Klausimas. Sprendžiant iš jūsų pasisakymų, žydai turi išgelbėti pasaulį, Izraelis – Kūrėjo siekis, Dievas myli Izraelį ir pan. Jūs niekinate pasaulio tautas, sakydami, kad žydai ypatingi. Ar nebijote, kad jus apkaltins ekstremizmu?
Atsakymas. Tai, kad žydai ypatingi parašyta kiekviename Toros (Biblijos) puslapyje. Pasaulio tautos, krikščionys, o vėliau musulmonai neturėdami kito šaltinio, tik Kūrėjo duotą Torą, perrašė ją prisiėmę „pirmenybę“.
Žydų, krikščionių ir musulmonų – visų problema ta, kad niekas nesupranta, apie ką būtent kalba Tora. O ji kreipiasi į visus planetos žmones – ir kviečia laikytis jos pagrindinio dėsnio „Pamilk kitą, kaip save“. Ir nieko kito.
Tora tą, kuris laikosi meilės artimui sąlygos, vadina „žydu“ (jehudi kyla iš hebrajų k. žodžio ihud – vienybė). O tie, kurie nesilaiko šios sąlygos vadinasi goi, šio žodžio vertimas – „tauta“. Beje, Toroje ir žydų tauta vadinama goi.
Tora kalba tik apie visų tautų vienybę, kaip rašo pranašai. Ir tokią jie mato žmonijos ateitį. O žydai privalo parodyti kelią, „būti šviesa pasaulio tautoms“.
Taigi, problemos šaltinis – neteisingas Toros supratimas. Tora kalba apie bet kokios tautybės žmogų. Taip Abraomas kreipėsi į visus Babilono gyventojus. Ir jo religijos pagrindas – „pamilk artimą kaip save“. Apie tai Baal Sulamas rašo straipsnyje „Religijos esmė ir tikslas “.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pareiga pakilti su visu pasauliu

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Izraelis – pasaulio širdis

Klausimas. Kas lieka žmogui išėjus iš šio gyvenimo?
Atsakymas. Jeigu žmogus nepasiekė dvasinio pasaulio būdamas šiame pasaulyje, tai išėjus iš gyvenimo jam nieko nelieka, tik dvasinė sėkla – informacinis įrašas, vadinamasis rešimo .
Kūnas miršta ir iš žmogaus nieko nelieka. Pragyveno kaip gyvūnas ir tiek.
Šia prasme žmogus neturi jokio pranašumo gyvūno atžvilgiu. Nesvarbu, kas ir kuo buvo.
Jeigu žmogus per savo gyvenimą viduje dirbo su savimi ir išvystė teigiamą jėgą, tai ji ir lieka.

Iš 2016 m. liepos 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas vyksta su siela po mirties?

Svarbiausias, ką įgyju gyvenime, – siela

Apie sielą, gyvenimą ir mirtį

Klausimas. Ką praktiškai reiškia, kad su draugu ar mokytoju elgiuosi kaip su Kūrėju? Besąlygiškai pateisinu juos taip, kaip nesuprantamą Kūrėją?
Atsakymas. Tai, ką sako ir ko moko mokytojas, mokinys turi pamėginti įimti į save ir pagal tai elgtis su draugais, kad galiausiai būtų sukurtas ryšys, kur atsiskleis Kūrėjas . Tai priklauso nuo mūsų tarpusavio ryšio pobūdžio.
Juk norint pasiekti pirmosios dvasinės savybės tarp mūsų (nėfėš lygmuo – mažiausia šviesa) ir ten atskleisti Kūrėją reikia ištirpti drauguose, tapti embrionu (ubar) it sėklos lašas motinos įsčiose. Ir taip kiekvienas kitų atžvilgiu. Tuomet ši grupė (dešimtukas) sukurs būtiną sąlygą.
Tačiau patys jie to atlikti negali, ir jie neturi to siekti! Tai lygiai tas pat kas norėti skraidyti neturint sparnų. Visas darbas grįstas ne tuo. Problema ta, kad žmonės patys to siekia, fiziškai.
Nereikia taip daryti! Nereikia spausti vieniems kitų, mėginti reikalauti fizinių veiksmų: daugiau apsikabinsime, daugiau skaitysime, daugiau… Ne.
Reikia daugiau prašyti Kūrėjo, kad jis mums tai atliktų, juk visi kiti mūsų prašymai ir lūkesčiai tėra egoistiniai. Kai kreipiatės į Kūrėją, altruistinis kintamasis iškart noromis nenoromis ima veikti.

