Visa gamta: negyvoji, augalinė, gyvūninė, žmonės – yra prisijungusi prie Aukštesniosios jėgos, kuri suteikia gyvenimą ir viską valdo. Mes visi egzistuojame jos vieninteliame sumanyme. Būtent todėl mūsų pasaulis yra globalus, visos jo dalys sujungtos, kad visus veikia viena jėga ir mes visi susijungiame tarpusavyje per ją.
Visi įvykiai, vykstantys visiškai vienas nuo kito atskirtose žemės rutulio dalyse, susietos bendra gamtos jėga. Tarp jų nėra tiesioginio ryšio, todėl negalime jos atskleisti. Mes matome tik pasekmes, visuotino visų pasaulio dalių ryšio apraiškas, o pats ryšys realizuojasi per šią Aukštesniąją jėgą – vienintelę, kuri mus valdo. Todėl suvokti pasaulį galima tik atskleidus šią vienintelę valdančią jėgą.
Kaip kūnas turi smegenis, prie kurių prijungti visi organai, rankos, kojos – viskas sujungta su smegenimis ir iš ten valdoma, taip ir mes visi esame susiję su Aukštesniąja jėga, egzistuojančia gamtoje, išmintinga, jautria ir valdančia viską. Ta jėga vadinasi „Vienintelis“ Kūrėjas.
Jeigu ne ši Aukštesnioji jėga, mūsų niekas nesietų vienų su kitais. Dabar, kai ši jėga leidžiasi ir artinasi prie mūsų, mes juntame, kad prieš savo valią esame susiję tarpusavyje ir su ja. Mes juntame ne pačią jėgą, o jos artėjimo rezultatą – vis didesnę kiekvieno priklausomybę nuo visų ir nuo gamtos. Mums tai kelia rūpestį, nes mes nenorime būti susiję. Mums atrodė, kad materialiai pažengdami įgyjame nepriklausomybę nuo gamtos – namuose turėdami maisto šaldytuve, šildydami jį mikrobangų krosnelėje, susikurdami dirbtinį klimatą, interneto ryšį su visu pasauliu, mes pajusime visiškai apsisaugoję nuo gamtos. Tačiau juntame vis didesnę priklausomybę nuo gamtos – nes ji / Kūrėjas artinasi prie mūsų. Jei suvoksime Jo artėjimo, atskleidimo svarbą, kad patys priartėtume prie Jo – mes žiūrėsime į suartėjimą tarp žmonių, kaip į priemonę suartėti su Kūrėju. Nukreipk priemonę į tikslą, o tikslą į priemonę!
Dabar, kai Kūrėjas artinasi – mums blogai. Tad imkime ir pakeiskime tai! Kūrėjui artėjant jaučiame, kad mus per prievartą stumia vieną prie kito. Nagi suartėkime patys taip glaudžiai, kad Jis nusileistų tiesiog mūsų vidun ir užpildytų mus!

Iš 2011 m. sausio 13 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo charakteris“

Daugiau šia tema skaitykite:

Brangesnė už gyvenimą tiesa

Gyventi dviejuose nesusikertančiuose pasauliuose

Mūsų laukia tobulas gyvenimas!

