Du dvasinio darbo aukštai

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mintys apie Kūrėjo, tikslo svarbą padeda išeiti iš nuopuolio, ir tik po to ima augti dešimtuko svarba. Ar tokia kryptis teisinga ar turėtų būti atvirkščiai?
Atsakymas. Visiškai teisingai. Tik pastaruoju metu ėmėme pabrėžti dešimtuką. Visai neseniai pradėjau kalbėti apie tai, kaip iš tikrųjų galima susijungti dešimtuke virš neapykantos, atstūmimo ir pasiekti meilę.
Turime dirbti su dviem vektoriais, dviem jėgomis, tarsi dviejuose aukštuose: apačioje neapykanta, o virš jos meilė. Kaip pasakyta: „Visus prasižengimus uždengs meilė“.
Būtent tokia dviejų sistemų būsena, kaip sumuštinis (apačioje neapykanta, viršuje meilė) leis Kūrėjui atsiskleisti tarp dviejų laukų. To turime pasiekti, ką dabar ir darome.
#259398

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žingsnis kairėn, žingsnis dešinėn = žingsnis pirmyn

Tiltelis tarp meilės ir neapykantos

Pakilti virš neapykantos kalno

Komentarų nėra

Žmogus tampa kitoks

Ateities visuomenė, Laidavimas, Pasaulio problemos, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Nūnai, norint suvokti pačią situaciją, reikalingas didelis solidarumas ir tarpusavio laidavimas, juk žmonės perduoda virusą vieni kitiems. Be to,  jie gali net nežinoti, kad turi kokių nors simptomų.
Kur imti tokį solidarumą? Vyriausybė to reikalauja iš mūsų, bet visi esame skirtingi, kiekvienas turime savo principus. Žmogus negali atsižadėti tam tikrų savo patogumų.
Atsakymas: Šiandien visuomenėje matyti labai įdomūs reiškiniai, kurių anksčiau nepastebėjome. Suprantame, kad turime atsitraukti vieni nuo kitų, nečiaudėti, nekosėti, nekalbėti, nepriartėti tarpusavyje arčiau nei per du metrus. Suprantame, kad žmogus turi savo laisvą erdvę, ir kad jis turi būti atskirtas savo kambaryje ar bute.
Visos šios būsenos iš principo nėra labai logiškos ir nėra labai natūralios mūsų pasauliui, juk nuolat stumdomės metro, tramvajuose, autobusuose, maišomės gatvėse ir pan.
O dabar, jei žmogus čiaudi už kelių metrų nuo manęs, mane iškart užvaldo baimė. Apskritai, matome, kaip pasikeitė žmonių būsena ir ji nėra kieno nors primesta. Kas kad užsikrėsi šiuo virusu? Iš esmės nėra ko jaudintis. Ar nuo jo mirštama? Mirštama. Bet  mirštama ir nuo paprasto gripo.
Išeitų, kad atsiranda visiškai kitoks požiūris į šią būseną ir ji tarsi nėra padiktuota kokių nors mūsų pasaulio reiškinių. Tiesiog žmonės tapo kitokie. Jie tai suvokia tarsi mus būtų užklupęs cheminis ar dujų karas.
#262620

Iš 2020 m. kovo 19 d. programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Koronavirusas keičia tikrovę I d.

Koronavirusas keičia tikrovę VI d.

Komentarų nėra

Kur išsigelbėjimas nuo koronaviruso?