Iš 2016 m. rugpjūčio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsigyventi dvasiniame pasaulyje

Suteikti malonumą kitiems

Sąlygos dvasinaim pasauliui pasiekti

Klausimas. Kas mūsų laukia 2017 metais?
Atsakymas. Nuostabi ateitis. Pagaliau žmonija supras, kad kabala – tai metodika, apie pasaulio egzistavimą ir jo vystymąsi. Ji pasakoja apie jo tikslą, jį valdančias jėgas, kokiais keliais pasiekti lygmenį, kai galima šias jėgas valdyti ir suprasti, kur jos mus veda.
Turime praregėti, suaugti taikydami pasaulio platesnio suvokimo metodiką. Tikiuosi, kad 2017 metai suteiks mus galimybę ir žmonės išvys, kad ji skirta kiekvienam iš mūsų.
Turime pereiti į naują matavimą ir pradėti jausti tai, apie ką astrofizikai kalba šiandien, jog gyvename gerokai sudėtingesniame pasaulyje nei numanome.
Mums reikia jį suprasti, tapti daugiapusiškesniais, nesusitelkti į menkų malonumų gavimą kas akimirką, negyventi vien tik tuo, šiek tiek pakilti virš savo prigimties. Būtent tai mums suteikia kabala. Bet tam reikia ja susidomėti, būti kantriam. Tikiuosi, kad šie metai padės mus.
O mums – tiems, kurie studijuoja kabalą, reikia išeiti į mases su aiškesniais, artimesniais, minkštesniais, geresniais paaiškinimais, kad žmonės mus suprastų, ir atnešti jiems gero, amžino gyvenimo metodiką. Juk kabala atskleidžia visiškai kitą egzistavimo plotmę.
Kreipiuosi į visus mūsų klausytojus. Laukiame jūsų ir ne tik mes, bet visa žmonija. Ateikite, padėkite, ir pamatysite, kad kiti metai bus visai kitokie – geresni.
Klausimas. Ko siekti 2017 metais?
Atsakymas. Vienybės, tarpusavio supratimo. Tačiau tai įmanoma tik po elementarios pažinties su kabala. Linkiu šito visiems mūsų klausytojams.
Sėkmės ir gerų metų!

Iš 2016 m. gruodžio 26 d. vebinaro „Baigiant metus“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

2015 – ieji – blogio įsisąmoninimo metai

Mažai žadanti 2016 m. pradžia, I d.

Klausimas. Kaip matote iš savo mokinių, itin sunku pereiti prie dvasinės davimo prigimties, prie meilės artimui. Nejaugi manote, kad tai įmanoma visam pasauliui?
Atsakymas. Jokiu būdu nesu utopistas, esu realistas. „Meilės ir davimo artimui savybę” pasiekti gali tik ypatingi žmonės, turintys ypatingą polinkį dvasinei transformacijai. Jie ir vadinami kabalistais.
Jų pasaulyje gali būti dešimtys, ne daugiau. Bet paskui save jie gali vesti visą žmoniją, mat nebus kitos galimybės pratęsti mūsų egzistavimą žemėje. Ir išsipildys pranašystė, kad visi seks paskui „Izraelį“, t. y. paskui siekiančius Kūrėjo, davimo ir meilės savybės. Tad pakanka dešimties kabalistų visai planetai, kad visus atvestų į kūrimo tikslą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tobulumui svarbus kiekvienas

