Klausimas: Kodėl dvasinis pasaulis vadinamas aukštesniuoju?
Atsakymas: Mes jį vadiname aukštesniuoju, nes jis egzistuoja virš mūsų savybių. Mūsų savybės – tai gavimo savybės, todėl esame labai priklausomi nuo savo egoistinių norų ir jų išsipildymo. O Aukštesnysis pasaulis – tai savybės, kylančios iš noro duoti, užpildyti, pamilti, prisotinti kitus. Ir kadangi jos kokybiškai nepriklausomos, laisvos, todėl vadinamos aukštesniosiomis. Tokios savybės yra arčiau Kūrėjo, kuris yra davimas ir meilė. Todėl viską, kas yra arčiau Jo, mes apibūdiname kaip „virš mūsų“, t. y. arčiau pirmapradžio šaltinio.
Klausimas: Kalbėdami apie Aukštesnįjį pasaulį, dažnai jį vadiname dvasiniu. Ką reiškia žodis „dvasinis“?
Atsakymas: Aukštesnysis pasaulis vadinamas dvasiniu, nes jis nėra materialus.
Klausimas: Ar yra skirtumas tarp terminų „dvasinis pasaulis“ ir „Aukštesnysis pasaulis“?
Atsakymas: Ne, tai yra bendrieji, nepatikslinti pavadinimai.
Klausimas: Kas yra dvasinis atskleidimas?
Atsakymas: Gamtos atskleidimas davimo savybėje, lygus Kūrėjui, vadinamas dvasiniu.
#264544

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Klausimas: Kodėl buvo neįmanoma iškart perduoti metodikos visoms tautoms, jei Kūrėjas / Gamta gali viską?
Atsakymas: Ne, tai daroma ne pagal kokį nors Kūrėjo norą. Mes manome, kad Kūrėjas yra aukščiausia būtybė, kuri pasirenka ir kuria pagal savo norą ar nenorą, bet ne. Kūrėjas yra aukščiausia gamtos jėga, kuriai būdingas davimas, ryšys ir meilė, ji sukuria sau visiškai priešingą formą – materiją, kuriai būdingas gavimas, sumišimas ir neapykanta. Sujungus šias dvi savybes – atrandant jų priešingumą ir sujungiant jas – kūriniai galės atskleisti Kūrėją.
Viskas išplaukia iš gavimo ir davimo savybių. Pradėdamos jungtis tarpusavyje, jos sukuria milžinišką viena kitai priešingą ir esančią pusiausvyroje ryšio sistemą. Štai, ką mes turime.
Klausimas: Ar kalbant šiuolaikine kalba, vyksta natūrali atranka?
Atsakymas: Nesakyčiau, kad tai yra atranka, nes čia niekas nepasirinkta ir niekas neatstumta: tiesiog palaipsniui derinamos dvi priešingos savybės – davimas ir gavimas, o daugiau nėra nieko.
Komentaras: Istorikai teigia, kad prieš kelis šimtus tūkstančių metų Žemės planetoje vienu metu egzistavo apie 20 žmonių tipų. Vienas iš jų – Homo sapiens („protingasis žmogus“) – išgyveno. Gamta padarė taip, kad jie turėjo galimybę bendradarbiauti.
Atsakymas: Visa grindžiama vidiniais norais, kurie yra negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogaus būsenos. Žmogui ar kokiai nors grupei pasireiškia noras, todėl jie atitinkamai elgiasi. Mes juk matome, kad žmonės kažkaip elgiasi, tik turėdami tam tikrus vidinius motyvus.
#264613

Iš 2019 m. liepos 22 d. TV programos „Sisteminė Izraelio tautos vystymosi analizė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmo teorija, I dalis