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKaip išeiname iš egoizmo? Išeiname iš savo noro mėgautis ir siekiame būti mūsų tarpusavio ryšio viduje. Todėl kiekvienas jau nekreipia dėmesio į save, o tik į tai, kas yra tarp mūsų. O tarp mūsų ir yra dvasinė erdvė, juk ji ne manyje.
Aš – tai mano egoizmas, o už jo ribų – davimo ir meilės jėga, Kūrėjas, vieta, vadinama aukštesniuoju pasauliu. Ten yra mūsų gyvenimo tikslas, kūrinijos tikslas, į kurį turime ateiti.
Kiek kaskart pakylame virš savo egoizmo, virš savo „aš“ ir žengiame žingsnį iš savęs artimo link, tiek imame jausti dvasinį pasaulį, aukštesniąją jėgą, tikrovę, esančią už mūsų, už ego ribų. Taip turime galimybę atitolti nuo koronaviruso. Šis virusas išstumia mus iš mūsų egoizmo, versdamas išeiti iš savojo „aš“ į išorę.
Tai efektyviausias, tinkamiausias vaistas. Išėjimas iš egoizmo yra visų problemų sprendimas, o virusas atsiųstas tam, kad išgydytų egoizmą. Jis rodo mums, kad reikia pakilti virš savo egoizmo, virš savojo „aš“ ir susijungti su kitais. Taip randame veiksmingą vaistą, tinkamai ištaisome savo būseną.
Turiu pabėgti nuo savęs, egoisto, į erdvę tarp mūsų, ten, kur yra dvasinis pasaulis, Kūrėjas, bet nesuprantu, kas yra „tarp mūsų“, nes tai tokia sritis, kurios egzistuojančios dar net nejaučiu. Tačiau turime siekti ryšio ir tada pajausime, kad virš šitos mano ir tavo egoizmo jungties yra aukštesnis pasaulis, kitas matavimas, kuris viena pakopa aukščiau už mus.
Ten rasime „Izraelio žemę“ („žemė“ reiškia „norą“, o „Israel“ reiškia „tiesiai į Kūrėją“, jašar kėl), ten įstengsime siekti Kūrėjo, Jį jausti, ten Jis yra. Tenai yra ateities pasaulis, mūsų dvasinis, amžinas gyvenimas – viskas yra tik ten, ryšyje tarp mūsų.
Todėl meilė artimam kaip pačiam sau yra pagrindinis visų ištaisymų, kur yra Kūrėjas, dėsnis.
Ryšys su draugais man tampa vis svarbesnis už mane patį. Ir kuo svarbesnis draugas, tuo labiau einu pirmyn ir tuo labiau tolstu nuo šio pasaulio – kol dvasinis pasaulis man tampa svarbesnis, kitaip tariant, davimas, meilė artimui, mūsų vienybė tampa svarbesni nei aš pats.
Tai reiškia, kad pralaužiu sieną tarp „Egipto“ ir „Izraelio“, pereidamas Raudonąją jūrą (heb. k. yam suf – baigtinė jūra – vert. past.), per galutinę sienos liniją, po kurios nebegrįžtama atgal. Juk iki to dar yra pavojus, kad galiu sugrįžti į „Egiptą“.
#262474

2020 m. balandžio 1 d. iš rytinės pamokos, tema „Pesachas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas: kiaurai visas galaktikas

Žvelgti kitaip į kliūtis ir sunkumus

Mintys apie koronavirusą VI d.

Komentarų nėra

Mylėti vieną ar dešimtuką?

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar norint pasiekti tikslą pakanka mylėti artimą ir patenkinti jo norus?
Atsakymas. Pakanka, jei myliu dešimtuką. Mylėti vieną artimą žmogų – tai tam tikra prasme savanaudiška samprata. Tačiau jei įsijungiu į dešimtuką, mėginu susijungti su draugais, anuliuojuosi jų atžvilgiu, jei visiškai nuteikiu save taip, kad visąlaik stengiuosi suartėti su jais, tai tuomet taip atlieku savo darbą.
Imu jausti, kaip Kūrėjas šnekasi su manimi, ką Jis daro manyje: didina neapykantą, pašalina ją, nuolatos peržiūri mano savybes – ir aš taip šitai jaučiu.
Klausimas. Esame taip sukurti, kad užtikrintai jaučiamės tik tada, kai aplink viskas logiška ir paaiškinama, kai tai, kas numatyta, atitinka tikrovę, kai norai sutampa su galimybėmis. Kaip teisingai dirbti dešimtuke, jei to nėra?
Atsakymas. Reikia iškelti sau aiškų tikslą, žiūrėti, kaip galėsite susijungti jo atžvilgiu, ir labai daug kalbėti apie dešimtuką, kaip susijungti judant į tikslą. Nes pasiekus tikslą, kurio siekiate, visi virsta į vieną žmogų, į vieną pavidalą.
#259343

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam galioja priesakas „pamilk artimą“?

