Klausimas: Kaip išmokyti vaiką būti geram, mylėti pasaulį ir gamtą?
Atsakymas: Tik per asmeninį pavyzdį. Vaikas turi nuolatos matyti aplink save tokius pavyzdžius. Jokių kitų būdų nėra. Kad ir ką jam sakytume, kad ir ką patarinėtumėte, tai nieko neduos. Jo aplinka turi duoti jam vien teigiamus pavyzdžius, kad jis juos perimtų nuo mažų dienų.
Klausimas: O jeigu jis auga nepilnoje šeimoje? Jei auklėju sūnų viena ir jis priešais akis neturi tėvo pavyzdžio.
Atsakymas: Vadinasi, jums reikia, kad šalia vis dėlto būtų vienas ar keletas vyrų, kurie rodytų jam pavyzdį, su kuriais jis palaikytų ryšį ir jie aplink jį suformuotų visuomenę.
#267770

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities žmogaus auklėjimas, III dalis

Kaip auklėti vaikus?

Asmenybės formavimas

Klausimas: Jūs vis sakote, kad virusą ir viską, kas vyksta su mumis, siunčia mums gamta. Ką turite omenyje?
Atsakymas: Gamta – tai viskas, kas mus supa: negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmonių visuomenė. Tačiau negyvasis, augalinis ir gyvūninis lygmenys veikia instinktyviai, pagal dėsnius, kuriuos sužadina jiems ši sistema, todėl ten nėra jokių vidinių prieštaravimų. Žmogus sudarytas iš dviejų savybių: egoistinės savybės, kuri priverčia jį galvoti tik apie save, ir ryšio su visu supančiu pasauliu savybės. Dėl to egzistuoja priešybė: žmogus priešingas pasauliui. Šią priešybę mes vadiname egoizmu, kurio nėra nei negyvojoje, nei augalinėje, nei gyvūninėje gamtoje. Dėl savo norų tapti viršesniu, geresniu, turtingesniu, valdyti žmogus pasiruošęs sunaikinti visą supančią aplinką, ir turi tam visas galimybes. Iš to kyla problema: ką galime padaryti su žmogumi, kad jis taptų organišku šios sistemos dalyviu, integralia gamtos dalimi, o ne išsiskirtų iš jos ir darytų su ja, ką panorėjęs.
Kasmet, iš kartos į kartą žmogus tampa vis galingesnis. Jis naikina gamtą, bando pavergti sau, daro net tai, kas jam visai nereikalinga. Kodėl? Nes tai reikalinga jo asmeniniams smulkiems interesams: jis kerta, degina miškus, sausina vandens telkinius, kad tik tą akimirką uždirbtų, ką nors gautų savo siaurapročiam egoizmui patenkinti, nors tame nėra sveiko požiūrio, t. y. jis tiesiog naikina gamtą.
Klausimas: Bet mes patys – gamtos dalis?
Atsakymas: Viena vertus, mes – gamtos dalis, negalime iš jos išeiti. Kita vertus, turime egoistinę savybę, kuri kelia mus aukščiau jos.
Klausimas: Gamta turi savo dėsnius: gravitacijos, termodinamikos ir t. t. Per pastaruosius keletą šimtmečių žmonija atskleidė daugiau nei 200 fizikos dėsnių. Kurio iš jų mes, žmonės, neatitinkame?
Atsakymas: Mes neatitinkame integralaus gamtos dėsnio, juk joje visa tarpusavyje susiję, susijungia į uždarą sistemą, kuri turi save palaikyti. O mes išeiname iš integralios gamtos rėmų, manydami, kad galime daryti viską, ko užsigeidžiame, todėl, kad mums taip reikia šią akimirką.
Sakykime, aš noriu būti turtingesnis už kitus. Tai niekuo nepagrįsta, bet aš taip noriu ir todėl kertu miškus, pumpuoju naftą, teršiu orą, t. y. man žala – nesvarbu, man svarbiausia – pasiekti savo egoistinį tikslą.
Gyvūnų pasaulyje tokių tikslų nėra. Jų tikslas – tik išsimaitinti ir išauklėti palikuonis. Žmogus aukščiau šių gyvūninių tikslų turi dar vieną – iškilti aukščiau kitų. Tai ir yra mūsų egoizmas, kuris verčia mus naudoti viską, kas tik įmanoma supančiame pasaulyje, kad tik pasiektume šį tikslą.
#265199

Iš 2020 m. balandžio TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsilieti į gamtą, kaip jos integrali dalis

