Klausimas: Kokiu būdu visa žmonija pasieks išsitaisymą? Ar laisvo pasirinkimo klausimas kils visiems, ar tiktai vadovaujančiai šiam procesui mažumai?
Atsakymas: Laisvas pasirinkimas, kaip bet koks reiškinys, susideda iš 4 lygių: negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogaus. Laisvo masių pasirinkimo esmė – prisijungti ir sekti paskui einančius proceso priekyje.
Tai reiškia, kad jie turi suprasti savo būseną, lyderių užduotį, bendrą tikslą ir įsijungti į jo siekimą. Kitaip tariant, jie irgi turi atitinkamą pasiekimą pagal savo sielos šaknį – kaip ir dabar mūsų pasaulyje.
Sakykime, kodėl vieni žmonės pasitenkina kukliais pasiekimais, o kiti veržiasi prie didžiausių? Todėl, kad priklausomai nuo sielos šaknies juos taip veda noras gauti, ir tai nepriklauso nuo žmogaus pasirinkimo – jis toks gimė.
Išsitaisymo pabaigoje, kai visi susivienys, sudarydami ratą, visi skirtumai išnyks, bet išsitaisymo procese kiekvienas privalo atskleisti savo sielos šaknį ir pagal ją vystytis.
Baal Sulamas rašo, kad po to, kai Izraelis – sielos, besiveržiančios prie Kūrėjo, esančios piramidės viršuje, – mesis į priekį, paskui jas paseks visas pasaulis. Taigi kad tikrąją pasirinkimo laisvę turi tiktai tie, kuriems gimsta noras duoti, ir tokių žmonių pasaulyje vis daugėja. Kartu jie vadinasi Izraelis, nes turi polinkį atskleisti aukštesnįjį pasaulį, o visi likusieji gauna iš jų.
Todėl, jeigu mes atliksime savo darbą, nelaukdami, kad jį atliks kažkas kitas, tuo pasieksime viską. Visi likusieji taip pat turi atskleisti tikslą ir Kūrėją, bet kiekvienas gauna pagal savo vietą toje bendroje sistemoje, kuri maitina visus. Be kita ko, kalba eina ne apie kiekvieno svarbumo laipsnį, o apie įsijungimo tvarką.
Iš pradžių atskleidė dvasinį pasaulį, realizavo laisvą pasirinkimą ir pritraukė Šviesą Protėviai. Po to veikė išminčių kartos, o dabar atėjo mūsų eilė, kaip rašo Baal Sulamas „Įvade į knygą Zohar“.
Kiekvienas turi savo vietą šitame procese ir savo išsitaisymą – niekas nuo šito netampa mažesnis už kitus. Kalba eina tiktai apie pakopų seką, apie vystymosi ir išsitaisymo tvarką.
Ankstesniųjų kartų kabalistai veikė bendroje sistemoje iki mūsų, atsiskleidė iki mūsų, ir mes gauname iš jų – kaip šitame pasaulyje per jų knygas, taip ir dvasiniame. O per mus gaus kiti. Taip palaipsniui atsiskleidžia iš viršaus žemyn Gyvybės medis.

Iš 2011 m. vasario 18 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką vadinsime žmogumi?

Pusiausvyra visuomenėje

Piramidė

Klausimas: Kas labiau suinteresuotas ištaisymu − mes ar Kūrėjas?
Atsakymas: Kūrėjas. Kitaip Jis nežadintų mūsų.
Klausimas: Tai kodėl mums reikia žadinti likusį pasaulį ?
Atsakymas: Koks mūsų reikalas, jeigu Jis suinteresuotas? Mes neturime pasirinkimo, Kūrėjas įpareigoja. Jis žadina mus, kad mes pažadintume kitus.
Klausimas: Tai kodėl Jis nepažadina viso pasaulio?
Atsakymas: Apie visą sistemą, kiekvieno žmogaus vaidmenį ir jo ryšį su visais sužinosime tik tada, kai pasieksime tobulą, ištaisytą sistemą, ir kai kiekvienas įjungs į save visą šią sistemą.
Tada sužinosi, kodėl visos sielos praėjo tokį kelią ir tokį išsitaisymą. Neįmanoma dabar, kelio vidury šito klausti. Tai panašu į embriono vystymąsi, kuriam staiga auga ranka, po to liežuvis, po to koja, dar po to atsiranda į uodegą panaši atauga, kuri paskui išnyksta, atsiranda akys ir t. t. Mes nesuprantame visų šių vystymosi formų.
„Kvailiui nerodo pusės darbo“. Mes kol kas dar kvailiai − neturime Šviesos Chochma, išminties Šviesos, kuri pasklis mūsų noruose/kelim.