Dešimtukas – ypatinga vienybės forma

Prietaisas Kūrėjui atskleisti

Komentarų nėra

Keturios sielos vystymosi stadijos

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманSielos struktūrą sudaro keturios dalys. Todėl kita būsena, kuri praeina per žmogų po sielos vystymosi gimdoje – tai padalijimas į tam tikras dalis, vadinama TaNTA: taamin, nėkudot, tagin, otijot arba Chochma, Bina, Zeir Anpin (Tifėret) ir Malchut.
Svarbiausia, kad šios stadijos, kaip keturios tiesioginės Šviesos stadijos, nuo pradžių formuoja mus pagal alėf, bėt, gimėl, dalėt lygius. Taip iš Šviesos gimsta noras, kitaip tariant, iš Kūrėjo savybės per keturias stadijas vystosi kūrinio savybė: iš noro duoti – į norą gauti.
Lygiai taip pat kiekvienoje pakopoje per keturias stadijas kiekvienoje atkarpoje vyksta vadinamieji keturraidžiai pokyčiai (taamin, nėkudot, tagin, otijot). Jie atsiskleidžia kiekviename menkiausiame nore: ir tarpusavyje susijungiančiuose, ir tuose, kurie susideda į vieną dvasinį kli (norą).

Kitaip tariant, dėsnis paprastas: keturių stadijų vystymasis, formavimas, noro kūrimas.
Lygiai tą patį galime atsekti ir mūsų pasaulyje: negyvoji, augalinė, gyvūninė ir žmogaus prigimtis. Kiekvienas iš šių lygių dar turi savo keturias stadijas.
Todėl dvasiškai vystydamiesi būtinai praeiname visas keturias mūsų noro stadijas; noras palaipsniui formuojasi ir auga per vidinį pasidalijimą. Kaip tai, iš esmės, vyksta ir žmogaus gemale, taip vyksta ir mumyse.
#261223

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos raidos pradžia

Kūrinio vystymosi stadijos

Visatos struktūra, 3 d.

 

Komentarų nėra

Koronavirusas: norite tikėkite, norite ne

Ateities visuomenė, Koronavirusas, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Medicininių knygų skaitymas ir kalbos apie tabletes neišgydo. Kuo padeda pokalbiai apie gamtos integralumą?
Atsakymas: Skirtumas tas, kad kai kalbi apie tabletes, jos tavęs neveikia. O kai kalbi apie koronavirusą, tai norom nenorom, pažadini aukštesniąsias jėgas, kurios jį mums siunčia.
Kalbėdami apie ryšį, jį generuojame savyje, pažadiname žmonių norus, kad tas ryšys pakiltų aukščiau mūsų egoistinės prigimties. Išeitų, kad taip gydaisi ir tau nereikia jokių vaistų.
Šiandien pasaulyje išleidžiami milijardai dolerių tam, kad būtų išrasti vaistai nuo koronaviruso. Tačiau vaistas praktiškai yra ant tos bangos, apie kurią kalbame. Galite netikėti, galite juoktis, bet taip yra.
Jei pradėsime artėti vieni prie kitų, o tai įmanoma pasitelkus aptarimus, žaidimus, treniruotes, tai jokie virusai negalės išsivystyti ir įsitvirtinti tarp mūsų. O jeigu ir toliau kivirčysimės, tolsime vieni nuo kitų, suteiksime jam erdvės, tai jis viešpataus tarp mūsų, kad neleistų žmonėms suartėti.
Atkreipkite dėmesį, kaip jis veikia. Rekomenduojama nesiartinti vieniems prie kitų arčiau nei per du metrus. Pažiūrėkite, kaip gerai: bent jau nebus smurto, bet vis tiek galime bartis. O jei ir toliau barsimės, tuomet rasis dar sudėtingesnis virusas ir atsidursime vieni nuo kitų tokiu atstumu, kad bartis nebegalėsime.
Matau, kad virusas veikia taip, kad leistų mums suartėti tinkamai: širdimis, dvasiškai. Todėl turime jį laiminti ir vertinti. Tikiuosi, kad dar įvertinsime tai.
#263191

Iš 2020 m. kovo 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Geriausi vaistai nuo koronaviruso

Antikūnai prieš egoizmą

Mintys apie koronavirusą II d.