Antisemitizmo teorija, II dalis

Antisemitizmo teorija, III dalis

Komentaras: Svarstydami gilias filosofines temas, staiga pavartojate žodžius „meilė“, „davimas“.
Atsakymas: Ne tik. Kabalos moksle dažnai vartojami tokie terminai, kaip „zivug“ – „susijungimas“, „susiliejimas“.
Faktas, kad viskas, kas vyksta mūsų pasaulyje kūnuose, ne kūnuose, tarp kūnų ir t. t., vyksta ir dvasinėse jėgose, kurios valdo mūsų kūnus ir mūsų sielas. Todėl turime konkrečiai įvardyti visus šiuos veiksmus ir būsenas. Mes imame žodžius, kurie išreiškia mūsų pasaulio veiksmus, ir vadiname jais dvasinius veiksmus.
Taigi, dviejų norų sąjungą mes vadiname „zivug“, tai yra, susiliejimu, susijungimu. Dvasiniame pasaulyje yra „pradėjimas“, „nėštumas“, „gimdymas“ ir pan. Apskritai, viskas, kas egzistuoja mūsų pasaulyje, yra Aukštesniojo pasaulio pasekmė, todėl ir terminai vienodi. Tačiau dvasiniame kontekste visa tai vyksta ne kūnuose, ne materijoje, o noruose.
Klausimas: Kaip atomai susijungia vienas su kitu, kad sudarytų molekulę, taip ir norai jungiasi tarpusavyje?
Atsakymas: Taip. Ir vėlesni norai gaunami labiau koncentruoti, integralesni. Norai, kurie susirenka tam tikroje sistemoje „AVAJA“, yra vadinami „sfirot“, „parcuf“, o vėliau – „pasauliu“.
#264590

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Klausimas: Esame sukurti, kad gautume ir duotume. Viskas turi būti su saiku? Ne tik duoti be egoizmo?
Atsakymas: Žinoma, ne. Pirma, egoizmas niekur nedingsta. Nuolatos naudojamės juo. Antra, gavimas ir davimas turi būti subalansuoti. Tik tuomet bus dinamiška pusiausvyra sistemoje.
Reikia ir duoti, ir gauti. Vienas priešais kitą: dalis gauna, dalis duoda. Kaip ir kiekviename žmoguje, taip ir visuomenėje, visoje sistemoje apskritai. To turime mokytis.
#266879

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi jėgos pasaulyje

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Kodėl Kūrėjas nori, kad jausčiausi priešingas Jam?

Klausimas: Kas yra AVAJA?
Atsakymas: AVAJA – tai keturraidis („jud-kei-vav-kei“) Kūrėjo vardas, apimantis visą kūrinį. Viskas, kas sukurta ir egzistuoja pasaulyje, priklauso keturioms šviesos plitimo stadijoms, kurios yra vadinamos „AVAJA“, arba Kūrėjo vardais.
Aukštesnioji šviesa, eidama per keturias stadijas, ir kuria visą visatą, išryškina Kūrėjo esmę, Kūrėjo santykį su kūriniu.
Klausimas: Pavyzdžiui, jei paimtume kokią nors mūsų pasaulio materiją, pvz., stalą ar žmogų, tai bet kokio noro struktūra būtų AVAJA?
Atsakymas: Taip, bet mes to nematome, nepastebime, nejaučiame. Koks bebūtų pasaulis – didelis, mažas – nesvarbu, kaip į tai bežiūrėtume, jame visada galima matyti AVAJA.
Komentaras: Dar kabaloje nuolat sutinkamas terminas „Adomas Rišonas“. Koks jo ryšys su AVAJA?
Atsakymas: Esmė ta, kad viskas, kas sukurta visatoje, viena vertus, laikoma „AVAJA“, o kita vertus, ji laikoma struktūra, kuri vadinama „Adomu“.
Kaip „Adomas“ turimas omenyje ne mūsų pasaulio žmogus, o sistema, į kurią įeina viskas. Kūrėjas sukūrė kūrinį taip, kad jis galiausiai suprastų Jį – Kūrėją. Todėl kūrinys praeina vystymosi stadijas, kol pasiekia „Adomo“ pakopą („Adam“ nuo žodžio „edome“ – panašus į Kūrėją). Ir todėl viskas, kas sukurta, gali vadintis „Adomu“.
Be to, Adomas Rišonas – tai pirminė forma kūrinio, kuris paskui patiria įvairiausių transformacijų, kol pasiekia savo galutinį tikslą.
Klausimas: Koks skirtumas tarp AVAJA ir Adomo Rišono?
Atsakymas: Adomas Rišonas sudarytas iš AVAJA, bet kai kalbame apie AVAJA, kaip ši struktūra reaguoja į Kūrėją, norėdama tapti panašia į Kūrėją, ji vadinama „Adomu“.
Klausimas: Kitaip tariant, visi šie dalykai tarsi yra potencialūs, kaip mūsų pasaulyje DNR slypi visa informacija apie žmogaus kūno vystymąsi, jo charakterio savybes ir t. t., ir žmogus juos atskleidžia savo pojūčiais?
Atsakymas: Taip. Vėliau tai atsiskleidžia.
Klausimas: Kas yra „dešimt sfirų“?
Atsakymas: Dešimt sfirų – tai dešimt dalių, iš kurių sudarytas bet kuris baigtinis, teisingas davimo noras.
Klausimas: Koks skirtumas tarp AVAJA ir dešimties sfirų?
Atsakymas: Tai yra tas pats. Nors AVAJA sudaryta iš keturių raidžių ir dar raidės „jud“ galūnės („kuco šel jud“), bet tai vis tiek – dešimt dalių.
#264355