Klausimas: Kūrimo sumanymas – tai kažkas didingo, o aš mažas paprastas žmogus, ar mano mintis taip pat kažką reiškia?
Atsakymas: Tu tiesiog nežinai, kas esąs, todėl tau atrodo, kad esi mažas ir negali visiems daryti įtakos.
Bet jeigu pradėsi kilti dvasinėmis kopėčiomis, suprasi, kad turi galimybę asmeniškai prisiimti visą kūrimo sumanymą vietoje Kūrėjo ir elgtis su kūrinija tarsi tu būtum Jis.
Septyni milijardai žmonių, begalybė žvaigždžių ir kosminių objektų, visa augalija, gyvūnija ir  vienas Kūrėjas! Tu nori būti Jo vietoje ir elgtis su viskuo taip, kaip elgiasi Jis? Prašom! Jeigu esi pasiruošęs Jį pakeisti, tuomet turi tokią galimybę. Tai vadinama su Juo susilieti, tapti Jam lygiu. Tai ir reiškia tapti Žmogumi.
Todėl sakome, kad Kūrėjas santykis su kūriniais grįstas gėriu ir meile, ir, jeigu noriu būti Jo vietoje, jeigu noriu tapti jo partneriu, privalau elgtis su kūriniais taip pat, kaip Jis.
Štai kodėl egzistuoja dėsnis – „pamilk artimą kaip save patį“. Jeigu myliu artimą, reiškia, kad susitapatinu su Kūrėju, susiliejau su Juo. Ir tada atlieku tą veiksmą, kurį Jis atlieka kitų atžvilgiu.

Iš 2010 m. spalio 21 d. programos „Kabala pradedantiesiems“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nepriklausoma analizė

Visas gyvenimas – vaidinimas!

Kaip išaugti iš nulio

Tikrovėje nėra nieko, išskyrus pasaulį valdančias jėgas. Tos jėgos, kurios atsiskleidžia tam tikru pavidalu, gali tokiu būdu kontaktuoti su mūsų suvokimo organais.  Dėl to, užmezgę su jomis ryšį, galime jas kažkaip įsivaizduoti, pajausti, suprasti ir panaudoti.
Tačiau ši jėga egzistavo ir anksčiau. Visos šios jėgos apraiškos formos veikia tik mūsų atžvilgiu, siekdamos atskleisti mums pačią pirminę, vienintelę Jėgą, kuri neturi jokio apvalkalo. Siela – tai irgi jėga, kuri mums nesuvokiama, jei neapsirengia tam tikru drabužiu – tokiu pavidalu, kurį mes galime pajausti. Tiek, kiek mes išsitaisome, matome, kad visos ankstesnės formos, kuriose jautėme šias jėgas: kietas kūnas, skystis, oras ar apskritai vakuumas – visa tai buvo mūsų nueiti, įsivaizduojami suvokimo etapai. Jie egzistuoja tik mūsų vaizduotėje. Kadangi buvome savo egoistiniame nore, tai buvome priversti pajusti tą vienintelę Aukštesniąją jėgą tokiu pavidalu, tokiais drabužiais, kuriuos galėjo suvokti mūsų egoizmas. Kai mūsų noras mėgautis bus ištaisytas ir įgaus savo tikrąją formą „siekiant duoti“, pamatysime, kad visos ankstesnės formos buvo tik iliuzija, sukurta, kad mums padėtų išsitaisyti. Mums būtinas visas šitas kelias, visos nueitos vystymosi formos, nes jos moko mus pažinti Kūrėją. Dėl visų savo atliktų veiksmų pradedame suprasti Jo sumanymą mūsų atžvilgiu, Jo norą, Jo meilę. „Iš Jo veiksmų Jį pažįstame“, pagal visas šias įsivaizduojamas formas, kurias patiriame, kildami 125 pakopomis aukštyn per visus pasaulius/paslėptis. Visa tai – iliuzija, slepianti Kūrėją, bet būtent per ją mes galiausiai Jį pažįstame. Neatsižvelgiant į visus nueitus žingsnius ir nesujungiant visko į vieną bendrą paveikslą, neįmanoma gauti jokio Kūrėjo atvaizdo. Juk mes – kūriniai, priešingi Kūrėjui, ir negalime Jo pačio suvokti.

Iš 2011 m. sausio 4 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pažinti Kūrėją?

Kaip suskaičiuoti Begalybę?

Kodėl gi Kūrėjas nuo tavęs slepiasi?