Studijuojant Kūrėjo veiksmus

Taisydamas save – taisai pasaulį

Klausimas. Atrodo, visiškai neįmanoma per vieną gyvenimą priartėti prie Kūrėjo. Tai toks sunkus darbas, kartais nusvyra rankos. Kaip gyventi?
Atsakymas. Išeiti iš šios būsenos galima tiktai teisingai aplinkai padedant! Daugiau niekaip!
Tas, kas sėdi vienas ir neturi nei vieno draugo, su kuriuo mokytųsi, be reikalo laukia, kad  jam kas nors pavyks.
Jeigu mokotės kabalos, žinoma, kada nors tai atneš savo vaisių. Tačiau, jeigu norite tobulėti greitai ir teisingu metodu, privalote tai daryti teisingoje grupėje, teisingai sutardami  tarpusavyje. Būtinai susiraskite nors vieną, kad ir virtualų partnerį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Lokatorius Kūrėjui pajusti

Atsistosime po Šviesa

Aukštesnioji programa laukia tavo dalyvavimo

Klausimas iš „Facebook“. Jeigu viską valdo Dievas, tuomet už ką reikia bausti žmogų, juk jis neturi laisvės veikti?
Atsakymas. Jeigu viską valdo Dievas, tuomet mums lyg ir nebėra ką veikti. Tegu Jis ir galvoja apie viską, o mes patogiai prigulsime ir palauksime, kas bus.
Bet reikalas tas, kad mums duotas egoizmas, priešingas Kūrėjui, o mes turime pakeisti jį pagal Kūrėjo pavyzdį, – toks mūsų darbas. Jei mes jį dirbame, iš Kūrėjo sulaukiame gero atsako, o jei ne – kančių, priverčiančių tą daryti. Štai ir visa valdymo sistema.
Kūrėjas veda mus į supratimą, kur esame, kas mus veikia ir ko iš mūsų reikalaujama. Bet ir mes turime atlikti savo darbą poroje su Juo – Jis ir aš, kiekvienas iš mūsų.
Todėl reikia įsivaizduoti, kad esame priešais Kūrėją, Jis veikia mus, sukeldamas visas mūsų mintis ir judesius. Viskas, ką kalbame, galvojame, jaučiame – kyla iš Jo. Tačiau drauge Jis reikalauja iš mūsų atitinkamos reakcijos.
Ir nors mūsų reakciją taip pat užsako Kūrėjas, turime tai suvokti ir susijungti su ja. Tada būsime susilieję su Juo. Štai taip reikia gyventi nuolat.
Tada mūsų gyvenime staiga ims skleistis naujos būsenos, pamatysime, kaip jis tampa ramus, patogus, pusiausviras ir saugus. Viskas, ko mums reikia – būti ryšyje su Kūrėju. O tai mes galime.

Iš 2016 m. lapkričio 30 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio pakilimo šaltinis

Nusitaikyti į Kūrėją

Ką reiškia „eiti Kūrėjo keliu“?