Komentarų nėra

Atvesti pasaulį į pusiausvyrą

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija, Pasaulio problemos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kokia prasmė kalbėti, kaip visą gamtą atvesti į pusiausvyrą, jei net negaliu paveikti savęs, jau nekalbant apie visą žmoniją?
Atsakymas: Turime išmokti save veikti, iššaukti tinkamą aukštesniosios Šviesos poveikį, teigiamas gamtos jėgas ir taip kompensuoti visas jos neigiamas būsenas.
Net vienas žmogus gali kompensuoti absoliučiai visas būsenas, įtraukiant jus ir viską apskritai. Tad jokiu būdu nereikia sakyti, kad, neva, negaliu to padaryti. Gali kiekvienas iš mūsų.
Žinoma, galima pasakyti: „Pasaulyje yra milijardai žmonių. Net jei ką nors padarysiu, tai bus milijardinė dalis, kuri nieko neduos“. Tai netiesa!
Žmogus pajėgus subalansuoti visą žmoniją. Ir turi taip elgtis. Kabaloje apie tai kalbama daugelyje šaltinių.
Baal Sulamas straipsnyje „Meilė Kūrėjui ir kūriniams“ rašo: „Tokiu būdu kiekvienas vieno žmogaus atliktas ištaisymas daro įtaką visam pasauliui, skatina pasaulį vystytis ir įgyvendinti meilės bei davimo dėsnį, kol užsipildys Žemė šiuo žinojimu.
O kiekvienas vieno žmogaus padarytas pažeidimas irgi veikia visą pasaulį ir pažadina jėgas, verčiančias pasaulį taisytis. Šias jėgas jaučiame kaip kančias.“
Išeitų, kad bet kuris žmogus vienu savo veiksmu pažeidžia pasaulio harmoniją arba ją taiso. Todėl jokiu būdu neturėtume pamiršti teigiamo indėlio, kurį kiekvienas gali duoti pasaulio pusiausvyrai.
Dabar esame ypatingoje situacijoje: didžiulę globalią sistemą tiek išvedėme iš pusiausvyros, kad ji ima iš savęs skleisti virusus. Kitaip tariant, iš savo nestabilios būsenos ji jau niekaip kitaip nebegali kompensuoti savęs, tik išskirdama kenksmingas biologines mikrosistemas.
Todėl reikia suprasti, kad neturime kito pasirinkimo – tik rimtai prisiimti sau pareigą atvesti sistemą į pusiausvyrą.

#263182

Iš 2020 m. kovo 15 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Dvasinių klijų efektas

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalos išminties esmė – norų, ketinimų, minčių, sielų vienybė. Koks pagrindinis instrumentas, kuris dvasiškai suklijuoja mus? Kas visa tai sujungia?
Atsakymas. Juos jungia mūsų noras, kai dešimtuke taip norime būti drauge, kad jaučiame tarpusavio siekį, sąveiką, mintis, kitaip tariant, atsiskleidžia visiškai naujas abipusis jausmas, kurio anksčiau niekas nepatyrė.
Jis irgi dar ne dvasinis, tačiau tai jau tam tikro vieningo, Kūrėjo laiminamo lauko atsiskleidimas. O paskui susijungsime vis labiau, kol prote, širdyje, ketinimuose imsime jausti, kaip norime padėti kitas kitam, atsirasti vienas kitame, susivienyti tarpusavyje.
Tuomet megzdami vienybės tinklą imsime jausti, kad ten yra Kūrėjas, tarsi mes pagavome Jį į tą tinklą kaip didžiulį delfiną.
#262915

Iš 2020 m. kovo 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – dvasinė mintis

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Dešimtukas – ypatinga vienybės forma