Iš 2019 m. TV programos „Kabalos pagrindai“

Klausimas: Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?
Atsakymas: Žmogiškasis egoizmas ir yra prigimtinis. Nieko savo neturime. Gamta mus paleidžia ir jokių kitų savybių, jausmų, veiksmų, jėgų mumyse nėra. Problema tik ta, kaip visu tuo naudojamės.
Klausimas: Vadinasi, egoizmas – tai prigimtinis reiškinys, todėl apie jo sunaikinimą nekalbama. Bet kaip tinkamai jį išnaudoti?
Atsakymas: Virš egoizmo kurti jam priešingą davimo ir meilės savybę.
#267737

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo noras gauti skiriasi nuo egoizmo?

Kodėl mes negalime subalansuoti savęs?

Ką taisyti?

Klausimas: Kokia turėtų būti ateities visuomenė?
Atsakymas: Ateities visuomenė – tokia, kurioje žmonės vienu metu patirs visas gyvenimo formas. Žmogus nejaus, kad egzistuoja tik vienoje visatos dalyje – nereikšmingiausioje, mažiausioje, vadinamoje „mūsų pasauliu“. Be jos dar yra daugybė pakopų, ir jas visas galime suprasti, suvokti, pajausti gyvendami šiame pasaulyje. Mūsų pasaulis – egoistiška visatos dalis, o kitos jos dalys yra altruistiškos. Ir jas visas galime sujungti savyje. Bet norint pradėti jausti kitus lygius, būtina išeiti iš savo egoizmo. Tada pamatysime, kokia iš tikrųjų yra Visata.
Klausimas: Egzistuoja sąvoka „mąstymas 5D“ (penktojoje dimensijoje). 3D – kai galvoji egoistiškai, pats už save, o 5D – kai jauti šį pasaulį kaip bendrasis protas, vieninga žmonija.
Ko turėtume siekti, kad galvotume kaip vienas organizmas?
Atsakymas: Tam turite pakilti virš savo egoizmo, įgyti davimo, meilės savybę. Turite išeiti iš savęs, nustoti jausti save kaip centrą ir atvirkščiai, jausti kitus kaip centrą, kaip tikslą, kuriam atiduodate viską. Ir jūs patys egzistuojate tik dėl to. Tuomet jausite 5D lygį.
#264869

Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimai su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuomenės įtaka

Idealus ateities visuomenės principas

Ateities žmogus

Klausimas: Viena iš Jeruzalės ypatybių – unikalus psichinis sutrikimas, būdingas tik šiam miestui. Jis taip ir vadinasi – Jeruzalės sindromas. Kasmet jis nustatomas pusšimčiui turistų iš užsienio, nepriklausomai nuo jų išpažįstamos religijos. Nejau Jeruzalė kaip nors paslaptingai veikia žmones?
Atsakymas: Žinoma, tai ypatingas miestas, sukuriantis neišdildomą įspūdį daugeliui iš mūsų. Jame dvelkia senove, jame teka žmonijos istorija.
Kad ir kaip ten būtų, Jeruzalės sindromas – vien psichologinis reiškinys, visiškai suprantamas ir paaiškinamas. Neatsitiktinai panašūs reiškiniai būdingi ir kitoms pasaulyje garsioms vietoms.
Vidinės vibracijos, esančios trijų religijų sostinėje, jos nepakartojama dieviškumo aureolė – visa tai sukurta žmonių, o ne atėjo iš aukščiau. Akmenyse nėra šventumo. Dvasinės savybės neįsivelka į mūsų pasaulį.
Tikrąją dvasią kuria tik patys žmonės, kai kartu siekia davimo ir meilės.
Tikroji Jeruzalė – ta, kuri širdyje. Tai dvasinė viso pasaulio sostinė. Ne šiaip miestas, o ypatinga žmonių tarpusavio santykių pakopa. Pakopa, kur kūrinio, ieškančio ryšio su Kūrėju, baimė ir Jo atsakas susijungia į vieną visumą.
#223057