Klausimas: Ką reiškia pajausti Šviesą?
Atsakymas: Pajausti Šviesą reiškia jausti malonumą.
Šiame pasaulyje galiu mėgautis įvairiais dalykais, kurie priklausomai nuo nuotaikos man yra malonūs arba nemalonūs.
Kartais malonu gulėti lovoje ir nesinori keltis i į pamoką, o kartais veržiuosi iš lovos, o man sakoma: „ne, turi dar savaitę gulėti, kol pasveiksi“.
Kitaip tariant, tai nėra absoliutus malonumas, lygiai taip, kaip saldumas, minkštumas, šiluma – visa tai ribotos, reliatyvios sąvokos. Kartais tai sukelia malonumą, o kartais visiškai priešingą jausmą.
Bendras malonumas, kurį jaučiame mūsų bendrame nore mėgautis, vadinasi „Šviesa“. Nes nuo pat pradžių egzistavusi Šviesa sukūrė mūsų norą/indą ir dabar šis noras mėgaujasi, kai prisipildo Šviesa arba kai Šviesa atsiskleidžia jame! Taip mes sukurti!
Ir todėl, kai Šviesa palieka norą, šis verkia ir nori susigrąžinti ją atgal. Taip sukurta visa kūrinija.
Bet Kūrėjas troško, kad tu pats panorėtum Šviesos, o ne tiesiog ją gautum ir mėgautumeis. Jis nori, kad be noro mėgautis, dar ir suprastum, suvoktum Šviesą: iš kur ji atsiranda, kur jos šaltinis, kodėl ji sukūrė tave tokį ir ko iš tavęs nori? Šviesa tarsi nori tau parodyti: žiūrėk, iš kokios tolimos žvaigždės atkeliavau, ten taip nuostabu ir gera, pasiimsiu tave su savimi!
Todėl ji pasislepia nuo tavęs ir mėgina iš visų pusių visokiais netiesioginiais veiksmais atkreipti tavo dėmesį, žaidžia su tavimi, kol nepanorėsi vietoje malonumo, kurį ji gali duoti (ir apskritai nepriklausomai nuo bet kokių malonumų) pažinti malonumo šaltinį, iš kurio jis atėjęs. Ji nori pasiimti tave į savo namus! Kad nenusiramintum paprasčiausiai prisipildęs Šviesa.
Juk, jeigu panorėsi sugrįžti į jos „namus“, tai reiškia, jog tu ją myli, o ne šiaip sau mėgaujiesi gautu iš jos malonumu. Turi taip ją pamilti, kad galėtum skristi su ja į tą vietą, į „tą žvaigždę“, iš kur ji atėjo, kad tik būtum su ja ir neišsiskirtum.
Ir tau nesvarbu, kad visiškai atsijungi nuo malonumų, nes taip parodai, kaip ją myli.

Iš 2010 m. gruodžio 30 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tai ne šiaip sau žaidimas