Mokytis integralaus vystymosi iš gamtos

Koronavirusas – gamta su mumis susitvarkys

Klausimas: Viena vertus, koronavirusas parodė, koks vertingas žmogaus gyvenimas, kita vertus, kaip lengva jam suduoti smūgį. Kaip suderinti šias dvi priešybes?
Atsakymas: Taip visuomet vyksta gyvenime. Iš vienos pusės, gyvenimas neįkainojamas, iš kitos – nieko vertas. Negalime išspręsti šio paradokso, nes nesuprantame tikrosios gyvenimo vertybės.
Juk ji slypi ne gyvūniniame, o dvasiniame lygmenyje, kuris aukščiau materialaus, nes yra amžinas ir tobulas. Tik tenai galime lyginti, gretinti, įvertinti mūsų gyvenimus ir siekius.
O apie savo žemišką gyvenimą nieko doro nežinome. Nežinome nei savo veiksmų, nei poelgių prasmės. Nežinome, kas iš tikrųjų su mumis vyksta. Atrodo, gyvename, keliamės, einame dirbti, grįžtame namo, kažkuo užsiimame, auginame vaikus. Ką darome šiame gyvenime? Nieko.
Tik jeigu rimtai panorėsime sužinoti gyvenimo prasmę ir remdamiesi ja, pagal ją imsime kurti savo gyvenimą, tuomet iš tikrųjų galėsime pasakyti, kad egzistuojame.
#267173

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.

Klausimas: Jei viskas bus visiškai puiku, kurlink žmogui judėti, kur vystytis? Juk bus labai nuobodu.
Atsakymas: Suprantu, kad kai viskas gražu, švaru ir gera, tai labai nuobodu. Nėra purvo, ginčų, nieko tokio nejauti, neišsiskiria gėris ko nors priešingo fone.
Tačiau nesijaudinkite. Dabar negaliu jums to paaiškinti, tačiau visuomet turėsite galimybę kurti gėrį virš blogio. O kai išseks blogis, viskas bus užpildyta tokiu gėriu, kuris atskleis jums begalybę ir amžinybę.
Kai tai studijuosime – pajausite. Jūs teisūs dėl vieno: norint jausti pliusą, reikia jausti minusą. Šios dvi būsenos būtinai turi palaikyti viena kitą joms abiems realizuojantis.
#267726

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Plytelės iš šviesos ir tamsos

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Atskleisti savo sielą dabar, šiame gyvenime

Klausimas: Kokia artimiausia pasaulio ateitis, tarkime, šį rudenį?
Atsakymas: Manau, kad virusas mūsų nepaliks. Jis mutuos, keis pavidalą. Gamta ims mus treniruoti ir privers vis dėlto susimąstyti, kokie turime būti, kad nesirgtume ir nepatirtume šių smūgių. Tikiuos, kad tinkamai mokysimės iš gamtos ir pagal tai tinkamai elgsimės.
O tai, kad dabar skaičiuojame, kiek susirgusiųjų, – neturi reikšmės. Turime aiškiai jausti, kad visos mūsų problemos kyla iš neteisingos tarpusavio priklausomybės.
Todėl nesvarbu, ar tai bus vasara, ar ruduo. Žinoma, metų laikai turi reikšmės, bet tai nėra kardinalu. Visi tie virusai, o jų daugybė, stovi eilėje, kad atsiskleistų mumyse.
#267270

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas: pokyčių laikas

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Būkite visi sveiki!

Klausimas: Kas yra egoizmas?
Atsakymas: Egoizmas – tai meilė sau. Ne tokia meilė, kai galvoju apie tai, kaip tiesiog egzistuoti, o kai myliu save labiau nei būtina egzistavimui.
Klausimas: Bet jeigu visas mintis man siunčia Kūrėjas, tai kur tada mano egoizmas?
Atsakymas: Žinoma, Kūrėjas siunčia jums egoistines mintis. Jis to ir neslepia. Jis sako: „sukūriau egoizmą“ ir iškart prideda „ir daviau metodiką jam ištaisyti“.
Klausimas: Iš kur kyla komforto poreikis?
Atsakymas: Iš to paties egoizmo. Egoizmas nenori jokių apsunkinimų. Tai bevertis kalorijų, dvasinių ir fizinių jėgų eikvojimas, to nenori joks gyvas organizmas, nes bet kuri gyva būtybė siekia ramybės. O ir mechaniniai objektai siekia ramybės būsenos.
Klausimas: Kas nutiks su tokiomis vietomis, kaip pavyzdžiui, Las Vegas, kurios pastatytos tik tam, kad gautum žemiškus malonumus?
Atsakymas: Iš principo tame nėra nieko baisaus. Jei kitiems nekenkiu, ir nesukeliu jų neapykantos, tai visi tie žaisliukai visai nekalti.
Kaip vaikai nuolat žaidžia su įvairiais žaidimais, taip ir suaugusieji žaidžia žaidimus. Tik suaugusiems įdomu tarpusavyje pažaisti ir iš pinigų, kad būtų azartas.
#267428

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo noras gauti skiriasi nuo egoizmo?

Rūpestis egoistinis ir dvasinis

Kodėl mes negalime subalansuoti savęs?

Klausimas: Kokios tikrosios vertybės? Kas patvirtins jų tikrumą?
Atsakymas: Vienintelė vertybė mūsų gyvenime – susilieti su amžina, tobula gamta. Ir mes galime to pasiekti. Nieko daugiau nereikia.
Įgyjate amžinybę, tobulybę susiliedami su amžina, tobula gamta. Viskas!
Linkiu jums to pasiekti, tai pajausti. Vis tiek pasieksime tą lygmenį. Bet kam nusiraminti, jei galima tai atlikti greičiau? Linkiu jums sėkmės!
#267646

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažinti šaknį, paleidžiančią mūsų gyvenimą

O kodėl taip norite gyventi?

Kaip sužinoti, koks galutinis mūsų gyvenimo tikslas?

Klausimas: Ar supratimą apie gėrį ir blogį, tiesą ir sąžiningumą, meilę ir nepakykantą formuoja visuomenė?
Atsakymas: Šias sampratas formuoja supanti aplinka. Bet kai jos patenka į dirvą, viskas priklauso nuo to, kokia tai dirva, į kurią subertos supančios aplinkos sėklos.
Čia jau atsižvelgiama į dar daug įvairių duomenų. Tai tėvų ir netgi senelių savybės, šeimos ir šiuolaikinės visuomenės savybės bei tarpusavio sąveika tarp jų.
Jei gimiau tam tikriems tėvams, užaugau tam tikroje aplinkoje, tai būtinai reikia atsižvelgti, kokioje visuomenėje buvau ugdomas – vakarų, rytų, religinėje ir pan., kitaip tariant, asmenybę formuoja daugybė įvairiausių veiksnių, kuriuos gaunu, netgi to neįsisąmonindamas. Bet visa tai mane veikia.
#267786

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažinti pačius save

Žmogus ir jo aplinka

Apie valios laivę

Klausimas: Jeigu man reikia pakeisti save, tai kam man reikalinga visa visuomenė? Užsidarysiu savo bute ir medituosiu, melsiuos už visą pasaulį. Tai padės?
Atsakymas: Ne. Pakeisti save galima tik visuomenėje, jai veikiant, prisitaikant prie jos.
Klausimas: Jei man reikalinga visuomenė, kad pakeisčiau savo savybes, tai kodėl virusas mus uždarė, atskyrė vienus nuo kitų? Kaip man megzti ryšius su kitais žmonėmis? Per atstumą?
Atsakymas: Taip. Virusas izoliavo mus vienus nuo kitų, kad įsisąmonintume, kiek esame tarpusavyje susiję ir kaip šis ryšys turi teigiamai pasikeisti.
#268038

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Jei norime būti sveiki…

Koronavirusas mus privers…

Pakilti virš visuotinio egoizmo

Klausimas: Kaip sužinoti, koks galutinis mūsų egzistavimo tikslas? Žmogų riboja jo gyvenama vieta kokioje nors šalyje, apibrėžtos finansinės ir fizinės galimybės. Nuo ko pradėti pokyčius? Ar tai kokie nors vidiniai procesai, vidiniai sprendimai?
Atsakymas: Žmogus neįstengs pamatyti, apibrėžti, suprasti, įsisąmoninti savo galutinės būsenos. Pavyzdžiui, jei koks nors dvimetis trimetis vaikas staiga išvystų save suaugusį teatro scenoje, diriguojantį didžiuliam orkestrui, jis nesuprastų, koks ten dėdė stovi ir mosikuoja kažkokia lazdele, o kiti judina stygas ar pučia į ragą.
Mes nematome savo galutinės būsenos, mat tam neturime jokio polinkio. Galime tik skaityti apie tas galutines būsenas, tačiau jas įsivaizduoti – tik labai ribotai, su tam tikromis sąlygomis, kurias kabala mums kelia, sakydama, kad nereikia pernelyg daug veržtis į priekį.
Pažvelk, kas priešais tave, o galutinę būseną tau paaiškins ir tu susidarysi įspūdį apie bendrą vaizdą. Tačiau svarbiausia – tos būsenos, kurias turi pamažu realizuoti eidamas savo dvasiniu keliu.
#267974

Iš 2020 m. liepos 14 d. TV laidos „Pokalbiai. M. Laitman ir Daša Gorod“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsiaiškinti, dėl ko gyvename

Pažinti šaknį, paleidžiančią mūsų gyvenimą

Ką žmogui duoda kabala?