Klausimas: Gamta – tai kažkas gyvo, protingo, ji turi emocijas, mintis, planus ir galimybę apgalvotai reaguoti į mūsų poveikį?
Atsakymas: Gamta – tai griežta sistema, susidedanti iš negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogiškos dalių. Viso jos tarpusavyje išlaiko tam tikrą dinamišką pusiausvyrą. Jeigu savo egoistiniu poveikiu sugriauname šią pusiausvyrą, tai gamta reaguoja į tai priešinga kryptimi, kaip švytuoklė, siūbuodama į kitą pusę. Tai patiriame šiandien koronaviruso akivaizdoje.
Dabar gausime tokius smūgius, kurie privers mus integraliai susisieti, juk egzistuojame „paskutiniojoje kartoje“. Paskutinioji karta – tai paskutinė egoistinė karta, kai ištaisomas egoizmas. Egoizmą ir turime ištaisyti.
Klausimas: Vadinasi visos tos kančios kyla iš gamtos?
Atsakymas: Žinoma. Visos kančios iš to, kad sugriauni gamtos integraciją, jos pusiausvyrą. Tik dėl tavo kaltės netekus pusiausvyros gamtoje, sulauki iš gamtos reakcijos, kurią jauti kaip skausmą, nemalonumą, problemas.
Žmogus pats savaime itin silpnas. Jį šiek tiek paspausi, ir jis jau dejuoja, verkia, pasirengęs viską atlikti, kaip reikia. Taip gamta privers mus suaugti, tapti gerais, o svarbiausia – geromis viena kitai gamtos dalimis.
#266598

Iš 2020 m. gegužės 10 d. rytinės pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Gamta ima mus mokyti

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Klausimas: Mokslininkai teigia, kad kuo labiau visuomenė ar organizmas išvystytas, tuo pažeidžiamesnis jis tampa. Dabar net patį mažiausią smūgį žmogus jaučia labai stipriai. Pavyzdžiui, izoliaciją namuose daugelis priima kaip stiprų sukrėtimą: „Mes sėdime mėnesį ir nebegalime to pakęsti!“ Žmonės eina iš proto. Anksčiau jie niekur nevaikščiojo, gyveno savo kaimuose ir bendravo tik su kaimynais. Ar čia pastebimas ryšys tarp egoizmo ir mūsų norų? Ar egoizmas ir noras yra tas pats? Ar noro užsipildymo forma vadinama egoizmu?
Atsakymas: Žmonės iš kartos į kartą gyveno tame pačiame kaime neišeidami, ir su jais nieko baisaus neatsitikdavo. Šiandien žmogus gyvena dideliame mieste ir to jam neužtenka: jis kelis kartus per metus skraido į kitas šalis. Jam reikia pokyčių, nes keičiasi, auga jo norai.
Komentaras: „Egoizmo“ sąvoka kilo iš lotyniško žodžio „ego“ – „aš“. Tai reiškia tokį žmogaus elgesį, kurį lemia mintis apie jo paties naudą, kai žmogus iškelia savo interesus aukščiau kitų.
Atsakymas: Visiškai teisingai.
Klausimas: Ar tai, kad žmogus daug skraido po pasaulį, užsiima muzika, menu, vadinama egoizmu? Aš negaliu tuo pakenkti kitam. Kodėl tai yra blogai?
Atsakymas: Tai – jau visiškai kita sritis. Kam skirtas žmogus ir ar jis atlieka savo funkciją gamtos sistemos atžvilgiu? Jam gali atrodyti, kad jis yra ramus, normalus, gyvenime nieko bloga nedarantis, o iš tikrųjų jis daro didelę žalą visai gamtai. Jis tarsi varžtelis didžiuliame automobilyje, kuris nesisuka – nieko nedaro, bet dėl jo visas automobilis stovi. Jis galėtų pasakyti: „Aš nieko nedarau. Ko norit iš manęs?“ O iš tiesų jis svarbus, nes be jo mašina nepajudės.
Klausimas: Ar manote, kad kiekvienas žmogus daro žalą gamtai?
Atsakymas: Be abejo! Nes mes visi esame integralioje sistemoje. Visa gamta yra absoliuti ir integrali! Visos jos dalys yra sujungtos. Kiekviena iš jų turi savo programą, savo tikslą, kuris įeina į bendrąją programą ir į bendrą visos gamtos tikslą ir juda kaip sudėtinga mašina. Visas gamtos mechanizmas priklauso nuo kiekvieno dalyvavimo.
Klausimas: Kokią žalą visiems daro paprastas žmogus, gyvenantis, tarkime, Lotynų Amerikoje? Jis nepumpuoja naftos, neskraido į kitas šalis, net nenaudoja šios naftos. Kaip jis gali kažkam kenkti?
Atsakymas: Jis yra neatsiejama žmonijos dalis, mažas jos varžtelis. Jis turi išsiaiškinti, ką ir kaip turi veikti, kad būtų susietas su visa žmonija ir atliktų savo funkciją. Jei jis neatlieka šios funkcijos – daro žalą.
#267214

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur ateina mintys ir norai?

