Klausimas: Jei Aukštesniosios jėgos atžvilgiu mes šimtu procentų esame sujungti į vieną sistemą, kurios greičiausiai dar nejaučiame, kodėl turėtume susivienyti savo žemiškų pojūčių organų lygmenyje? Gal pakanka tai padaryti tik viduje?
Atsakymas: Mes nebūsime suvienyti su Aukštesniąja jėga, kol nesusivienysime žemiškame lygmenyje. Kūrėjas valdo mus tik iš viršaus į apačią ir valdo pagal mūsų būseną. Bet kai tik pradėsime jungtis vienas su kitu, iš karto tapsime panašūs į Kūrėją ir tada būsime tikrai lygūs ir teisingai sujungti su Juo. Turime pasiekti šią būseną. Tada pradėsime jausti ją kaip amžiną ir tobulą, pakilsime iš savo pasaulio lygmens, kuriame dabar egzistuojame kaip gyvūnai, į „Žmogaus“ lygmenį. O Žmogus jau yra begalinė, amžina egzistencija. Turime tai pasiekti.
Klausimas: Kartais jūs sakote: žmonės jungiasi tarpusavyje, o kartais: jie susijungia su Aukštesniąja jėga, kuri mus vienija. Koks yra šis ryšys?
Atsakymas: Pasiekę teisingą, integralų, lygų, geranorišką susivienijimą, mes pasiekiame būseną, kada galime susijungti ir su Aukštesniąja jėga. Ji jaučiama būtent susivienijime tarp mūsų.
#265573

Iš 2020 m. balandžio 12 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Su kuo mes turime susivienyti?