Iš 2011 m. vasario 15 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kelyje į galutinį pasaulio ištaisymą

Dvasinė lygybė

Kam Kūrėjui reikia manęs?

Žmonija neturi pasirinkimo ir jai teks atskleisti savo sudužimą ir tarpusavio ryšio būtinumą. Baal Sulamas dar ketvirtajame dešimtmetyje perspėjo apie artėjančią katastrofą, tačiau niekas jo neklausė. Nieko nenoriu gąsdinti jokiomis pranašystėmis, bet matome, kokioje padėtyje yra pasaulis.
Kol kas mums duotas laikas, kad galėtume rimtai priimti savo misiją ir organizuoti pasaulio ištaisymą. Bet jeigu to neatliksime, tai visos pasaulio kančios užgrius mus – žmones, kurie gali atlikti ištaisymą.
Ir jeigu neištaisome pasaulio, tai jo kančios pereina mums, juk kuo kalti visi kiti, jeigu jie neturi priemonių savęs ištaisyti? Jeigu nepaskubėsi išsitaisyti, tai smūgis pereis tau.
O kol kas tu žiūri, kaip jie kenčia ir nelabai jaudiniesi. Bet jeigu nejauti jų kančių lyg savo paties ir neištaisai savęs taip, tarytum kentėtum tu, tai pats neturi galimybės išsitaisyti. Tik grupė gali tau duoti šį poreikį.
Knyga „Zohar“ atsiskleidė šiandien, kad ištrauktų pasaulį iš prarajos, į kurią jis ritasi. Tai tarsi riedėtum automobiliu geru keliu ir neįtartum, kad kažkur už posūkio kelias baigsis ir automobilis nukris nuo skardžio.
Tačiau pasauliui jau ir pačiam aišku, kad jis smunka į prarają. Problemos auga it sniego gumulas ir visi jau kalba apie tai, kad pasaulis prarado pusiausvyrą. Vakar girdėjau, kaip Rusijos ministras ekstremalioms situacijoms spręsti pasakė, kad esame disbalanse su gamta, praradome pusiausvyrą su ja ir turime būti pasirengę pasekmėms. Šnekėjo kaip tikras kabalistas…
Ir mums, gavusiems norą atskleisti Kūrėją (isra el), kaip tik dabar suteikiama galimybė organizuoti pasaulio ištaisymą ir prisiimti visas jo problemas, nelaukiant, kol jos pačios mus pasieks, ir jau neturėsime jėgų jų ištaisyti. Galime jas ištaisyti būtent dabar, kol jos yra kažkur išoriniame pasaulyje, patys prisiimdami jas sau.

Iš 2011 m. vasario 13 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gaisras sieloje