Šešėlių teatras

Mokytis būti suaugusiam

Šiame pasaulyje kiekvienas žmogus turi pajausti Kūrėją – nė kiek neabejodamas, kad jaučia ir supranta Jį.
Suvokimas – tai pati giliausia ir aukščiausia mūsų pažinimo pakopa.
Visi mano jutimo organai (jausmai, protas ir širdis) turi būti pripildyti besąlygišku dvasiniu atskleidimu.
Neturi likti jokių abejonių, prieštaravimų, senų klausimų ar aiškinimosi. Taip įgyju visišką pripildymą ir suvokimą, už kurį didesnio nėra. Visas Kūrėjo sukurtas noras mėgautis galutinai išsivystė ir pilnai prisipildė.
Jeigu žmogus nejaučia poreikio tokiam atvėrimui, jis gali ir toliau gyventi įprastą gyvenimą. Aš iš visos širdies linkiu jam sėkmės. Tačiau jeigu jam to nepakanka, jeigu jis nori žinoti, kodėl gyvena, kokia prasmė – jis turi atverti šaknį, gyvenimo šaltinį, o tam reikalinga kabala.
Jeigu į visus šiuos klausimus žmogus negali atsakyti pasinerdamas į religiją, „dvasines” praktikas, įvairiausius pomėgius ar narkotikus – jis lieka tuščias ir jam reikia atskleisti gyvenimo prasmę.
Gamtoje egzistuoja daugybė reiškinių, kuriems atskleisti man reikia papildomų prietaisų: teleskopų, mikroskopų. Tačiau yra tai, ko nepajėgiu atverti, nes gamta daug sudėtingesnė už mane.
Ir ne todėl, kad ji veikia daug platesniu diapazonu, kuriame gelbsti kokie nors lokatoriai. Gamtoje yra tokių reiškinių, apie kuriuos nė nepagalvočiau, nes esu sukurtas pagal tris ašis – tokia mano smegenų vidinė sandara.
Tačiau manyje nubunda taškas, kuris kalba, jog neužtenka visko, ką žinau! Ir štai matau, kad įprastas mokslas nesuteikia man pasitenkinimo. Šis taškas iš kito išmatavimo.
Ten nėra triašės koordinačių sistemos (laiko, judėjimo, vietos) – tai kažkas visiškai kitokio. Ne šiaip sau erdvė su keletu papildomų koordinačių ašių − suspausta ar išplėsta – tai visiškai kitokia tikrovė, neturinti jokio ryšio su čia esančia.
Jeigu aš galiu ištirti šią aukštesnę tikrovę – argi aš ne mokslininkas? Žinoma, kad taip, ir dar koks!

Iš 2010 m. lapkričio 28 d. pamokos pagal straipsnį „Kūnas ir siela”

Daugiau šia tema skaitykite:

Kompasas, nurodantis Kūrėją

Iki pat tolimiausios žvaigždės

Ką reiškia būti Kūrėju?

Klausimas: Sakote, kad kiekvienas galiausiai turi atskleisti pusiausvyros su gamta formulę.
Nejaugi kabalos mokslas nori kiekvieną žmogų paversti mokslininku−tyrinėtoju, priversdamas jį atskleisti gamtos formulę?
Atsakymas: Bet tai labai paprasta formulė! Kiekvienas iš mūsų yra gamtos viduje ir siekia komforto.
Pusiausvyra ir yra lygties sprendimas, formulė, kaip atskleisti pačią komfortiškiausią būseną: kiek man reikia šilumos, drėgmės, maisto, kokio būsto, šeimos ir vaikų, pastovaus užmokesčio ir t. t. Tai mūsų pasaulyje ir reiškia pasiekti pusiausvyrą su gamta, patenkinti visus savo norus.
O gamta vysto mane taip, kad ši pusiausvyra visą laiką trikdoma – ir aš judėdamas į priekį turiu vėl bandyti ją surasti.
Mes visą laiką ieškome pusiausvyros. Netgi tada kai žmogus veržiasi į valdžią ar vaikosi uždirbti milijardus – jis tai daro jausdamas savyje tą poreikį, kurį nori pripildyti, subalansuoti, idant nusiramintų.
Dėl to vystymasis, apie kurį kalba kabalos mokslas, – tai pats normaliausias ir paprasčiausias kiekvieno žmogaus vystymasis šiame pasaulyje. Bet kiekvienas turime savo mažą formulę, kad šią pusiausvyrą pasiektume. Pusiausvyra reiškia, kad man yra taip gerai, kad jau geriau negali būti!
Tai vadinasi Galutiniu ištaisymu (Gmar Tikun), kai visi norai ištaisyti, t. y. visiškai pripildyti tuo, ko trokšta!
Man nereikia ieškoti kažkokios paslaptingos gamtos formulės! Jei pasiekiu visiškai patogų būvį, kai jau absoliučiai nieko nenorėčiau keisti, vadinasi, atskleidžiau bendrą gamtos pusiausvyros formulę!
Kitaip tariant, atrandu, kad galiu būti didelis ir klestintis ir ši forma, kurioje dabar atskleidžiu save, vadinasi „Kūrėju“ arba Gamta. Tarytum augau, augau ir galiausiai užaugęs tapau karaliumi ir matau: štai mano rūmai, štai armija, o štai tauta.
Kai žmogus jaučia, kad yra visiškai užpildytas, vadinasi, jis bus atradęs formulę, kuri reiškia − būti Kūrėju.

Iš 2010 m. gruodžio 8 d. pamokos pagal straipsnį „Tarnaitė – savo šeimininkės įpėdinė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Universali gamtos formulė

Kur tavo protas ir širdis?

Išmokti gyventi po saule

Klausimas: Kokį sprendimą galime pasiūlyti žmogui, žvelgiančiam į mus iš šalies? Ar tai jam neatrodys tiesiog paprastas filosofavimas?
Atsakymas: Kabala kalba apie gamtoje esančią realią jėgą, kurios teigiamą poveikį galėsime pajusti, jei panorėsime tapti panašūs į ją.
Mes nekeičiame šios jėgos, mes keičiamės patys. Kaip su saulės šviesa – galiu stovėti šešėlyje, o galiu užlipti ant stogo ir gėrėtis jos spinduliais. Saulė nesikeičia – norėdamas gauti daugiau jos šviesos, keičiuosi aš pats!
Kabala gali mus išmokyti pajusti šios  gamtoje esančios jėgos poveikį. Kabala – tai mokslas. Tapk protingas, išmok panaudoti Šviesos jėga ir ji tave paskatins vystytis teisingai.
Mes nekalbame apie kažkokius dirbtinus dalykus ar fantazijas – kalbame tik apie tai, kaip mums susiorganizuoti, sukurti tarpusavio ryšį, bendrą „tinklą”, kuriuo galėtume pagauti jėgą, esančią gamtoje!
Atsisukime į saule veidu, o ne šonu ar nugara! Tai yra, savo savybėmis tapkime panašūs į ją.
Štai apie ką kalba kabala. Ji sako žmogui: nori ar nenori, tu privalėsi vystytis. Ir jei pageidauji vystytis geru ir maloniu būdu – pažink jėgą, kuri veikia tave.
Jei būsi atsukęs jai nugarą, ji skatins tave per kančias, ir jos poveikį jausi kaip smūgius į nugarą. Jei tu stovėsi į ją šonu – bus visaip, tai geriau, tai blogiau. O jei atsisuksi veidu į ją, vystysies su džiaugsmu.
Tai viskas, ką mes darome! Mes tik norime atskleisti teigiamą šios jėgos poveikį.
Norim mes to, ar ne, ji vis tiek  mus veikia, net ir šią minutę. Juk nenuginčijamas faktas, kad mūsų būsenos nuolat keičiasi. Argi galime sustabdyti gyvenimą?  Ne! Kiekvieną akimirką prieš mus atsiveria vis nauja situacija, ir šis procesas nepriklauso nuo mūsų.
Tačiau yra mokslas, kuris sako: „Pažvelkite į vyraujančią tendenciją! Nereikia išradinėti dviračio. Jūs juk matote – visi mes susiję tarpusavyje, tačiau tas ryšys neteisingas. Mes vis labiau kenkiame gamtai. Tai gal ištaisykime tarpusavio ryšį, kad viskas pasikeistų?“
Jei visas problemas sukelia neteisingas tarpusavio ryšys, pagalvokime, kaip susivienyti teisingai! Kabala tiesiog aiškiai ir suprantamai aiškina gamtos savybių tapatumo dėsnį. Kūrėjas – tai tiesiog gamta.

Iš 2010 gruodžio 29 d pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Universali gamtos formulė

Nuolat šviečianti saulė

Iš evoliucijos traukinio persėsti į lėktuvą