Neišvengiama būtinybė vienytis

Verdanti vienybės lava

Klausimas: Nyderlanduose buvo pastatytas vienintelis pasaulyje žmogaus kūno muziejus, sukurtas taip tikroviškai, kad lankytojai netenka žado. Muziejuje yra visas miestas, susidedantis iš atskirų kūno dalių, po kurį galima pasivaikščioti. Lankytojas jaučiasi ten kaip nykštukas, vaikščiodamas dirbtinio milžiniško žmogaus koridoriais ir stebėdamas, kaip teka kraujas, kaip plaka milžiniška širdis, veikia virškinamasis traktas, klausos ir raumenų sistemos, balso stygos, kaulai, dantys. Visa tai galima išsamiai ištirti ir pamatyti, kaip veikia. Keliaudami po žmogaus kūną lankytojai gali vaizdžiai pamatyti, kaip blogi įpročiai neigiamai veikia organų ir sistemų darbą.
Kokios transformacijos vyksta žmoguje, kai jis susipažįsta su aplinkiniu pasauliu ir jame esančia tarpusavio ryšių sistema? Ar tai kaip nors keičia jo vidinį požiūrį į pasaulį, į save?
Atsakymas: Žinoma, gali pakeisti.
Klausimas: Kodėl toks įspūdis, įkvėpimas nepaveikia žmogaus ilgam, kad jis kiekvieną akimirką prisimintų tarpusavio ryšių sistemą?
Atsakymas: Priklauso nuo to, ar tai jam malonu, ar ne. Kas nemalonu, iškart pamirštama. Jei malonu, tada prisimenama ilgai.
Klausimas: Ar įmanoma sukurti tokią pačią simuliaciją, modelį, tokį patį muziejų – „Žmonių tarpusavio santykiai“?
Atsakymas: Galima sukurti fantastinį, tačiau jis nieko neišmokys, nes tai prieštarauja žmogaus prigimčiai, jam bus nemalonu. Žmogui bus malonu pamatyti gražų paveikslą, bet dalyvauti jame prieš savo egoistinę prigimtį?!
Klausimas: Bet jei visi su juo elgsis maloniai, linkės gero, ar jis neįsitrauks į šį žaidimą?
Atsakymas: Jį tai sudomins labai trumpam, kaip filmas.
Klausimas: O ko reikia, kad žmogus norėtų ne tik įsitraukti į šį žaidimą, bet ir pasikeisti, kad šis taptų savas?
Atsakymas: Tam, žinoma, jis turi būti nemažai savo gyvenime kentėjęs. Priešingu atveju nenorės, nes visa tai prieštarauja mūsų prigimčiai.
Klausimas: Žmogus visada nori išvengti kančių, tai – natūralu. O čia jis turi pasirinkimą – įgyti kažką kita. Kaip įvyksta pasirinkimo lūžis, kai jis nebenori bėgti nuo kančių, o nori pasirinkti naują kelią?
Atsakymas: Kai nėra kitos išeities. Kai turi rasti gyvenimo prasmę, nes kitaip gyvenimas darosi nemielas. Tiesiog nesinori nieko kito, tik rasti gyvenimo prasmę! Kam man viso to reikia? Kodėl aš egzistuoju? Dėl ko gimiau? Jeigu tai jam rūpės, tik dėl šio nerimo, šios kančios jis galės pasikeisti.
Klausimas: Ar kenčiantis žmogus, vaikščiodamas tokio muziejaus, kuris dabar kuriamas Toronte, Niujorke, Nyderlanduose, koridoriais, pagalvos apie gyvenimo prasmę?
Atsakymas: Tikrai ne! Juk čia kalbama apie fiziologiją, o ne vidinį žmogaus pasaulį. Apie jo vidų, bet ne apie vidinį pasaulį.
Klausimas: O iš kur kyla gyvenimo prasmės klausimas?
Atsakymas: Jo nėra žmoguje – nei širdyje, nei galvoje. Jis yra sieloje. O sielos nėra žmogaus viduje. Ji šalia.
Klausimas: Kaip žmogui kyla šis klausimas?
Atsakymas: Siela pataria žmogaus smegenims, kad jis pradėtų apie tai galvoti.
Klausimas: Kas yra siela?
Atsakymas: Iš pradžių – tai klausimas apie gyvenimo prasmę, o vėliau siela vystosi iš šio klausimo.
Klausimas: Ir kuo ji pavirs?
Atsakymas: Ji pavirs apimtimi, kurioje žmogus pradės suvokti gyvenimo prasmę. Noras suvokti gyvenimo prasmę vadinamas siela, pradine sielos būsena. Ir tada šis noras pradeda pildytis įvairiais dvasiniais pasiekimais. Dvasiniais – tai susijusiais su gyvenimo prasme. Taip jis vystosi. Užduodami protingesni, aukštesni, amžinieji klausimai, ir žmogus į juos gauna atsakymus. Tai ir yra sielos vystymasis.
Komentaras: Kiekvienas žmogus supranta gyvenimo prasmę skirtingai.
Atsakymas: Be to, ir neišeina palyginti. Kaip aš galiu išimti savo sielą ir įdėti ją jums, kad galėtumėte palyginti abi sielas?
Klausimas: Žmogaus noras atskleisti gyvenimo prasmę auga. Tai, ką mes vadiname siela. Kiekvienas turi savo, nepanašią į kitas. Kas vėliau atsitinka su šiais norais? Ar jie jungiasi vienas su kitu?
Atsakymas: Nesijungia. Kodėl turėtų?
Komentaras: Sakoma, kad visiems yra viena didelė siela.
Atsakymas: Šis ryšys kitoks, kai turime bendrą tikslą. Kai reikia pasiekti bendrą tikslą, tada sielos susijungia bendram tikslui pasiekti. Bet jos jungiasi veikdamos viena prieš kitą.
Klausimas: Kodėl jos priešinasi viena kitai?
Atsakymas: Kad nebūtų anuliuotos. O susijungus tampama viena bendrąja visuma, susidedančia iš daugelio dalių.
Klausimas: O kuo jos jungiasi?
Atsakymas: Davimo ir meilės savybėmis.
Klausimas: O ką atskleidžia šie susijungę gyvenimo prasmės norai?
Atsakymas: Jie atskleidžia tarpusavio sąveiką virš bendrojo egoizmo.
Klausimas: Ar yra koks nors šios sąveikos apibrėžimas?
Atsakymas: Tai yra bendra siela – Adomas. Bendrasis ryšių tinklas vadinamas „Adomu“. Nuo žodžio „panašus į Kūrėją“.
Klausimas: Ar žmonės nesąmoningai, kurdami visas šias ryšių sistemas, nori pasiekti aukštesnįjį ryšių tinklą?
Atsakymas: Taip. Siela to siekia.
#266099

Iš 2020 m. kovo 3 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – amžina substancija

Kas turi sielą?