Kūrimo kryptimi

Nelaukiant kritinės ribos

Klausimas: Kas yra Kūrėjas?
Atsakymas: Kūrėjas — tai Aukščiausioji jėga, valdanti ir kontroliuojanti visos sistemos veiklą. Mes atskleidžiame Jį tiek, kiek tampame panašūs į šią sistemą, t. y. irgi integralūs. Taip mes susijungiame su Kūrėju, su bendra valdančiaja jėga, ir tampame tokie pat amžini ir tobuli kaip Jis. Tai pakopa, kurią anksčiau ar vėliau turi pasiekti kiekvienas žmogus. Kiekvienas privalės suvokti šią bendrą sistemą ir pasiekti Kūrėją.
Klausimas: Ar dvasiniame pasaulyje egzistuoja angelai?
Atsakymas: Angelai — tai jėgos. Angelas (malach) kilęs iš žodžio Malchut (karalystė), jėga.
Klausimas: Ką reiškia sfiros?
Atsakymas: Sfiros — tai savybių, kurias turi kiekviena siela, bet skirtingomis kombinacijomis, apibūdinimas.
Klausimas: Kas yra „ištaisymas“?
Atsakymas: Ištaisymas — tai mūsų matymo, suvokimo korekcija, dėl kurios pradedame matyti tikrąsias pasaulio sąsajas. Juk gamta — globali ir integrali, ji nesiskaido į atskiras dalis, kaip kad mes įprastai ją daliname, sukūrę biologiją, zoologiją, botaniką, geografiją ir kt. Gamta jungia viską, tai — bendras paveikslas. Ir išsitaisymas yra tai, kad aš pradedu matyti visumą, sujungtą į vieną paveikslą — ir pats esu jos viduje kartu su visais. Todėl mūsų laikais populiari holistinė medicina (tinkama visam organizmui, ir visam pasauliui — kaip vieningai visumai).
Klausimas: Kas yra siela?
Atsakymas: Mūsų siela — tai ta amžinos sistemos dalis, kurios mes siekiame. Mes jungiamės į šią sistemą 125-iomis pakopomis, kol nesusiliejame su visa sistema bendrai. Kiekvienas privalo pakilti ant kiekvienos iš 125 pakopų. Mums liko daugiausia 230 metų tam, kad užbaigtume savo išsitaisymą, atvertume globalų, integralų pasaulį ir visiškai į jį įsijungtume — kol sueis 6 000 metų. Tačiau mes galime tai padaryti anksčiau.
Klausimas: Ką reiškia „sielų ciklai“?
Atsakymas: Iki galo neištaisęs savo įsijungimo į bendrą, globalią sistemą, žmogus turi vėl ir vėl persikūnyti, kad tęstų išsitaisymą, kol bus įjungtas į bendrą sistemą kaip jos dalis, ir kiekvienas iš mūsų tarsi išplis, išsilies visoje sistemoje. O kol neištaisysime savęs — vis grįšime atsinaujinti į šį pasaulį.

Iš 2011 m. vasario 1 d. paskaitos Paryžiuje

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra Kūrėjas?

Klausimai apie sielą

Taisydamas save – taisai pasaulį

Kiekviena šaka susijusi su savo šaknimi – t.y. visa, kas apačioje, kontroliuojama iš aukščiau. Bet žemesnysis pasaulis turi didžiulį kiekį detalių, susiformavusių dėl mūsų reakcijos. Juk mes turime pajusti atspindėtąją Šviesą, privalome ją sukurti! Kiekviena pakopa turi kilti aukštesniosios link.
Negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyje aš savo „atspindėtąja Šviesa“ sukuriu mašinų, fabrikų, aprangos, buitinių priemonių, vaikiškų daiktų ir pan. formas. Šis mano darbas kol kas vertinamas kaip „atspindėtoji Šviesa“, išsitaisymai, kuriuos turiu atlikti.
Pakopoje „Žmogus“ šių dalykų man nebereikės! Išsitaisymams vykti užteks mano ketinimų.
Tai, ką sukuriu šiame pasaulyje – mano išsitaisymas. Tai, kas nusileido iš aukščiau – duota man kaip pradinė medžiaga: mano kūnas, mane supanti gamta. O visa kita kuriu pats – kad iš šito pasaulio pakilčiau į Begalybės pasaulį!
Todėl iš pradžių statau namus ir visa kita mūsų pasaulyje, kol pasiekiu tokią išsivystymo pakopą, kai pradedu dirbti su ketinimais. Tuomet mūsų pasaulis man įgauna kitus bruožus – iš materialiosios gamybos aš pradedu kilti į dvasinę.
Tačiau kol visi žmonės nepasieks dvasinio išsitaisymo lygio, šis pasaulis egzistuos mūsų jutimuose, mūsų realybės suvokime.

Iš 2011 m. vasario 7 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip veikti savo likimą?

Nuo žemiško ekrano – prie dvasinio

Šaka ir šaknis

Mūsų vystimosi greitis priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo viso pasaulio. Žmonės, kuriuose pabunda taškas širdyje yra pasirengę susijungti, jie iš visų jėgų stengiasi tai padaryti, bet negali, nes pasaulis vis dar nejaučia tam poreikio.
Reikalas tas, kad sąskaitos suvedamos ne su mumis, mes nuo pat pradžių esame svetimkūnis pasaulyje. Dvasinės kibirkštys, įžiebtos egoizme, egzistuoja tik tam, kad ištaisytų šį egoizmą.
Tokie žmonės yra Toros skleidėjai − tie prieskoniai, su kuriais visa žmonija (pagrindinis patiekalas) turi pasiekti Taisymosi pabaigą. Ir jeigu tas viralas dar nėra pakankamai išbuvęs ant ugnies, į jį dar nedera dėti prieskonių, kad užbaigtum patiekalą.

Iš 2010 m. gruodžio 23 d. programos „Savaitinis skyrius“