Komentarų nėra

Dievo vardas įrašytas žmogaus DNR

Kūrėjas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Dr. Izaijas Rubinšteinas tyrimais atskleidė, kad visų gyvūnų DNR sandara vienoda. Kiekvieną DNR sudaro tarpusavyje sujungtos aminorūgščių spiralės.
Mokslininkas tyrimus atliko elektroniniu mikroskopu su prijungta programa, kuri atsakydavo į jo pateiktus klausimus. Į klausimą: „Kas jungia šias spirales?“ – programa atsakė: „Periodiškai atsirandantis tiltas“.
Kada jis paklausė: „Kur galima pamatyti šį tiltą?“ Programa atsakė: „Tiltas stovi už 10 aminorūgščių, po to už 5, toliau – už 6, dar toliau – už 5“ ir t. t.
Kadangi mokslininkas buvo religingas žydas, tai pamatęs skaičių seką: 10, 5, 6, 5, padarė išvadą, kad tai ne šiaip skaičiai, o Dievo vardas – Jud-Kei-Vav-Kei.
Atsakymas. Ryšys tarp visų galimų mūsų DNR savybių atsiskleidžia matricoje, vadinamoje „Dievo vardas“.
Dr. Rubinšteinas atskleidė gamtoje esančią priklausomybę, kuri išreiškiama Jud-Kei-Vav-Kei. Ši priklausomybė pasireiškia absoliučiai visur! Tik mes kartais ją pastebime, galime atskleisti, tyrinėti, užrašyti, o kartais ne. Bet ji pasireiškia visur, nes tai – bendra gamtos savybė.
DNR – informacinis žmogaus įrašas.
Klausimas. O kur jis yra?
Atsakymas. Mūsų ląstelėse. Mes sudaryti iš baltymų struktūrų, kurių pagrindas – savybė, kabaloje vadinama „trys linijos“ arba dviguba spiralė, sujungta kopėtėlėmis.
Kabaloje tai žinoma jau 5000-6000 metų. Galbūt ir dar seniau žinota, tik kieno?
Klausimas. Kaip žmogui augant ne tik fiziškai, bet ir morališkai, protiškai bei dvasiškai, tobulinant save, nenutraukti šios spiralės, o stiprinti ją? Ko tam reikia?
Atsakymas. Dėl to jam reikia susijungti su Kūrėju. Tada jis atkurs savo nutrūkusius saitus.
Todėl reikia pasiekti tokį lygį, kuriame galėtum susisiekti su Kūrėju, gauti iš Jo tą pirmapradę jėgą, kuri taisys tavo DNR, tavo dvigubą spiralę. Iš esmės – atkūrinėti tarp jų vidurinę liniją.
Klausimas. Kaip žmogui padeda suvokimas, kad jo struktūroje įrašytas Kūrėjo kodas?
Atsakymas. Labai padeda! Mes visi sudaryti iš šių kodų. Visos mūsų ląstelės, visi organai sudaryti iš tarpusavyje sąveikaujančių įvairių baltymų sistemų. Jose įrašyti Kūrėjo kūrimo rezultatai, kaip Jis mus sukūrė. „Jis“ – tai Aukštesnioji jėga, aukštesnioji programa.
Klausimas. Žinome, kad tiltas kartais sugriūna. Kokiomis sąlygomis išnyksta Kūrėjas, Jo įrašas?
Atsakymas. Išnyksta, kai visiškai nesistengiame būti į Jį panašūs. Taip prisišaukiame problemas, ligas, net mirtį.
Klausimas. Kokia Jo funkcija žmogaus DNR viduje? Koks Kūrėjo vaidmuo ir kaip turime jį atitikti?
Atsakymas. Kaip jau sakiau, žmogaus DNR sudaro dvi lygiagrečios baltymų sistemos, tarp kurių yra jungtys, panašios į kopėtėlių skersinius. Tai labai supaprastintas vaizdas, sudedamųjų ten yra žymiai daugiau. Visa tai turi palaikyti tokią pusiausvyrą, kad tarpusavio sąveika būtų absoliučiai altruistinė.
Jei tokia pusiausvyra pasiekiama, tada šiomis jungiančiomis kopėtėlėmis – mažučiais jungiančiais įrenginiais (juk baltymų sistemų struktūra labai sudėtinga) – perduodamas teisingas signalas, subalansuojantis dešiniąją ir kairiąją linijas.
Komentaras. Kaip žmogui tapti geresniam?
Atsakymas. Geresniam? Visai paprasta! Reikia tik panorėti tapti geresniam. Pagal jo norą spiralė ims keistis į gera. Ji ims suktis tinkama kryptimi sąveikoje su kitomis spiralėmis ir bus pačiame optimaliausiame režime.
Klausimas. Kaip žmogus galėtų užmegzti ryšį, dialogą su šia sistema, pasitikrinti savo veiksmų teisingumą?