Iš 2018 m. sausio 18 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Klausimas: Kaip kabala veikia žmogų, kad jis pasikeičia? Kaip tai vyksta?
Atsakymas: Kabala yra išmintis, pasakojanti apie altruistinių jėgų, vadinamų dvasinėmis, nusileidimą į mūsų pasaulį. Šios davimo ir meilės savybės yra visiškai priešingos žemiškoms. Jos pamažu artėja prie žmonijos, todėl mes kenčiame.
Galima sakyti, kad kenčiame dėl to, kad Kūrėjas artėja prie mūsų. Jaučiame savo priešinimąsi Jam, todėl jaučiamės blogai. Davimo, meilės, vienijimosi savybės artėja prie mūsų, o mes pagal savo prigimtį to nenorime. Tai ir yra viso mūsų gyvenimo problema.
Ir kadangi nesuprantame to, kas vyksta su mumis žemėje, jaučiame tai ne kaip dvasinį pakilimą, o kaip įvykius, kurie mus atstumia ir žemina.
Jei suvoktume savo kančių kilmę, kad jos kyla dėl dvasinių jėgų artėjimo ir atitinkamai taptume panašesni į šias dvasines jėgas – davimo, meilės, vienijimosi savybes, tada mes jas teisingai suvoktume, kontaktuotume su jomis ir jaustume, kaip jos mums padeda pakilti į visiškai kitų savybių aukštybes – į dvasines pakopas.
#259974

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Eikime geruoju keliu

Kas sukelia kančias?

Akstinas judėti Šviesos link

Klausimas: Ar gali žemiškoje moteryje vystytis ir gavimas, ir davimas? Ar moteris, mokanti gauti, kad duotų, bus harmoninga?
Atsakymas: Jei mūsų pasaulyje vyrai ir moterys skirstomi pagal išorinius biologinius požymius, tai dvasiniame tai visiškai nesvarbu.
Dvasiniame pasaulyje kiekviename iš mūsų (nesvarbu, ar tai žemiškas vyras, ar moteris) formuojasi siela iš noro gauti ir ketinimo duoti. Todėl galite būti dvasine vyriška dalimi, t. y. duodanti, o jūsų vyras, gyvenimo palydovas – moteriška dalimi. Vėliau galite susikeisti vietomis, priklausomai nuo jūsų pastangų ir būsenų. Tai neturi nieko bendra su fiziologine lytimi.
Jei kartu su vyru norite užsiimti dvasiniu darbu, tai jau esate grupė. Grupę sudaro mažiausiai du žmonės, gali būti ir dešimt, bet ne daugiau. Grupėje kiekvienas duoda ir kiekvienas gauna.
Todėl kiekvienas atlieka gaunančio vaidmenį kaip moteris, tai vadinama „moteriška dalimi“, ir duodančio vaidmenį, o tai – „vyriška dalis“. Ir šitai neturi nieko bendro su jų lytimi. Tad viskas yra labai sąlygiška.
Mūsų pasaulyje skirtumai tarp vyro ir moters griežtai apibrėžti vien pagal fiziologines savybes. O dvasiniame pasaulyje per vieną minutę galiu iš vyro virsti moterimi, o iš moters – vyru. Viskas priklauso tik nuo to, kiek manyje pasireiškia egoizmas ir kiek galiu pakilti virš jo.
Linkiu jums visoms būti dvasiniais vyrais, o žemiškame pasaulyje išlikti nuostabiomis moterimis.
Bus tęsinys…
#263292

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis moters vaidmuo I dalis

Dvasinis moters vaidmuo II dalis

Vyriškojo ir moteriškojo prado vienijimosi paslaptis