Kodėl mūsų norai nuolatos auga?

Pasiekti „Žmogaus“ lygmenį

Klausimas: Mes matome gamtoje, kaip atomai jungiasi į molekules, molekulės – į sudėtingesnes medžiagas. Šis vienijimosi procesas mums yra aiškus. Augalai jungdamiesi gali sukelti lietų. Skruzdėlės organizuojasi į kolonijas ir taip toliau. O kaip žmonija? Mes žvelgiame į negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą ir nematome pavyzdžio, kaip turime sukurti mūsų visuomenę. Mums nepavyksta.
Atsakymas: Kodėl ne? Kuo žmogus skiriasi nuo negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos? Tuo, kad jis turi valios laisvę. Jis gali elgtis kaip gamtos integrali dalis ir gali elgtis priešingai.
Komentaras: Bet skruzdėlės bendrauja tarpusavyje instinktyviai.
Atsakymas: O mes turime veikti ne instinktyviai, o sąmoningai. Aš turiu sąmoningai atsiriboti nuo savo egoistinių impulsų, kad nepakenkčiau gamtai, neišeiti iš integralaus paveikslo rėmų.
Klausimas: Ar turi žmogus kažkokį ypatingą vaidmenį?
Atsakymas: Taip. Kai siekiame panašumo su gamta, mes pradedame ją suprasti, jausti. Mes tampame integraliai neatsiejami su ja ir palaipsniui pradedame matyti jos vidinę prasmę, vystymosi programą.
Mes esame įjungti į šią programą, bet nenorime jos laikytis. Norime viską daryti pagal savo egoistinę programą. Tuo esame prieštaroje su gamta.
Klausimas: Jei mes, žmonės, pradėsime artėti vienas prie kito, į ką pavirs žmonija? Kokia įvyks transformacija?
Atsakymas: Visų pirma, kad suartėtume, mums reikia pakilti kiekvienam aukščiau menkaverčio, asmeninio egoizmo. Mes turime jį nužeminti, valdyti jį. Tokiu būdu būsime savo žmogiškos prigimties valdymo lygmenyje, pakilsime aukščiau jos.
Susijungdami mes sukuriame sistemą, panašią į negyvąjį, augalinį ir gyvūninį lygmenį. Tada mes sukursime gamtos lygmenį, vadinamą „Žmogus“. Tai vieninga sistema, kaip negyvoji, augalinė ir gyvūninė, turinti vieną protą, vienus jausmus, vienas savybes, kurios susijungia, papildydamos viena kitą.
Kurdami šią sistemą suprasime, kad joje egzistuoja vienas protas, kurį suvoksime kaip gimstantį būtent tarp mūsų – egoistų. Taip pajausime aukštesnįjį gamtos valdymą, Aukštesnįjį pasaulį.
#265206

Iš 2020 m. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam gamta sukūrė žmogų?