Komentaras. Bendrovės „Tesla Motors“ vadovas Ilan Mask įsitikinęs, kad robotai pakeis žmones darbo vietose, ir jie turės su tuo susitaikyti.
Jis mano, kad išgelbėti žmoniją nuo stagnacijos padės visuotinių reguliarių bazinių išmokų įvedimas kiekvienam visuomenės nariui, neatliekančiam jokio darbo.
Atsakymas. Verslininkas nesupranta esmės. Juk problema yra ta, kad žmogus, gaunantis pragyvenimo minimumą, sėdės priešais televizorių, rūkydamas narkotikus, ir po truputį degraduos.
Kita vertus, verslininkas, kuris atleis iš darbo šimtą darbuotojų, turės ne tik aprūpinti juos pragyvenimo minimumu, bet ir užimti, rūpintis socialinėmis problemomis. Galų gale, tai jam brangiau atsieis, nei mokėti visą atlyginimą.
Komentaras. Ilan Mask rašo, kad šie žmonės įgis naują kultūrinį identitetą…
Atsakymas. Šie žmonės nieko neįgis, jei jais niekas rimtai neužsiims ir nesukurs tinkamos visuomenės. 90 procentų Žemės gyventojų išsilaisvins nuo darbo, dėl robotų, automatų ir kompiuterių ir privalės užsiimti žmogaus ir visuomenės ištaisymu.
O mes turėsime labai rimtai ir skubiai užimti juos visą darbo dieną žmogiškosios prigimties ir visuomenės studijavimu, kaip mes turime būti susiję vienas su kitu, kaip teisingai sąveikauti ir būti harmonijoje su gamta, t. y. studijuoti kabalos mokslą.
Ir niekur nuo to nepabėgsime. Todėl, viena vertus, atsiskleidžia kabalos mokslas, kita vertus, robotizacija išlaisvina žmogų nuo darbo.
Klausimas. Vadinasi išmokos – tai kaip stipendija, kuri skiriama žmonėms, kad jie studijuotų?
Atsakymas. Ne. Šie pinigai mokami, kaip uždarbis. Pradžiai, kaip paskatinimą galima įvesti progresinį darbo užmokestį tiems, kurie gerai mokosi, nepraleidžia pamokų ir t. t. O tiems, kurie praleidžia užsiėmimus, nieko nemokėti. Tokiu būdu įpareigosime žmones būti šiame procese, kitaip žmonija neišgyvens.
Klausimas. Tai ir yra socialinė revoliucija?
Atsakymas. Taip, rami revoliucija, kuri įpareigos visus žmones studijuoti, kas yra žmogus, žmonių visuomenė, kokia ji turi būti gamtos atžvilgiu – harmonijoje su savimi ir aplinkiniu pasauliu. Priešingu atveju, žmonija labai greitai prieis prie to, kai gatvėse klaidžios valkatos ir banditai, kurie visus žudys ir degins. Ir jokios specialiosios pajėgos nepadės.
Todėl mokymosi procesas turi prasidėti jau dabar. Aš džiaugiuosi robotizacija ir žmogaus išlaisvinimu nuo darbo, apie kurį rašė Marksas. Ir rašė jis dėl to, kad žmonės taptų žmonėmis.

Iš 2016 m. lapkričio 9 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Japonija: robotai dirba vietoj fermerių

Robotų revoliucija prasideda

Apie 2018 metus biurų tarnautojus pakeis robotai

Komentaras. Britų mokslininkai atliko seriją eksperimentų, norėdami išsiaiškinti, kokio amžiaus vyrai ir moterys tampa iš tiesų suaugusiais.
Jie mano, kad subręstama tada, kai žmonės yra pasiruošę prisiimti atsakomybę už savo ir savo artimųjų veiksmus. Pagal tyrimų rezultatus vyrai subręsta būdami keturiasdešimties, o moterys – trisdešimt dvejų metų.
Atsakymas. Tai šiandien, o pats augdamas aš stebėjausi, kaip greitai bręsta mano klasiokės, kaip keičiasi jų požiūris į gyvenimą. Aš jaučiau, kaip smarkiai nuo jų atsilieku.
Įdomu stebėti, koks didžiulis skirtumas tarp berniukų ir mergaičių: mergaitės žiūri į gyvenimą kaip mažos moterys, o berniukus domina tik futbolas, tinklinis ir panašiai.
Vyrai subręsta daug vėliau, jei apskritai subręsta.
Moteriai šiandien sunku rasti sau porą ir susituokti su žmogumi, kuris ją palaikys. Ji nori, kad šalia jos būtų ramstis, ir labiau psichologinis, nei fizinis, nes šiuolaikiniame pasaulyje moteris gali apsirūpinti pati, o psichologinė parama jai būtina. Deja, vyrai tam neauklėjami.
Klausimas. Kodėl dabar bręstama taip vėlai?
Atsakymas. Todėl, kad mes ilgiau gyvename. Gyvenimas nereikalauja iš mūsų suaugti. Vyras gali visą savo gyvenimą praleisti su tėvais. Jis gali įsidarbinti ir ramiai atnešti atlyginimą tėvams, jis turi viską: buitinę techniką, pusfabrikačių, jam nieko netrūksta.
Todėl nemanau, kad 40 metų vyrui – tai būtinai riba, kai jis tampa suaugusiu. Šiandien matau, kad būdami 50-60 vyrai – dar vaikai. Jie nieko nenori: nei prisiimti atsakomybės, nei sunkumų, nei dirbti dėl šeimos.
Moteris yra pasiruošusi prisiimti atsakomybę dėl šeimos ir vaikų, vyras – ne.
Žmogų reikia perdaryti į dvasinį, kad jis suvoktų, dėl kokio tikslo egzistuoja ir kokią aplinką turi sukurti aplink save. Jei mes pradėsime žmogų taip auklėti, tai jis pradės bręsti būdamas 15–20 metų, o dvidešimties jau bus susiformavęs vyras.

Iš 2016 m. gruodžio 5 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Jaunimui santuoka darosi nebeįdomi

Dvasinis pasaulis: vyrai ir moterys

Vyrai nemėgsta jausti svetimo liūdesio

Visas mūsų gyvenimas – tai pasiruošimas. Visas mūsų vystymasis – tai pasiruošimas pasiekti tikslą, baigti išsitaisymą. Šis pasiruošimas vyko milijardus metų. Kūrinija vystėsi iš negyvojo lygmens į augalinį, iš šio – į gyvūninį, o po to staiga atsirado žmogus, dėl smarkaus egoizmo pakilimo, prasidėjusio prieš šimtus tūkstančių metų, įvyko šuolis į žmogiškąjį lygmenį.
Augantis egoizmas vertė žmogų savo gyvenimą daryti vis sudėtingesnį: vystyti ekonomiką, finansus, prekybą. Galų gale egoizmas pasiekė savo vystymosi viršūnę, tai – kapitalizmo pabaiga, o kartu ir pasiruošimas naujam periodui.
Dabartinis laikotarpis – pati egoizmo, kuriam nebėra kur vystytis, eros pabaiga. Praktiškai egoizmo vystymasis baigėsi Karlo Markso laikais, kurie buvo pasiruošimas tolimesniam vystymuisi, pakilimui virš egoizmo. Tai reiškia išėjimą į visai naują pakopą.
Visas mūsų įveiktas kelias buvo egoistinis: nuo sukūrimo pradžios iki tos akimirkos, kai visas egoistinis kuras sudegė ir egoizmas išsisėmė. Karlas Marksas ir Baal Sulamas rašė, kad turi ateiti nauja karta, kaip pasiruošimas perėjimui į kokybiškai naują būseną: į gyvenimą ne dėl pasipelnymo ir materialios naudos, o dėl vienijimosi naudos.
Kiekvienas praeina ilgą vystymosi kelią, patiria daugybę būsenų, kol pajaučia būtinybę pakilti virš savęs tarsi lėktuvas, kuris pagaliau baigia įsibėgėjimą kilimo taku ir atsiplėšia nuo žemės.
Gyvename ypatingu laiku, nes egoistinis žmonijos vystymasis baigėsi. Egoizmas nebegali stimuliuoti papildomo augimo. Juk viską, ką darbininkas pagamina virš savo poreikių, pasiima šeimininkai, elitas. Galop jie atima iš jo viską, palikdami tik maisto, kad galėtų dirbti toliau. O visus turtus sukaupia elitas.
Susidaro situacija, kai darbininkas gali nusipirkti tik būtiniausių dalykų. Taip išeina, kad nebėra dėl ko gaminti. Todėl šiuolaikiniame pasaulyje matome prekių, kurių niekas neperka, perteklių. Jei iš darbininko atimami visi pinigai, paliekant tik truputį pragyvenimui, gamyba sunyksta. Visi turtai susikaupia viršuje, apačios galutinai nuskursta ir prasideda krizė.
Taip veikia egoizmas. Baal Sulamas rašė, kad elitas nieko nepaliko liaudžiai. Ir taip jis elgiasi ne iš pykčio, o dėl egoistinės savo prigimties. Taip elgtis juos verčia egoizmas. Todėl ateina kapitalizmo pabaiga, apie tai rašė dar Karlas Marksas.
Iš esmės tuo baigiasi egoizmo era. Kapitalistai iš žmogaus išspaudžia viską, ką šis gali pagaminti, iš to lobsta ir palieka tik minimumą, kad galėtų dirbti toliau. Bet yra riba, iki kurios galima taip išnaudoti žmones, nes po to jie praranda perkamąją galią. Todėl juokaujama, kad padėčiai pagerinti reikia iš sraigtasparnių mėtyti dolerius.
Kapitalizmo vystymosi procesas baigėsi, jį turi pakeisti kita, ne egoistinė, santvarka. Tačiau žmonės negali sukurti tokios santvarkos, nes egoizmas – jų prigimtis. Todėl vienintelis krizės sprendimo būdas – karas.
Taip prasidėjo Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, jau kalbama ir apie Trečiąjį. Pasaulis panašus į komos būsenos ligonį, kurio vos rusenanti gyvybė palaikoma infuzijomis. Būtent tokioje padėtyje šiandien atsidūrėme.
2008 m. krizė liko neįveikta. Išeitis – arba naujas pasaulinis karas, arba perėjimas į naują santvarką, pagrįstą visuotiniu integraliu švietimu. Žmogų reikia auklėti kitai visuomeninei formacijai, besiremiančiai ne egoizmu, o vienybe. Tai galima vadinti socializmu arba komunizmu.
Klausimas. Mūsų laikų problema ta, kad žmonės sulaukia  keturiasdešimties metų ir neranda darbo, gyvena iš pašalpų. Ką šiuo klausimu galima padaryti?
Atsakymas. Nieko negalima padaryti, kol visuomenę valdo egoizmas. Pakilkime virš visų valstybių, vyriausybių, tautų – į problemos šaknį. Tada pamatysime, kad jėgos, veikiančios visuomenėje, įstumia mus į tokią būseną.
Nei elitas, čiulpiantis liaudies kraują, nei didžiausi varguoliai, gyvenantys iš pašalpų, dėl to nekalti, juk taip veikti verčia mūsų egoizmas. Netgi turtingojoje Amerikoje Didžiosios depresijos metais iš bado mirė penki milijonai žmonių. Sprendimo nėra: arba pasaulis įsitraukia į naują pasaulinį karą, arba ima auklėti naują žmogų pagal kabalos metodiką.
Pasaulis turi suprasti, kad reikia ruoštis naujai visuomeninei santvarkai. Jokios D. Trumpo reformos nepadės. Jis tik pažadina visuomenę ir visiems parodo, kad sprendimo nėra.
Jei prezidente būtų išrinkta Hilari Klinton, be jokios abejonės pasaulis tiesiausiu keliu nusiristų į naują pasaulinį karą. O Donaldas Trumpas tarsi pašauktas mums parodyti, kad kelio atgal nebėra. Kapitalizmo restauruoti neįmanoma. Esame ypatingo pasiruošimo periode, kuomet reikia išanalizuoti bendrą pasaulio būseną ir padaryti mokslinę išvadą, kad neturime kitos išeities, tik vykdyti gamtos sistemos reikalavimus. Tai paaiškės labai greitai.

Iš 2016 m. lapkričio 30 d. pamokos tema „Pasiruošimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta – tai vienybė

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Harmonija, kurią kuriame mes patys