Atsakymas. Tam jis turi būti geras. Būti geram, vadinasi, visus laikyti aukštesniais už save ir gyventi tam, kad darytų gera kitiems. Tada jo sistema veiks tinkamai. Jos toks vidinis stilius, tikslas, režimas – teisingo palankumo sau ir kitiems režimas.
Komentaras. Labai sudėtinga sistema!
Atsakymas. Nesudėtinga. Jos veikimo principas labai paprastas.
Bet viduje ji labai sudėtinga, nes turi įsikūnyti gyvoje – gyvūninėje, biologinėje materijoje. Tai sudėtinga, juk tam, kad išverstum dvasinę kalbą, jausmų, davimo, meilės, tarpusavio sąveikos kalbą į iš esmės negyvų elementų, baltymų kalbą, reikia labai didelės transformacijos.
Reikia atlikti labai daug įvairių atspaudų įvairiuose šios teisingų tarpusavio santykių sistemos lygmenyse, kol ji nusileis iki tinkamos sąveikos baltymų lygmenyje. To neįmanoma net įsivaizduoti!
Klausimas. O kaip atsižvelgti į visas šias smulkias detales?
Atsakymas. Neįmanoma. Prisimenu, ir aš lygiai taip pat klausiau. O vėliau supratau, kad mūsų deterministiniame lygmenyje šito niekaip negalime įsivaizduoti, padaryti, pajusti, sukurti, patys sukonstruoti, sujungti, surinkti tarsi konstruktorių.
Viena, ką galime, – nuteikti save atvirkščiai – gėriui, meilei, tarpusavio sąveikai, suartėjimui, prieraišumui. Tada ši tarpusavio sąveika įvyks mūsų viduje ir atitiks mūsų siekius. Savo siekiais mes suderiname baltymų spirales.
Komentaras. Vadinasi, žmogui verta kažko panorėti…
Atsakymas. Ne, neužtenka tik panorėti. Taip nebūna, čia ne kokie fokusai. Žmogus turi dirbti su savimi, siekdamas teisingų minčių ir norų, gerinti santykius su kitais, ir taip jis išsigydys visas savo spiralių problemas.
Klausimas. DNR dažnai vadinama statybine gyvybės medžiaga, nes joje saugomas genetinis kodas, sudarantis paveldimumo pagrindą.
Taigi mūsų paveldimumas – būti visiškai, kaip jūs sakote, geriems ir veikti visų labui. Kodėl gi žmogus elgiasi priešingai? Kur nutrūkusi ši spiralė?
Atsakymas. Ne, ji nenutrūkusi. Mes tyčia tokie sukurti tam, kad patys save sąmoningai sureguliuotume. Mus sukūrė kenkėjiškus, bjaurius, godžius, trumpai tariant, visiškai egoistiškus, kad būdami tokios būsenos tinkamai save sureguliuotume ir taip išgydytume save bei kitus – savo palikuonis ir visą mus supantį pasaulį.
Žmogui suteikta galimybė išsitaisyti, bet tam reikia dirbti. Tam reikia sutikti mokytoją, tinkamą grupę. Jam reikia daug sąlygų, kad pradėtų taip save keisti, jog sugebėtų ištaisyti net savo baltymų struktūrą.
Klausimas. Mes galime pakeisti savo DNR?
Atsakymas. Ką reiškia „pakeisti“? Žmogus gali ją taisyti. Jeigu elgiasi teisingai, visi trūkumai išsilygina.
Kai jis funkcionuoja tinkamai, tai ir jos tinkamai funkcionuoja. Kai jis veikia lygmenyje „žmogus“, tinkamai sąveikauja su aplink esančiais asmenimis, tai jo viduje visos spiralės, baltymai ir kt. taip pat ima tinkamai sąveikauti. Kitaip tariant, žmogus iš aukštesnio – psichinio, psichologinio, netgi dvasinio lygmens priverčia susibalansuoti ir žemesnes struktūras.
Klausimas. Ką reiškia: žmogus elgiasi teisingai, kad vystytųsi jo sistema?
Atsakymas. Su visais elgiasi gerai. O dar labiau – kai atskleidžia Kūrėją. Tai jau aukščiausia pakopa. Tada savo prigimtimi, savo vidiniais veiksmais jis tampa lygus Kūrėjui. Išorėje to galbūt ir visai nesimato. Ir tada visa jo struktūra taip pat palaipsniui visiškai išsitaiso. To visiems jums ir linkiu.
Klausimas. Kam žmogui reikia visų šių žinių? Tarkime, jis žino, kad turi altruizmo kodą, ir nieko su tuo negali padaryti.
Atsakymas. Žmoguje yra šis altruizmo kodas, kurį jis turi atskleisti, rasti, kaip jį atrakinti, ir susiderinti su juo. Žmogus turi tai padaryti ir padarys. Kiekvienas!
#258389