Ant žmonijos atsinaujinimo slenksčio

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Pasaulyje tėra viena siela, ir ši siela, visoje savo pilnatvėje, yra kiekviename iš Israel (jašar kėl), o tai reiškia ,,tiesiai pas Kūrėją“, kitaip tariant, tame žmoguje, kuris trokšta praktiškai, iš tikrųjų atskleisti aukštesniąją jėgą, savo sielos šaltinį.
Kaip išeina, kad kiekvienas iš mūsų gali visiškai pajausti visą šią sielą, juk pasaulyje yra milijardai žmonių? Bet kiekvienas žmogus, kiekviena sielos dalis, priklausomai nuo jos ryšio su kitais, ima atskleisti tą pačią bendrą sielą. Ir kol nesusijungs su visais, žmogus nepažins šios sielos, o tik kurią nors jos dalį. Bet atskleidęs visus ryšius, jis pajaus visą aukštesnę Šviesą kaip Adam Rišon, vienintelę Kūrėjo sukurtą sielą.
Dabar jos nejaučiu tik todėl, kad manyje yra sudužimo jėga, neleidžianti man jausti savęs ištaisytos, tobulos būsenos, ji vienintelė egzistuoja. Dėl šito vidinio sudužimo, aš esu tarsi be sąmonės, kaip sapne, ir turiu prabusti iš sapno. Dabar esame atitrūkę nuo tikrosios realybės, o kai ištaisymo pabaigoje atsibusime, suprasime, kad buvome baisiame sapne.
Vidinė sudužimo jėga atskiria kiekvieną nuo likusiųjų ir laiko sapne. Tačiau ėmę dirbti ties savo išsitaisymu, pritraukiame aukštesniąja Šviesą, kuri mus pažadina. Ir tada grįžtame iš sapno į tikrovę ir jaučiame tikrąjį gyvenimą, suprasdami, kad visi priklausome vienai sistemai, vienai sielai.
#260581

Iš 2020 m. vasario 19 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Milijardai žmonių – siela viena, I dalis

Kur yra siela?

Atgal į vieną sielą

Klausimas: Ar pasaulis jau pasirengęs permąstyti žmonijos vaidmenį ir esmę?
Atsakymas: Ne, nepasirengęs. Tai gali būti tik tada, kai visi turės aiškų, glaustą ateities vaizdą, kur esame pusiausvyroje su gamta, todėl mums negresia nei virusai, nei ozono sluoksnio mažėjimas, nei užsikrėtimas užterštu vandeniu, nei kitos nelaimės.
Privalome žmonėms paaiškinti jų misiją: iš savęs sukurti tinkamą globalią sistemą, aukščiau bet kokių vyriausybių. Jei žmonija panorės – tada taip ir bus. Tam nereikia jokių revoliucijų ir karų. Neprašome imtis nieko panašaus.
Kviečiame žmones suprasti, kad jie turi būti viena sistema. Kai jie supras, gyveną prieštaroje su gamta, tada viskas pasikeis. Tai ateina iš Kūrėjo, o ne iš valdovų. Tiesiog mums reikia labai smarkiai panorėti pasikeisti.
Baal Sulamas savo straipsnyje „Taika pasaulyje“ rašo: „Visas sunkumas – būtinybė pakeisti mūsų prigimtį iš noro gauti savo labui į norą duoti artimui, nes vienas prieštarauja kitam.
Iš pirmo žvilgsnio sumanymas atrodo fantastiškas, nes reikia pakeisti žmogaus prigimtį. Bet jeigu išsiaiškinsime, suprasime, kad visi prieštaravimai tarp noro gauti sau ir davimo artimui yra ne kas kita, kaip psichologinė kliūtis. Mat praktiškai savo veiksmais duodame savo artimui, negaudami jokios naudos sau.“
Šias žinias turime skleisti vis plačiau, kad jos įsiskverbtu, įsigertų į visus žmonijos visuomenės lygmenis. Ir tada pamažu tai pradės veikti. Iš pasąmonės pakils į sąmoningumą ir taps bendravimo bei žmonių planų objektu.
#266189

2020 m. gegužės 3 d. iš pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvien su gamta

Begalinis gamtos dosnumas

Įsilieti į gamtą kaip jos integrali dalis

Komentaras: Jūs kalbate apie dvasinį perversmą, bet kartu juk vyksta ir didžiulė revoliucija visų šalių ekonominėje sistemoje.
Atsakymas: Žinoma, aš daug apie tai kalbu: ekonomika neįmanoma be ideologijos, o ideologija – be ekonomikos, – mes – ne fantazuotojai. Natūralu, kad pasikeis visa žmogaus gyvenimo šiame pasaulyje sistema.
Nereikalingos profesijos, kurias sugalvojome tik tam, kad užsidirbtume naudodamiesi kitais ir gamta, atkris. Liks tik tai, kas būtina egzistavimui. Aišku, kad į urvus negrįšime: liks tai, kas būtina teisingam, sveikam, normaliam gyvenimui, ir nieko daugiau. Pradėsime suprasti, kur turėtume panaudoti savo jėgas, o kur – ne. Bus daug laisvo laiko, ir žmonės pradės patys ugdytis ir tirti gamtą.
Apie tai kalbama kabaloje, užprogramuota dar prieš 5000 metų. Todėl neturime bijoti to, kas nutiks. Tiesiog nereikia daryti nereikalingų dalykų, veltui deginti naftos ir teršti atmosferos, nes tai kenkia aplinkai, daro žalą žmogui – niekam nenaudinga. Pažiūrėkite, kiek atmosfera ir vanduo tapo švaresni, kai mes, priverstinai karantinuoti, nustojome ją taip smarkiai teršti.
#264664

Iš 2020 m. balandžio 5 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsilieti į gamtą kaip jos integrali dalis

Kaip apibrėžti minimalų-būtiną gyvenimo lygį?

Virusas ir toliau dirbs su mumis

Klausimas: Kas yra nužiūrėjimas? Koks jo veikimo mechanizmas? Kaip jam pasipriešinti?
Atsakymas: Nužiūrėjimas – tai minties jėga. Kiekvienas iš mūsų turi vidines jėgas, ir kai apie ką nors blogai galvojame, tai galiausiai daugybė blogų minčių apie tą žmogų jį veikia. Tai vieno individo ar net visos visuomenės poveikis žmogui.
Yra žmonių, kurie gali į ką nors pasižiūrėti ir, tarkime, tam žmogui pakils temperatūra. Ne kartą mačiau tokius dalykus.
Mes veikiame vieni kitus, juk visi esame vienoje sistemoje, viename nore. Visa žmonija – tai viena visuma. Todėl mūsų poveikis vieni kitiems ne toks jau ir neįtikėtinas dalykas. Tai, kad esame vienoje sistemoje, rodo, kad toks veikimas galimas.
Klausimas: Kitaip tariant, tai nėra kas nors antgamtiško?
Atsakymas: Ne, tiesiog žmogus dabar neturi tokių ypatingų gebėjimų. Kadaise jie buvo stipresni, tačiau žmonės jais nesinaudojo.
Klausimas: O galima juos išvystyti savyje?
Atsakymas: Žinoma. Bet tam tau reikia eiti į žvalgybą, į tam tikrus ratus.
Klausimas: O galima pasipriešinti nužiūrėjimui?
Atsakymas: Ten moko ir šito.
#268270

Iš 2020 m. gegužės 7 d. TV laidos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintis – pati didžiausia jėga

Kvantinė fizika ir minties jėga

Bloga akis – tai žmogaus egoizmas

Klausimas: Kas yra AVAJA?
Atsakymas: AVAJA – tai keturraidis („jud-kei-vav-kei“) Kūrėjo vardas, apimantis visą kūrinį. Viskas, kas sukurta ir egzistuoja pasaulyje, priklauso keturioms šviesos plitimo stadijoms, kurios yra vadinamos „AVAJA“, arba Kūrėjo vardais.
Aukštesnioji šviesa, eidama per keturias stadijas, ir kuria visą visatą, išryškina Kūrėjo esmę, Kūrėjo santykį su kūriniu.
Klausimas: Pavyzdžiui, jei paimtume kokią nors mūsų pasaulio materiją, pvz., stalą ar žmogų, tai bet kokio noro struktūra būtų AVAJA?
Atsakymas: Taip, bet mes to nematome, nepastebime, nejaučiame. Koks bebūtų pasaulis – didelis, mažas – nesvarbu, kaip į tai bežiūrėtume, jame visada galima matyti AVAJA.
Komentaras: Dar kabaloje nuolat sutinkamas terminas „Adomas Rišonas“. Koks jo ryšys su AVAJA?
Atsakymas: Esmė ta, kad viskas, kas sukurta visatoje, viena vertus, laikoma „AVAJA“, o kita vertus, ji laikoma struktūra, kuri vadinama „Adomu“.
Kaip „Adomas“ turimas omenyje ne mūsų pasaulio žmogus, o sistema, į kurią įeina viskas. Kūrėjas sukūrė kūrinį taip, kad jis galiausiai suprastų Jį – Kūrėją. Todėl kūrinys praeina vystymosi stadijas, kol pasiekia „Adomo“ pakopą („Adam“ nuo žodžio „edome“ – panašus į Kūrėją). Ir todėl viskas, kas sukurta, gali vadintis „Adomu“.
Be to, Adomas Rišonas – tai pirminė forma kūrinio, kuris paskui patiria įvairiausių transformacijų, kol pasiekia savo galutinį tikslą.
Klausimas: Koks skirtumas tarp AVAJA ir Adomo Rišono?
Atsakymas: Adomas Rišonas sudarytas iš AVAJA, bet kai kalbame apie AVAJA, kaip ši struktūra reaguoja į Kūrėją, norėdama tapti panašia į Kūrėją, ji vadinama „Adomu“.
Klausimas: Kitaip tariant, visi šie dalykai tarsi yra potencialūs, kaip mūsų pasaulyje DNR slypi visa informacija apie žmogaus kūno vystymąsi, jo charakterio savybes ir t. t., ir žmogus juos atskleidžia savo pojūčiais?
Atsakymas: Taip. Vėliau tai atsiskleidžia.
Klausimas: Kas yra „dešimt sfirų“?
Atsakymas: Dešimt sfirų – tai dešimt dalių, iš kurių sudarytas bet kuris baigtinis, teisingas davimo noras.
Klausimas: Koks skirtumas tarp AVAJA ir dešimties sfirų?
Atsakymas: Tai yra tas pats. Nors AVAJA sudaryta iš keturių raidžių ir dar raidės „jud“ galūnės („kuco šel jud“), bet tai vis tiek – dešimt dalių.
#264355

Iš 2019 m. TV programos „Kabalos pagrindai“

Klausimas: 2001 metais, kai rugsėjo 11 d. Amerikoje buvo sugriauti bokštai dvyniai, pasakėte, kad tai pirmasis ženklas, rodantis šios sistemos silpnumą. Nelabai norėjosi tuo tikėti, tačiau per paskutinį dvidešimtmetį gyvenimas rodo, kad buvote teisus. Kuo rėmėtės taip teigdamas?
Atsakymas: Tik tuo, kad gamtoje viskas sukurta taip, kad grįžta į savo pradžią, aušrą ir pabaigą. Todėl tuose bokštuose, ir apskritai visur, kas vyko ir vyksta Amerikoje, išvydau nuoseklų procesą, vedantį prie būtinybės pakeisti sistemą, grįstą absoliučiu egoizmu.
Ir niekur nesidėsi. Mes, galbūt, ir neišvysime visos šios formacijos pasikeitimo, bet tai įvyks. Nieko kito gamtoje būti negali.
Mūsų pasaulis – integralus, globalus, uždaras kaip kamuolys. Privalome per savo solidarumą ir sąmoningumą atvesti jį į būseną, kai būsime tinkamai susiję tarpusavyje ir su supančia gamta. Nuo to niekur nepabėgsi.
#267832

Iš 2020 m. birželio 18 d. TV laidos „Pokalbiai. Leonid Makaron ir dr. M. Laitman apie tarptautinę padėtį“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima pakeisti istorijos eigą?

Vidinė krizės prasmė

Integralus pasaulis rentgeno spinduliuose

Klausimas: Galbūt visos sielos yra vienas organizmas. Bet kaip galima pasakyti apie visą žmoniją, kad tai yra vienas organizmas? Kas yra šis organizmas? Kaip jis sujungtas?
Atsakymas: Mes nekalbame apie fizinius kūnus. Kalbame apie vidinę kūrinio esmę, apie tai, kur link jis juda, kokį tikslą turi, kokie motyvai jame veikia, o jie egzistuoja visuose lygmenyse.
Negyvasis, augalinis, gyvūninis, žmogiškasis gamtos lygmenys turi savo vidinę jėgą, vektorių. Viskas priklauso nuo to, į ką šis vektorius yra nukreiptas, net jei mes nesuprantame, kad jį turi ir mažiausia smiltelė, ir didžiausia, atokiausia Visatos dalis.
Negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamtos dalys yra pavaldžios žmogaus lygmeniui. Jei tinkamai sąveikautume tarpusavyje, staiga pastebėtume, kaip keičiasi visa gamta, visas kosmosas, objektai tampa draugiškesni vienas kitam. Pamatytume, kad ten nėra jokių sprogimų, kurie vyksta šiaip sau, nėra padalijimo ir atsitolinimo. Mes pamatytume visko, kas vyksta mumyse, viduje, išorėje, kosmose, juodosiose skylėse, prasmę.
Visa gamta yra ne tik materija, bet ir mintis. Ir ši mintis skirtinguose lygmenyse siekia tobulumo ir įsikūnijimo. Būtent tai kabala vadina kūrinijos užmanymu. Turime stengtis, kad šis kūrinijos užmanymas būtų įgyvendintas, kad jis pasiektų savo vienintelę galutinę esmę, tipą, įsikūnytų.
#265611

2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsakingas už kitus

Viename energetiniame lauke

Mokytis integralaus vystymosi iš gamtos