Pažinti šaknį, paleidžiančią mūsų yvenimą

Klausimas: Kūrėjas – tai uždara, vadinasi, ribota sistema?
Atsakymas: Taip. Kūrėjas ar gamta – tai uždara, apribota sistema, kurią taip jaučiame savo egoizme, savo nore.
Klausimas: Kitaip tariant, žmogus pats apriboja gamtą/Kūrėją?
Atsakymas: Savaime suprantama. Pats augdamas leidžiu augti gamtai ir vis labiau atsiskleisti iki tam tikrų ribų. O kokios jos – išvysime vėliau. Praktiškai tai begalinė riba, bet ji jaučiama kaip turinti ribas. Toks pats save neigiantis apibrėžimas.
#267034

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – tobula altruistinė sistema

Viršelis, už kurio slepiasi Kūrėjas

Mokytis integralaus vystymosi iš gamtos

Manau, kad pati didžiausia mūsų problema – žiniasklaida.
Tai didžiulė jėga visame pasaulyje! Jie nori ne pateikti informaciją, o komanduoti žmonių dvasiai ir mintims per tai, kaip tai pateikia.
Klausimas: Kitaip tariant, jiems kas nors už tai moka?
Atsakymas: Kas moka, tas ir užsako, tai suprantama.
Klausimas: Manote, kad ši sistema papirkta?
Atsakymas: Visiškai parsidavusi sistema.
Klausimas: Kodekso nėra?
Atsakymas: Koks gali būti kodeksas, jeigu jie gali ištepti purvu bet kurį teisėją, bet kurį advokatą. Gali paimti bet kokį žmogų ir taip išjuodinti jį žiniasklaidoje, kad net jeigu jis nesiekia būti išrinktas, jo jau nepriims į atsakingą darbą. Eisi dirbti gatvėje, valyti šaligatvius.
Tai žiniasklaidos ryšys su didžiuliais turtais ir valdžia. Ir visi šie trys veiksniai valdo tautą taip, kaip nusprendžia tarpusavyje. Beje, situacijoje, kurioje dabar yra pasaulis, tai itin pavojinga.
Klausimas: Manote, kad 2020 m. jų poveikis paaštrės?
Atsakymas: Taip, žinoma.
Klausimas: Nesumažės?
Atsakymas: Ne! Kaip jis gali sumažėti? Mūsų egoizmas auga. Ir problema ta, kad nors jis ir auga bei jaučia didžiulę savo tuštumą, tačiau kad kaip nors užpildytų šią tuštumą, jie turi sugalvoti vis daugiau ekscesų.
#259081

Iš 2019 m. gruodžio 30 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Evoliucijos siurprizai, II dalis

Kas yra blogio įsisąmoninimas?

Žiniasklaida – dėžutė su dvigubu dugnu

Klausimas: Kaip tinkamai tarpusavyje susijungti: apeliuojant į jausmus, mintis ar logiką?
Atsakymas: Geriausia remtis logika, kai žmogus žino, kodėl turi susivienyti, kad vienybė – tai gamtos dėsnis ir taip jis vis labiau atitinka visą pasaulėdarą, bendrą integralią sistemą, vadinamą „Kūrėju“.
Kai žmogus tai įsisąmonina, jo egzistavimo užduotis tuomet tampa – tos sistemos atskleidimas, kad integraliai rastų save joje.
#265812

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Klausimas: Kiekvienas žmogus turi pradėti dirbą su egoizmu nuo savęs, bet tai labai sudėtinga. Išeitų, kad visąlaik turi galvoti apie save. Kaip liautis buvus egoistu?
Atsakymas: Tai vyksta pamažu. Nesijaudinkite, tai nutiks ir su jumis. Teks pereiti daugybę įvairiausių minčių, pamąstymų, pokyčių, užsiėmimų su mumis, bet galiausiai išvysite, kad visa tai – vidinė žmogaus transformacija.
Jis ima jausti pasaulį kitokį: susietą, integralų, amžiną, tobulą ir save šioje sistemoje.
Atsiranda būsena, kai jam nesvarbu suvokti šį pasaulį, kokį jį suvokiame dabar, o svarbu būti šiame pasaulyje teisinga integralia dalimi. Tokiu atveju į šį pasaulį jis gali įnešti tokį indėlį, kokio negali niekas kitas. Ir iššeitų, kad šis pasaulis priklauso nuo jo.
#265913

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš egoizmo

Žaisti su savo egoizmu

Tegu su egoizmu dirba Šviesa!

Klausimas: Jeigu Kūrėjas sukūrė mus egoistais, tai šitai yra mūsų prigimtis. Ką su tuo daryti?
Atsakymas: Taip, mūsų prigimtis – egoizmas. Esame sukurti visiškai priešingi integraliai savybei – Kūrėjui. Todėl turime mėginti susivienyti nepaisydami savo blogojo prado ir prašyti Gamtos (Kūrėjo), kurios viduje yra ši integrali sistema, kad ji mus ištaisytų.
Tuomet nepaisant pradinių egoistinių savybių ir santykių imsime savyje jausti besivystančias altruistines savybes.
#265826

Iš 2020 m. balandžio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką taisyti?

Ar reikia vystyti egoizmą?

Išmokti valdyti egoizmą

Klausimas: Kai prašome dėl kitų sveikatos, ar ką nors prarandame, ar, priešingai, įgauname jėgų ir sveikatos prašyti?
Atsakymas: Jei prašau kitam asmeniui sveikatos, jei esu su juo toje pačioje sistemoje, kaip galiu ką nors prarasti?
Kai kas nors šioje sistemoje, kurioje visi esame tiesiogiai tarpusavyje susiję, suserga, tai visiems kitiems signalizuoja, kad serga visa sistema. Tai pasireiškia susirgusiame kaip ypatingai jautriame elemente, ir jis mums apie tai kalba.
Tačiau tai ne jo, o mūsų bendra problema. Nei vienas žmogus nėra atsakingas už save, niekas neserga dėl savęs, niekas nesielgia blogai. Visa tai pasireiškia tik kaip visuotinės integralios žmonių sąveikos pažeidimo pasekmė.
Ką reiškia melstis ar prašyti? Mes susijungiame vienas su kitu ir bandome kreiptis į Aukštesniąją jėgą, kad ji subalansuotų visas neigiamas savybes, reiškinius, kurie pasireiškia tariamai per konkretų žmogų.
Ir kadangi tai ne jo, o mūsų bendra problema, mes turime teisę dėl jo prašyti. Būtent tada kompensuojame gamtą ir gauname puikų atsakymą. Pabandykime ir pamatysite, kaip tai veikia.
Todėl neturėtume likti abejingi tam, kas vyksta aplinkui: „Mums nerūpi tai, kas vyksta Italijoje. Už tai pas mus viskas ramu!“ Toks požiūris tik pablogins būseną. Tai baisi reakcija!
Taigi turime gerai pagalvoti, kaip galėtume reaguoti į tai, kas vyksta. Ypač dabar, kai atsiskleidžia integralus mūsų tarpusavio ryšių ydingumas.
Klausimas: ar turime prašyti žmonėms sveikatos, ar sistemos ištaisymo? Ir kaip tai daryti teisingai, kad neįsakinėtume Kūrėjui, ką daryti?
Atsakymas: Turime prašyti Kūrėjo parodyti mums, kaip teisingai susivienyti. Daugiau nieko nereikia.
Jei prie to pridursime, jog norime būti teisingai susivieniję, kad sukurtume tokį santykį, kuris mumyse atskleistų Kūrėją, siekiant suteikti Jam malonumą, tada mūsų kreipimasis į Jį bus teisingas.
#263267

Iš 2020 m. kovo 15 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, IV dalis

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Gamta kreipiasi į mus per koronavirusą