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Koronavirusas: kiaurai visas galaktikas

Dvasinis darbas, Koronavirusas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманGamta koronavirusu mums rodo, kad jei per savo egoizmą nutolstame nuo kitų, tai ir fiziškai neturime teisės prie jų artintis. Jei norime būti susivieniję, pirmiausia turime užmegzti vidinį ryšį ir teisingai, maloniai elgtis vienas su kitu. Kiek gero žmogus linki kitiems, tiek gali prie jų priartėti. O jeigu nenori mylėti kito ir jam padėti, tuomet negali prie jo artintis. Tegu pamato, kaip jo egoizmas jį atitolina.
Tai taip paprasta, mūsų pasaulyje jau pasireiškia Aukštesniojo pasaulio savybės, ir turime tuo naudotis, kad lavintumės, žinodami, kada priartėti arba nutolti. Įsivaizduokite, kaip gerai būtų, jei laikytumės tinkamo atstumo, artėdami ar toldami nuo žmonių pagal savo vidinį santykį.
Mes galime būti su tavimi dviejose skirtingose galaktikose, atskirtose daugybės šviesmečių, ir tuo pačiu metu jausti, kad esame susiję ir ateityje tikrai suartėsime, nes tai sužadina tarp mūsų esantis Kūrėjas. Ir tada kiekvienas iš savo galaktikos ieškotume, kaip nepaisant atstumo priartėti vienam prie kito, kaip išreikšti savo meilę ir atsisakyti savęs.
Taip pamažu priartėtume ir susijungtume į vieną parcufą, kuriame Kūrėjas atsiskleidžia visa galia, tai yra amžinoje ir tobuloje mūsų tarpusavio meilėje. Mes susilietume vienas su kitu širdimis ir troškimais bei atskleistume mus užpildantį Kūrėją. Tai – išsitaisymo pabaiga.
Bet pirmiausia turime suvokti, kokie mes skirtingi. Ir būtent tai daro koronavirusas. Bus ir kitų būdų, leisiančių pajusti mūsų nutolimą vienas nuo kito, kad galų gale suprastume, jog virusas yra susijęs su mūsų norais, su mūsų vidinėmis savybėmis, ir negalime priartėti vieni prie kitų, nes tokia tvarka.
Aš nenoriu artumo su juo, todėl ir fiziškai negaliu prie jo prisiartinti! Pasirodo, kaip mūsų pasaulis įgyja dvasinio pasaulio pavidalą.
Įsivaizduokite, kad visi esame pakibę vakuume, ir tiek, kiek norime tapti geresni ir artimesni vienas kitam, tiek ir artėjame. O jei blogai elgiamės vieni su kitais, tada tolstame. Vadinasi, viską lemia ne fiziniai šio pasaulio atstumai, bet mūsų vidinės, dvasinės savybės. Būtent tai šiuo metu vyksta pasaulyje, o mes galime pamąstyti apie savo pokyčius.
Tai visada buvo nuo mūsų paslėpta ir painu, o dabar viskas paaiškėjo. Noriu tapti artimesnis kitiems, nes taip galiu atskleisti Kūrėją ir savo aukštesnįjį pasaulį, kuris pasireiškia tik mūsų ryšiu. Tačiau norint suartėti neužtenka žengti kelis žingsnius, nekeičiant savo vidaus.
Pirmiausia turiu pakeisti save, savo požiūrį į kitus iš neapykantos į meilę, o tada tikrai priartėsiu prie jų. Mes artėjame arba tolstame vieni nuo kitų, priklausomai nuo savo ketinimų, požiūrio. Viskas tampa aišku ir suprantama, visas dvasinis darbas tampa atviras.
Todėl prašau draugų: pritraukite mane prie savęs, kreipkimės į Kūrėją kartu, kad padėtų mums! Taigi, mes dirbame, bet kol kas esame pakibę ore. Mes jungiamės tarpusavyje ir su Kūrėju, prašydami pagalbos, ir imame judėti vienas prie kito, tarsi plūduriuodami nesvarumo būklėje, kol susivienysime, atskleisdami savybę, vadinamą „Kūrėju“.
Visa tai jau yra čia pat, mūsų rankose. Dabar mums suteikta galimybė dirbti materialiame pasaulyje su dvasinėmis savybėmis. Įsivaizduojate, ką padarė koronavirusas!
#262832

Iš 2020 m. balandžio 7 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Po pandemijos

Du metrai neutralios zonos

Virusas nuveda mus nuo bėgimo takelio

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »