, už jūsų ryšį, už bendrą tarpusavio siekį ir iš jo pas Kūrėją.
Visa tai prasideda nuo pakankamai dirbtinio judėjimo viduje. Tačiau pamažu, besimokant jus paveiks Šviesa. Pajausite, kad jūsų mechaniški, dirbtiniai, melagingi veiksmai įgyja visiškai kitą atspalvį: natūralų, teisingą, nuoširdų.
Šviesa veikdama mus įskiepys mums savo savybes. Ir tuomet mūsų malda taps tikra, pasijausite su kitais draugais kaip viena visuma.
Jūs turite sujungti tarpusavyje taškus širdyje, kaip dešimt vandens lašų susilieja draugėn į vieną didžiulį lašą. Tuomet jų viduje pajausite aukštesniąją energiją, aukštesniąją būseną, aukštesnįjį pasaulį! Čia bus visas jūsų gyvenimas.
Tai jūsų siela. Visam dešimtukui – ji viena. Žmogus turi suprasti, kad vienas jis nepraeis šio kelio. Jis turi susijungti su kitais. Arba virtualiai, arba fiziškai. Sėkmės jums!

Iš 2017 m. gegužės 21 d. vaizdo konferencijos su Pasaulinės akademijos (MAK) kursų studentais

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia – nepamesti siūlo galo

Svarbiausias žmogaus darbas

Ketinimas, nešantis sėkmę

Pelno sumažinimas iki nulio reiškia kapitalizmo pabaigą. Toliau – visų lygybė, kaip elito vergų, pagal TSRS pavyzdį.

Tikėjimas – tai tikėjimas aukštesniosios jėgos egzistavimu. Kabala – aukštesniosios jėgos pasiekimas. Iš tikėjimo į kabalą ateinama priklausomai nuo išsivystymo.

Pasaulis subrendo. Toliau tik mūsų geri santykiai gali jį pagerinti. Kitaip jis blogės. Todėl G20 nepadės!

UNESCO viską, kas žydyška, perduoda Palestinai, nes žydai – ne tauta, tai ėjimas pagal principą „pamilk artimą“, ko Izraelyje nėra.

Lyginant kabalą su gamtos mokslais galime rasti daugybę panašumų ir skirtumų.
Kabaloje yra taisyklė: tyrėjas neturi nieko daugiau nei mato jo akys. Kadangi tai mokslinis požiūris, tai žmogus turi visiškai vienodai tyrinėti žemiškus mokslus ir dvasinius mokslus – kabalos mokslą.
Viskas, kuo naudojasi įprastas mokslas, būdinga ir kabalai: pasiekimai, statistinių duomenų pakartojimas, grafikai ir kt.
Kabala – tai ne aklas tikėjimas, o suvokimas! Tikėti kabaloje reiškia pajausti Aukštesnįjį pasaulį, jėgą, kuri užpildo visą pasaulį ir protingai jį valdo. Tuo ir skiriasi kabala nuo kitų mokslų, kurie paiso tik aukštesniosios valdančios jėgos pasekmių mūsų dvasiškai negyvo pasaulio lygmenyje.
Kabala tiria pačią valdančiąją jėgą, kurios paprasti žmonės mūsų pasaulyje nejaučia ir nesuvokia. Tam jiems reikia įgyti atitinkamas savybes, panašias į šią jėgą pagal panašumo dėsnį: žmogus gali jausti tik tai, kas atitinka jo jausmų organus. Tik tuomet atsiras galimybė tirti vieningą aukštesniąją gamtos jėgą.
Savo pastebėjimus kabalistai užrašo ir pateikia kaip duomenis, brėžinius, skirtingų priklausomybių grafikus. Jie teigia, kad ne tik sampratų sistema, bet ir hebrajų abėcėlė susideda iš ypatingų ženklų, kurie perteikia įvairią dviejų gamtos jėgų (teigiamos ir neigiamos) sąveiką.
Hebrajų ir aramėjų – dvi viena kitą papildančios kalbos, kilusios tiriant dvi gamtos savybes, davimo ir gavimo, kurios yra visų veiksmų ir mūsų pasaulio reiškinių pagrindas: pliusas/minusas ir t. t.
Universalusis kabalos mokslas semia žinias iš pagrindinės gamtos jėgos suvokimo, tad jis tikslesnis, platesnis, fundamentiškesnis už kitus mokslus.
Tai pagrindžia senovės ir viduramžių filosofų, mokslininkų, kabalistų pasisakymai. Beje, neseniai buvo paviešintas I. Niutono dienoraštis, iš kurio matyti, kad jis mokėsi hebrajų kalbos, kabalos ir iš jos išvedė savo dėsnius.
Kabalos specifika ta, kad iš žmogaus ji reikalauja sukurti savyje naujus papildomus jutimo organus, skirtingai nuo žemiškų mokslų, kurie gamtą tiria prigimtinėmis juslėmis.
Kabala – tai mokslas kiekvienam žmogui, kuris savyje išvystė papildomą jutimo organą.
Gamtoje egzistuoja davimo jėga, tarpusavio ryšio jėga, kurios nesuvokiame, mat neturime vidinės juslės, imtuvo. Negalime jos pajausti, išmatuoti ir iš tiesų nieko nežinome apie jos egzistavimą. Itin vienpusiškai pažįstame tik mažą pasaulio fragmentą.
Kabala – mokslas, pasakojantis ne tik apie mūsų pasaulį, kur veikia viena gavimo jėga, bet apie visą pasaulių sistemą, kurią sudaro dvi jėgos: davimo ir gavimo
Mokslininkai to dar negali suprasti. Jie šiek tiek kažką nutuokia, bet problema ne žmogaus protas, kuris skirtas aptarnauti vieną mažą egoistinę jėgą, o mumyse kylanti būtinybė pajausti visą pasaulių sistemą.
Būtent šis poreikis stumia žmogų į priekį! Jis supranta, kad reikia pasiekti egzistavimo tikslą, jo priežastį, šaknį ir tikslą, juk be šito gyvenimas neturi prasmės.
Jeigu dauguma mokslų kalba, kaip suprasti žmogaus padėtį, tai kabalos mokslas nurodo to šaknį: kas valdo žmogų, kodėl, dėl ko ir kokiu tikslu. Ji taip pat paaiškina, ką reikia pakeisti mumyse, mat norint tirti aukštesniąją jėgą reikia tapti panašiems į ją.
Ir svarbiausia: dėl ko tai darau. Čia ir yra pagrindinė kliūtis, juk darau tai rūpindamasis kitais, padėdamas kitiems, kitų labui – šituo paprastas mokslas iš principo neužsiima.
Jis tiria tai, kas egzistuoja, o kaip tai pritaikyti – tai jau ne jo reikalas, tai perduodama kaip išpirka politikams, turtuoliams ir jie naudojasi mokslo pasiekimais kaip tinkami. O kabalistas tiria ir keičia pasaulį savyje, iš to nėra jokios naudos nei politikams, nei turtuoliams.

Iš 2016 m. vasario 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija

Kabala ir šio pasaulio mokslai

Kabalos užduotis

UNESCO: Abraomo pirkta ola – ne žydiška, ir Abraomas ne žydas, nes žydai atsisakė savo pašaukimo „pamilk artimą“.

Pasaulis – tai žmogaus išraiška per kitus žmones. Tai, ką nesąmoningai skleidi pasaulyje, tą jauti iš pasaulio.

Kam būti kabalistu? Įsivaizduokit, kad sėdite kabinoje, iš kurios galite valdyti savo gyvenimą, – ir viskas jūsų rankose!

Bet koks europiečių suartėjimas, Europos integracija pasmerkti žlugti. Kalti ne Brexit ir Trumpas, o tai kad ES vadovai šito nesupranta.

Atlikime nedidelį pratimą. Pamėginkime viduje susitelkti į absoliutų, tobulą ryšį su Kūrėju .
Kūrėjas dabar visiškai mus valdo, yra priešais mus ir jausmuose, ir mintyse, ir ketinimuose, ir veiksmuose – visur kur, kas yra žmoguje. Mumyse nieko nelieka, kas nebūtų visiškai susiję su Kūrėju.
O dabar pamėginkime kontroliuoti šią būseną ir stenkimės visą laiką ją išsaugoti, kad ji neišbluktų, o taptų vis aštresnė. Jeigu atsiranda kokia nors kliūtis  ar mintis , kur nors pabėgti, vis tiek mėginame ją pasitelkę dar labiau sustiprinti ryšį su Kūrėju jausmuose, įvairiausiuose pojūčiuose – iš nuolatos stengiamės taip išsilaikyti.
Mėginame pajausti, kaip draugai irgi yra taip viduje susitelkę į Kūrėją, ir norime kartu vienas kitą taip palaikyti. Vis daugiau, dar daugiau pastangų – stengiamės, kad visi būtų susitelkę į Kūrėją kaip aš.
Po to įsivaizduojame jį kaip kažką bendro, bendro visiems. Visąlaik esame nukreipti tik į Jį vieną, ir padedame kits kitam susitelkti tik į Jį.
Tarpusavyje taip susijungiame padėdami vienas kitam, kad nejaučiame, jog ne tik aš visuomet priešais save laikau Kūrėją kaip „Nėra nieko kito tik Jis“ ir „Geras ir kuriantis gėrį“, o visi kartu siekiame Jo. Ir jeigu Jis vienas visiems, tai ir mes esame kaip viena visuma.
O jeigu vis dar neįmanoma to atlikti, vadinasi, turiu labiau rūpintis, kad draugas nenutrauktų savo ryšio su Kūrėju. Noriu būti jame, kad jam čia padėčiau.
Iš esmės tokius pratimus nuolatos turėtume daryti. Baal Sulamas  17 laiške rašo, kad „Izraelis, Tora ir Kūrėjas viena“, kad mes turime eiti tiesiai į tikslą ir jokiu būdu neišsukti iš kelio, nes kitaip paklaida nuolatos augs, kol galiausiai atsidursime tikslo nuošalyje.
Nuolatinis toks siekis ir yra „Achišena “ metodikos realizacija. Turime galvoti, kad kiekvienas į grupę ateinantis žmogus į tai įsijungia. Įsijungti į grupę reiškia kasdien atnaujinti pastangas, kelti jas į aukštesnį lygmenį, vis tiksliau nukreipti į Kūrėją, į save, į tarpusavio ryšį.
Svarbiausia neatsijungti. Kitaip tariant, visas mano mintis, aptarimus su draugais reikia įjungti į ketinimą būti kartu priešais Kūrėją ir jokiu būdu nenukrypti į šalį. Visos kliūtys turi tik didinti mūsų vienybę tarpusavyje ir su Juo.

Iš 2016 m. liepos 29 d. Sankt Peterburgo kongreso pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Eikime geruoju keliu

Nusitaikyti į Kūrėją

Džiaugsmas „Achišenos“ kely

MMA: liko visai nedaug laiko iki naujos tikrovės pradžios, kai praktiškai visi žmonės taps bedarbiai. Visuomenė tam nepasirengusi!

Socialiniai tinklai griauna valdžios vertikalę, kurdami horizontalius visuomeninius ryšius, – taip jie iš tikrųjų daro įtaką politikai ir visuomenei.

Komentaras. Amerikos žurnalistai skambina pavojaus varpais: JAV jaunimas užsikrėtė socializmo ir komunizmo idėjomis. Pusė amerikiečių, jaunesnių nei 35 metų, norėtų, kad prezidentas būtų socialistas.
Atsakymas. Nesvarbu, kas rašoma apie feodalizmą, kapitalizmą, socializmą, komunizmą, gamta vystosi pagal savo planą. Ir su tuo nieko nepadarysi.
Kapitalizmą turi pakeisti socializmas. Kabalos mokslas dar prieš tūkstantį metų sakė, kad kapitalizmas – pati aukščiausia egoizmo stadija, kuri suteikia žmogui laisvę veikti, kaip jis nori.
Todėl kapitalistinio vystymosi pabaigoje žmogus įsitikina, kad atėjo į aklavietę, kad su egoizmu nieko nepasieks: galime sunaikinti vienas kitą, viena dalis gali badauti, o antra – turėti visą žemės turtą, ir nieko gero iš to nebus.
Todėl visiškai aišku, kad reikia pereiti į naują, tinkamesnę, santvarką.
Jaunimas tai jaučia. Šis pojūtis atsiranda, kaip žmonių vidinio vystymosi rezultatas, o ne todėl, kad vystosi visuomenė. Pati visuomenė kaip tokia nieko nereiškia – tai vyksta dėl jos narių vystymosi. Mes vystomės taip, kad pradedame jausti, kaip individualus vystymasis mus žudo, ir tai prives prie blogio suvokimo.
Būsimas būvis – tai visiško integralaus tarpusavio ryšio būsena, tokia kaip gamtoje, kuri reikalauja, kad suvoktume ją kaip į integralią, bendrą uždarą sistemą, kurios dalys absoliučiai susijusios.
Aš manau, kad socializmo trauka yra natūrali. Ji kyla iš gamtos gelmių. Tik kokiu būdu tai įvyks? Ir kokiu būdu jaunimas supras, kaip tai pasiekti? Tam reikalingi mūsų paaiškinimai.
Tikrasis socializmas – tai sociumas, kuris nori pasiekti tinkamą, lygiavertį susivienijimą, kur kiekvienas jausis lygus, kur bus rūpinamasi visais ir kiekvienu. Iš pradžių – tai protinga egoistinė visuomenė, egoistinis socializmas: aš turiu rūpintis visuomene, tada bus gerai ir man.
Egoistinis socializmas – tai pereinamoji forma. Priartėję prie jo ir kurdami jį, mes pradėsime jausti jo elementus, etapus, realizacijos galimybes ir galėsime įvesti jau ir kabalistines idėjas.
Aš – už teisingą socializmą, įvedamą laipsniškai, pagal tai, kaip vystosi visuomenė, pasinaudojant pavyzdžiais, kuriuos galime duoti, visokiais būreliais, susivienijimais, paskaitomis, užsiėmimais ir t. t. Taip visuomenė palaipsniui išsivystys iki to lygmens.

Iš 2016 m. lapkričio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

The New York Post skyrė Trumpui straipsnį iš trijų žodžių: „Sustok. Tiesiog sustok.“ Aš irgi jiems atsakyčiau išsireiškimu iš trijų žodžių…

Trumpas: Grąžinti gamybą Amerikai. Kaip? – Pastatyti gamyklas-robotus, kurie pakeis kinus, ir bus greta realizavimo rinkos.