Komentaras: Visos kliūtys ateina iš žmonijos. Kūrėjas nemato vieno žmogaus, nes viskas eina per bendrą sistemą.
Atsakymas: Kūrėjas mato tik bendrą matricą, kurią turi atvesti į visiškos pusiausvyros, sąveikos, globalumo būseną. Todėl per ją Jis veikia kiekvieną žmogų, kad žmonės palaipsniui priartėtų prie šios matricos per kančias arba savo noru ir teisingai susijungtų. Tada bendroje sistemoje atsiskleis Kūrėjas.
Klausimas: Taigi, planetoje gyvena 8 milijardai žmonių. Kūrėjas / Gamta veikia per žmoniją mane, ir aš, priklausomai nuo savo vidinių savybių, gaunu trikdžius, smūgius?
Atsakymas: Žinoma. Priklauso nuo to, kaip jūsų vidinės savybės susilieja su visa matrica.
Klausimas: Taigi, aš galiu būti geras, atlikti keletą gerų veiksmų, bet staiga gauti smūgį, kuris man apskritai nepriklauso, o ateina dėl kito?
Atsakymas: Vis dėlto jis skirtas jums, nors tai priklauso ir nuo aplinkinių.
Klausimas: Ką aš galiu pakeisti? Koks mano veiksmas?
Atsakymas: Judėjimas į priekį ir vienijimosi metodikos platinimas. Jūs pats turite judėti didesnio ryšio su kitais link ir platinti vienijimosi metodiką visiems, tuo pritraukdami Aukštesniąją šviesą, prisidėdami prie visos žmonijos suvienijimo į vieną bendrą visumą.
#260257

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kliūtys virs pagalba

Už kliūčių įžvelgti Kūrėją

Atvesti visą pasaulį į pusiausvyrą

Ryšį tarp mūsų atskleidžiame ar kuriame? Kuriame mūsų ryšį, o tuomet atskleidžiame, kad jis jau egzistuoja. Nežinome, ką ir kaip kurti, todėl mėginame ir taip, ir šiaip. Dėl mūsų pastangų ką nors atlikti, šis tinklas pats save organizuoja. Bet jis neatsiskleidžia tol, kol neįdėsime reikiamų pastangų kiekviename etape.
Visa sistema jau egzistuoja, ji tobula. Niekas nesudužo, niekas nepradingo ir niekas nepasimetė. Sudužimas egzistuoja tik mūsų suvokimo atžvilgiu: turime dėti pastangas ir jį atskleisti. Juk nuo to priklauso mūsų sąmoningumas, supratimas, vystymasis. Savyje formuojame gebėjimą suvokti protu ir jausmais, kokie ryšiai, kokie įsipareigojimai, dalyvavimas, bendrumas turi būti tarp mūsų.
Kiekvienas įeina į kiekvieną ir veikiame drauge, tarsi vieno kūno ląstelės. Mums reikia suvokti šio kūno veiksmus visuose jo ryšiuose. Taip pakeliame save į Kūrėjo pakopą. Suvokdami šios sistemos veiksmų mechanizmą, pakeliame save į kūrimo sumanymą, sužinome, kodėl Kūrėjas sukūrė viską tokia forma, kodėl ryšius padarė būtent tokius. Tai kelias atskleisti Kūrėją, suvokti kuriantį protą.

* * *
Viskas priklauso vienai sistemai, bet pačios artimiausios man sielos, su kuriomis turiu pasiekti tarpusavio laidavimo – tai dešimtukas, su kuriuo dabar būnu susijęs materialiai, juk kol kas esu šiame pasaulyje savo jausmais ir protu. Ir todėl priimu dešimtuką, į kurį dabar patekau, kaip man duotą pratimą, kad sukurtume tarpusavyje abipusį laidavimą.
Kas minutę galiu keisti dešimtukus – nesvarbu. Svarbiausia, kad anuliuoju savo egoizmą ir kaskart priimu priešais mane esantį dešimtuką vietoj savo širdies. Tai vadinama laidavimu.
Devyni žmonės priešais mane – tai devynios aukštesniosios sfiros, o aš pats – Malchut. Todėl atlieku sau apribojimą ir tarnauju jiems, prisijungiu prie jų ir esu pasirengęs viską jiems padaryti. Tai reiškia, kad kuriu dvasinį parcufą. Laidavimas – tai dvasinio parcufo egzistavimo sąlyga, per jį galima duoti Kūrėjui ir gauti iš Jo.
#260309

Iš 2020 m. vasario 17 d. rytinės pamokos